- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 1A-866-135-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00314-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Vidmantas Mylė, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- A. Ž.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.2.23.2Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 str. 1 d.)
- 1.1.9.6Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.18Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
- 2.4Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
- 2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-866-135/2014
Teisėjas Arūnas Bartkus Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00314-2013-0
2014 m. gruodžio 4 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjos Sofijos Kručienės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str., iš A. Ž. konfiskuoti 60 Lt, kaip pinigai, gauti iš nusikalstamos veikos.
Bausmės pradžia nustatyta nuo 2014-06-30.
Vadovaujantis LR BK 65, 66 str., į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2013-11-28 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2014-06-30.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti laikė ir gabeno narkotines medžiagas bei platino narkotines medžiagas, tai yra neteisėtai, turėdamas tikslą platinti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė 20,2644 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), tęsdamas nusikalstamus veiksmus, dalį – 2,4080 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) – 2013 m. lapkričio 28 d., apie 19.11 val., turėdamas tikslą platinti, atgabeno prie „(duomenys neskelbtini)“ kazino, esančio prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai už 60 Lt pardavė M. T., kitą dalį – 1,9310 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno iš Šiaulių miesto į Šiaulių rajoną, kai 2013 m. lapkričio 28 d., 21.17 val., (duomenys neskelbtini), jis buvo sulaikytas ir jo asmens kratos metu narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai, likusią, neteisėtai laikomą 15,9254 g narkotinę medžiagą kanapes (ir jų dalis), 2013 m. lapkričio 29 d., apie 00.50 val., kratos metu jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja advokatė Sofija Kručienė prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir A. Ž. nusikaltimą perkvalifikuoti iš LR BK 260 str. 1 d. į 259 str. 1 d. ir jam paskirti žymiai švelnesnę bausmę.
Skunde nurodo, jog nuosprendis nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino parodymus, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Nurodo, kad A. Ž. teisme prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog keletą dienų iki įvykio jam pasiūlė pigiau nusipirkti narkotikų, kuriuos jis ir nusipirko, maišeliai jo namuose buvo rasti, nes jie jam reikalingi, kad galėtų įsipilti ir pasiimti su savimi. Pažymi, kad narkotikus laikė, bet tikrai nepardavė M. T., su E. nebendravo, kalbėjo tik su D. N., kurį pažinojo iš matymo. Pažymi, kad po sulaikymo, kai pareigūnai atvyko į A. Ž. butą, jis pareigūnams savo noru pateikė narkotines medžiagas, kurias laikė namuose. Advokatės teigimu, A. Ž. kategoriškai neigia, kad jis pardavinėjo narkotines medžiagas, jų nepardavė nei M. T., nei D. N., o remtis jo pirminiais parodymais negalima, kadangi jis juos paneigė kitose apklausose. Gynėjos nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. Ž. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. Nurodo, kad pirmos apklausos metu A. Ž. buvo apsvaigęs, jam spaudimą darė ir prieš jį smurtavo jį konvojavę policijos pareigūnai, o tolimesnėse apklausose A. Ž. prisipažino, jog jis narkotikus laikė, tačiau jų nepardavinėjo. Advokatė tvirtina, kad nei vienas iš ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų asmenų nenurodė, jog A. Ž. pardavinėjo narkotines medžiagas. Atkreipia dėmesį, kad nors nuosprendyje teisėjas nurodė, jog iš 2014-05-28 nutarimo, kuriuo M. T. pripažintas kaltu pagal ATPK 44 str. 1 d., turinio matyti, jog M. T. prisipažino pirkęs narkotines medžiagas iš A. Ž., tačiau šios bylos nagrinėjime teisme metu jis nebuvo apklaustas. Advokatės nuomone, M. T. įvardijo A. Ž., kaip pardavusį narkotikus, tik todėl, kad siekė sau švelnesnės nuobaudos, taip pat dėl to, kad tuo metu A. Ž. jau buvo suimtas, o dėl melagingų parodymų davimo administracinėje byloje jam nereikėjo pasirašyti, todėl jis A. Ž. apkalbėjo. Advokatė nurodo, jog A. Ž. atsakomybę dėl narkotinių medžiagų laikymo lengvina tai, jog jis prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos ir gailisi. Taip pat nurodo, kad A. Ž. yra vedęs, augina tris mažamečius vaikus, kuriuos vienai žmonai prižiūrėti yra sunku.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo jo nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš LR BK 260 str. 1 d. į LR BK 259 str. 1 d. ir skirti švelnesnę bausmę. Taip pat prašo daiktus – taboką, popierėlius ir kitus daiktus, kurie buvo įsigyti legaliai ir yra nesusiję su narkotinėmis medžiagomis, grąžinti jam, kadangi nėra priežasties, dėl ko šie daiktai turėtų būti sunaikinti.
