Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2007-09-14 · Civilinė byla Nr. 2-519-33/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-09-14
Bylos Nr.
2-519-33/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Pesliakas
Trečiasis asmuo
V. R.
Kategorijos
  • 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-519-33/2007Procesinio sprendimo kategorija 44.2.1; 44.5.2.17; 44.8; 116.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas J. Pesliakas, sekretoriaujant J. Mickevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovams A. Jansonienei, A. Ručinskui, atsakovo atstovui A. Sirtautui, trečiajam asmeniui V. R., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį UAB „Stalakta“, trečiajam asmeniui V. R. dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškinio pareiškimu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 119 127 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo. Nurodo, jog atlikus 2006-11-27 patikrinimą, buvo nustatyta, kad vienas iš žemės valdos (duomenys neskelbtini), savininkų UAB „Stalakta“, neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo, jai priklausančioje žemės valdoje savavališkai nukirto ne miško žemėje augančius 114 drebulių, 150 beržų, 96 juodalksnius, 10 uosių, 3 baltalksnius, 3 pušis, 1 ąžuolą, 3 šermukšnius, 1 blindę, 17 ievų ir 9 lazdynų krūmus. Už minėtą pažeidimą UAB „Stalakta“ direktorius V. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir sumokėjo jam paskirtą 350 Lt baudą.

Savo neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., 14 str. 3 d. 2 p. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 673 patvirtintos „Saugomų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių, juos sunaikinus ar sužalojus, atlyginimo tvarkos“ 2 p., 2.1 p., 2.9 p. ir 14 p. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-14 įsakymu Nr. 327 „Dėl medžių ir krūmų, augančių ne miško ūkio paskirties žemėje, vertės bazinių įkainių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998-03-13 įsakymu Nr. 45 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“, buvo nustatyta 119 127 Lt žala, kurios UAB „Stalakta“ geranoriškai neatlygino.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Stalakta“ jo nepripažįsta. Paaiškina, jog valstybės tarnautojai pažaidą fiksavo nedalyvaujant UAB „Stalakta“ vadovams ar įgaliotam įmonės atstovui, todėl buvo galimi bet kokie matavimų nukrypimai, prirašymai ir kiekio neatitikimai. Ieškovas neįrodo, jog apie atliekamus matavimus buvo pranešta įmonės vadovams. Iškirsti želdiniai buvo valstybinės reikšmės miško plote, todėl ieškovas netinkamai apskaičiavo gamtai padarytą žalą.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovai ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

Ieškovo atstovas A. Ručinskas paaiškina, kad žemės sklypas, kuriame buvo neteisėtai iškirsti žali medžiai ir krūmai, yra rekreacinėje teritorijoje ir tai nėra miško žemė. Atlikti žalos skaičiavimai buvo užfiksuoti ir nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, jo V. R. neskundė. Matavimus atliko specialistai, remdamiesi įstatymų reikalavimais, todėl atsakovo pozicija dėl žalos masto yra nepagrįsta. Neteisėtai buvo nukirsta daugiau medžių, tačiau ne visi kelmai buvo kleinuojami ir įtraukiami į pažaidos aktą. Aplinkybę, kad V. R. buvo kviečiamas dalyvauti atliekant matavimus bei surašant pažaidos aktą, patvirtina prie bylos pridėta telefono skambučių išklotinė.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas A. Sirtautas ieškinio nepripažįsta. Paaiškina, jog medžių kirtimą organizavo UAB „Stalakta“ direktorius V. R., o patį kirtimą vykdė įmonės darbuotojai. Kertami buvo tik tie medžiai, kuriuos buvo būtina pašalinti kuriant kraštovaizdį, nes miškas ilgą laiko tarpą buvo nevalytas. Nesutinka nei su iškirstų medžių matavimais, nei su gamtai padarytos žalos apskaičiavimu.

