Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-145/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-08
Bylos Nr.
2A-145/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Stalakta“
Ieškovas
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
Trečiasis asmuo
Viktorui Rudakovui
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-145/2008Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui Augustinui Ručinskui,atsakovo atstovui Antanui Sirtautui,trečiajam asmeniui ir atsakovo atstovui Viktorui Rudakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stalakta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-519-33/2007 pagal ieškovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stalakta“, trečiajam asmeniui Viktorui Rudakovui dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi ieškovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas su ieškiniu atsakovui UAB „Stalakta“ ir prašė priteisti iš atsakovo 119 127 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo.

Ieškinyje nurodė, kad, 2006 m. lapkričio 27 d. atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad vienas iš žemės valdos Vanagupės g. 9, Palangoje, savininkų UAB „Stalakta“, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, jam priklausančioje žemės valdoje savavališkai nukirto ne miško žemėje augančius 114 drebulių, 150 beržų, 96 juodalksnius, 10 uosių, 3 baltalksnius, 3 pušis, 1 ąžuolą, 3 šermukšnius, 1 blindę, 17 ievų ir 9 lazdynų krūmus, iš viso 407 saugotinus medžius ir krūmus. Už minėtą pažeidimą UAB „Stalakta“ direktorius V. Rudakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir sumokėjo jam paskirtą 350 Lt baudą. Savo neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, 14 straipsnio 3 dalies 2 punktą bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 673 patvirtintos „Saugomų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių, juos sunaikinus ar sužalojus, atlyginimo tvarkos“ 2 punkto 2.1 ir 2.9 papunkčius bei 14 punktą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 327 „Dėl medžių ir krūmų, augančių ne miško ūkio paskirties žemėje, vertės bazinių įkainių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 45 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“, buvo nustatyta 119 127 Lt žala, kurios UAB „Stalakta“ geranoriškai neatlygino.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, valstybės naudai iš UAB „Stalakta“ priteisė 59 563,50 Lt žalos atlyginimo, 1 787 Lt žyminio mokesčio. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Teismas sprendime nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos teiginį, jog žemės sklypas Vanagupės g. 9, Palangoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintas kaip valstybinės reikšmės miško plotas, paneigia pati Valstybinės reikšmės miškų plotų schema (šis plotas neišryškintas kaip kiti miškų plotai) bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kad tai yra rekreacinės teritorijos žemės sklypas su saugotinais medžiais ir krūmais, augančiais ne miško žemėje. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Todėl ieškovas, apskaičiuodamas gamtai padarytą žalą, pagrįstai vadovavosi poįstatyminiais aktais, reguliuojančiais žalos, padarytos ne miškų ūkio paskirties žemėje, nustatymo metodiką. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas padarytos žalos (CK 6.245-6.249 str.) masto nenuginčijo, savo skaičiavimų nepateikė. Jo pateiktas 2007 m. rugpjūčio 28 d. aktas prieštarauja antstolės L. Uniokaitės 2007 m. vasario 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotiems faktams dėl iškirstų medžių skaičiaus. Pažaidos aktą surašė specialistai, kurie tas pačias aplinkybes patvirtino ir apklausti teisme kaip liudytojai. Jie parodė, kad į pažeidimų aktą nebuvo įtraukiami smulkūs medeliai, išvartos ir supuvę kelmai. Neteisėtai sunaikinus ar sužalojus želdinius, nuostoliai apskaičiuojami pagal Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 4 d., Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 673 patvirtintos „Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus, atlyginimo tvarkos“ 22 p.). Teismo teigimu, žalos apskaičiavimas atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 327 „Dėl medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, vertės bazinių įkainių patvirtinimo“ nustatytus bazinius įkainius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 198 reikalavimus. Teismas taip pat padarė išvadą, kad, remiantis šiais teisės aktais, ieškovas neturėjo pagrindo apskaičiuotą 59 563,50 Lt žalą didinti 2 kartus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Stalakta“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria priteista žala, panaikinti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Atsižvelgiant į pateiktą telefoninių pokalbių išklotinę, liudytojai teismui davė klaidingus paaiškinimus dėl telefoninių pokalbių su UAB „Stalakta“ direktoriumi ir jo informavimą apie padarytus pažeidimus. Atsakovas nebuvo laiku informuotas apie atliekamus medžių ir krūmų kirtimų fiksavimus. Atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai susipažinti su pateiktais įrodymais – darbuotojų raštiškais paaiškinimais ir informacija dėl telefoninių pokalbių, taip pažeidžiant rungimosi principą.

2. Teismas nepagrįstai žemės sklypą priskyrė rekreacinei teritorijai, kas prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktui. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus: Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. sausio 24 d., 2006 m. balandžio 11 d. raštus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. gruodžio 19 d. informacinį raštą, kuriais patvirtinamas sklypo, esančio Vanagupės g. 9, Palangoje, priskyrimas valstybinės reikšmės miškui bei nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas, skaičiuodamas žalą, neapgrįstai vadovavosi Aplinkos apsaugos ministerijos 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 673 patvirtinta tvarka dėl Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo, o ne žalos skaičiavimo metodika, taikoma pažeidus Miškų įstatymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Stalakta“ apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Civiliniame procese šalių teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnis. Be kitų teisių, šalims yra suteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga, daryti išrašus ir nuorašus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Atsakovas UAB „Stalakta“ savo apeliaciniu skundu nurodo, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai susipažinti su šioje byloje pateiktais įrodymais – ieškovo darbuotojų raštiškais paaiškinimais ir informacija dėl telefoninių pokalbių, taip pažeidžiant rungimosi principą. Taigi, atsakovas iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo, kaip bylos šalies, teisę susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti savo argumentus ir samprotavimus dėl ieškovo pateiktų įrodymų. Tačiau toks atsakovo teiginys nėra pagrįstas faktiniais bylos duomenimis. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo nurodytus dokumentus – ieškovo darbuotojų raštiškus paaiškinimus ir informaciją dėl telefoninių pokalbių (sąskaitos išklotinę) – ieškovas šioje byloje pateikė 2007 m. birželio 1 d. (b.l. 75-79). Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 4 d. rašto Nr. B2-519-33/06, minėtų dokumentų nuorašai 2007 m. birželio 4 d. buvo išsiųsti atsakovui (b.l. 80). Pažymėtina ir tai, kad po šių dokumentų pateikimo į bylą, 2007 m. birželio 8 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame dalyvavo atsakovui UAB ,,Stalakta“ atstovavęs A. Sirtautas ir trečiasis asmuo V. Rudakovas, kuris yra ir atsakovo administracijos vadovas. Byla iš esmės buvo išnagrinėta tik 2007 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje, šiame posėdyje taip pat dalyvaujant A. Sirtautui ir V. Rudakovui. Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad jam su ieškovo pateiktais dokumentais buvo leidžiama susipažinti tik 5 minutes ir atsakovas neturėjo galimybės šių dokumentų išanalizuoti. Iš aukščiau minėtų aplinkybių daroma išvada, kad atsakovas turėjo pakankamai galimybių susipažinti su bylos medžiaga, tame tarpe ir su ieškovo pateiktais dokumentais, ir pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeistos jo procesinės teisės bei šalių rungimosi principas.

Kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo neteisėtai iškirstų medžių kiekis yra užfiksuotas ne tik atsakovo surašytuose Savavališkai iškirstų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, apmatavimo duomenyse (b.l. 13-36), bet ir administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime skirti administracinę nuobaudą (b.l. 4-6). Neteisėto kirtimo fakto ir savo atsakomybės dėl gamtai padarytos žalos atsakovas neginčija. Iš bylos duomenų bei trečiojo asmens V. Rudakovo paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme matyti, kad nutarimo dėl administracinės baudos skyrimo jis neskundė, taigi neginčijo nei savavališko kirtimo fakto, nei kirtimo masto. Faktiškai toks pat iškirstų medžių kiekis, koks nurodytas ieškovo pateiktuose dokumentuose, užfiksuotas ir paties atsakovo prašymu antstolio atliktos apžiūros metu (b.l. 84 –faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Todėl aplinkybė, kad atsakovo atstovas nedalyvavo savavališkai iškirstų medžių apmatavime, nesudaro pagrindo teigti, kad gamtai padarytos žalos dydis buvo apskaičiuotas neteisingai.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, esančio Vanagupės g. 9, Palangos m., pažymėto kadastriniu Nr. 2501/0021:139, paskirtis - kita, o nustatytas naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, o atsakovas UAB ,,Stalakta“ yra vienas iš šio sklypo bendrasavininkių, nuosavybės teise valdantis 20054/22366 dalis šio sklypo.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio pirmosios dalies nuostatą pagrindinė tikslinė žemės paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Pagal to paties straipsnio antrosios dalies nuostatą, žemės savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Taigi, pagal byloje esančius duomenis, atsakovui įsigyjant suformuotą žemės sklypą nuosavybėn, nustatyta jo paskirtis buvo kita, o naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos, ir nėra jokių duomenų, kad tokia šio žemės sklypo paskirtis įstatymo nustatyta tvarka buvo pakeista ir šiuo metu nustatyta kitokia jos paskirtis - miškų ūkio paskirties žemė, kaip tai teigia apeliantas.