A. Ž. nurodo, kad teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi prielaidomis, kurių nepatvirtina įrodymai. Teigia, kad nors jis pirmoje paklausoje 2013-11-29 nurodė, jog M. T. pardavė 2 paketėlius su kanapėmis, tačiau M. T. ir V. B. kratos metu pas V. B. buvo rasti 3 paketėliai. Pažymi, kad per apklausą V. B. nurodė, iš kur jis įgijo šiuos paketėlius, todėl M. T. buvo nutraukti įtarimai dėl narkotinių medžiagų platinimo. Nurodo, kad teismas nesiaiškino specialisto išvados, kurioje atlikti tyrimai jo asmens kratos metu bei jo gyvenamojoje vietoje paimtų kanapių, taip pat ir narkotinių medžiagų, rastų pas V. B., nes pas jį rastų kanapių koncentracija nustatyta 10,3 proc., o pas V. B. – 12,1 proc. Nurodo, kad teismas šių aplinkybių paaiškinimui neapklausė eksperto. Atkreipia dėmesį, kad ant pas V. B. rastų paketėlių nebuvo rasta jokių jo pirštų antspaudų ar kitų jo DNR pėdsakų.
Nurodo, jog jis buvo sekamas du mėnesius ir per šį laikotarpį pareigūnai nesurinko nenuginčijamų įrodymų. Tvirtina, kad jis pats ilgą laiką vartoja kanapes ir jų dalis, yra nuo jų priklausomas, todėl namuose ir turėjo tokį kiekį, tačiau namuose jokių svarstyklių joms sverti neturėjo, o teismui nurodė asmenį, iš kurio buvo įgijęs šias medžiagas, tačiau teismas šio asmens neapklausė, o rėmėsi jo pirminiais parodymais, kurie nebuvo teisingi. Mano, kad nagrinėjant jo skundą turėtų būti paklausta jo advokatė S. K., kuri matė jo būseną pirmosios apklausos metu. Pažymi, kad tyrėja D. B., matydama medicininę išvadą, jog jo organizme rasta 4 rūšių narkotinių medžiagų, jo nepaklausė, kaip jis jaučiasi. Mano, kad teismo posėdžio metu tyrėja, apklausiama kaip liudytoja, negalėjo tvirtinti, kad jis (A. Ž.) gerai jautėsi apklausos metu, kadangi ji ne medikė, iš anksčiau jo nepažinojo, o vykdė apklausą būnant jam apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Atkreipia dėmesį, kad teisme ir jo žmona nurodė, jog jis dažnai vartoja narkotines medžiagas, ką patvirtina ir atliktas testas bei tai gali patvirtinti ir kiti šeimos nariai. Tvirtina, kad teisme nei vienas liudytojas nenurodė, jog jis narkotines medžiagas pardavinėjo, nors buvo įspėti apie melagingų parodymų davimą, tačiau teismas šių liudytojų parodymais nesivadovavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjos advokatės Sofijos Kručienės apeliaciniai skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Nuteistasis A. Ž. ir jo gynėja advokatė prašo veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į 159 str. 1 d., tačiau kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai nuteistąjį A. Ž. pripažino kaltu pagal BK 260 str. 1 d. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamąją byla daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurių tyrinys atskleistas pirmosios instancijos teismo sprendime ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. Ž. nuosprendyje nurodytas medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti. Su šia teismo išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka.
