Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs , (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis , (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2006 m. gegužės 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2006 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2007 m. vasario 20 d. Lietuvos A. T. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 178 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 18 metų. 2022 m. lapkričio 7 d. paleistas lygtinai neatlikęs 4 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2023 m. kovo 16 d. išregistruotas ir probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs;

2) 2024 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 28 MGL (1400 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. , panaudodamas fizinį smurtą, taip pat grasindamas jį tuoj pat panaudoti, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su E. G. prieš jos valią, o būtent: jis, 2024 m. balandžio 15 d. apie 19.40 val., Verkių miško masyvo, prie Gulbinėlių g. ir Ž. E. g. sankryžos, Vilniuje, miško takelyje (koordinatės 54.765756, 25.301353), turėdamas tikslą lytiškai santykiauti ir tenkinti savo lytinę aistrą su E. G., panaudojo jos atžvilgiu fizinį bei psichologinį smurtą: laikė peilį prie nukentėjusiosios E. G. kūno, grasindamas ją nužudyti, ir taip palaužė šios valią priešintis, sugriebė ją už drabužių, liepė pasilenkti ir priėjęs E. G. iš už nugaros, numovė pastarosios kelnes bei kelnaites, įkišo savo varpą nukentėjusiajai į makštį, ir taip lytiškai santykiavo su E. G. prieš jos valią, savo veiksmais padarydamas gleivinės pažeidimą mažojoje lytinėje lūpoje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios pasipriešinimas buvo palaužtas prieš tai panaudoto smurto, grasinimo jį panaudoti ir prievartinių lytinių santykių, toliau rodydamas nukentėjusiajai peilį, liepė šiai klauptis ir čiulpti jo lytinį organą, per prievartą įkišo savo varpą nukentėjusiajai į burną, ir taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su E. G. prieš jos valią. Tokiais savo veiksmais jis lytiškai santykiavo bei seksualiai oraliniu būdu prievartavo E. G. prieš jos valią.

Šiais veiksmais R. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad balandžio 15 d. 19.30 val., atvyko su automobiliu „Audi“ į parką, turėdamas tikslą pasportuoti, pabėgioti. Pasistatė automobilį aikštelėje. Pasiėmė kurpinę, kurioje buvo geriamas vanduo. Pradėjo eiti keliu link miško, parko. Tuo metu pro jį prabėgo moteris. Neilgai trukus nuėjęs iki posūkio į mišką, pradėjo bėgti miško taku. Po kažkiek laiko aplenkė priešais jį bėgusią moterį. Prabėgus 100-200 metrų, jam atsirišo batas, jis sustojo užsirišti ir jam susisuko galvoje. Užėjo neapsakomas geismas, kuriuo anksčiau niekada nebuvo patyręs. Tuo metu link jo iš nugaros bėgo nukentėjusioji, jis, užsirišęs batą, atsistojo, atsisuko į bėgančiąją, pasiteiravo, kiek valandų, ji jo negirdėjo, nes buvo su ausinėmis. Kai ji išsitraukė ausines, pakartojo jai tą patį klausimą „kiek valandų“. Kol ji žiūrėjo į laikrodį, jis tuo metu išsitraukė peilį ir laikė jį dešinėje rankoje. Kai ji atsisuko, jis peilį laikė prie jos. Ji, pamačiusi peilį, išsigando, pradėjo staugti. Pasakė, kad nerėktų, nieko blogo nedarys. Tai sakydamas padėjo peilį atgal į įmautę ir įsikišo į kišenę. Pasakė, kad nieko blogo nedarys, ir paėmęs ją už rankos nusivedė toliau, giliau į mišką. Paėjęs 50-100 metrų, einant pasakė, kad nori „šito“ ir suėmė jai už sėdmenų. Pasakė, kad nebijotų ir, kad sekso gal ir nebus, užteks tik pasitrinti. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Pastoviai save griaužia. Negali suvokti, kodėl taip padarė. Paėję toliau, stovėjo prie medžio, jis jai pasakė, kad pasilenktų, ji pasilenkė ir jis trynėsi į jos sėdmenis iš už nugaros. Manė, kad užteks to ir praeis tas noras, troškimas. Besitrinant į nukentėjusiąją noras didėjo ir didėjo, negalėjo valdytis. Numovė jai kelnes ir už nugaros pradėjo santykiauti, tai truko labai trumpai, gal 1 minutę ar 30 sek. Tada atsitraukė nuo jos, ji atsisuko ir jis pasakė, kad ji paimtų į burną. Ji pritūpė, paėmė į ranką ir paėmė į burną. Tai truko gal 15-20 sek., ir išsiliejo sėkla. Ji išspjovė. Jis turėjo vandens kuprinėje ir pasakė, kad ji atsigertų ir praskalautų burną, nes ji prieš tai sakė, kad ji suprakaitavus, nešvari. Jis visų aplinkybių neatsimena ir negali būti 100 proc. tikras. Iš nukentėjusios parodymų ir, kiek jis atsimena, tai pilnai sutinka su kaltinimu ir su parodymais. Praėjo nemažai laiko ir detalių neprisimins.

