- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- II-186-1133/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00396-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Grąžinti bylą iš naujo tirti.
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Paulis Hibner, Paulius Hoibner
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. L. ir jo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Hibner (dalyje posėdžių),
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto T. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbančio uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „D“, atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Hoibner skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2021 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 13-ANR_N-263-2021,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-263-2021 (toliau – ir nutarimas) T. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 1 mėnesiui, konstatavus, kad jis 2020 m. gruodžio 14 d., apie 10.15 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, vairuodamas automobilį „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone dalyvaujant eisme. Nurodyta, kad tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 20 punktą.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto T. L. atstovas advokato padėjėjas P. Hibner 2021 m. vasario 8 d. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti institucijos 2021 m. sausio 20 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną T. L. nutraukti. Nurodo, jog T. L. dėl nutarime konstatuoto pažeidimo 2020 m. gruodžio 15 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Gavęs šį protokolą T. L. kreipėsi į policiją prašydamas pateikti visą su nusižengimu susijusią medžiagą, kurią peržiūrėjęs galėtų paaiškinti, kas nurodytu laiku vairavo jo automobilį, kadangi faktiškai juo naudojasi jo šeima, sūnus. Po šio kreipimosi su T. L. susisiekė vyresnysis tyrėjas, kuris jį informavo, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje buvo užfiksuotas būtent T. L., taip pat nurodė, kad jeigu jis nesutinka, gali atvykti į bylos nagrinėjimą. Iki bylos nagrinėjimo T. L. išsiaiškino, kad pažeidimo dieną automobilio valdytoju buvo G. L., kuris tuo automobiliu važiavo į autoservisą, kuriame paliko automobilį remontui. 2021 m. sausio 20 d. T. L. atvykus į bylos nagrinėjimą, vyresnysis tyrėjas galimai iš tarnybinio mobiliojo ryšio telefono parodė vaizdo įrašą, kuriame galimai fiksuotas nutarime nurodytas administracinis nusižengimas, tačiau vaizdo įrašo kokybė buvo bloga, iš jo T. L. negalėjo identifikuoti asmens, kuris vairavo automobilį. Nepaisant to, jis tyrėją informavo, kad nurodytą dieną automobiliu nevažiavo, automobiliu naudojosi jo sūnus G. L.. Vyresnysis tyrėjas šių paaiškinimų nepaisė ir teigė, kad iš vaizdo įrašo, pagal T. L. šukuoseną mato, jog automobilį vairavo būtent jis, nevertino T. L. paaiškinimų ir surinktą medžiagą perdavė kitam pareigūnui nutarimui surašyti. Policijos pareigūnai nesiėmė visų priemonių siekiant visapusiškai ir objektyviai ištirti veikos aplinkybes, vadovavosi itin prasto kokybės vaizdo medžiaga, kurioje T. L. negalėjo atpažinti net savo sūnaus, o T. L. nurodytų aplinkybių nevertino, jo nurodyto asmens, galėjusio vairuoti automobilį, net nebandė apklausti (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
3. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog nutarime nurodytas pažeidimas 2020 m. gruodžio 14 d. buvo užfiksuotas policijos pareigūnų vaizdo stebėjimo priemonėmis bei įkeltas prie administracinio nusižengimo medžiagos. 2020 m. gruodžio 15 d. transporto priemonės savininkui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, taip pat pranešimas, kuriame nurodyta, jog jeigu jis turi duomenų apie tai, kad pažeidimą padarė kitas asmuo, turi užpildyti specialią pridedamą formą. 2021 m. sausio 12 d. tarnybiniu elektroniniu paštu susisiekė T. L., kuris atsiuntė nepasirašytą laisvos formos paaiškinimą, kuriame buvo nurodyta, kad vaizdo įraše visiškai nesimato ir neaišku, kas naudojosi automobiliu bei kad asmuo, vairavęs automobilį, naudojosi mobiliuoju įrenginiu. 2021 m. sausio 20 d. T. L. atvyko į bylos nagrinėjimą elgėsi emocionaliai, šaukė, nervavosi, gestikuliavo. Iš pradžių teigė, jog automobiliu jaus seniai nesinaudoja, jis praktiškai nenaudojamas, o jeigu ir naudojasi, tai juo važinėja kiti šeimos nariai – uošvė ar žmona. Vėliau bendraujant nurodė, kad automobiliu naudojasi dažniau, kartais sūnus, kartais jis pats. Tęsiant pokalbį T. L. vis nurodydavo skirtingas aplinkybes, kas ir kaip naudojasi automobiliu, kėlė skirtingas versijas, viena kurių, jog tą dieną automobiliu naudojosi galimai serviso darbuotojai, tačiau konkrečiai, kas naudojosi, nenurodė, po to teigė, jog pažeidimo dieną su sūnumi vežė automobilį į servisą, tačiau vairavo tikrai ne jis pats, o galiausiai nurodė protokolą rašyti jo sūnui. Institucijos nuomone, iš pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matosi, kaip T. L. naudojasi mobiliojo ryšio telefonu vairuodamas jam priklausantį automobilį „Toyota“, T. L. kėlė tik jam vienam įtikinamas versijas, nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų apie tai, kad tuo metu negalėjo vairuoti automobilio. Mano, kad palyginus vaizdo įraše užfiksuotą asmenį su T. L. matyti, kad šis yra labai panašus, atsižvelgiant į veido bruožus, šukuoseną, kūno sudėjimą (b. l. 1).
