- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-21
- Bylos Nr.
- 1-594-917/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-42872-17-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, rusas, pilietybė Lietuvos, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi Kauno technikos profesinio mokymo centre, 1 kurse, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2017 m. rugpjūčio 20 d. apie 02.00 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, tyčia sudavė vieną smūgį dešiniuoju kumščiu į veidą S. B., po ko jis nukrito ant žemės, tuo padarydamas S. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kaktoje, odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje-smilkinėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje smilkinėje skiltyje, kairės smilkininės skilties sumušimu. Šiais veiksmais A. K. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis A. K. apklausiamas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, neginčija kaltinamojo akto ir parodė, kad viskas buvo taip, kad buvo išvykęs į miestą su draugais, gėrė alaus, po to važiavo iki draugo P. namų, nes jis norėjo persirengti, tai kol draugas rengėsi, kaltinamasis išėjo į kiemą parūkyti ir ten laukė ateinančio draugo. Tada atėjo S. B., kuris vilkėjo tik šortus, atėjo prie pat kaltinamojo. A. K. nukentėjusiajam nieko nenorėjo nei sakyti, nei daryti. Nueidamas nuo S. B. kuo toliau, pastebėjo, jog šis pradėjo link kaltinamojo eiti. Kaltinamasis labai išsigando, nes S. B. ranką kišenėje laikė, todėl kaltinamasis pagalvojo, gal kokį ginklą nukentėjęs turi ar ką. Kai atsisuko atgal, tai nukentėjęs buvo jau prie pat kaltinamojo, nuo šio jautėsi nuo alkoholio kvapas, tai iš karto kaltinamasis ir sudavė smūgį S. B.. Prieš tai nukentėjusiajam jis dar sakė, kad šis atsitrauktų. S. B. stumtelėjo ir trenkė į veidą iš kumščio. Trenkė į žandą. S. B. nukrito ant mašinos, įsijungė jos signalizacija, tuomet nukrito nuo mašinos ant žemės, be sąmonės buvo. Tada atėjo S. B. žmona, ji pradėjo šaukti ant kaltinamojo. Įvykio metu tik dviese su S. buvo, kai įsijungė automobilio signalizacija atėjo nukentėjusiojo žmona, dar atėjo J.. Nuo kaltinamojo smūgio galėjo taip atsitikti nukentėjusiajam, kad jis buvo sužalotas. Gailisi, ką padarė. Nukentėjusiojo atsiprašė ir susitarė dėl žalos atlyginimo.
Kaltinamajam A. K. pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas 273 str.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. K. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
-protokolu-pareiškimu nustatyta, kad 2017.08.20 d. apie 02.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo sužalotas S. B. (b.l. 3);
-nukentėjusiojo S. B. apklausos protokolu nustatyta, kad 2017-08-20 apie 02-00 val. būdamas namuose (duomenys neskelbtini), Kaunas, kieme išgirdo triukšmą. Kadangi tai trukdė ilsėtis, jis nuėjo į kiemą paprašyti, kad nurimtų. Ten buvo du jam nepažįstami jaunuoliai, kurių jis visiškai neįsidėmėjo, nes pats S. B. buvo neblaivus. Vienas iš jų sudavė S. B. vieną smūgį ranka į galvą, po ko jis pajuto fizinį skausmą ir kreipėsi į gydymo įstaigą. Daugiau aplinkybių S. B. paaiškinti negali, nes neprisimena. (b.l. 26);
-papildomos nukentėjusiojo apklausos protokolu nustatyta, kad S. B. parodė, kad 2017-08-20 apie 02.00 val. ėjo iš sutuoktinės pusbrolio namo, esančio adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, jam paskambino žmona G. B. ir pasakė, kad greičiau grįžtų namo. S. B. teigia, kad daugiau nieko neprisimena, kadangi buvo išgėręs. S. B. atsipeikėjo greitosios med. pagalbos automobilyje, kraujavo kakta ir buvo sumuštas pakaušis. Prie kokių aplinkybių buvo sužalotas nežino. Kas tai padarė S. B. taip pat nieko paaiškinti negali, kadangi nieko nematė ir neįsidėmėjo. GMP išvežė jį į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos centrą, tačiau nusibodus laukti, S. B. teigia, jog iš Kauno klinikų pasišalino niekam nieko nesakęs. Iš ligoninės važiavo taksi automobiliu į namus, kadangi labai norėjo miegoti. Grįžęs nieko žmonai neaiškinęs nuėjo miegoti. Ryte žmona paskambino S. B. tėvui ir informavo kas jam atsitiko. Atvažiavus tėvams, S. B. buvo nuvežtas atgal į LSMUL Kauno klinikas, kur buvo paguldytas į stacionarą galvos smegenų traumų skyrių. Jam buvo susiūta kakta bei daromi tyrimai. Iš ligoninės buvo išrašytas 2017-08-24, o 2017-08-28 nuvyko į Šančių polikliniką prasitęsti nedarbingumo lapelio (biuletenio). S. B. teigia, kad į teismo med. ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Tolimesnio tyrimo prašo neatlikinėti, nes neturi nei laiko, nei noro kažką aiškinti. (b.l. 29-31);
-2017-12-05 papildomos apklausos protokolu nustatyta, kad nukentėjęs S. B. parodė, kad įvykio dieną, iškart po įvykio įvykusioje apklausoje, jo duoti parodymai buvo netikslūs. S. B. nurodė, kad tuo metu dar nelabai suvokė įvykio aplinkybių, kadangi apklausa vyko ligoninės patalpose, taip pat jam tuo metu buvo suleista vaistų, todėl davė nevisai teisingus parodymus. S. B. nurodė, jog papildomos apklausos metu duotus parodymus iš dalies patvirtina, kaip ir minėjo, buvo neblaivus todėl tikslių įvykio aplinkybių jis neprisimena. Prisimena tik kaip ramiai ėjo namo, tikrai pats prie jį sužalojusio asmens jis nelindo. Jo gąsdinti jis tikrai negąsdino, nebent jis jo tiesiog išsigando, nes S. B. buvo be marškinėlių. Apklausos metu buvo nurodęs, jog į teismo med. ekspertus nesikreips ir prašė, kad tolimesnis tyrimas nebūtų atlikinėjamas. S. B. teigia, kad taip sakė, nes iš pradžių negalėjo nurodyti asmens, kuris jį sužalojo, manė, kad įtariamasis nebus nustatytas, tačiau po to, kai S. B. su sutuoktine viešajame transporte sutiko ir atpažino vieną iš įtariamųjų draugų, tada jis nuvyko pas teismo med. ekspertus. S. B. nurodė, jog dėl jam sutrikdytos sveikatos padaryta 700 eur. neturtinė žala, todėl nes nuo įtariamojo smūgio jis patyrė ilgalaikį skausmą, kuris tęsėsi apie 2 sav. laiko, ant kaktos liko randas, taip pat dvi savaitės jam buvo išduotas laikinas nedarbingumas, dėl ko jam buvo išmokėtas mažesnis atlyginimas. S. B. nurodė, jog su teise pareikšti civilį ieškinį jis yra supažindintas ir civilinį ieškinį reikš. (b.l. 34-36);
-liudytojos G. B. apklausos protokolu nustatyta, kad 2017-08-20 d. apie 01.30 val. būdama namuose, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), išgirdo riksmus, todėl nusprendė išeiti į kiemą pasižiūrėti kas atsitiko, nes laukė grįžtančio savo vyro. Išėjus į kiemą pamatė savo vyrą, kuris buvo neblaivus ir dar vieną jai nepažįstamą jaunuolį, kuriam apie 18 metų, žemo ūgio apie 165 cm, smulkaus kūno sudėjimo, kuris užsimojo ir kumščiu vieną kartą sudavė jos vyrui į veidą, po ko vyras nukrito ant kieme stovinčio automobilio ir nukrito ant žemės. Tada G. B. pradėjo šaukti ant nepažįstamo jaunuolio "ką jūs čia darot, čia mano vyras". Tada iš trečios laiptinės išėjo dar vienas nepažįstamas jaunuolis, kiek G. B. suprato, tai buvo to pirmojo draugas. Jis buvo jaunesnis už pirmąjį, jam apie 16-17 metų, apie 170 cm ūgio, smuklaus kūno sudėjimo. Minėtas jaunuolis nieko nedarė, o tik stovėjo. Iš pradžių G. B. puolė jaunuolį, kuris sudavė vyrui ir laikė jį už rankos, bet jis jai pasakė, kad paleistų, nes "pati gausiu". Tada G. B. jį paleido. S. B. gulėjo be sąmonės. Į kiemą išėjo kaimynas A., kuris pradėjo tikrinti vyro pulsą ir žiūrėti ar kvėpuoja. Tuo metu G. B. pasakė, kad kviečia policiją ir tada minėti jaunuoliai pasišalino nežinoma kryptimi. G. B. iškvietė GMP, bet atvažiavo ir policiją. S. B. kraujavo kakta ir pakaušis. S. B. nelabai norėjo vykti į ligoninę, bet paskui vis dėlto buvo išvežtas į LSMUL Kauno klinikas. Maždaug už valandos S. B. vyras grįžo į namus, teigė kad norėjo miego ir, kad niekas ten juo nesirūpino. G. B. iš karto paskambino vyro tėvams ir informavo kas atsitiko. 