Atsakydamas į klausimus kaltinamasis parodė, kad galimai grasino nukentėjusiajai. Greičiausiai ji išsigando peilio. Bijojo, kad nuskriaus. Bijojo, kad nepanaudotų peilio, nenužudytų jos. Tokį norą ir potraukį jautė pirmą kartą ir negali to paaiškinti, kodėl taip padarė. Bando suprasti, kodėl taip padarė, bet nesuvokia. Nors jau buvo teistas anksčiau, turėjo būti stipresnis ir sugebėti nedaryti nukentėjusiajai žalos. Po visko įsidėjo butelį į kuprinę. Paėjo į priekį 10 metrų ir išsiskyrė. Ji nuėjo į vieną pusę, o jis į kitą pusę link automobilio, kurį buvo palikęs. Neatsimena, ar šnekėjo. Galimai sakė, kad jo nesektų ir eitų į kitą pusę. Negali pasiteisinti, negali būti jokio pasiteisinimo. Savęs nekenčia. Graužia pastoviai save dėl to, kad suteikė tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą prieš šitą moterį. Norėtų atsiprašyti dėl savo veiksmų, nuo kurių ji nukentėjo. Nepamiršta šito įvykio ir nepamirš visą gyvenimą. Žino, kad yra pareikštas civilinis ieškinys. Dėl neturtinės žalos jis sutinka atlyginti ją ir kaip įmanoma greičiau pasistengs atlyginti. Jis turėjo asmeninių santaupų, pardavė automobilį ir gautus ir turimus pinigus įmes šiandien, tuos 1 500 Eur. Dėl atstovavimo advokato išlaidų neturi ką pasakyti dėl tos sumos. Palieka šitą klausimą teisininkams. Sutinka su pirmu reikalavimu civiliniame ieškinyje, abejonių kyla tik dėl bylinėjimosi išlaidų. Gal ir per didelė suma. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Realiai pastoviai save griaužia ir, kaip minėjo, negali atsakyti į klausimą, kodėl taip įvyko, ir negali sau atleisti. Atsiprašo dar kartą E. ir gal kada nors ji jam atleis. Į parką atvyko tikslu pabėgioti, pasportuoti, nes kai turėjo laisvo laiko, visada stengdavosi nuvažiuoti į mišką ir į gamtą, kur nėra automobilių. Parke bėgiojo. Bėgiojo su kuprinę, nes į kurpinę dedasi svorius. Jis anksčiau dirbo iki vasario mėn. vienoje įmonėje, langų ir durų montuotoju, kur šitas įrankis, t. y. peilis yra svarbiausias. Be jo neįmanoma apsieiti. Tai buvo darbinis įrankis ir liko įprotis jį su savimi turėti. Bėgiojant peilis nereikalingas, bet kaip įprotis, automatiškai įsidėjo. Nukentėjusiąją matė pirmą kartą. Turbūt tada, kai aplenkė ją, kai sustojo užsirišti batą, tada tas noras ir kilo. Jam nekilo mintis prievartauti, jam tiesiog buvo neapsakomas jaudulys, potraukis. Kaip ir minėjo, jis manė, kad užteks tik pasitrinti. Galimai dėl to, kad nesipriešintų ištraukė peilį. Ištraukęs peilį pasakė, ar nori gyventi. Liepė apsiprausti tokiu tikslu, kadangi po visko lieka nemalonus jausmas. Tiesiog davė, kad apsiskalautų burną. Jis neprisimena, kad buvo sakęs, jog apsipraustų lytinius organus. Turėjo omeny apsiprausti rankas, burną, nes ji minėjo, kad nešvari. Jeigu logiškai mąstant, pašalinti pėdsakų neįmanoma. Tas šalinimas neturėtų jokios prasmės. Neplanavo tokio nusikaltimo. Šioje konkrečioje vietoje nesilankė anksčiau, o šalia taip. Metus laikus dirbo darbovietėje ir buvo būtent tas peilis, kurį naudodavo darbe. Tas pats peilis, kuris kratos metu buvo rastas pas jį. Kuprinėje dar buvo dvi plytos, įsidėjo jas, kad būtų didesnis apkrovimas. Negali atsakyti dėl ankstesnio nusikaltimo, tai buvo labai seniai. Mano, kad bausmė buvo efektyvi, gal ne visiškai pilnai sugebėjo elgtis pagal taisykles išėjęs į laisvę. Mano, kad bausmė buvo 90 proc. efektyvi. Nukentėjusiąją buvo sugrėbęs už rankos. Galimai klausė, ar turi vaikų. Jis ne viską atsimena. Galimai davė iš pradžių tokius parodymus, kad neprisipažįsta, nes buvo savigynos instinktas. Nesuvokė, ką kalbu. Advokatas tuo metu dalyvavo. Sulaikymo metu jis buvo sumuštas. Po to buvo nugabentas į Lazdynų ligoninę, kur ir nieko tokio nenustatė, bet kaip yra žinoma, kad dažniausiai visi sumušimai ir skausmai atsiranda ne tuo pačiu metu. Nesipriešino suėmimo metu. Kalbėjo su tuometiniu advokatu, prašė jo, kad surašytų skundą dėl viso šito, nes viskas buvo užfiksuota. Negali pasakyti, kodėl sugalvojo istoriją, kad nukentėjusioji pati norėjo santykiauti. Galimai dėl to, kad norėjo išvengti atsakomybės. Nemano, kad prašydamas jos apsiprausti tai darė dėl to, kad norėjo išvengti atsakomybės. Pinigai, kurie buvo pervesti, tai asmeninės santaupos ir už automobilį. Pervedimą padarė giminaitis, konkrečiai tai pusbrolis. Kaip prokurorė ir nurodė, viskas vyko Gulbinėlių g., kaip nurodyta kaltinamajame akte. Peilis gal buvo 15 cm dydžio, su juoda rankenėle ir juoda įmaute. Žalias buteliukas buvo permatomas. Tai vandens butelis. Butelį, kai nukentėjusioji apsiprausė, pasiėmė su savimi ir įsidėjo į kuprinę. Visą laiką turėjo su savimi buteliuką vandens. Neturtinės žalos pareikštą ieškinį pilnai pripažįsta, stengsis kuo greičiau atlyginti ieškinį. Savo noru atlygino dalį, surinko pinigus, perdavė savo pusbroliui ir jis pervedė nukentėjusiajai dar nesant ieškinio pareiškimo. Atlygino žalą savo valia.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė ir gynėja taip pat sutiko, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 19 d. apklaustas įtariamuoju R. G. parodė, kad kuo įtariamas suprato, kaltės nepripažįsta. Dėl jam pareikšto įtarimo nori pasakyti, kad tai melas. Su E. G. susipažino Verkių parke gal prieš 3 savaites, gal prieš mėnesį. Buvo viso susitikę du kartus. Jis kartais bėgioja parke. Ji irgi bėgiojo. Kai prieš 3 savaites susipažino, ji pasakė, kad jo bruožai labai išskirtiniai, ją labai traukia. Kalbėjosi tame regioniniame parke. Kiek kalbėjosi laiko, negali pasakyti. Bekalbant pokalbis išsirutuliojo į seksą jos iniciatyva. Jis neprieštaravo. Ten miške ir turėjo lytinius santykius. Turėjo vaginalinius santykius. Buvo dalinai nusirengę. Buvo be prezervatyvo, nes buvo išėjęs pabėgioti ir prezervatyvų neturėjo. Buvo apsirengęs sportinėmis kelnėmis, kedais, sportinis viršus. Ji buvo tamsiais rūbais. Po to, kai turėjo lytinius santykius, ji pasakė, kad turi išskirtinius bruožus, ją traukia ir ji norėtų susitikti dažniau. Pati pasiūlė susitikti balandžio viduryje, pasakė balandžio 15 dieną, vakare, po darbų. Telefono numeriais neapsikeitė, jokio ryšio per internetines svetaines nepalaikė. Ji išėjo, o jis toliau sportavo, bėgiojo. Balandžio 15 dieną jie susitiko maždaug toje vietoje, kuri nurodyta įtarime. Ji pati atėjo į susitikimą, sportavo atseit. Pradėjo kalbėtis, pasakė, kad turi draugę, nenori daugiau su ja susitikinėti ir daugiau to negali būti. Ji pradėjo įkalbinėti, pasakė, kad gali niekam nesakyti, niekas nesužinos, sakė „man su tavimi gerai“. Ji pasakė „gerai, netrukdysiu tau gyventi“. Klausė, kaip trukdys, jei jo telefono nežino. Ji atsakė „nu vis tiek galiu surasti“. Ji pasakė „davaj paskutinį kartą, atsisveikinimui“. Ir buvo pas juos seksas. Ji buvo