- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- I-2826-596/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00152-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 1 000 Eur neturtinės žalos.
Nurodo, kad Vilniaus PN administracija pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 33 straipsnio nuostatas, nes pareiškėją persekiojo už kritiką. Paaiškina, kad buvo nubaustas administracine tvarka už tai, jog kritikavo Vilniaus PN administraciją, t. y. medikų bei pareigūnų darbą, išreikšdamas nepasitenkinimą jų darbu, sakydamas, jog rašys skundus. Vilniaus PN direktorius 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 28-669 (toliau – ir Nutarimas) skirdamas nuobaudą – papeikimą, vadovavosi 2018 m. spalio 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 64-2142, kuriame yra aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas su budinčia slaugytoja bendravo pakeltu tonu ir grasino rašyti skundus. Mano, jog Vilniaus PN buvo pažeista jo konstitucinė teisė kritikuoti valstybės įstaigų darbą, už šią kritiką jis buvo nubaustas (2018 m. spalio 24 d. nutarime Nr. 28-669 buvo akcentuojama, jog pareiškėjas kritikavo ir grasino parašyti skundus, už tai buvo nubaustas).
Apibendrindamas tai, kas išdėstytą, daro išvadą, jog Vilniaus PN pažeidė Konstituciją ir turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, nes dėl minėtų neteisėtų Vilniaus PN veiksmų – nubaudimo už kritiką – pareiškėjas patyrė žalą (b. l. 1).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo jis apskundė teismui, kuris jo skundą atmetė, todėl jis dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo yra pateikęs skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – ir APS) specialistė 2018 m. spalio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-879 pranešė Vilniaus PN direktoriui, kad 2018 m. spalio 17 d. 15.50 val. pareiškėjas atsisakė be Sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – SPT) specialisto apžiūros atlikti jam pagal 2018 m. spalio 16 d. I-o korpuso 2-o aukšto sanitarinių patalpų tvarkymo grafiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) 134 straipsnio 1 bei 2 dalimis, paskirtus darbus. Pareiškėjas pareiškė, kad SPT specialistai turėtų nuspręsti, ar jis dėl sveikatos būklės gali atlikti jam paskirtus darbus. Be to, pakeltu tonu reikalavo tarnybinio pranešimo kopijos, reiškė pretenzijas dėl jam paskirtų darbų, piktinosi, kad paskirti darbai žemina jo garbę ir orumą, sukelia fizinius skausmus, reikalavo skubiai paskirti apmokamą darbą, taip pat pakeltu tonu reikalavo skubios kvalifikuotos gydytojų apžiūros. Nuteistasis buvo palydėtas į Sveikatos priežiūros tarnybą, kad jį apžiūrėtų slaugytoja. Apžiūros metu jokių sveikatos būklės sutrikimų nenustatyta.
2018 m. spalio 18 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą (reg. Nr. 50-1335), kuriame nurodė, kad atsisakė atlikti jam paskirtus darbus dėl juntamų skausmų.
2018 m. spalio 19 d. Vilniaus PN SPT vedėjas Vilniaus PN direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 64-2142, kuriuo informavo, kad 2018 m. spalio 17 d. 16.30 val. pareiškėjas kreipėsi į budinčią slaugytoją su reikalavimu išduoti pažymą, kad jis negali dirbti, nes yra ligonis. 18.30 val. atėjo pakartotinai ir reikalavo suteikti pagalbą, neišsakydamas konkrečios priežasties. Buvo patarta kreiptis sekančią dieną, kai bus gydytojas. Visą laiką nuteistasis su budinčia slaugytoja bendravo pakeltu tonu, grasindamas skundais.
Pareiškėjas 2018 m. spalio 22 d. surašė skundą dėl Vilniaus PN SPT vedėjo 2018 m. spalio 19 d. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodė, kad yra persekiojamas už kritiką, tarnybos viršininkas pažeidė Konstitucijos nuostatas.
Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Vilniaus PN APS specialistės 2018 m. spalio 17 d. tarnybinį pranešimą Nr. 43-879, taip pat į pareiškėjo rašytinį paaiškinimą, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsmiais, 2018 m. spalio 24 d. Nutarimu paskyrė pareiškėjui nuobaudą – papeikimą.
Nurodo, kad pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, o ne už kritiką, kaip kad skunde teigia pareiškėjas. Paaiškina, jog Vilniaus PN nuteistieji drausminėmis nuobaudomis už kritiką nebaudžiami, jie baudžiami už padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. Nuteistieji turi teisę kritikuoti Vilniaus PN veiksmus, kreiptis į Vilniaus PN direktorių su skundais dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų / neveikimo, taip pat kreiptis skundais į įvairias institucijas, taip pat ir į teismą dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo.
Pažymi, jog pareiškėjas privalėjo vykdyti pareigūnų jam duotus teisėtus nurodymus. Jokių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo jų įvykdyti pažeidimo momentu, nenustatyta. Atsisakęs vykdyti nurodymus, pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, už ką buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn.
Teigia, jog pataisos įstaigos direktorius, įvertinęs visą dokumentinę medžiagą, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą paaiškinimą, visiškai pagrįstai ir teisingai pareiškėjui skyrė Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nuobaudą.
Pabrėžia, kad nėra jokio pagrindo abejoti pareigūno surašytu tarnybiniu pranešimu, nėra nustatyta, kad pareigūnas dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuotas apkaltinti būtent pareiškėją pažeidus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pareiškėjas skunde nenurodė suinteresuotumo priežasčių, todėl tarnybinis pranešimas neabejotinai patvirtina pareiškėjo padarytą pažeidimą. Pareiškėjas turėjo laikytis nustatytos tvarkos. Nesilaikydamas nustatytos tvarkos, jis pažeidė minėtame nutarime nurodytus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, todėl už padarytą pažeidimą jam pagrįstai paskirta nuobauda. Mano, kad pareiškėjui paskirta nuobauda nėra per griežta, paskirta švelniausia nuobauda, skiriant nuobaudą esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti. Vilniaus PN neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų jam paskirtą nuobaudą skundęs Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovo teigimu, visos pareiškėjo skundo teismui aplinkybės grindžiamos abstrakčiais teiginiais.
Su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka. Pareiškėjas jokiais skaičiavimais nepagrindė jam atsiradusios neturtinės žalos ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais pagrįstų reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo (b. l. 6–10).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovo Vilniaus PN atstovas nedalyvavo, apie posėdį buvo pranešta tinkamai (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.
Pareiškėjas skunde teismui ir teismo posėdyje prašo priteisti jam neturtinę žalą, kilusią dėl Vilniaus PN veiksmų, 2018 m. spalio 24 d. Nutarimu nubaudžiant jį už kritiką - atvirai išreikštą nepasitenkinimą medikų bei pareigūnų darbu bei jo pasisakymus, kad rašys skundus.
