Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. kovo 3 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo UAB Legal Balance buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria, pradinis kreditorius perleido Ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinio kreditoriaus siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių Sutarties sąlygų, pradinis kreditorius 2020 m. sausio 23 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su juos sudarytą sutartį.

Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsižvelgiant į tai ieškovas mano, kad yra išnaudojęs visas galimybes išspręsti atsakovo prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu taikiu būdu, todėl kreipėsi su ieškiniu į teismą.

Atsakovui R. B. teismo procesiniai dokumentai įteikti ir apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, 2020 m. gruodžio 16 d. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnis). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, atlikęs ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, pateiktų per elektroninių paslaugų portalą (EPP), vertinimą nustatė, kad pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovas R. B. 2019 m. gegužės 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-mw498p3k, kuria atsakovui buvo suteiktas 250,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 177,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 39,00 proc.) ir 67,68 Eur administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 3.5.2 papunkčiu atsakovas įsipareigojo laiku mokėti mėnesines įmokas. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 papunkčiu nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos; palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesio kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško paskolos sumokėjimo dienos. 2020 m. kovo 3 d. pradinis kreditorius ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo R. B. įsiskolinimą. 2019 m. gruodžio 23 d. atsakovas buvo raginamas sumokėti įsiskolinimą pagal vartojimo kredito sutartį. 2020 m. sausio 7 d. pranešimu atsakovas informuotas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą. 2020 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu atsakovas pakartotinai informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą. Duomenų, kad atsakovas skolą būtų sumokėjęs pradiniam ar naujajam kreditoriui nėra (CPK 178 straipsnis).

Įvertinus kredito sutarties sąlygas, tikslą, konstatuotina, kad tarp šalių 2019 m. gegužio 22 d. sudaryta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi, t. y. atsakovui paskolos forma buvo suteiktas kreditas asmeninėms reikmėms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 2 straipsnio 19 ir 22 dalys). Pagrindinė paskolos forma suteikto vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Analogiška atsakovo sutartinė prievolė buvo nustatyta ir sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 papunktyje.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).

Atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, negrąžino kredito sumos nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei, todėl ieškinio reikalavimai tenkintini, priteisiant iš atsakovo ieškovei 238,35 Eur negražinto kredito sumą bei 9,46 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (CK 6.2, 6.38, 6.200, 6.205, 6.873, 6.886 straipsniai, 6.109 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 37,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.), 78,69 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos, t. y. (2020 m. sausio 23 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), taip pat 39 procentų negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (238,35 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 22 d.). Ieškovės prašomos priteisti negautos palūkanos, 39 procentus palūkanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 22 d. laikytini minimaliais kreditorės nuostoliais, t. y. pajamomis, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Todėl teismas tenkina šiuos ieškinio reikalavimus, priteisdamas iš atsakovo 37,56 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 78,69 Eur negautas pajamas (palūkanas) po sutarties nutraukimo bei 39 procentus metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (238,35 Eur) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 22 d.).

Ieškovė iš atsakovo taip pat prašė priteisti ir 39 procentų negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (238,35 Eur) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

Teismo vertinimu, iš ieškinio ir kredito sutarties turinio darytina išvada, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodomos naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 238,35 Eur kredito už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas. Pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėj byloje Nr. e2A-1361-864/2020), konstatavę, jog mokėjimo (pelno) palūkanos pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos nebegali būti skaičiuojamos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį, tenkinus penkis iš šešių reikalavimų, laikytina, kad yra patenkinti 83,4 proc. ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovė pateikė į bylą duomenys, kad už ieškinio pareiškimą teismui sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą teismui, viso patyrė 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, iš atsakovo R. B. ieškovei priteistina 113,42 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((136,00 Eur bylinėjimosi išlaidos) x 83,4 proc. / 100 proc.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 238,35 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 35 ct) negrąžinto kredito, 37,56 Eur (trisdešimt septynis eurus 56 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 9,46 Eur (devynis eurus 46 ct) administravimo mokestį, 78,69 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 69 ct) negautas pajamas, 39 (trisdešimt devynių) procentų dydžio metines negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (238,35 Eur), skaičiuojamą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. gegužės 22 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,42 Eur (vieną šimtą trylika eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.