užsivedusi, nusimovė kelnes, nenorėjo pilnai rūbų nusirengti. Jis irgi pinai nesirengė. Lytinis aktas buvo stovint, ji buvo nugara į jį. Pradžioje turėjo vaginalinius santykius. Po to ji pasakė jam „traukis, paimsiu į burną“. Ji atsiklaupė ar pritūpė ir paėmė į burną. Jam išsiliejo sperma jai į burną. Kiek truko lytiniai santykiai, negali pasakyti, trumpai. Toliau pasakė, kad tai buvo paskutinis kartas ir daugiau jie nesusitiks. Pas ją pasikeitė „plokštelė“ ji pasakė, kad susitikinėsi, nori slaptai, jis jai patiko. Jis atsakė, kad turi draugę, pasakė, kad jis sutiko su ja antrą kartą tik dėl to, kad ji atsikabintų. Ji nenorėjo, kad jie nesusitikinėtų. Ji pasakė „būsi mano, arba nebūsi niekieno, aš tau padarysiu“. Atsakė, kad jis nenori, tai buvo klaida, kad bus su drauge, kurią jis myli. Matomai tas žodis „myliu“, ją „užtrumpino“, t. y. supyko, nepatiko. Dar kartą ji pasakė „arba būsi mano, arba aš tau padarysiu, pamatysi, ar būsi mano, ar niekieno“. Grasino ji jam, jis supyko ir jai pasakė viso gero. Ji nueidama dar kažką burbuliavo, sakė „pamatysi, aš tau padarysiu, dar mane prisiminsi“. Į klausimą, ar ji žinojo jo vardą, pavardę, atsakė, kad dėl pavardės abejoja, jog ji žinojo, vardą žinojo, nes jie susipažino. Į klausimą, ką ji dar apie jį žinojo, atsakė, kad nežino. Ką jai pasakojo, nieko apie save. Buvo vieną kartą seksas, tai nėra įsipareigojimas pasakoti visą savo gyvenimą. Į klausimą, ką ji apie save pasakojo, atsakė, kad jie nekalbėjo apie jos asmeninį gyvenimą. Kažką minėjo, kad vaikų turi. Į klausimą, kaip buvo apsirengęs balandžio 15 dieną, atsakė: tamsiais treningais, kelnėmis. Buvo su tais žaliais kedais, su kuriais dabar. Į klausimą, ką E. vilkėjo, atsakė, kad tamsią sportinę aprangą, turėjo telefoną, ausinukus. Laikrodis pas ją buvo. Į klausimą, ar jis turėjo peilį, atsakė, kad ne, neturėjo. Į klausimą: įtarime nurodyta, jog grasino peiliu, ar peiliu jai negrasino, atsakė, kad ne, kodėl turėtų. Į klausimą: kur nuėjo po to, kai išsiskyrė su E., atsakė, kad link savo automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo aikštelėje. Aikštelė tame pačiame parke. Kur ji nuėjo, nežino, gal ji toliau sportuoti nuėjo. Į klausimą, jog minėjo, kad turi draugę, ar gali nurodyti jos duomenis, atsakė, kad gali nurodyti, bet ar reikia. Ji apie tai, kad buvo susitikęs su E., nežinojo. Du kartus buvo susitikę, E. pasakė, kad jo nedomina tokie santykiai. Į klausimą: kas nors matė juos, kai susitikinėjo pirmą kartą, antrą kartą, atsakė, kad sunku pasakyti, išeina žmonės pasivaikščioti, sportuoti. Į klausimą: kai turėjo lytinius santykius, ar buvo kokių pašalinių žmonių, atsakė: kai turėjo lytinius santykius, stebėtojų nebuvo. Į klausimą, ar gali parodyti vietą, kurioje turėjo lytinius santykius, atsakė, jog mano, kad taip. Daugiau neturi ką pasakyti. Po akto, kai išsiskyrinėjo, ji pradėjo grasinti. Sakė, kad kiekvienas eina savo keliais. Ji sakė, kad nori, jog būtų jos meilužis. Jis nesutiko. Ji pasakė, kad jei nebus jo, nebus niekieno. Nekreipė į tai dėmesio, galvojo, pasikarščiavo žmogus. Į klausimą, ar gali patikslinti, kurioje vietoje buvo susitikę su E. G. pirmą kartą ir kada tai buvo, atsakė, kad pirmą kartą, kai susitiko, dienos neprisimins. Tai buvo po darbo tame pačiame parke, vieta dalinai ta pati. Į klausimą, ar galės parodyti, atsakė, kad mano taip (t. 1, b. l. 171-175).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 18 d. papildomai apklaustas įtariamuoju R. G. parodė, kad parodymus duos laisva valia, nieko neverčiamas. Nori prisipažinti ir viską papasakoti. 2024 m. balandžio 15 d., maždaug apie 19.30 val., adresu, kuris nurodytas įtarime, bėgiodamas pamatė moterį, kurios ankščiau nepažinojo. Pribėgęs prie jos, paklausė, kiek valandų, ji buvo su ausinėmis, iš pirmo karto neišgirdo klausimo. Pribėgo tiesiog pasiklausti valandų, o paskui kažkas susisuko galvoje ir užsimanė turėti lytinius santykius. Turėjo peilį kišenėje, peilis statybinis, juodos spalvos rankena su mėlyna juosta, peilis buvo juodame dėkle. Peilį ištraukė, kol moteris žiūrėjo valandas savo laikrodyje. Traukė peilį tikslu prigrasinti, kad moteris nesipriešintų. Buvo ant kelio, kai parodė peilį, moteris išsigando, prašė nieko jai nedaryti. Pasakė, kad nieko blogo nedarys, tai sakydamas paėmė peilį, įdėjo atgal į įmautę. Pasakė, kad nebijotų, nieko blogo jai nedarys. Moteris prašė išmesti peilį, jis peilį įsidėjo atgal į kelnių kišenę. Paėmė ją už rankos ir nuvedė nuo kelio link parko. Pradžioje manė, kad užteks tik pasitrinti į ją, pradėjo trintis. Buvo moteriai iš už nugaros, trynėsi lytiniu organu per sėdmenis. Užėjo didelis noras, neužteko tik pasitrinti, suėmė ją už sėdmenų ir pasakė, kad nori šito. Tuomet numovė jai kelnes ir pradėjo save tenkinti, lytiškai santykiavo su ja. Moteris stovėjo, jis buvo jai iš už nugaros. Veiksmas truko gal pusę minutės, gal minutę. Buvo be prezervatyvo. Tuomet tenkinosi oraliniu būdu. Liepė moteriai pasisukti, liepė jai tenkinti oraliniu būdu. Moteris paėmė jo varpą į ranką, paėmė varpą į burną, viskas truko 20-30 sekundžių. Sperma išsiliejo jai į burną. Kai baigė aktą, moteris išspjovė spermą, jis turėjo vandens, davė jai atsigerti, praskalauti burną. Paduodamas vandenį sakė, kad pasiskalautų. Ji sakė, kad visa suprakaitavusi ir apsiprausė visur, t. y. prie lytinių organų. Jis pasiėmė butelį su vandeniu atgal. Moteris nuėjo į vieną pusę, jis į kitą. Ji matomai bijojo dėl to peilio, peilį traukė tik vieną kartą, jai rodė ir įdėjo atgal į kišenę, dar prieš tai, kai ėjo į mišką. Į klausimą, ar apart peilio, grasino moteriai, atsakė, kad ne, peilį parodė ir to užteko. Ji bijojo, dėl to peilį įsidėjo atgal į kišenę. Į klausimą, kaip atvyko į tą vietą, atsakė, kad atvažiavo automobiliu „Audi A4“, valstybinio (duomenys neskelbtini) lygtais. Atvažiavo sportuoti. Mašiną šalia pastatė. Po lytinių santykių nuėjo į mašiną ir išvažiavo. Nuvažiavo į miesto pusę, važiavo pro Santariškių žiedą. Į klausimą, kur peilį dėjo, atsakė, kad tikriausiai paliko namuose. Į klausimą, kaip buvo apsirengęs, atsakė, kad sportbačiais, kelnes juodas treningines, viršus su gaubtuvu, žalsvos kelnės. Drabužius paėmė pareigūnai, kai buvo sulaikytas. Gobtuvo įvykio metu nebuvo užsidėjęs. Turėjo „Bekin“ firmos lengvą striukę. Į klausimą, ar dažnai toje vietoje sportuoja, atsakė, kad kai turėjo laisvo laiko, sportuodavo. Kartas nuo karto važiavo ten, nedažnai. Kai oro sąlygos leisdavo. Į klausimą, kodėl šitoje vietoje sportuoja, gyvena kitoje visai pusėje, atsakė, kad nelabai yra kur prie namų. Į klausimą: nukentėjusioji sakė, kad ji bėgo, o jis ėjo gatve ir ji jį aplenkė ir tada ją pasivijo, ar jis bėgo, ar ėjo, atsakė, kad jis bėgo, buvo sustojęs, nes