Pareiškėjo paaiškinimais ir byloje surinkta rašytine medžiaga nustatyta, kad Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 28-669 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimus paskirta nuobauda - papeikimas (b. l. 11). Nutarime nurodyta, kad: pareiškėjas 2018 m. spalio 17 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 15.50 val. pareiškėjas atsisakė be Sveikatos priežiūros tarnybos specialisto apžiūros atlikti jam pagal Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 bei 2 dalis paskirtus darbus pagal sudarytą 2018 m. spalio 16 d. I-o korpuso 2-o aukšto sanitarinių patalpų tvarkymo grafiką. Pareiškėjas pareiškė, kad Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai turėtų nuspręsti dėl jo sveikatos būklės tinkamumo atlikti jam paskirtus darbus. Pareiškėjas pakeltu tonu reikalavo tarnybinio pranešimo kopijos, reiškė pretenzijas dėl jam paskirtų darbų, piktinosi, kad paskirti darbai žemina jo garbę ir orumą, sukelia fizinius skausmus, reikalavo skubiai paskirti jam apmokamą darbą. Taip pat pakeltu tonu reikalavo skubios kvalifikuotos gydytojų apžiūros. Specialistas A. V. (A. V.) palydėjo nuteistąjį į Sveikatos priežiūros tarnybą, kad jį apžiūrėtų slaugytoja. 2018 m. spalio 17 d. 16.30 val. pareiškėjas kreipėsi į budinčią slaugytoją, reikalaudamas išduoti pažymą, kad jis negali dirbti, nes yra ligonis. 18.30 val. atėjo pakartotinai ir reikalavo suteikti pagalbą, neišsakydamas konkrečios priežasties. Buvo patarta kreiptis sekančią dieną, kai bus gydytojas. Visą laiką nuteistasis su budinčia slaugytoja bendravo pakeltu tonu, grasindamas skundais. 2018 m. spalio 18 d. pareiškėjas atėjo į priėmimą pas šeimos gydytoją V. G., skųsdamasis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjusi gydytoja paskyrė nuskausminamųjų vaistų ir dėl (duomenys neskelbtini) išrašė atleidimą nuo darbo su cheminėmis medžiagomis. Į Sveikatos priežiūros tarnybą nuteistasis kreipėsi po to, kai jau buvo įvykęs konfliktas su APS pareigūnais.
Iš paminėto Nutarimo turinio yra akivaizdu, jog pareiškėjas buvo nubaustas už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nevykdymą, t. y. pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nesilaikymą - atsisakymą atlikti jam pagal Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirtus darbus pagal sudarytą sanitarinių patalpų tvarkymo grafiką, o ne už tai, kad su budinčia slaugytoja bendravo pakeltu tonu ar grasino rašyti skundus. Tai, kad Nutarime beveik pažodžiui yra cituojami Vilniaus PN APS specialistės I. U. 2018 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 11) ir Vilniaus PN SPT vedėjo A. S. 2018 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64-2142 (b. l. 14) nurodytos aplinkybės (būtent šiame tarnybiniame pranešime paminėta, jog „visą laiką nuteistasis su budinčia slaugytoja bendravo pakeltu tonu, grasindamas skundais“), vertintina kaip pernelyg išplėstas paties padaryto pažeidimo aplinkybių aprašymas, o ne kaip duomenys, patvirtinantys, jog pareiškėjui nuobauda paskirta už atitinkamą jo elgesį (bendravimą pakeltu tonu, grasinimą rašyti skundus).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra nuteistasis, atliekantis bausmę Vilniaus PN. Nuteistųjų teisinę padėtį reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso III skyrius. Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas (11 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jie privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (12 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad pareiškėjo motyvacija į Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalį, pagal kurią piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus ir draudžiama persekioti už kritiką yra nepagrįsta, kadangi šios jo teisės nebuvo suvaržytos, o Nutarimo dėl pareiškėjo nubaudimo priėmimas negali būti vertinamas kaip persekiojimas už kritiką, nes, kaip minėta, nuobauda jam buvo paskirta ne dėl to, kad jis, kaip pats tvirtina, kritikavo Vilniaus PN pareigūnų darbą, o už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nevykdymą.
Šioje byloje teismas dėl priimto Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako ir jo nevertina, kadangi duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ patvirtina, jog pareiškėjas Nutarimą dėl nuobaudos jam paskyrimo buvo apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris administracinėje byloje Nr. I-1789-244/2019 priėmė sprendimą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šis sprendimas yra neįsiteisėjęs, nes dėl jo pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-5151-822/2019).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, jog Nutarimas dėl nuobaudos jam skyrimo buvo priimtas už Vilniaus PN pareigūnų kritiką ir grasinimą rašyti skundus, nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, jo skundo teismui argumentai laikytini subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3693-502/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-232-822/2018, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus bei faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtu aspektu dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.