Byloje esančiame Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. balandžio 11 d. rašte Nr. (18.8)-ASK1- (b.l. 103) yra nurodyta, kad žemės sklypas Vanagupės g. 9 (Palangos m.) patenka į valstybinio miško teritoriją. Tačiau tai negali būti pakankamas pagrindas išvadai apie tai, kad sklypo paskirtis buvo pakeista įstatymo nustatyta tvarka, nes toks teiginys nenurodo ginčo sklypo paskirties, be to, nėra jokių duomenų, kad pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties klausimu buvo priimtas apskrities viršininko sprendimas.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 206 m. sausio 24 d. rašte Nr. (4.21.)-D3-220 (b.l. 11) ir 2008 m. sausio 8 d. rašte Nr. (4.17.)-D3-46 (b.l. 143) nurodyta, kad minėtas žemės sklypas ir jame esantys želdiniai yra valstybinės reikšmės miško plotas (valstybinės reikšmės miškas). Tačiau būtina pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 dalies nuostatas, valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Kaip jau minėta, nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo žemės sklypas, esantis Vanagupės g. 9, Palangoje, kartu su kitais privačiais savininkais, yra registruotas nuosavybės teise ieškovui. Duomenų, kad sklypo nuosavybė perėjo valstybei, nėra. Todėl teiginys, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas yra valstybinės reikšmės miško plotas, nesuderinamas su minėtomis Žemės įstatymo bei Miškų įstatymo normomis. Nesant duomenų, kad ginčo sklypo, nuosavybės teise priklausančio ieškovui, pagrindinė tikslinė paskirtis įstatymo nustatyta tvarka buvo pakeista iš kitos paskirties į miškų ūkio paskirties žemę, negalima sutikti su atsakovo teiginiu, kad, skaičiuojant žalą, neapgrįstai buvo vadovaujamasi Aplinkos apsaugos ministerijos 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 673 patvirtinta tvarka dėl Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo, o ne žalos skaičiavimo metodika, taikoma pažeidus Miškų įstatymą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 buvo patvirtinta 1 093,71 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotų pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas, tarp kurių ir 3,33 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotų Palangos mieste. Tačiau byloje pateikta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos kopija neleidžia daryti kategoriškos išvados apie tai, ar ši schema iš tiesų apima ginčo žemės sklypą, ar šis sklypas tik ribojasi su schemoje nurodytais valstybinės reikšmės miškų plotais. Tačiau bet kokiu atveju, nesant duomenų apie žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirties pakeitimą, negalima teigti, jog ginčo žemės sklypo paskirtis žalos padarymo (neteisėto kirtimo) metu buvo miškų ūkio, o ne kitos paskirties žemė.

Pažymėtina, kad atsakovas, savo apeliaciniu skundu teigdamas, jog ieškovas netinkamai paskaičiavo žalą, taikydamas teisės aktą, kurio neturėjo taikyti, nenurodo, ar, jo nuomone, skaičiuojant pagal kitą metodiką, taikytiną miškų ūkio paskirties žemei, žala būtų mažesnė, bei nepateikė jokių paskaičiavimų, pagrįstų, jo nuomone, tinkama metodika ir pagrindžiančių kitokį, negu ieškovo paskaičiuotas, žalos dydį. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bylą iš esmės, ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas tik ½ dalį ieškovo paskaičiuotos ir prašomos priteisti gamtai padarytos žalos dydžio. Pagrindo dar labiau sumažinti priteistos žalos dydį, remiantis byloje esančiais duomenimis, nėra.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai, todėl skundžiamą sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Stalakta“ 11,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Teisėjai Alė BukavinienėDonatas ŠernasVigintas Višinskis