Apeliantas ir jo gynėja neigia, jog narkotines medžiagas A. Ž. pardavinėjo ir nurodo, kad narkotines medžiagas – kanapių dalis A. Ž. laikė ir gabeno tik savo vartojimui, tačiau tokia apeliantų pozicija kolegijos vertintina, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas A. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo A. Ž. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nors apeliantai nurodo, kad teismas nuosprendį priėmė remdamasis tik prielaidomis, tačiau aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrįstai grindė pirminiais kaltinamojo A. Ž., ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų M. T. ir V. B. parodymais, liudytojo M. T. parodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, liudytojų tyrėjos D. B. ir D. N. parodymais teisme, kita rašytine bylos medžiaga, visus įrodymus įvertino, kaip visumą ir padarė teisingą išvadą dėl A. Ž. kaltės narkotinės medžiagos – kanapių dalių platinimo.
Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagų. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 1 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-166/2010). Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2013-11-29 nuo 11.35 val. iki 12.20 val. apklaustas įtariamuoju A. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad narkotines medžiagas vartoja – rūko ,,žolę“, yra bandęs ir kitų narkotikų, tačiau pastoviai jų nevartoja, priklausomybės narkotinėms medžiagoms neturi, kanapių prisiskynė maždaug prieš 3 savaites pats prie (duomenys neskelbtini), jas išdžiovino ir sugalvojo parduoti, nes šeimai trūko pinigų. Parodė, jog M. T. ir V. B. pažįsta maždaug pusę metų, 2013-11-28 apie 19.00 val. jam paskambino į mobilaus ryšio telefoną M. T. ir jie susitarė už 15 min. susitikti prie PC ,, (duomenys neskelbtini)“ prie ,,(duomenys neskelbtini)“ laukinių durų, ten jį atvežė draugas D. automobiliu VW ,,Golf III“, jiems sustojus prie sutartos vietos maždaug už 2 min. atėjo M. T. ir įsėdo į automobilį ant galinės sėdynės, ar dar kas su juo buvo, nematė, M. T. jo paprašė 2 g. ,,žolės“, kadangi jis su savimi žolės turėjo, tai ir pardavė 2 dozes ,,žolės“, vienos dozės kaina 30 Lt, iš M. T. gavo 60 Lt, 20 Lt kupiūromis, M. T. išlipo, o jis su D. nuvažiavo. Policijos pareigūnų jis buvo sulaikytas svetainės ,, (duomenys neskelbtini)“ kieme, jo asmens kratos metu pareigūnai rado 5 vnt. polietileninius paketėlius, iš kurių 3 vnt. buvo narkotinė medžiaga kanapės, 2 vnt. – rūkomas tabakas, juos laikė savo naudojimui, ar kratos, atliktos namuose, metu rastas narkotines medžiagas kanapes būtų platinęs, A. Ž. nurodė, jog nežino (3 t., 6-7 b. l.). Teisme apklaustas A. Ž. parodymus pakeitė ir kaltu prisipažino tik iš dalies bei paaiškino, kad keletą dienų iki įvykio jam pasiūlė pigiau nusipirkti narkotikų, kuriuos jis ir nusipirko, maišeliai namuose buvo rasti, nes jie jam reikalingi, kad galėtų įsipilti ir pasiimti su savimi, 30 vienetų rado, nes po vieną niekas neparduoda, vienu kartu jis surūko po 3-4 dozes ir daugiau, dėl žinučių kaltinamasis tvirtino, jog jose kalbama apie bilietus arba cigaretes, nes tarėsi eiti į filmą, prie prekybos centro susitiko, kad susitartų dėl ėjimo į filmą, yra pardavinėjęs smulkius daiktus, kuriuos parsisiunčia internetu, pripažino narkotikus laikęs, tačiau neigė pardavinėjęs, dėl prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog jam darė spaudimą pareigūnai, kad apklausos metu buvo apsvaigęs nuo narkotikų, tik po dešimt dienų grįžo į realybę, todėl daug ko neprisiminė, neprisiminė, kokius parodymus davė, o įrašas išvadoje apie tai, kad narkotines medžiagas vartojo prieš mėnesį, atsirado vėliau (4 t., 55-56 b. l.).