Trečiasis asmuo V. R. ieškinio taip pat nepripažįsta. Paaiškina, jog UAB „Stalakta“ žemės sklypas yra miško žemėje ir jame tik buvo pašalintos audrų padarytos išvartos bei medžių atžalos. Šiems veiksmams atlikti jis buvo gavęs žodinį Palangos miesto agentūros vedėjo A. Č. leidimą. Dalyvauti matavimuose bei akto surašyme jis nebuvo kviečiamas ir šiuo klausimu telefonu su niekuo nebendravo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies (CK 4.262 str., 6.245-6.249 str., CPK 178, 185 str., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9, 14, 32 str., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995-12-14 įsakymas Nr. 198, 2002-06-14 įsakymas Nr. 327, 2003-02-19 įsakymas Nr. 673).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-12-27 Palangos m. agentūros vedėjas A. Č., dalyvaujant R. L., E. L. ir E. Ž., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą apie tai, jog UAB „Stalakta“ direktorius V. R., neturėdamas leidimo, savavališkai (duomenys neskelbtini), organizavo medžių ir krūmų kirtimą, kurio metu buvo iškirsta 407 vnt. saugotinų medžių ir krūmų, tuo padarydamas žalą kraštovaizdžiui. Susipažinęs su šiuo protokolu, V. R. nurodė, jog vykdomam medžių kirtimui jokio leidimo nereikėjo, nes buvo šalinamos sniegolaužos bei vėjovartos (b.l. 4, 5). Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje V. R. buvo paskirta 350 Lt bauda (b.l. 6), kurią pastarasis pripažino ir sumokėjo. Nors Palangos miesto savivaldybės administracija nurodo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintas kaip valstybinės reikšmės miško plotas (b.l. 11, 102-103), tačiau šį faktą paneigia pati Valstybinės reikšmės miškų plotų schema (šis plotas neišryškintas kaip kiti miškų plotai) bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kad tai yra rekreacinės teritorijos žemės sklypas su saugotinais medžiais ir krūmais, augančiais ne miško žemėje (b.l. 7-9, 10, 12). Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.), todėl ieškovas turėjo įstatyminį pagrindą, apskaičiuodamas gamtai padarytą žalą, vadovautis poįstatyminiais aktais, reguliuojančiais žalos, padarytos ne miškų ūkio paskirties žemėje, nustatymo metodiką. Iš savavališkai nukirstų saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, matavimo duomenų (b.l. 13-36) ir kraštovaizdžiui padarytos žalos apskaičiavimo (b.l. 38-40) matyti, jog ieškovas, nukirsdamas 407 vnt. žalių ir saugotinų medžių bei krūmų, gamtai padarė 59 563,50 Lt žalą, kurią privalo atlyginti (CK 6.245-6.249 str.). Atsakovas padarytos žalos masto nenuginčijo, savo skaičiavimų nepateikė, nors teismas tą padaryti ir buvo įpareigojęs. Jo pateiktas 2007-08-28 aktas (b.l. 104), kuriame užfiksuoti tik 51 iškirstas augalas, prieštarauja antstolės L. Uniokaitės 2007-02-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotiems faktams, kad buvo iškirsti 407 medžiai ir krūmai (b.l. 84). Atkreiptinas dėmesys, jog antstolė nėra miškų ūkio specialistė, todėl jos konstatavimas, jog dalis medžių, kurie nukristi, buvo pažeisti puvėsio, kiti – buvusios vėjovartos, nelaikytini įrodymu, nes jie prieštarauja filmuotai medžiagai, o pažaidos aktą surašė specialistai, kurie tas pačias aplinkybes patvirtino ir apklausti teisme kaip liudytojai. Liudytojai E. Ž., A. Č. ir R. L. nurodė, jog ne visi nukirsti medžiai ir krūmai buvo aktuojami. Į pažeidimų aktą nebuvo įtraukiami smulkūs medeliai, išvartos ir supuvę kelmai.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas įpareigoja juridinius ir fizinius asmenis saugoti aplinką bei tausoti gamtos išteklius (9 str.) bei neteisėta veika padarę žalą aplinkai ją atlyginti (14 str. 6 p.). Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką (32 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 673 patvirtintos „Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus, atlyginimo tvarkos“ 2.1 p. nurodoma, jog saugotinais želdiniais laikomi medžiai ir krūmai, augantys ne miško žemėje miestų, miestelių valstybinės žemės bei privačios žemės valdose. Šios tvarkos 9 p. skelbia, kad asmenys, norintys kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius, privalo gauti atitinkamos institucijos leidimą, o 14 p. nurodo, jog želdinių kirtimas ar pertvarkymas be leidimo, išskyrus 13 p. išvardytus atvejus (atsakovas neįrodė, jog tai ir buvo toks atvejis), laikomas neteisėtu. Neteisėtai sunaikinus ar sužalojus želdinius, nuostoliai apskaičiuojami pagal Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką (22 p.).

Kadangi žala gamtai buvo padaryta dėl atsakovo kaltės, jo neteisėti veiksmai yra susiję tiesioginiu ryšiu su padaryta žala (CK 6. 246-6.248 str.), žalos apskaičiavimas atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-14 įsakymo Nr. 327 „Dėl medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, vertės bazinių įkainių patvirtinimo“ nustatytus bazinius įkainius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995-12-14 įsakymo Nr. 198 reikalavimus, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina padaryta gamtai 59 563,50 Lt žala.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1195 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 198 „Dėl nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos“ 10 p. 4 d. nuostata, nurodanti, kad nuostolių dydis, sunaikinus ar sužalojus medžius ir krūmus, augančius miestuose, didinamas 2 kartus, šiuo atveju neturėjo būti taikoma, nes to paties punkto 2 d. paaiškina, jog nuostolių, padarytų sunaikinus ar sužalojus medžius ir krūmus, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, dydis skaičiuojamas taikant Aplinkos ministro 2002-06-14 įsakymą Nr. 327 „Dėl medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, vertės bazinių įkainių patvirtinimo“. Įsakymo Nr. 198 penktas punktas nurodo, jog medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, vertės baziniai įkainiai neindeksuojami, jie tvirtinami atskiru Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-14 įsakymas Nr. 327, kurį taikė ieškovas, nustatydamas padarytos žalos dydį, numato tik įkainių mažinimą medžiams ir krūmams, augantiems privačioje žemėje kaimo vietovėje, bei nenumato įkainių didinimo (indeksavimo) iškirstiems medžiams ir krūmams miesto vietovėje, todėl ieškovas apskaičiuotą 59 563,50 Lt žalą didinti 2 kartus neturėjo įstatyminio pagrindo. Esant šiai aplinkybei, ieškinio reikalavimo dalis, viršijanti padarytos realios žalos sumą, atmestina kaip nepagrįsta.

Iš atsakovo taip pat priteistina 1 787 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas buvo atleistas (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263-270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Valstybės naudai (į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)) iš uždarosios akcinės bendrovės „Stalakta“ priteisti 59 563,50 Lt žalos atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš UAB „Stalakta“ valstybės naudai priteisti 1 787 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Jonas Pesliakas