jam atsirišo bato raištelis. Greičiausia tuo momentu moteris jį ir aplenkė. Nematė, iš kurios pusės ji atbėgo į tą kelią. Į klausimą, ar bėgioja turėdamas peilį, atsakė, kad dažniausiai taip, darbinis įprotis. Dirbo įmonėje prie langų, durų montavimo ir tai jo įrankis, be kuriuo neįmanoma dirbti. Įtariamajam parodoma Foto Nr. 8 fotolentelėje prie 2024 m. balandžio 19 d. namų kratos protokolo. Į klausimą, ar tai yra tas peilis, apie kurį davė parodymus, ar juo grasino, atsakė, kad greičiausiai taip. Į klausimą: kai pasivijo moterį, jai grasino peiliu, vedė į mišką ir lytiškai santykiavo, ar buvo kitų žmonių, atsakė, kad ne. Į klausimą, ar E. G. siūlė kokį atlygį, daiktų, pinigų, kad jai nieko nedarytų, atsakė, kad siūlė telefoną, tiksliai nepamena, galimai siūlė ir pinigų, laikrodį. Bet jis nieko neėmė. Į klausimą: sakė peiliu grasino vieną kartą. O kai liepė tenkinti oraliniu būdu, nebuvo per kišenę parodęs, kad joje turi peilį, atsakė, kad ne. Peilį jis parodė vieną kartą, kai buvo ant kelio. Po to, kai liepė tenkinti oraliniu būdu, nepamena, ar duodavo jai suprasti, kad turi peilį. Moteris turėjo žinoti, kad jis turi peilį, nes jai matant įsidėjo jį į kišenę. Jis įvykio metu buvo blaivus, jokių kitų psichiką veikiančių medžiagų nevartojo. Dėl savo padaryto nusikaltimo gailisi ir norėtų atsiprašyti nukentėjusiosios. Atsiprašymas nieko nepakeis, bet norėtų vis vien atsiprašyti ir atlyginti žalą (t. 1, b. l. 177-179, 182-185).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 15 d. – 2024 m. balandžio 16 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji E. G. parodė, kad 2024 m. balandžio 15 d. apie 19.03 val., iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), išėjo pabėgioti. Prie savo namų kažkokių įtartinų asmenų ar kažko įtartino nepastebėjo. Iš pradžių nusprendė bėgti maršrutu nuo savo namų link Ž. E. g. miško takeliu. Po to jai bėgant, prieš Ž. E. ir Gulbinėlių gatvės sankryžą, pamatė vyriškį, einantį prieš eismą keliu ta pačia kryptimi, kur bėgo ir ji. Bėgdama aplenkė vyriškį ir bėgo toliau, ar šis tuo metu ją stebėjo, nepamatė. Bėgdama toliau Gulbinėlių gatve ji pasuko į kairę pusę, kur tęsiasi miško kelias. Bėgant miško keliuku pasirodė, kad tas vyriškis, einantis už jos, pradėjo greitėti ir sekti ją, tačiau to pilnai nepastebėjo. Toliau jai bėgant keliuku ir nubėgus maždaug 300 metrų, pamatė, kaip vyriškis šalia jos irgi bėga ir aplenkė ją, o po to iškart sustojo priekyje jos. Vyriškis kažko jos paklausė, bet iš pradžių nesuprato. Iškart išsitraukė ausinukus, kadangi klausėsi muzikos. Po to vyriškis paklausė jos, ar žino kiek yra valandų. Jam paklausus, ji nuleido galvą ir pažiūrėjo į savo laikrodį pažiūrėti, kiek yra valandų. Pakėlusi galvą pamatė, kad vyriškis stovėjo prie pat jos ir iš savo megztinio dešinės pusės kišenės išsitraukė peilį. Matė, kad peilis buvo įdėtas į juodos spalvos dėklą, kuris irgi buvo megztinio dešinės pusės kišenėje. Pats peilis buvo su juoda rankena, o geležtė sidabrinės spalvos, maždaug apie 10 cm. ilgio. Vyriškis, išsitraukęs peilį, laikė jį dešine ranka, pakankamai arti savęs, prie savo šono. Iškart pamačiusi, jog vyriškis laiko peilį, pradėjo trauktis atgal, rankas ištiesusi į priekį ir šauktis pagalbos. Tuo metu vyriškis pradėjo eiti arčiau jos ir pradėjo sakyti jai: „Jeigu nori gyvent, nerėk“. Priėjęs vyriškis peilį atgal įsidėjo į dėklą, sugriebė ranka jai už kairės rankos, labiau už megztinio, ir pasakė jai: „Matai, nieko tau nebus ir nieko tau nedarau“, dar kažką kalbėjo apie kažkokius susitarimus, tačiau apie ką jis kalbėjo, nesuprato. Jam pradėjo siūlyti, kad gal jam reikia jos telefono. Vyriškis pasakė, kad reikia. Po to jam pasakė, kad turi ir laikrodį ir gali duoti pinigų, kadangi buvo išsigandusi dėl savo gyvybės. Tada vyriškis viena ranka ir toliau ją laikė už rankos, o su kita ranka, kuria tiksliai, nepamena, sugriebė jai už sėdmenų ir pasakė: „Man šito reikia“. Tada kurį laiką vyriškis ją sugriebęs už rankos vedėsi į kairę pusę nuo miško takelio, gilyn į mišką ir visą laiką dairėsi aplinkui, stebėjo, ar nėra žmonių. Tuo metu irgi bandė šauktis pagalbos, bet vyriškis vis jai parodydavo, kad turi peilį. Vyriškis ją vedė maždaug 100 metrų gilyn į mišką. Jiems einant, vyriškis jai pasakė: „Gal sekso ir nebus, gal užteks pasitrint“ ir pradėjo ją liesti prie sėdmenų, genitalijų, labiau iš galo ir intensyviai trynė su ranka jai tarp kojų per kelnes. Jiems nuėjus, vyriškis sustojo, pasakė jai: „Va čia“. Jau buvo supratusi, kad vyriškis nori ją išprievartauti ir pradėjo jį atkalbinėti, jog to nedarytų, kad to jam nereikia ir, jog ji labai bijo. Vyriškis pasakė jai: „Čia lenkis“ ir paklausė, ar turi vaikų. Pasakė, kad turi ir vyriškis pasakė: „Tai va, jei nori gyvent, lenkis“ ir tada ją palenkė prie medžio, trynėsi į jos sėdmenis su savo lytiniu organu - varpa. Po to numovė jai kelnes, savo varpą jai įkišęs į makštį prieš jos valią su ja santykiavo vaginaliniu būdu, tai maždaug tęsėsi iki minutės. Rankas laikė jai ant nugaros, gal ant klubų, nežino, neprisimena. Prezervatyvo vyriškis neturėjo. Po to atsuko ją į save, pasakė: „Klauptis“, ir su rankomis per jos pečius spaudė žemyn, kad atsiklauptų. Jai atsiklaupus, ji buvo sustingusi ir nieko nedarė, bet vyriškis vis parodydavo į savo striukės kišenę, kad turi peilį ir tada jis jai pasakė: „Va matai, čiulpk“. Per prievartą vyriškis savo varpą sukišo jai į burną, prieš jos valią su ja santykiavo oraliniu būdu, tai tęsėsi maždaug iki pusės minutės ir tada jis baigė jai į burną ir liepė išspjauti. Ji išspjovė visą turinį šalia medžio. Tada jai bandant atsistoti vyriškis atsegė savo kuprinę, ištraukė žalios spalvos butelį ir liepė jai praskalauti burną ir vėl išspjauti. Po to jai pasakė apsiplauti, bet tiksliai, ką apsiplauti, neįvardijo, tačiau jam pasakė, kad nenori ir nereikia to. Po to vyriškis jai liepė atsitūpti ir apsiplauti, tada kažkiek bandė apsiplauti savo makštį, bet stengėsi didžiąją dalį vandens išpilti. Jai tai padarius, vyriškis savo butelį pasiėmė ir įsidėjo atgal į kuprinę bei liepė jai rengtis. Apsirengdama pamatė, kad iš jos kelnių iškrito įklotas ant žemės, kurį buvo įsidėjusi. Mano, kad tas įklotas yra dabar toje vietoje, kur viskas įvyko. Ar vyriškis pamatė, kad iškrito įklotas, ji nemano. Po to vyriškis vėl paėmė ją už rankos, pasakė: „Einam čia“ ir vedė vėl gilyn į mišką, maždaug apie 5 metrus. Jiems paėjus vyriškis pasakė jai: „Juk nebuvo taip baisu“. Po to paleido jos ranką, liepė jai eiti gilyn į mišką. Paėjusi atsisuko ir pamatė, kad vyriškis irgi tolsta nuo jos priešinga kryptimi. Tai pamačiusi ji iškart pradėjo bėgti ir išgirdo, kaip vyriškis rėkia žodžius: „Aš liepiau tau eiti, o ne