Ir nors A. Ž. bei jo gynėja advokatė skunduose nurodo, kad 2013-11-29 duotais A. Ž. parodymais teismas negalėjo vadovautis, kadangi juos jis davė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir darant spaudimą policijos pareigūnams, tačiau bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu šios aplinkybės buvo tiriamos ir tokie faktai nenustatyti. Šiuo atveju sutiktina su prokuroro, nagrinėjusio A. Ž. skundą, 2014-03-17 nutarimo išvada, jog medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1741 užfiksuota informacija, baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka vykdyta A. Ž. apklausa neduoda pagrindo manyti, jog 2013-11-29 apklausos metu A. Ž. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ar abstinencinėje būklėje, dėl ko negalėjo būti vykdoma jo apklausa ir būtų pagrindas jo parodymų nelaikyti įrodymais (3 t., 123-124 b. l.). Be to, kolegija sprendžia, kad nors medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1741 nurodyta, kad A. Ž. šlapime rasta psichoaktyviųjų medžiagų pėdsakų – kokaino, marihuanos, triciklių antidepresantų, ekstazi, tačiau tai dar neįrodo apsvaigimo, kadangi kai kurių narkotinių medžiagų pėdsakų galima aptikti praėjus ilgam laiko tarpui po jų naudojimo, todėl kažkada pavartotų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo faktas negali būti prilyginamas asmens apsvaigimui. Juolab, kad pats A. Ž. nurodė, jog psichotropines medžiagas jis buvo vartojęs prieš savaitę. Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbi bendra asmens būklė. Surašytame Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1741 nurodyta, kad A. Ž. išvaizda tvarkinga, veidas ramus, pulsas 80 k/min., arterinis kraujospūdis 120/80, eina tiesiai, krypties laikosi, judesius atlieka tiksliai, vyzdžiai simetriški ir t.t. (3 t., 17 b. l.). Be to, apklausta liudytoja Šiaulių apskrities VPK organizuotų nusikaltimų biure tyrėja D. B. teisme parodė, kad ji atliko A. Ž. apklausą, kuri buvo vykdoma pagal baudžiamojo kodekso normas, jis iš pradžių viską pripažino ir smulkiai papasakojo, vėliau parodymus pakeitė, apklausos metu jam niekas spaudimo nedarė, ji surašė ką jis pasakojo, A. Ž. pasirašė, apklausoje dalyvavo advokatas, prieš apklausą A. Ž. buvo nuvežtas patikrinti dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų, buvo gauta išvada, kad nėra apsvaigęs. Dėl A. Ž. teiginių, jog jam duodant parodymus pareigūnai darė spaudimą, D. B. teismui parodė, jog imuniteto skyrius atliko patikrinimą jos atžvilgiu, bet jokių pažeidimų nerado (4 t., 82-83 b. l.). Iš byloje esančio Šiaulių apskrities VPK Imuniteto skyriaus 2014-02-21 nutarimo kopijos manyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. Ž. nurodytų aplinkybių, jog po narkotikų testo atlikimo maždaug už pusvalandžio buvo atliekama jo apklausa, kurios metu jam buvo daromas fizinis ir psichologinis spaudimas, verčiant duoti prieš jo valią parodymus (3 t., 138-139 b. l.).
Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai vadovavosi A. Ž. pirminiais parodymais, ir nenustatė aplinkybių, kurios duotu pagrindą manyti, kad yra nepatikimi ar gauti pažeidžiant įstatymus.
Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė ne tik pirminiais nuteistojo A. Ž. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Šie įrodymai sutampa ne tik tarpusavyje, bet ir su pirminiais nuteistojo A. Ž. parodymais, o taip pat atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl teismui netikėti jais nebuvo pagrindo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2013-09-20 Šiaulių apylinkės teismo nutartį buvo sankcionuotas A. Ž. mobiliojo ryšio telefono abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) pasiklausymas, kurio metu fiksuoti pokalbiai ir SMS pranešimai tarp įtariamojo A. Ž. ir M. T., iš kurių galima suprasti, kad M. T., kuris naudojasi abonentu (duomenys neskelbtini), 2013-11-28 teiraujasi A. Ž., ar šis turi narkotinių medžiagų ir prašo A. Ž. 3 vnt. narkotinės medžiagos bei tariasi dėl susitikimo prie PC ,, (duomenys neskelbtini)“ prie įėjimo į „(duomenys neskelbtini)“ ir narkotinių medžiagų iš jo įgijimo (1 t., 12, 28-33, 62-63 b. l.). 2013-11-28 A. Ž. slapto sekimo metu fiksuotas A. Ž. susitikimas su asmeniu, kuris vilki oranžinę striukę automobilyje, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 66, 75-76 b. l.). 2013-11-28 Šiaulių apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-11-28 dirbant baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00314-13 bei turint informacijos, kad A. Ž. gali prekiauti narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, kartu su Šiaulių apskrities VPK ONTB 3-ios grupės vyresniuoju tyrėju D. K., Šiaulių mieste, prie prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ įsikūrusio kazino „“(duomenys neskelbtini), vizualiai stebėjo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame keleivio vietoje sėdėjo A. Ž.. Apie 19 val. pastebėjo, jog prie minėto automobilio priėjo du vaikinai, kurių vienas vilkėjo raudonos spalvos striukę, o kitas - tamsios spalvos striukę. Vaikinas su raudonos spalvos striuke įsėdo į automobilio „VW Golf“ galą, o vaikinas, vilkintis tamsią striukę, stovėjo poros metrų atstumu nuo priekinio keleivio pusės lango. Praėjus apie minutei laiko, vaikinas vilkintis raudona striuke išlipo iš automobilio ir kartu su tamsia striuke vilkinčiu vaikinu per pievą takeliu nuėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau buvo nustatyta, kad M. T. vilkėjo raudonos spalvos striuke, o V. B. vilkėjo tamsios spalvos striuke, pas V. B. asmens kratos metu buvo rasti trys polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės, kaip įtariama, narkotinėmis medžiagomis. (1 t., 81-82 b. l.). 2014-03-13 atpažinimo pagal pateiktas nuotraukas metu liudytojas D. N., kuris atvežė įvykio metu automobiliu ,,VW Golf“ į susitikimo vietą A. Ž., atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2 – M. T., kaip asmenį, kuris 2013 m. galėjo būti lapkričio mėn., įsėdo į jo automobilį, kuomet jis buvo atvežęs A. Ž. prie PC „(duomenys neskelbtini)“ ir šis asmuo buvo su raudona striuke (1 t., 152-155). 2013-11-28 asmens kratos metu iš įtariamojo A. Ž. buvo paimta: penki užspaudžiami paketėliai su augalinės kilmės medžiaga, du pakeliai su rūkomuoju popieriumi, vienas pakelis su peršviečiamu rūkomuoju popieriumi, vienas nepraplėštas pakelis su rūkomuoju popieriumi „Bluntzila“, du tušti polietileniniai paketėliai (1 t., 171-172 b. l.). 