Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui N. M. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti viešo paskelbimo būdu Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ paskelbiant teismo nustatyto turinio pranešimą (el. bylos kopija, b. l. 10–11, 12). Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad 1997 m. rugpjūčio 4 d. atsakovas N. M. su pradine kreditore AB „Telia Lietuva“ (buvusi UAB „Omnitel“) sudarė Sutartį dėl skaitmeninio korinio (GSM) ryšio paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pradinei kreditorei pagal 1997 m. rugsėjo 16 d., 1997 m. spalio 17 d. ir 1997 m. lapkričio 16 d. išrašytas sąskaitas liko skolingas pradinei kreditorei 632,32 Eur. 2008 m. gruodžio 23 d. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Telia Lietuva“ reikalavimo teises į atsakovą perleido Lindorff Oy. Ieškovė nurodė, kad apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas. Nuo 2017 m. spalio 1 d. ieškovė UAB „Lindorff Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy Lietuvoje vykdytą veiklą. Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 2 d. iki 2018 m. spalio 2 d. už 180 kalendorinių dienų atsakovui buvo paskaičiuoti 0,2 procento dydžio delspinigiai, kurie sudaro 231,43 Eur.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – GSM abonento pareiškimo ir Skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo sutarties (el. byla, b. l. 5–6), sąskaitų (el. byla, b. l. 7–12), Juridinių asmenų registro išrašo (el. byla, b. l. 13–15), Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pradavimo sutarties (el. byla, b. l. 16–18, 20–23, 30–31), išrašo iš 2017 m. rugsėjo 25 d. įmonės pirkimo-pardavimo sutarties (el. byla, b. l. 26–29) – vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą. Ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti jai perleistą skolą už priminio kreditoriaus AB „Telia Lietuva“ atsakovui suteiktas paslaugas. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl dalyje dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkintinas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteistina 632,32 Eur skola, 231,43 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.2 str., 6.37 str., 6.71 str., 6.59 str., 6.109 str., 6.210 str., 6.350 str. 1 d.).

Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 231,43 Eur sumos delspinigius, nurodė, kad už 183 kalendorines dienas atsakovui paskaičiavo 0,2 procento dydžio delspinigius. Ieškovė prašo priteisti paslaugų teikimo sutartimi nustatytus delspinigius.

Nustačius, kad atsakovas sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 1–2 dalimis bei sudarytos paslaugų teikimo sutarties sąlygomis, kyla pareiga sumokėti ieškovei netesybas. Tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudarytos paslaugų teikimo sutarties 6.3. p. numato, kad atsakovui už kiekvieną pavėluotą apmokėti dieną skaičiuojami 0,2 procento dydžio delspinigiai. Ieškovė nurodė, kad delspinigiai paskaičiuoti už 183 dienas, jie sudaro 231,43 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teismų praktiką yra pažymėjęs, kad šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašias aplinkybes. Tokiais atvejais teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Sprendžiant ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius, atsižvelgiama į tai, kad ieškovė prašomų priteisti delspinigių dydžio nepagrindė jokiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie patvirtintų, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo pradinė kreditorė ar ieškovė patyrė prašomų priteisti delspinigių dydžio sumos nuostolių, ieškovė savo reikalavimą grindžia tik paslaugų sutartyje įtvirtinta sąlyga. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai sudaro 36,60 procentų prašomos priteisti skolos sumos. Sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą teismas atsižvelgia į ieškovės elgesį. Atsakovas prievolę apmokėti už jam suteiktas skaitmeninio korinio ryšio paslaugas pažeidė 1997 m., reikalavimo teisę į atsakovę pradinė kreditorė ieškovei perleido 2008 m. gruodžio 23 d. sutartimi, tačiau ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2018 m. spalio 4 d. Teismo vertinimu, šioje situacijoje sprendimas dėl kreipimosi į teismą momento išskirtinai priklauso nuo ieškovės (arba pradinės kreditorės) valios, todėl jai tenka pareiga savo teises realizuoti kuo ekonomiškiau (CK 6.38 str.). Aplinkybė, kad atsakovas nevykdo savo prievolės grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti sutartimi nustatytą paskolos suteikimo komisinį mokestį ar palūkanas, negali būti įvertinta kaip aplinkybė, atleidžianti ieškovę nuo pareigos savo teises ginti kuo ekonomiškesniu būdu. Taip pat atsižvelgiama į sutarties sudarymo aplinkybes, į tai, kad atsakovas sutartį sudarė prisijungdamas prie paslaugų teikėjos paruoštų standartinių sutarties sąlygų ir turėjo ribotas galimybes dėl jų derėtis, taip pat į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per didelės ir neprotingo dydžio netesybos, ženkliai didesnės, nei nurodyto įstatyminio dydžio minimalūs kreditoriaus patirti nuostoliai.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovei nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovo sąskaita, todėl reikalavimas dėl nuostolių priteisimo tenkintinas iš dalies, netesybos mažintinos tris kartus iki 77,14 Eur ir šis dydis, įvertinus paminėtus motyvus, laikytinas pagrįstu ir pakankamu atlyginti ieškovės galimus nuostolius, likusi dalis ieškinio dėl delspinigių priteisimo atmestina kaip nepagrįsta (CPK 3 str. 7 d., 178 str., CK 1.5 str. 2 d., 6.71 str., 6.73 str. 2 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) (Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1444-605/2011; Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-622-390/2010; Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1878-230/2011; Konstitucinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas bylos Nr. 26/07).

Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 16,00 Eur žyminio mokesčio (el. byla, b. l. 4), kadangi nuo tenkintų reikalavimų sumos turi būti sumokėtas įstatymo nustatytas minimalaus dydžio žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str. 1d. 1p., 93 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, į. k. 304615887, 632,32 Eur (šešių šimtų trisdešimt dviejų Eur 32 ct) skolą, 77,14 Eur (septyniasdešimt septynių Eur 14 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (709,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 16,00 Eur (šešiolikos Eur 00 ct) žyminį mokestį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2–3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.