2017-08-21 atvažiavo abu tėvai, kurie vyrą nuvežė atgal į LSMUL Kauno klinikas, kur jis buvo paguldytas į galvos smegenų traumų skyrių, ten pragulėjus 4 dienas buvo išleistas ambulatoriniam gydymui namie. Atpažinti jaunuolį sumušusį jos vyrą ir kitą jaunuolį buvusį kartu su juo, G. B. galėtų. G. B. parodė, kad 2017-09-03 apie 12.00 val. jai kartu su vyru važiuojant 54-u maršrutiniu mikroautobusu, prie Šančių poliklinikos, esančios A. J. pr., įlipo jaunuolis, kuris 2017-08-20 buvo kartu su jaunuoliu, sumušusiu jos vyrą. G. B. iš pradžių bandė telefonu jį nufotografuoti, bet jis vis pasilenkdavo. Tada nuėjo prie jo ir paklausė "ar prisimeni mane?". Jis iš pradžių išsisukinėjo, bet vėliau pasakė, kad atsimena. G. B. jam pasakė, kad policijoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir, kad jis privalo pasakyti savo draugo, kuris sudavė jos vyrui, duomenis. G. B. jam pasakė, kad "tau nieko nebus, nes tu nieko nedarei". Jis pasakė, kad pačio vardas "J.", o jo draugo sužalojusio jos sutuoktinį vardas - "A.", pavardė rusiška, kurios jis nežino, tel. Nr. 869030830. G. B. paklausus pas ką minėtą dieną, kai buvo sumuštas S. B., jie buvo, "Justinas" pasakė, kad buvo pas draugą Paulių, gyvenantį adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), trečioje laiptinėje. G. B. teigia, kad Paulių pažįsta iš matymo, jis tikrai gyvena jų name ir jis yra nepilnametis.(b.l. 54-56);
-liudytojo A. S. apklausos protokolu nustatyta, kad 2017-08-20 apie 02.40 val. jam būnant namuose, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kieme išgirdo kažkokius balsus, kažkokį barnį. Į tai nekreipė dėmesio. Neužilgo išgirdo kaukiančią automobilio signalizaciją. A. S. priėjo prie lango, pasižiūrėjo, bet nieko nematė, todėl nusprendė išeiti į kiemą ir pasižiūrėti kas atsitiko. Išėjęs į kiemą, tarp trečios ir ketvirtos laiptinės pamatė ant žemės gulintį kaimyną (kurio anketinių duomenų nežino) ir šalia stovinčią jo žmoną, bei dar du tamsiai apsirengusius jam nepažįstamus jaunuolius. Kaimyno žmona šaukė "ką jūs padarėt, namuose mažametis vaikas, vyras šeimos maitintojas, o guli ant žemės". A. S. priėjus arčiau, jis pamatė, kad kaimynas be sąmonės, patikrino jo pulsą, pažiūrėjo ar kvėpuoja. Jo žmona iškvietė greitąją med. pagalbą. Kaimynas pradėjo atgauti sąmonę, nepažįstami jaunuoliai buvo pasišalinę. Atvykus medikams kaimynas buvo palydėtas į GMP automobilį. Kaimyno pakaušis buvo kruvinas. Pasak A. S., atvykus policijos pareigūnams jie užsipildė jo anketinius duomenis ir jis išėjo namo. Nepažįstami jaunuoliai buvo apie 20 metų amžiaus, abu vidutinio kūno sudėjimo, apie 170 cm. ūgio, tamsių plaukų, ypatingų požymių A. S. neįsidėmėjo, tik žino, jog buvo tamsiai apsirengę, jų atpažinti negalėtų. (b.l. 49-51);
-liudytojo P. R. apklausos protokolu nustatyta, kad įvykio dieną kartu su A. K. ir J. O. buvo mieste, jie išgėrė šiek tiek alaus ir paskui turėjo važiuoti pas paneles, todėl apie 02.00 val. su taksi visi trys grįžo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), nes jis turėjo persirengti. P. R. tėvų namie nebuvo. Kol P. R. namie ruošėsi, A. K. išėjo į lauką parūkyti. Po kokių 10 min., kai P. R. susiruošė, jis su J. taip pat ėjo lauk. Pirmasis išėjo iš laiptinės J., o P. R. ėjo iš paskos, tačiau dar neišėjęs iš laiptinės, stovėdamas tarpduryje, kieme prie kitos laiptinės P. R. pamatė ant žemės gulintį vyrą. P. R. jo nepažino, o A. stovėjo maždaug 3 m. atstumu nuo jo, ir tuo tarpu, kiek mate, iš namo išbėgo rėkianti moteris, kurios taip pat nepažįsta, net nežino ar yra ją matęs. J. liko ten stovėti, o P. R. visa tai pamatęs, net nespėjęs išeiti iš laiptinės, iškart grįžo namo, nes išsigando. Pasak P. R. jis matė tik tiek, ką papasakojo, tačiau A. K. po šio įvykio jam pasakojo, kad tuo tarpu kai jis rūkė, kažkoks vyras be marškinėlių pradėjo eiti link jo, pradėjo prie jo kabinėtis, buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau kas vyko toliau P. R. tiksliai nežino. (b.l. 60-62);