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. L. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir parodė, kad 15 dieną el. paštu gavo pranešimą, jog įvykio dieną važiuojant automobiliu buvo naudotasi mobiliuoju telefonu, reikėjo nurodyti, kas vairavo. Savo vardu turi registruotus du automobilius, tą automobilį atidavė sūnaus šeimai ir juo daugiau nei metus nesinaudoja, apklausė šeimos narius. Paaiškėjo, kad tuo metu sūnus važiavo automobiliu į autoservisą, tačiau nurodė, kad telefonu nešnekėjo. Kadangi nebuvo aišku, ar sūnus naudojosi telefonu, nenurodė, kad vairavo sūnus, policijoje paprašė visų dokumentų. Gavo vaizdo įrašą, jį peržiūrėjo ir pamatė, kad įraše užfiksuotas jo automobilis, tačiau nesimato, kas vairavo, juo labiau, ar naudojasi mobiliuoju įrenginiu. Be to, po to kompiuteryje pamatė, kad nurodytu metu buvo namuose. Parašė tyrėjui, kad nesutinka su pažeidimu, tyrėjas nurodė atvykti į komisariatą. Policijos komisariate tyrėjui sakė, kad negalėjo vairuoti, nurodė, kad sūnus automobilį vežė į autoservisą, tyrėjas parodė vaizdo įrašą, tačiau iš jo taip pat nieko nesimatė. Sakė tyrėjui, kad ne jis vairavo automobilį, iš vaizdo įrašo asmuo buvo panašus į jo sūnų, bet negalėjo teigti, kad ten tikrai jis. Pareigūnas nurodė matantis, kad tai jis (T. L.), o kadangi jis atėjo į nagrinėjimą, privalo nutarimą surašyti tą pačią dieną. Taip pat tyrėjui sakė, kad tuo automobiliu pats nesinaudoja, kartais juo važiuoja jo žmona, uošvienė. Šie jo paaiškinimai nebuvo fiksuojami. Pasirašė nutarime, nes buvo susinervinęs, kai jam pasakė, kad bus atimamos teisės, paskui net nežinojo, ką ten pasirašė. Šiuo metu automobilį perrašė marčiai, kad nebebūtų tokių problemų.
5. Liudytojas G. L. apklausiamas posėdžio metu parodė, kad varė tėvo vardu registruotą automobilį „Toyota Highlander“ į autoservisą UAB „L“. Automobilį eksploatuoja jis ir jo žmona, juo naudojasi apie metus. Įvykio dieną atvažiavo namo į (duomenys neskelbtini), paėmė žmonos automobilį ir nuvarė į autoservisą. Nusileidus Geležinio Vilko gatve link žiedo buvo įsijungęs navigaciją telefone „Samsung“, pasižiūrėjo, ar teisingai važiuoja, atsisukus šalia pamatė didelį policijos autobusiuką, iš kurio jį filmavo raudonu telefonu. Padėjo telefoną ir toliau nuvažiavo. Tuo metu, berods, buvo užsidegęs raudonas šviesoforo signalas, lyg eismas buvo sustojęs ir po to vėl visi pradėjo važiuoti. Apie šią situaciją sužinojo iš tėčio, kai jis apklausė ar jis (liudytojas) važiavo, policija jo nieko neklausė. Žino, kad tą dieną važiavo, nes nedegė priekinės šviesos, pabendravus su serviso darbuotoju jis pasakė atvaryti automobilį, pamena, kad tai vyko pirmoje dienos pusėje. Tėčiui pasakė, kad automobiliu važiavo jis (liudytojas), tačiau telefonu nešnekėjo. Gerai pamena, nes prisimena vaizdą, kai jį filmavo telefonu su raudonu dėkliuku ir kad policija buvo su dideliu automobiliu. Autoservise jo vizitas užfiksuotas nebuvo, nes prieš tai ten varė tvarkyti automobilį, kurį blogai sutaisė, buvo sutarę, kad kitą kartą kai atvarys automobilį kompensuos tai, todėl nėra sąskaitos. Liudytojui parodžius vaizdo įrašą iš įvykio vietos (b. l. 16), patvirtino, jog jame matosi jo šukuosena, taip nešiodavo plaukus, nurodė, jog tikrai ne tėčio (T. L.) kirpimas.