bėgti, aš žinau, kur tu gyveni“. Tada ji prilėtino ir ėjo toliau, kol vyriškis nutolo dar toliau. Jam nutolus, ji pradėjo bėgti iki savo namų iki kol nubėgo ir grįžusi iškart pasakė viską savo vyrui S. G., o šis paskambino bendruoju pagalbos numeriu bei pranešė viską. Vyriškis buvo apie , (duomenys neskelbtini), atletiško kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, mano, mėlynų akių, veidas šiek tiek strazdanotas ties skruostais, barzdos neturėjo arba buvo labai šviesi ir trumpa. Buvo apsirengęs juodos spalvos džemperiu su gobtuvu, bet gobtuvo užsidėjęs nebuvo. Džemperio užtrauktukas ir kišenių užtrauktukai buvo ryškiai geltonos arba ryškiai žalios spalvos, taip pat džemperio detalės irgi buvo ryškiai geltonos arba žalios spalvos. Pastebėjo, kad džemperis buvo „Bekkin“ firmos. Vyriškis savo veido neslėpė. Buvo su tamsiai pilkomis treninginėmis kelnėmis, labiau siaurėjančios ties kojų apačia, lyg būtų su guma ties kelnių apačia. Kojinės buvo šviesios. Dėvėjo sportbačius baltu padu, o patys sportbačiai buvo pilkos spalvos. Su savimi turėjo tamsios spalvos kuprinę, labiau tamsiai rudos spalvos. Užrašų ant kuprinės nepastebėjo, pati kuprinė turėjo vieną pagrindinį skyrių ir vieną papildomą skyrių apačioje. Pats vyras išskirtinių bruožų neturėjo. Ar viso įvykio metu jis buvo apsvaigęs, nepastebėjo, alkoholio kvapo nepajuto. Vyriškis kalbėjo labiau tyliai, balsas nebuvo žemas ir aukštas, labiau vidutiniškas. Taip pat bėgdama buvo įsijungusi bėgimo programėlę „Strava“ ir pagal ją galima nustatyti, kad visas įvykis įvyko šalia šių koordinačių: 54.7657106, 25.3013568. Anksčiau šiuo maršrutu nebėgiodavo, tai buvo labiau spontaniškas sprendimas. Anksčiau šio asmens nėra mačiusi. Viso įvykio metu su savimi turėjo savo ausines ir po visko pastebėjo, kad ant jų yra galimai kraujo. Kieno tai galėtų būti kraujas, pilnai nėra įsitikinusi, galimai jos, nes jai buvo sužalotas pirštas, bėgo kraujas, jas pateiks atskirai. Taip pat nori paminėti, kad galėtų sudaryti šio asmens foto robotą, tačiau ne dabar. Kas tai galėjo padaryti, neįtaria, nes šio asmens ankščiau nėra mačiusi. Jai padaryta moralinė ir fizinė žala. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje, kai bus išaiškintas asmuo, padaręs nusikalstama veiką. Daugiau nieko, kas galėtų būti naudinga tyrimui, papasakoti negali (t. 1, b. l. 78-80).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 16 d. papildomai apklausta liudytoja nukentėjusioji E. G. parodė, kad laikosi savo ankščiau duotų parodymų, viską gan išsamiai papasakojo pirmos apklausos metu, neturi ką papildyti. Į jai užduotą klausimą atsako, kad iš jos jokių daiktų, telefono nepavogė. Ji klausė, ar vyriškis nori iš jos telefoną, šis sakė, reikia, bet telefono nepaėmė. Jokių jos daiktų nepavogė. Po to, kai vyriškis ją išprievartavo, jai pasakė, kad žino, kur gyvena, dar pasakė: „Tavo vietoj nebandyčiau manęs sekti ar eiti iš paskos“. Kai pradėjo nuo jo bėgti, vyriškis šūktelėjo, kad jai sakė eiti, o ne bėgti. Vyriškis kalbėjo lietuviškai, kalbėjo be akcento. Visas įvykis, mano, truko apie 15 minučių. Per tą laiką ji nei vieno žmogaus nematė. Girdėjo, kad kažkur važiavo mašina, bet mašinos nematė. Po įvykio, kai jau bėgo namo, ji nei vieno žmogaus nesutiko. Apie įvykį grįžusi namo pasakė savo vyrui (t. 1, b. l. 84-85).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 16 d. apklaustas liudytoju S. G. parodė, kad jis su žmona E. gyvena pažymoje nurodytu adresu. Žmona bėgioja kelis kartus per savaitę. Būna bėgioja rytais, per pietus, būna bėgioja ir vakarais. Bėgioja vilkėdama sportiniais rūbais, su savimi dažniausia turi telefoną, ausinukus, išmanųjį laikrodį. Telefoną žmona sudeda į rankinę, segamą prie juosmens. Žmona bėgioja arčiau namų, bėgioja ir miške. Kai tamsu, žiemos metu, miškuose nebėgioja. Įprastai žmona bėgioja nuo pusvalandžio iki valandos laiko. 2024 m. balandžio 15 d. vakare buvo namuose, kai žmona susiruošė pabėgioti. Žmona iš namų išėjo apie 19 val. Kai ji išeidinėjo iš namų, pas ją jokių sužalojimų nebuvo. Nesakė, kur ji planuoja bėgti, mano, kad kaip įprastai, miške. Žmona vilkėjo tamsiais sportiniais rūbais, tamsiu džemperiu. Buvo likęs namuose su vaiku. Tiksliai nepasakys, gal po valandos, namo grįžo žmona. Ji buvo labai susijaudinusi, verkė, buvo šoke, drebėjo. Matė jos kelnėse įplėšimą, rankos pirštas buvo kruvinas. Žmona sakė, kad bėgdama nuo užpuoliko į krūmus užsikabino, suplėšė kelnes ir susižeidė pirštą. Žmona papasakojo, kad ją užpuolė su peiliu, jai grasino, nusivedė į mišką ir išprievartavo. Sakė, kad ji labai išsigando. Žmona jam rodė žemėlapyje, kad tai buvo Gulbinėlių gatvė, kur kertasi su Ž. E. gatve, vyras jos paklausė, kiek laiko. Ji pradėjo žiūrėti laikrodyje laiką, tuomet pamatė, kad vyras rankoje turėjo peilį. Peilis buvo dėkle, vyras išėmė peilį iš dėklo. Daugiau peilio neapibūdino. Vyras piktai jai grasino, sakė, jei nori gyventi, kad tylėtų, klausė, ar ji turi vaikų. Pradėjo ją tempti gilyn į mišką. Žmoną sakė, kad ji bandė rėkti, bet vyras vis jai grasino peiliu, jei nori gyventi, kad nerėktų. Ji siūlė vyrui telefoną, pinigų, laikrodį, ausinę, tik kad ją paliktų ramybėje. Vyras atsakė, kad nori „kitko“. Ji iš baimės pasišlapino, bet tai vyro nesustabdė. Žmona sakė, kad ją pradžioje išžagino vaginaliniu būdu, vyras buvo be prezervatyvo. Tuomet ją išžagino oraliniu būdu. Po prievartavimo vyras liepė žmonai atsigerti vandens, kurį davė jai iš savo butelio. Dar liepė jai apsiprausti lytinių organų srityje. Po visko vyras ją tempė dar giliau į mišką, žmona bijojo paties blogiausio. Vyras pradėjo eiti nuo jos, sakė, kad ji nebandytų jo sekti, grasino jai, kad žino, kur ji gyvena. Kai vyras nuėjo į vieną pusę, ji nubėgo į kitą. Žmona nežinojo, kur yra, bėgo per brūzgynus. Išsitraukė telefoną ir žiūrėjo GPS, žiūrėjo, kad nesusikirstų jos ir to vyro keliai. Svarstė iš karto policiją kviesti, bet bijojo viena laukti pareigūnų, bijojo, kad vyras galėjo būti šalia. Todėl atbėgo namo ir viską jam papasakojo. Kadangi žmona buvo labai susijaudinusi, jis iškvietė policiją. Žmonai natūralus noras buvo apsiprausti po viso įvykio, bet patarė tai padaryti po apklausos, kai bus nuimti visi įkalčiai nuo kūno. Žmona apibūdino vyrą, sakė, kad jis aukštas, apie , (duomenys neskelbtini), šviesių trumpų plaukų, mėlynų akių. Vilkėjo tamsios spalvos džemperiu „Bekkin“, ryškiai salotiniu užtrauktuku, tamsiai pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, turėjo tamsią kuprinę. Kai vyras buvo prasegęs kuprinę ir traukė butelį su vandeniu, žmona matė, kad kuprinėje buvo kažkokia dėžutė. Žmona sakė, kad vyrą pralenkė bėgdama, jai šis pasirodė normaliu, tvarkingu vyru (t. 1, b. l. 127-128).

