- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- T-149/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00064-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pirm.), Dainius Raižys
- Ieškovas
- N. D.
- Atsakovas
- J. Š., Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūrai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Raseinių rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovams J. Š., Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūrai dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą patikslintu ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų Jūratės Šaduikienės, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros 30 112 Lt dėl neteisėtų veiksmų. ieškinyje nurodoma, kad 2006 m. gegužės mėnesį ieškovei tapo žinoma, kad jai priklausančiuose žemės sklypuose miškas buvo iškirstas, todėl buvo patirta materialinė žala - 30 112 Lt. 2006 m. gegužės mėnesį kreiptasi į Raseinių rajono policijos komisariatą bei Raseinių rajono apylinkės prokuratūrą su pareiškimu dėl minėtos situacijos teisinio įvertinimo. Susipažinus su baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00305-06 duomenimis tapo žinoma, jog minėto miško kirtimai buvo atlikti pagal tariamai ieškovės suteiktą įgaliojimą J. Š. ir jo pagrindu išduotus Kauno aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros leidimus. 2013 m. sausio 23 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00305-06 buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senačiai. Minėtu nutarimu buvo patvirtinta ir konstatuota, kad atsakovė suklastojo įgaliojimą, be ieškovės žinios organizavo miško kirtimo darbus, pardavė iškirstą tokiu būdu pažeidė jos turtines teises ir padarė jai turtinės žalos, kurios atlyginimo klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka. Ieškovė teigia, kad solidarus atsakovas yra ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūra. Raseinių rajono agentūra savo faktiniais veiksmais taip pat prisidėjo prie žalos ieškovei atsiradimo. Atsakovas išdavė leidimus akivaizdžiai pažeisdamas dokumentų tikrumo nustatymo tvarką ir pažeisdamas pačią procedūrą. Atsižvelgiant į faktą, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais padarė žalos ieškovei, o Raseinių rajono agentūra netinkamai atlikusi savo funkcijas sudarė sąlygas šiai žalai kilti, reikalavimas atlyginti visą i žalą keltinas abiem atsakovams solidariai.
Raseinių rajono apylinkės teismas nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos atsiradusios, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Minėtas CK straipsnis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūra laikytina „valdžios institucija“ CK 6.271 straipsnio 2 dalies prasme, o jos atlikti veiksmai laikytini „aktu“ (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Iš ieškovės suformuluotų reikalavimų galima suprasti, kad pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, kurių atsiradimo faktas kildinamas iš, kaip ieškovė nurodo, neteisėtų atsakovo, kuris yra valstybinė įstaiga, veiksmų. Nustačius, kad byloje vyrauja administracinis santykis ir kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, Raseinių rajono apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti (CPK 36 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrą taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė reiškia reikalavimą fiziniam asmeniui – atsakovei J. Š. – atlyginti žalą dėl neteisėtų veiksmų, pasireiškusių suklastojus įgaliojimą, be ieškovės žinios organizavus miško kirtimo darbus ir pardavus iškirstą mišką. Paminėtas fizinis asmuo nėra viešojo administravimo subjektas ir šio fizinio asmens atlikti veiksmai, dėl kurių ieškovė sieja jai padarytą žalą, nėra viešojo administravimo veiksmai, todėl šio fizinio asmens padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra civilinio teisinio pobūdžio. Tačiau ieškovės reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą viešojo administravimo institucijai – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūrai –patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir laikytinas administracinio teisinio pobūdžio.
Taigi, aptariamu atveju keliamas ginčas yra mišrus, nes ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas tiek iš privataus subjekto (fizinio asmens) neteisėtų veiksmų, tiek iš viešojo administravimo subjekto viešojo administravimo srityje atliktų neteisėtų veiksmų.
Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais konstatuoja būtent civilinius teisinius santykius, nes sprendžiant kilusį ginčą iš esmės turės būti vertinami atsakovės Jūratės Šaduikienės neteisėti veiksmai, sąlygoję Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros galimą veiksmų neteisėtumą išduodant leidimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovams J. Š., Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūrai dėl žalos atlyginimo grąžinti Raseinių rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojasIrmantas Jarukaitis Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys