- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-444-1452-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00162-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 7 d. nutarimu R. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalį ir 125 straipsnį skirta subendrinta nuobauda – 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad jis 2010 m. balandžio 1 d., apie 10 val. 15 min., vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bei pervažiavo per geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 173 ir 238 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
R. Ž. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Institucijos 2010 m. balandžio 7 d. nutarimą, pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teigė, kad gyvena vienkiemyje ir vaikus vežioja į mokyklą, esančią už 10 km nuo gyvenamosios vietos. Paaiškino, kad teisė vairuoti taip pat yra reikalinga ūkininkaujant, rūpinantis sergančia motina bei važinėjimui į studijas Klaipėdoje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi R. Ž. skundo netenkino ir Institucijos 2010 m. balandžio 7 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas R. Ž. nurodytų aplinkybių nepripažino išskirtinėmis. Nurodė, kad byloje nėra aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Pabrėžė, kad R. Ž. yra nekartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų ir tai jį charakterizuoja kaip asmenį, nelinkusį laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Atkreipė dėmesį į tai, jog po ginčijamo nutarimo priėmimo R. Ž. padarė dar vieną tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą.
II.
Apeliaciniu skundu R. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, kadangi yra ūkininkas, studijuoja Klaipėdos universitete bei turi tris vaikus, kuriuos reikia vežioti į mokyklą. Dėl padarytų pažeidimų gailisi ir pasižada ateityje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu, užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 80 iki 120 Lt.
Pagal ATPK 125 straipsnį, <...> įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis <...>, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 4 mėnesių.
Institucijos 2010 m. balandžio 7 d. nutarimu apeliantui už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 125 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą skirta 500 Lt bauda su teisės variuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Ž. prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių apeliantui skirta 500 Lt bauda su teisės variuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, R. Ž. atsakomybę pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą sunkima pakartotinai per metus laiko padarytas tos pačios rūšies pažeidimas (b. l. 30). Be to, pažyma apie asmens baustumą patvirtina, jog apeliantas, praėjus vos septynioms dienoms po inkriminuojamų pažeidimų padarymo, vėl vairavo automobilį neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą, todėl jo nurodytos aplinkybės, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu ūkininkavimui, rūpinimuisi šeima bei važinėjimui į studijas, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Įstatymai nenustato, kad dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalės atlikti darbinių funkcijų ir praras darbą (nagrinėjamu atveju – negalės ūkininkauti), jam gali būti netaikoma įstatymu nustatyta sankcija. Pastebėtina, kad apelianto nurodytos pažeidimų padarymo aplinkybės nedaro jų mažareikšmiais, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą R. Ž. skirti iškirtinai švelnią administracinę nuobaudą, nėra.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Nagrinėjamu atveju R. Ž. pažeidimus pripažino tik skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 4), todėl apeliaciniame skunde išreikštas gailėjimasis dėl padarytų pažeidimų laikytinas deklaratyviu ir nepripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Tad, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. Ž. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas paliekami nepakeisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.