2024 m. balandžio 15 d. Protokole-pareiškime E. G. nurodė, kad 2024 m. balandžio 15 d. 19.40 val., netoli Gulbinėlių g. ir Ž. E. g. sankryžos Vilniuje, miško takelyje (koordinatės 54.7664561, 25.3008076), jai nežinomas asmuo ją pasivijo, išsitraukė peilį, grasino, laikydamas peilį prie jos kūno ir žodžiais, jog ją nužudys, sugriebė už drabužių, laikė per prievartą ir pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo vaginaliniu būdu ir tuomet oraliniu būdu. Dėl šio įvykio jaučiasi nukentėjusi, patyrė seksualinę prievartą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir kaltą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (t. 1, b. l. 2).

Iš 2024 m. birželio 12 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92272090858, skambučio pradžia_ 2024-04-15 20_06_29)“. Įrašas trunka 5.11 min. Garso įraše moteriškas balsas BPC operatorės, vyriškas balsas - pranešėjo, moteriškas balsas - su pranešėju esančios moters. Signalas, fone girdimas vaikiškas balsas ir moters „aš nevažiuosiu tenais, aš nevažiuosiu.“

BPC darbuotoja: 112.

BPC darbuotoja: Ne, su bendruoju pagalbos centru.

Pranešėjas: Aš norėčiau su policija pakalbėti. Mano žmona, jinai buvo išbėgus pabėgiot miške ir ją išprievartavo ką tik.

BPC darbuotoja: O kas išprievartavo ją, pažįstami jos, nepažįstami?

Moteris: Ne.

Pranešėjas: Ne, nepažįstami.

Moteris: Ne, ne.

BPC darbuotoja: Gerai, sakykit adresą, kur čia viskas buvo, mes perduosim policijai pranešimą, kur čia viskas buvo?

Pranešėjas: Č. S., miškas.

Fone girdimas vaiko šauksmas, nesigirdi ką kalba.

Moteris: Dabar namie.

Pranešėjas: Dabar žmona grįžo namo jau.

BPC darbuotoja: Ne, ne, aš supratau, ponas. Mes klausiam apie tai, kur viskas įvyko. Kur viskas buvo?

Pranešėjas: Verkių miške, Verkių miškas.

BPC darbuotoja: Ten gatvė kažkokia yra? Kur tas Verkių miškas?

Pranešėjas: Kažkokia gatvė yra.

Pranešėjas: Artimiausia gatvė, tuoj pažiūrėsim.

BPC darbuotoja: Pasižiūrėkit gal pagal...

Pranešėjas: Ž. E. ko gero, ne? Artimiausia gatvė. Tuoj dar pažiūrėsiu, man reikalingas mapsas.

BPC darbuotoja: Mums reikalingas tikslus adresas, kur viskas įvyko.

Moteris: Ten yra prie Gulbinėlių gatvės.

Pranešėjas: prie Gulbinėlių gatvės.

Moteris: Sankryža su Ž. E. gatve.

BPC darbuotoja: Gulbinėlių, tuoj palaukit, žiūriu. Gulbinėlių, ten jokių pastatų nėra šalia?

Pranešėjas: Ten yra sankryža su Ž. E. gatve.

Pranešėjas: Taip, artimiausia ten būtų.

BPC darbuotoja: Aga, supratau. Prieš kiek čia laiko buvo, sakykite?

Pranešėjas: Prieš pus.., prieš 20 minučių kažkur.

Moteris: Vienas.

Pranešėjas: Vienas.

Pranešėjas: Turėjo peilį. Taip.

Pranešėjas: Taip.

Pranešėjas: E. G..

Pranešėjas: Taip, jis grasino peiliu.

BPC darbuotoja: Taip, tuoj minutėlę. Kokio amžiaus maždaug tas vyriškis buvo?

Moteris: Apytiksliai nuo 35 iki 40 gal.

Pranešėjas: 35-40 kažkur.

BPC darbuotoja: Tuoj, minutę.

Moteris: Šviesių plaukų.

Pranešėjas: Šviesių plaukų.

BPC darbuotoja: Tuoj, palaukit, nespėju. Dabar sakykit, koks ten miškas vadinasi, sakėte?

Pranešėjas: M. V..