6. Liudytoja (pareigūnė) M. J. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 14 d. 10.15 val., patruliuojant su kolega M. J. (M. J.), važiuojant tarnybiniu automobiliu, žymėtu autobusu „Transporter“, Geležinio Vilko gatvėje pastebėjo sidabrinės spalvos automobilį „Toyota“, kurio vairuotojas naudojosi kažkokiu daiktu. Privažiavus arčiau matėsi, kad vyras, vairuodamas automobilį, maigo telefono ekraną, nufilmavo tai su savo telefonu, kuris yra raudonas. Filmavo asmeniniu telefonu, nes jame geresnė filmavimo kokybė. Vairuotojas dėvėjo tamsią striukę, berods buvo žilstelėjusių plaukų, stambesniu veidu, dėvėjo kaukę, bet ji nosies nedengė. Su tuo žmogumi nebendravo, gyvai jo nematė, tik filmavo, o vaizdo įrašą perdavė kolegai M. J.. Vairuotojo nestabdė, nes galimai važiavo į iškvietimą, tačiau tokius atvejus nufilmuoja ir tai būna įrodymas. Po to siunčia savininkui pranešimą, kad yra užfiksuotas pažeidimas ir prašo pateikti dokumentus, kas vairavo transporto priemonę. Vaizdo įrašo kokybė nėra gera, nes siunčiant jį el. paštu, o paskui įrašant į diską, suprastėja kokybė. Įraše matosi, kad vairuotojas yra šviesių plaukų, žiūrint nuotrauką mato, kad liudytojas (G. L.) į užfiksuotą pažeidėją nepanašus.
7. Liudytojas (pareigūnas) M. J. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną su M. J. važiavo žymėtu policijos autobusu „Transport“, pamatė asmenį, kuris vairuodamas rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu, nufilmavo tai, surašė protokolą ir pranešimą automobilio savininkui, kad nurodytų, kas tuo metu vairavo automobilį. Užfiksavus pažeidimą nesustabdė vairuotojo, nes greičiausiai važiavo į iškvietimą. Kiek pamena, asmuo nenurodė, kas vairavo, o atvyko į bylos nagrinėjimą. Nagrinėjimo metu labai emocionaliai aiškino, painiojosi, kas naudojasi transporto priemone, kėlė daug versijų. T. L. buvo parodytas vaizdo įrašas, jei gerai pamena, jį rodė per telefoną, nes tuomet jo kokybė geresnė. Vaizdo įraše jam (liudytojui) asmuo buvo panašus į T. L., dėl šios priežasties nutarė nieko papildomai neapklausinėti, be to, peržiūrėjus T. L. sūnaus nuotraukas duomenų bazėse, pastarasis nebuvo panašus į vairuotoją. Pabendravus su T. L. jo kolega priėmė nutarimą, T. L. parodymai nebuvo fiksuojami, nes su juo buvo bendraujama patalpoje, kurioje įrašinėjamas garsas. Nuotrauka iš duomenų bazės, su kuria buvo lyginamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nebuvo pridėta į bylą, galbūt tai įvyko dėl didelio darbo krūvio.
8. Liudytojas E. R. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „L“ autoserviso vadovas. 2020 m. gruodžio 14 d. 10.02 val. G. L. per „Messenger“ programėlę parašė jam, ar gali užsukti į autoservisą pasikeisti lemputės, jis visada rašo per šią programėlę. Tikslaus laiko, kada buvo atvykęs nepasakys, bet dažniausiai po užsirašymo atvyksta labai greitai, nes šalimais dirba, jo autoservisas Konstitucijos prospekte, o G. L. dirba šalia „Forum palace“. Mano jog nuo žinutės parašymo iki atvykimo į servisą G. L. užtruko iki pusvalandžio. Tą dieną jis buvo atvykęs su žydros spalvos „Toyota Highlander“ automobiliu, servise užtruko iki 10 minučių, kol buvo pakeistos lemputės.
9. Iš vaizdo įrašo ir fotonuotraukų matyti, jog iš pravažiuojančio automobilio užfiksuota, kaip automobilio „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, vairuodamas automobilį, rankose laiko mobiliojo ryšio telefoną. Už vairo sėdinčio asmens profilis nėra aiškiai matomas dėl atspindžių nuo lango (b. l. 16).