2013-11-29 kratos, atliktos įtariamojo A. Ž. gyvenamojoje vietoje, esančioje, (duomenys neskelbtini) metu A. Ž. savanoriškai pateikė baltos spalvos polietileninį maišelį su augalinės kilmės medžiaga, juodos spalvos polietileninį pakelį, kuriame buvo 32 vnt. plastikinių paketėlių su neaiškios kilmės medžiagomis. Taip pat pateikė 38 vnt. tuščių polietileninių paketėlių (2 t., 1-8 b. l.). 2014-01-10 apžiūros metu nustatyta, kad visi 38 paketėliai yra permatomi, su raudonos spalvos juostele ir apvalia skylute virš paketėlių užspaudimo, ant visų paketėlių yra išspausdinti tokie patys gamykliniai ženklai, šie paketėliai vizualiai panašūs į paketėlius, kurie buvo rasti asmens kratos metu pas V. B. (2 t., 9-12 b. l.). Specialisto išvadoje Nr.11-3481 (13) konstatuota, kad pakete Nr. (duomenys neskelbtini), trijuose užspaudžiamuose plastiko maišeliuose, kurie buvo išimti iš A. Ž. asmens kratos metu, tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių dalys. Šių kanapių dalių svoris yra 1,9310 g, jose esančios psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,8 %. Pakete Nr. (duomenys neskelbtini), dviejuose užspaudžiamuose plastiko maišeliuose, tirti pateiktoje augalinėje medžiagoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų nėra. Pakete Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose dviejuose tuščiuose užspaudžiamuose plastiko maišeliuose yra narkotinės medžiagos – kanapių pėdsakų. Pakete Nr. (duomenys neskelbtini), skaidraus plastiko maišelyje tirti pateikta augalinė medžiaga, kuri išimta kratos metu A. Ž. namuose, yra narkotinė medžiaga – kanapių dalys. Šių kanapių dalių svoris yra 15,9254 g, jose esančios psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,3 %. Pakete Nr. (duomenys neskelbtini) juodo plastiko maišelyje esančiuose 32 plastiko maišeliuose tirti pateiktoje augalinėje medžiagoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų nėra. Pakete Nr. (duomenys neskelbtini), trijuose užspaudžiamuose plastiko maišeliuose, kurie buvo išimti V. B. asmens kratos metu, tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių dalys. Šių kanapių dalių svoris yra 2,4080 g, jose esančios psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,1 %. Ant pakete Nr. (duomenys neskelbtini) tirti pateikto rūkymo įtaiso – „bongo“ vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių pėdsakų (2 t., 25-29 b. l.). Ir nors nuteistasis skunde tvirtina, jog teismas turėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, jog skiriasi pas jį, jo namuose ir pas V. B. rastų kanapių ir jų dalių koncentracija, tačiau ši aplinkybė, kolegijos nuomone, nepaneigia to, jog A. Ž. pardavė M. T. narkotines medžiagas, kurias jas vėliau perdavė V. B.. 2013-12-19 specialisto išvadoje Nr.11-3481(13) nurodyta, kad šiuo atveju skirtingose pakuotėse esančių lyginamųjų kanapių dalių delta -9 – tetrahidrokanabinolio kiekio skirtumai yra nežymūs. Taip pat išvadoje nurodyta, kad psichotropinės veikliosios medžiagos kiekis kanapėse ir jų dalyse priklauso nuo daugelio faktorių, tos pačios veislės kanapių augalų, išaugintų vienodomis sąlygomis, tos pačios brendimo stadijos atskirų individų delta – 9 – tetrahidrokanabinolio kiekis gali žymiai skirtis (2 t., 27 b. l.). Atsižvelgiant į tai, atmetamas nuteistojo skundo argumentas, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo įvertinta tai, jog skiriasi pas jį, jo namuose ir pas V. B. rastų kanapių ir jų dalių delta -9 – tetrahidrokanabinolio kiekiai, kadangi šie skirtumai buvo įvertinti 2013-12-19 specialisto išvadoje Nr.11-3481(13).