-liudytojo J. O. apklausos protokolu nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio viduryje, šeštadienį, susitiko su A. K. ir P. R.. Jie buvo mieste, ten pavalgė ir atsigėrė alaus. Pasak J. O., girti jie nebuvo, išgėrė po du bokalus alaus. Apie 02.00 val. su taksi iš miesto visi grįžo pas P. į namus persirengti, o paskui turėjo važiuoti pas drauges. J. O. nurode, kad kol ruošėsi pas P. namuose, A. vienas išėjo į kiemą parūkyti. Po kokių 10 min. J. O. ir P. R. susiruošę išėjo pro buto duris. P. gyvena pirmame aukšte ir kol jis dar rakino buto duris, P. R. atidarė laiptinės duris ir kairėje pusėje nuo laiptinės apie 10 m. pamatė stovintį A. ir šalia jo J. O. nepažįstamą vyriškį, kuris tik jam atidarius duris, griuvo ant žemės. Pačio smūgio J. O. teigia nematęs, kai atidarė duris vyriškis buvo begriūnantis. Vyriškis buvo be marškinėlių. P. pamatęs, kad kažkas įvyko, išėjo atgal namo, net nespėjęs išeiti iš laiptinės. J. O. pradėjo eiti link A. ir šalia jo gulinčio vyriškio, ir tuo metu iš to pačio pastato kitos laiptinės išėjo jam nepažįstama moteris, kuri pradėjo šaukti "ką jūs padarėt, sumušėt mano vyrą". J. O. pats dar nežinojo nieko kas buvo įvykę. A. pradėjo aiškinti išėjusiai moteriai kas nutiko, kad jis jam nieko nenorėjo padaryti, išsigando jo, nes šis vyriškis pats ėjo prie jo, buvo girtas ir kabinėjosi. Tada iš kitos laiptinės išėjo kitas J. O. nepažįstamas vyriškis, kuris priėjo pasiteirauti kas nutiko. Patikrino gulinčio vyriškio pulsą. Tada moteris pasakė, kad kvies policiją. Priėjęs kaimynas pasakė, kad reikia kviesti greitąją. Tada moteris jiems pasakė: "Dinkit iš mano akių, kad aš jūsų gyvenime nebematyčiau". Po šių jos žodžių J. O. su A. išėjo. Pasak J. O. jie nebėgo, tačiau nuėjo greitu žingsniu. Abu buvo labai išsigandę.J. O. apklausos metu taip pat nurodė, kad po įvykio praėjus maždaug mėnesiui laiko, tikslios datos nepamena, važiuodamas maršrutiniu taksi Nr. 54, prie jo priėjo moteris, atsisėdo šalia ir paklausė "ar prisimeni mane". J. O. iš pradžių jos nepažino, bet paskui ji jam priminė šį įvykį, tai suprato kas ji. Moteris pasakė J. O., kad jam nieko nebus, nes jis nieko nedarė, bet liepė pasakyti jos vyrą sužalojusio vaikino vardą. J. O. pasakė moteriai, kad tai buvo A. ir davė jo telefono numerį. J. O. taip pat pasiteiravo kaip laikosi jos vyras, nes jis taip pat važiavo kartu tuo pačiu maršrutiniu taksi. (b.l. 65-67);
-VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2524/2017(02) nustatyta, jog S. B. konstatuota muštinė žaizda kaktoje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje-smilkininėje skiltyje, kairės smilkininės skilties sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktai, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju ir voratinkliniu galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje-smilkininėje skiltyse bei kairės smilkininės skilties sumušimo S. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (b.l.69-70);
-2017-08-21 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu A. J. pr. 48a, Kaunas. Nurodyta, jog apžiūrėjus kiemo teritoriją galimo smurto požymių nematyti, vaizdo stebėjimo kamerų nėra.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto (sunkaus, nesunkaus ar nežymaus) sveikatos sutrikdymui ) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. (LAT 2014-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. K. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu metu ir vietoje, menkaverčio tarpusavio konflikto metu, A. K. tyčia sudavė vieną smūgį dešiniuoju kumščiu į veidą S. B., po ko jis nukrito ant žemės, tuo padarydamas S. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kaktoje, odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje-smilkinėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje smilkinėje skiltyje, kairės smilkininės skilties sumušimu. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog suduodamas smūgius nukentėjusiajam daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš ištirtais įrodymais.
BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjęs S. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 700 eur neturtinės žalos (b.l. 38). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs S. B. sumažino civilinio ieškinio dydį iki 500 eurų, sutiko su jo išmokėjimu dalimis. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, teismų praktiką, todėl yra tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo. A. K. pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, toks patikslintas civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).
Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas rašytinis susitarimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusios dėl neturtinės žalos atlyginimo, šie proceso dalyviai žodžiu išsakė teigiamas savo pozicijas dėl susitaikymo ir baudžiamosios bylos nutraukimo. Nukentėjęs S. B. sutiko sumažinti pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 500 eurų, kuriuos kaltinamasis įsipareigojo išmokėti dalimis. Prašė baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Prokuroras dėl susitaikymo neprieštaravo.
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 d. numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. BK 38 str. 2 d. nustatyti apribojimai tik subjektams, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. BK nėra kitų apribojimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. – nei pagal padarytas veikas, nei pagal padarinius.
Lietuvos Respublikos BK 38 str. taikymas yra galimas tik nustačius visų straipsnio 1 d. nurodytų sąlygų visumą. Tačiau, net ir nustačius BK 38 str. 1 d. numatytus pagrindus, teismas gali jų netaikyti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas neprivalo nuosprendyje nurodyti motyvų, kodėl netaiko BK 38 str., tačiau privalo visais atvejais motyvuoti šios normos taikymą ir nurodyti argumentus, kodėl yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (LAT 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2006).
Spręsdamas A. K. baudžiamosios atsakomybės ribas, teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad teisme posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis atsiprašymą priėmė ir sutiko mažinti civilinį ieškinį, šalys susitarė dėl civilinio ieškinio išmokėjimo dalimis, prašė bylą nutraukti susitaikius. Tokį nukentėjusiojo ir kaltinamojo prašymą palaikė ir prokuroras, kuris taip pat prašė teisme atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.
Kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiu susitaikė. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas, baustas administracine tvarka (b.l. 77-79). Psichiatrinis gydymas - įskaita nuo 2012-05-28 VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro apskaitoje, Diagnozė: Z61.8 Kiti neigiami įvykiai vaikystėje. (b.l. 89). Iš 2017-10-05 specialisto išvados matyti, kad A. K. teismo psichiatrinės ekspertizės skirti netikslinga (b.l. 95). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - neregistruotas (b.l. 86). Kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusio atsiprašė, pažadėjo naujai nebenusikalsti. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką jis ir pats teismui prisižadėjo. Anksčiau A. K. nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – S. B., baudžiamąją bylą nutraukiant.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nepateikta.
A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemonės nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, Baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu S. B., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti A. K., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu A. K. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiojo S. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš A. K. priteisti 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Patvirtinti tarp S. B. ir A. K. sudarytą rašytinį susitarimą dėl civilinio ieškinio išmokėjimo nustatant, kad A. K. įsipareigoja iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. atlyginti nukentėjusiajam S. B. 500 (penkių šimtų) eurų neturtinę žalą.
A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemonės nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).