10. Iš T. L. pateiktų nuotraukų matyti, jog pagal „Google laiko juosta“ programos duomenis 2020 m. gruodžio 14 d., nuo 9.58 val. iki 11.49 val., jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Taip pat matyti, jog G. L. 2020 m. gruodžio 14 d. 10.02 val., rašė E, per „Messenger“ programėlę dėl lempučių pakeitimo automobiliui „Highlander“, Eugenijus 10.16 `val. atrašė „2 min“ (b. l. 32).
11. Iš T. L. pateiktos „Tele2“ ataskaitos matyti, jog „Tele2“ duomenimis T. L. vardu yra registruotas telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 14 d., aktualiu laikotarpiu, nuo 9.45 val. iki 11.37 val., iš šio numerio nebuvo siunčiamos SMS žinutės, nebuvo atlikti jokie skambučiai, nebuvo naudotasi mobiliaisiais duomenimis (b. l. 34-35).
12. Iš institucijos pateiktų nuotraukų matyti, jog siekiant nustatyti vairavusį asmenį iš duomenų bazės buvo pateiktos T. L. ir G. L. fotonuotraukos (b. l. 54-57).
13. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kuris sutampa su vaizdo įrašu, matyti, kad buvo peržiūrėtas įrašas, kuriame užfiksuota T. L. apklausa policijos komisariate. Įraše girdisi pokalbis tarp tyrėjo M. J. ir T. L., kurio metu pastarasis kategoriškai teigia automobilio pažeidimo metu nevairavęs, kadangi tuo automobiliu nesinaudoja nuo lapkričio mėnesio, pareigūnas teigia, jog T. L. jam yra panašus į vairavusį asmenį, jeigu ne jis vairavo, turi pateikti įrodymus. T. L. nurodo, jog tą dieną vairavo sūnus, nes varė automobilį į autoservisą ir iš vaizdo įrašo panašus, tačiau dėl prastos kokybės negali to patvirtini (b. l. 59-66).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies. Institucijos nutarimas naikinamas, o administracinio nusižengimo byla grąžinama tirti iš naujo
14. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563, 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
15. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
16. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal šio straipsnio 5 dalį administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).
17. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas.
18. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, laiko, kad institucija, tirdama administracinio nusižengimo bylą, priimdama nutarimą, tinkamai, išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, nutarimą priėmė skubotai, nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti ir kilusioms abejonėms pašalinti, o įrodinėjimo pareigą, esant abejonėms, perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
19. Nagrinėjamu atveju T. L. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis, pažeisdamas KET 20 punkto reikalavimą, 2020 m. gruodžio 14 d., apie 10.15 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, vairuodamas automobilį „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone dalyvaujant eisme.
20. Byloje nekyla abejonė, kad buvo fiksuotas pažeidimas, tačiau kyla ginčas dėl asmens, padariusio administracinį nusižengimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog T. L. visos administracinio nusižengimo teisenos metu nuosekliai neigė padaręs nusižengimą, nors iš pradžių negalėjo konkrečiai nurodyti, kas automobilį vairavo, tačiau galiausiai nurodė, jog pažeidimo metu jo vardu registruotą automobilį „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairavo jo sūnus G. L..
21. Institucijos pareigūnas šių T. L. nurodytų aplinkybių netyrė, nurodė, kad T. L. buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą, kurio metu viską aiškino labai emocionaliai, painiojosi nurodydamas, kas naudojasi transporto priemone, kėlė daug versijų, be to, iš vaizdo įrašo pažeidimą padaręs asmuo jam panašus į T. L., todėl nebuvo papildomai apklausiami jokie asmenys. Taip pat pažymėjo, jog palyginus T. L. sūnaus duomenų bazėje esančią nuotrauką su vaizdo įraše užfiksuotu asmeniu, pastarasis jam buvo visai nepanašus į vairavusį asmenį, todėl papildomai tyrimas atliekamas nebuvo, nei viena iš keliamų versijų patikrinti ir motyvuotai paneigta ar patvirtinta nebuvo, byloje buvo priimtas nutarimas nubausti T. L..
22. Teismo vertinimu tokie Institucijos teiginiai yra pagrįsti tik subjektyvia institucijos pareigūno nuomone, nepašalinus esančių abejonių ir net nesiėmus priemonių joms pašalinti. Taigi, nutarimas T. L. priimtas neatlikus išsamaus tyrimo. Kaip minėta, kad jau bylos nagrinėjimo metu institucijoje, T. L. kategoriškai neigė vairavęs automobilį. Tyrėjas M. J. kartojo T. L., jog pastarasis, jeigu neigia vairavimo faktą, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti.