Pranešėjas: Nu Verkių regioninio parko.

Moteris: Verkių regioninis parkas.

Pranešėjas: Jo, Verkių regioninis parkas. Ten yra miškas labai didelis.

BPC darbuotoja: Aga, supratau, tuoj minutėlę palaukit, informaciją surašau. Dabar sakykit, kaip jisai buvo apsirengęs, jis pabėgo paskui?

Moteris: Taip, jisai paleido mane ir nuėjo į kitą pusę. Liepė man eiti ir nesekti jo, ir eiti į kitą pusę.

Moteris: Jisai nuėjo atgal link Gulbinėlių gatvės.

BPC darbuotoja: L. G. gatvės. Dabar, ponia, galite apibūdinti jį ar ne? Kaip jisai buvo apsirengęs?

Moteris: Taip. Jisai buvo šviesiais, buvo su treninginėm kelnėm pilkom.

Moteris: Mm, man atrodo pilkom, tokiom į tamsesnę pusę pilkom.

BPC darbuotoja: Tamsiai pilkom.

Moteris: Taip, ir buvo juodas džemperis su kapišonu užsegamas užtrauktuku.

BPC darbuotoja: Tuoj, palaukite, nespėju, palaukite. Juodu džemperiu su gaubtuvu, taip?

Moteris: Taip, ir džemperis turėjo užtrauktuką ir tokį ryškiai ryškiai salotinės spalvos užtrauktuką.

BPC darbuotoja: Ir ryškiai salotinės spalvos užtrauktuku, taip?

Moteris: Taip, ir firma džemperio „Bekkin“, berods vadinosi, „Bekkin“, „Bekkim“, kažkaip taip, įsidėmėjau šitą detalę.

Moteris: „Bekkim“.

BPC darbuotoja: „Bekkim“. Supratau, dabar sakykite, dar kažkokius požymius įsidėmėjot, ar ne?

Moteris: Su kuprine.

BPC darbuotoja: Taip.

Moteris: O peilis buvo, juodą įdėklą turėjo tokį užmaunamą.

BPC darbuotoja: Čia jeigu ką, policijai smulkiau papasakosite. Dabar sakykite, greitoji reikalinga jums?

Moteris: Ne, ne, nereikalinga. Jisai kažkaip manęs nesužalojo, nes jis turėjo peilį ir aš, ir grasino mane nužudyti, aš bijojau priešintis. Tiktai maži įdrėskimai ant rankų, bet tik tiek.

BPC darbuotoja: Tuoj, palaukite. Gerai, ponia, sakykite kokiu adresu jūs esate dabar?

Moteris pasako savo gyvenamosios vietos adresą.

Moteris: E..

Moteris: Taip.

Moteris: Ne, nereikia.

BPC darbuotoja: Gerai, tai mes informuojam dabar policiją, laukite, su jumis susisieks, gerai?

Moteris: Gerai.

BPC darbuotoja: Laukite, viso gero.

Pranešėjas: Ačiū (t 1, b. l. 17-20).

Iš 2024 m. birželio 12 d. Kitų objektų - Vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas vaizdo kameros, kuri įrengta Santariškių žiede. Matomas išvažiavimas ir įvažiavimas į žiedinę sankryžą iš Santariškių gatvės. Vaizdo kameros duomenimis, 2024 m. balandžio 15 d. 19:48:18 val., iš Santariškių gatvės į antrą žiedinės sankryžos juostą įvažiuoja mėlynos spalvos automobilis „Audi A4“, kuris pagal požymių visumą (modelis, kėbulo tipas, ratlankių tipas ir ypatumai) atitinka R. G. nuosavybės teise priklausančio automobilio požymius. Sulėtinus vaizdo įrašo greitį epizodiškai taip pat pastebimi automobilio priekinio valstybinio numerio atskirų simbolių požymiai - raidės DDL. 19:48:23 val. automobilis dingsta iš vaizdo kameros akiračio. Apžiūra baigta (t. 1, b. l. 73-74).

2024 m. birželio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros įvykio vieta yra Verkių regioninio parko miško masyve netoli Gulbinėlių g. ir Ž. E. g. sankryžos (koordinatės: 54.765756,25.301353), Vilniuje. Priėjus prie konkrečios vietos (nurodytos nukentėjusiosios), aplink auga dideli medžiai, taip pat smulkūs medžiai ir netoli yra nukirstų medžių plotai. Prie šalia nurodyto medžio, ant miško paklotės (žemės) buvo rasta higieninio įkloto dalis. Panaudojus šviesos šaltinį ir juo šviečiant miško paklotę (žemę) įvairiais kampais, šalia higieninio įkloto dalies buvo rasta viena drėgna vieta, nuo kurios buvo paimta viena nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais. Nuoplova buvo supakuota į voką Nr. 1. Taip pat iš šios vietos buvo paimti keli drėgni sudžiūvę lapai ir drėgna medžio šakelės dalis, kurie buvo supakuoti į voką Nr. 2. Konkrečiai šioje vietoje nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Daugiau kokių nors reikšmingų tyrimui pėdsakų neaptikta (t. 1, b. l. 22-23).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 196/2024 (01) nustatyta, kad:

1. Nuoplovoje iš įvykio vietos, ant sudžiūvusių lapų ir medžio šakelės rasti seilių pėdsakai, spermijų nerasta, nustatytas PSA (prostatos specifinis antigenas), kas su didele tikimybe rodo, jog tai yra sperminis skystis. Atlikus DNR tyrimą, nustatyti mišrūs E. G. ir R. G. DNR profiliai su 1090 tūkstančių milijardų kartų didesne tikimybe, nei tikimybė, kad juos sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai.

2. A. E. G. kelnaičių spermijų nerasta, rasti PSA pėdsakai, kas rodo, kad tai yra sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas E. G. DNR profilis su 99.999999999999999999997696% tikimybe ir R. G. DNR profilis su 99.99984% tikimybe, tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su R. G. nesusijusių asmenų.

3. Tamponėliuose su E. G. burnos turiniu spermijų nerasta, nustatyti PSA pėdsakai, kas rodo, kad tai yra sperminio skysčio pėdsakai (S-SP 39/2024 (01)). Atlikus DNR tyrimą, nustatytas E. G. DNR profilis su 99,999999999999999999997696% tikimybe ir R. G. DNR profilis su 99,99984% tikimybe, tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su R. G. nesusijusių asmenų.

4. Tamponėlyje su E. G. makšties turiniu (2 mėg.) spermos nerasta (S-SP 39/2024 (01)). Atlikus DNR tyrimą, nustatytas E. G. DNR profilis su 99,999999999999999999997696% tikimybe ir R. G. DNR profilis su 99,99984% tikimybe, tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su R. G. nesusijusių asmenų.

5. Tamponėlyje su E. G. makšties turiniu (1 mėg.) spermos nerasta (S-SP 39/2024 (01)). Atlikus DNR tyrimą, nustatytas E. G. DNR profilis su 99,999999999999999999997696% tikimybe.

6. Ant „Apple“ ausinės (14 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas E. G. DNR profilis su 99,999999999999999999997696% tikimybe.

7. A. E. G. bliuzono (11, 13 mėg.) rastos seilės, spermos nerasta. Atlikus DNR tyrimą nustatytas vyriškos lyties asmens DNR, kuris nepriklauso R. G..

