Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog nesutinka su VPN pateikta informacija ir ją vertino kaip netikslią, pabrėždamas, kad tik 3 kameroje yra atlikęs 10 parų paskirtą nuobaudą. Pareiškėjas tvirtino, kad jis buvo laikomas 7D kameroje.

Pareiškėjas, būdamas 5-jo būrio nuteistuoju, padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir buvo perkeltas 10 parų į kamerų tipo patalpas. Nuobaudą atliko 3K kamerų tipo patalpoje, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. spalio 20 d., kurios plotas 13,64 m², sanitarinio mazgo plotas – 1,63 m², miegamų vietų – 3.

2016 m. rugsėjo 19 d. VPN direktoriaus įsakymu Nr.7-311 „Dėl nuteistųjų skirstymo į būrius“ pareiškėjas iš bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos buvo paskirtas į drausmės grupės gyvenamąją patalpą Nr. 19D, kurios plotas – 14,3 m², sanitarinio mazgo – 1,64 m², miegamų vietų – 3. Pareiškėjui atsisakius būti šioje paskirtoje grupėje, 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 56-1196(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ pareiškėjas buvo izoliuotas kamerų tipo patalpoje Nr. 18K, kurios plotas – 30,47 m², sanitarinio mazgo – 1,71 m², miegamų vietų – 7.

Paaiškino, jog nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu atlikinėjo bausmes baudos izoliatoriaus kamerose, nėra galimybės, nes duomenys nekaupiami.

Dėl pareiškėjo nurodomos informacijos, jog jis ginčo laikotarpiu gyveno ir buvo laikomas patalpoje 7D, nurodė, kad tokių duomenų VPN neturi.

VPN pabrėžė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant minimalaus ploto reikalavimų.

Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jam galimai padarytą žalą ginčo laikotarpiu pareiškėjas kildina iš to, jog gyveno bendrabučio tipo patalpoje, buvo laikomas kamerų ir drausmės tipo patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas.

Teismas sprendžia galimus viešojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 3 d., kuomet pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo, kamerų ir drausmės tipo patalpose.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Taisyklės), 11¹ punkte buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2 punktas, ginčo metu galiojusi redakcija), 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (11¹.1 punktas).

Vilniaus pataisos namai nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma bendrabučio, drausmės grupės bei kamerų tipo patalpose, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami. Pareiškėjas taip tikslaus asmenų skaičiaus nenurodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPN pabrėžė, kad bendrabučio, drausmės grupės bei kamerų tipo gyvenamosiose patalpose visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta. Nesant tikslių duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtose patalpose buvo asmenų, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai.

Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti (b. l. 74–76) matyti, kad ginčo laikotarpiu, kuomet pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpoje Nr. 5-309-04 (penktojo nuteistųjų būrio 309 gyvenamoji patalpa), kurios plotas – 19,11 m², miegamų vietų – 6, vienam nuteistajam teko 3,185 m²; kamerų tipo patalpoje 3K, kurios plotas – 13,64 m², sanitarinio mazgo plotas – 1,63 m², miegamų vietų – 3, vienam nuteistajam teko 4,54 m²; drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 19D, kurios plotas – 14,3 m², sanitarinio mazgo – 1,64 m², miegamų vietų – 3, vienam nuteistajam teko 4,76 m²; kamerų tipo patalpoje 18K, kurios plotas – 30,47 m², sanitarinio mazgo plotas – 1,71 m², miegamų vietų – 7, vienam nuteistajam teko 4,35 m².

Taigi, teismas konstatuoja, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo, kamerų ir drausmės tipo patalpose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko minimalaus ploto reikalavimus.

Pasisakant dėl pareiškėjo nurodyto argumento, jog jis buvo laikomas patalpoje Nr. 7D, pažymėtina, jog teismas tarp šalių kilusį ginčą nagrinėja už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. VPN pateikė teismui paaiškinimą, kad įstaigoje nuteistieji, atliekantys nuobaudas drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ar kamerų tipo patalpose, dažnai VPN Kriminalinės žvalgybos pareigūnų būna trumpam laikui perkeliami iš vienos drausmės grupės į kitą ar kamerų tipo patalpos į kitą. Tai daroma, atsižvelgiant į pareigūnų turimą žvalgybinę informaciją. Pabrėžė, jog pareiškėjas šiuo metu nėra VPN, todėl tikslesnės informacijos negali pateikti, tačiau pateikė ir drausmės grupės gyvenamosios patalpos 7D informaciją, iš kurios matyti, jog jos plotas – 14,39 m², sanitarinio mazgo plotas – 1,77 m², miegamų vietų – 3, vienam asmeniui tenka 4,79 m². Taigi, pažeidimas taip pat nenustatytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo K. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.