23. Iš pareigūno parodymų matyti, kad jis sprendimą perduoti surašyti pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą priėmė, nes jo nuomone, vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra panašus į T. L.. Teismui su administracinio nusižengimo byla buvo perduotas šis įrašas, tačiau jo kokybė, kaip teisingai nurodoma skunde, buvo prasta. Be to, teismo posėdyje dalyvavo sūnus G. L. ir tėvas T. L., tarp kurių vizualiai yra panašumų (sudėjimas, veido forma). Teismui, išsikvietus į posėdį liudytoją M. J., filmavusią įvykį, gauta geresnės kokybės filmuota medžiaga, tačiau ir joje, dėl automobilių stiklų atspindžių, nėra aiškiai matytyti vairuojančio asmens bruožai. Iš šios medžiagos galima tik spėlioti į kurį gi asmenį, administracinėn atsakomybėn patrauktą T. L. ar jo sūnų G. L. yra panašus vairuotojas. Tačiau, kaip minėta, sprendimas asmenį patraukti atsakomybėn, gali būti priimtas tik esant nustatytam neabejotinam faktui. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, matyti, jog institucija iš esmės nesiėmė jokių priemonių, kad pašalinti byloje kylančias abejones, o visa įrodinėjimo našta perkelta T. L., taip pažeidžiant ANK 567 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
24. Be to, nagrinėjant skundą teisme, atlikus įrodymų tyrimą, posėdžio metu apklausus policijos pareigūnus, užfiksavusius pažeidimą, buvo nustatyta, jog jie automobilio vairuotojo sustabdę nebuvo, su juo gyvai nebendravo, pažeidimą užfiksavo tik su mobiliuoju telefonu, pareigūnė M. J. nurodė, kad filmuojamą asmenį matė taip pat tik telefono ekrane, kai jį filmavo, į sėdinčio asmens veidą nepažiūrėjo. Apklaustas T. L. sūnus G. L. patvirtino, jog nurodytą dieną ir laiku automobiliu naudojosi būtent jis, važiavo su juo į autoservisą UAB „L“, šio serviso savininkas E. R. taip pat patvirtino, jog pažeidimo dieną, ryte, pas jį autoservise automobiliu „Toyota“ buvo atvykęs G. L.. Be to byloje pateikta G. L. ir E. R. susirašinėjimo per „Messenger“ programėlę kopija, iš kurios matyti, jog G. L. iš ties 2020 m. gruodžio 14 d. 10.02 val. rašė E. R. dėl atvykimo į servisą lemputės pateikimui. Taip pat byloje buvo pateikta „Google laiko juosta“ nuotrauka, kurios duomenis T. L. pažeidimo dieną nuo 9.58 val. iki 11.49 val., buvo (duomenys neskelbtini). Iš vaizdo medžiagos galima tik spėlioti į kurį gi asmenį, administracinėn atsakomybėn patrauktą T. L. ar jo sūnų G. L. yra panašus vairuotojas. Įvertinus bylos nagrinėjimo teisme metu gautus duomenis, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl pažeidimą padariusio asmens, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo kategoriškai teigti, jog užfiksuotą pažeidimą padarė T. L..
25. Atsižvelgiant į nepašalintus prieštaravimus byloje ir tai, kad dar nėra išnaudotos visos galimybės jiems pašalinti (liudytojui teigiant, kad jis vairavo automobilį, o vairuotoją identifikuoti trukdant atspindžiams nuo automobilių langų stiklų), konstatuojama, jog tik atlikus papildomą tyrimą ir tik surinkus papildomus objektyvius duomenis bus galima spręsti T. L. patraukimo ar nepatraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, todėl administracinio nusižengimo byla grąžinama tirti iš naujo. Teismo manymu, abejonėms pašalinti galima būtų atlikti asmenų portretų ekspertizę. Teismas neabejotinai ir pats šią ekspertizę galėtų paskirti, tačiau tik prašant sulyginti administracinėn atsakomybėn patraukto T. L. atvaizdus. Atsižvelgiant į tai, kad automobilį vairavęs tikina liudytojas G. L., kuris įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme, o liudytojo atžvilgiu bylą nagrinėjant teisme ekspertizė negali būti skiriama, vadovaujantis ekonomiškumo, operatyvumo ir koncentruotumo (siekiant išvengti dviejų ekspertizių galimo paskyrimo) principais, byla grąžintina iš naujo tirti institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-263-2021 ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.