2014-05-28 Šiaulių apylinkės teismo nutarimu M. T. nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2013-11-28 apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos (kanapių ir jų dalių) be tikslo jas platinti. Iš nutarimo matyti, kad M. T. pripažino įgijęs narkotines medžiagas iš A. Ž. (4 t., 80-81 b. l.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymus, kolegija sprendžia, jog bylos duomenimis pagrįstai nustatyta, kad A. Ž. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė 20,2644 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), tęsdamas nusikalstamus veiksmus, dalį – 2,4080 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) – 2013 m. lapkričio 28 d., apie 19.11 val., atgabeno prie „(duomenys neskelbtini)“ kazino, esančio prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai už 60 Lt pardavė M. T., kitą dalį – 1,9310 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) rajoną, kai 2013 m. lapkričio 28 d., 21.17 val., (duomenys neskelbtini), jis buvo sulaikytas ir jo asmens kratos metu narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai, likusią, neteisėtai laikomą 15,9254 g narkotinę medžiagą kanapes (ir jų dalis), 2013 m. lapkričio 29 d., apie 00.50 val., kratos metu jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus teisingai vertino viseto aspektu, kai tuo tarpu apeliantai remiasi tik dalimi byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų ir juos savaip interpretuoja, konstatuoja, kad nuteistojo A. Ž. veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai, todėl keisti jo nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad nuteistasis narkotines medžiagas vartojo pats, nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepaneigia. Nuteistojo aiškinimas, kad jis narkotinę medžiagą įsigijo savo reikmėms, laikytinas jo gynybine versija siekiant išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės.
Sprendžiant nuteistajam A. Ž. paskirtos bausmės teisingumo klausimą, kolegoija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, kurias įvertinti skiriant bausmę nuteistajam įpareigoja įstatymas, ir pagrįstai nuteistajam A. Ž. už jam inkriminuotą nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo sankcijoje nėra numatyta jokių alternatyvių bausmių, o skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo.
BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta, kad asmeniui už šios sunkios tyčinės nusikalstamos veikos padarymą gali būti paskirta nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, A. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė – trys metai, yra artima BK 260 str. 1 d. sankcijos minimumui, todėl ją laikyti aiškiai per griežta nėra teisinio pagrindo. Ir nors nuteistasis nurodo, kad jo šeimoje auga trys mažamečiais vaikai, kuriais pasirūpinti vienai jo sutuoktinei bus sunku, tai nėra ta aplinkybė, kurios pagrindu būtų sprendžiama dėl paskirtos bausmės švelninimo. Juolab, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, mažamečių vaikų auginimas ir jų priežiūra nesustabdė nuteistojo nuo narkotinių medžiagų vartojimo ir jų platinimo, neskatino nepažeidinėti įstatymų.
Kaip galima suprasti iš nuteistojo A. Ž. apeliacinio skundo, jis nesutinka su teimo sprendimu konfiskuoti ir sunaikinti daiktus, kurie, jo teigimu, visiškai nesusiję su narkotinėmis medžiagomis.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, be narkotinių medžiagų ir prietaiso, skirto joms rūkyti (,,bongo“), nutarė konfiskuoti ir sunaikinti pakelį „OCB Slim Premium“ su rūkomuoju popieriumi, pakelį „Bluntzilla“ su rūkymui skirtomis tūbelėmis, pakelį „Klear Brasilia“ su permatomu popieriumi, pakelį „OCB Slim Premium“ su popieriniu filtru, tuščius polietileninius paketėlius. Kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliaciniu skundu, sprendžia, kad būtent šiuos daiktus A. Ž. laiko nepagrįstai konfiskuojamus ir naikinamus, nes, kaip jis teigia skunde, jie buvo įgyti legaliai Lietuvos parduotuvėse ir neturi nieko bendro su nagrinėjamais nusikalstamais veiksmais.
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai – konstatuota, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), todėl jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas“. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (pvz., prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad tai daiktai, kuriuos kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas arba palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymui, t.y. narkotinių medžiagų platinimui buvo naudojami polietileniniai paketėliai, o narkotinių medžiagų - kanapių ir jų dalių rūkymui yra naudojami ir rūkomas popierius, rūkymui skirtos tūbelės, popieriniai filtrai. Todėl šiuo atveju sutikti su nuteistojo A. Ž. skundo teiginiu, jog skundžiamu nuosprendžiu nuspręsti konfiskuoti ir sunaikinti daiktai nėra susiję su nusikalstamais veiksmais, nėra pagrindo, kadangi nuosprendyje visi išvardinti daiktai naudojami narkotinių medžiagų platinimui ir jų vartojimui.
Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai atmetami, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjos Sofijos Kručienės apeliacinius skundus atmesti.