8. A. E. G. bliuzono (12 mėg.) rasti seilių pėdsakai, spermos nerasta. A. E. G. tamprių (14 mėg.) rastos seilės, spermijų nerasta, rasti PSA pėdsakai, kas rodo, kad tai yra sperminio skysčio pėdsakai. A. E. G. tamprių (15 mėg.) rastos seilės, spermijų nerasta, rastas PSA, kas su didele tikimybe rodo, kad tai yra sperminis skystis. Atlikus DNR tyrimą, nustatyti mišrūs, galimai E. G. ir vyriškos lyties asmens, kurio DNR profilis nustatytas ant E. G. bliuzono (11, 13 mėg.), DNR profiliai.

9. Tamponėliuose su E. G. išangės turiniu spermos nerasta (S-SP 39/2024 (01)). Atlikus DNR tyrimą, DNR profilių, tinkamų DNR identifikavimui, negauta (t. 1, b. l. 32-34).

Iš 2024 m. balandžio 16 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad parodžius asmenų nuotraukas, tarp kurių R. G. nuotrauka pažymėta Nr. 2, nukentėjusioji E. G. parodė, kad iš jai pateiktų atpažinti 4 asmenų nuotraukų, atpažįstu vyrą nuotraukoje Nr. 2 . Tai yra tas vyras, kuris 2024 m. balandžio 15 d. apie 19 val. ją išžagino ir seksualiai prievartavo miške netoli Gulbinėlių - Ž. E. gatvių sankryžos. Vyrą apibūdino kaip apie 35-40 metų, 190-195 cm. ūgio, atletiško kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų. Vyrą atpažįsta iš bendrų veido bruožų (t. 1 , b. l. 86-89).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1144/2024 (01) nurodyta, kad:

1. E. G. kūne nustatytas odos nubrozdinimas kairės plaštakos III piršte, kairėje šlaunyje, gleivinės pažeidimas mažojoje lytinėje lūpoje. Odos nubrozdinimas kairės plaštakos III piršte ir kairėje šlaunyje padaryti kietais ribotą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais. Gleivinės pažeidimas mažojoje lytinėje lūpoje padarytas standžiu paviršiumi, tikėtina padidintos trinties metu.

2. E. G. kūne nustatytas odos nubrozdinimas kairės plaštakos III piršte ir kairėje šlaunyje, gleivinės pažeidimas mažojoje lytinėje lūpoje yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir padaryti tikėtina 6 val. laikotarpyje iki apžiūros, neilgai trukus vienas po kito.

3. E. G. kūne nustatytas odos nubrozdinimas kairės plaštakos III piršte, kairėje šlaunyje, gleivinės pažeidimas mažojoje lytinėje lūpoje visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

4. E. G. kūne nustatytas odos nubrozdinimas kairės plaštakos III piršte, kairėje šlaunyje galėjo susidaryti susižalojus į kietus daiktus. Gleivinės pažeidimas mažojoje lytinėje lūpoje savęs žalojimui nėra būdingas.

5. E. G. nėra specifinių sužalojimų, kurie galėtų būti vertinami kaip susidarę savigynos metu.

6. E. G. kūne nustatytas odos nubrozdinimas kairės plaštakos III piršte, kairėje šlaunyje, gleivinės pažeidimas mažojoje lytinėje lūpoje padaryti trimis trauminiais poveikiais.

9. E. G. kūne nustatytas gleivinės pažeidimas mažojoje lytinėje lūpoje bei sperminio skysčio nustatymas tepinėliuose iš burnos rodo, kad su nukentėjusiąja buvo santykiaujama vaginaliniu ir oraliniu būdu.

10. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu (t. 1, b. l. 106-109).

Iš 2024 m. balandžio 15 d. – 2024 m. balandžio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad E. G. savanoriškai pateikė: „Fuji lite“ sportinius batelius, „Artenko“ kepurę, „Mirasi“ kaklamautę, „H&M“ sportinę liemenėlę, „Gymshark“ užsegamą bliuzoną, „MP“ kojines, moteriškas kelnaites, „H&M“ tampres, „H&M” marškinėlius, „G. S.“ dirželį, „Apple“ ausines su dėklu (t. 1, b. l. 111-112).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai, teismo išvados.

BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie BK 149 straipsnyje ir 150 straipsnyje nustatyti požymiai numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų. Pagal teismų praktiką lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusio asmens valią. Lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusio asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais - pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais-verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2013, Nr. 2K-218/2013, Nr. 2K-128/2014, Nr. 2K-16-895/2016, Nr. 2K-160-495/2021).

Teismo vertinimu, kaltinamojo R. G. kaltė padarius BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis R. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 19 d. kaltu neprisipažino, teigė, kad santykiavimas vyko abipusiu sutikimu, nukentėjusioji pati to norėjo, tačiau papildomai apklaustas 2024 m. birželio 18 d. ir duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną atvažiavo į parką tikslu pasportuoti, jam užėjo geismas ir pamatęs nukentėjusiąją pagrasino jai su savimi turėtu peiliu, nusivedė toliau į mišką bei tenkino su ja lytinę aistrą natūraliu būdu iš nugaros ir oraliniu būdu, privertęs nukentėjusiąją atsiklaupti. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Pažymėtina, kad seksualinės prievartos bylų specifikai būdingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas, šios kategorijos bylose paprastai pagrindinis, o kartais ir vienintelis įrodymų šaltinis yra nukentėjusiojo parodymai, todėl teismas turi pareigą kruopščiai ir atidžiai juos patikrinti, lygindamas juos su kitais įrodymų šaltiniais ir bendrame įrodymų kontekste, įvertindamas jų logiškumą, (ne)prieštaringumą, nuoseklumą viso bylos proceso metu, bendrą įvykio situaciją ir kitas reikšmės turinčias aplinkybes (pvz., kaltinamojo situacijos suvokimą, jo ir nukentėjusiojo elgesį iki įvykio ir po jo ir pan.) (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-458/2020). Iš nukentėjusiosios E. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti, kad jie yra nuoseklūs, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu nėra pagrindo, ypač atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltės neneigia. Taip pat kaltinamojo kaltė yra įrodyta ir rašytiniais byloje surinktais įrodymais – pareiškimu, apžiūros protokolais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 196/2024 (01) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1144/2024 (01) bei kita rašytine bylos medžiaga.

Teismas , įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad R. G., panaudodamas fizinį smurtą, taip pat grasindamas jį tuoj pat panaudoti, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su E. G. prieš jos valią, o būtent: jis, 2024 m. balandžio 15 d. apie 19.40 val., Verkių miško masyvo, prie Gulbinėlių g. ir Ž. E. g. sankryžos, Vilniuje, miško takelyje (koordinatės 54.765756, 25.301353), turėdamas tikslą lytiškai santykiauti ir tenkinti savo lytinę aistrą su E. G., panaudojo jos atžvilgiu fizinį bei psichologinį smurtą: laikė peilį prie nukentėjusiosios E. G. kūno, grasindamas ją nužudyti, ir taip palaužė šios valią priešintis, sugriebė ją už drabužių, liepė pasilenkti ir priėjęs E. G. iš už nugaros, numovė pastarosios kelnes bei kelnaites, įkišo savo varpą nukentėjusiajai į makštį, ir taip lytiškai santykiavo su E. G. prieš jos valią, savo veiksmais padarydamas gleivinės pažeidimą mažojoje lytinėje lūpoje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios pasipriešinimas buvo palaužtas prieš tai panaudoto smurto, grasinimo jį panaudoti ir prievartinių lytinių santykių, toliau rodydamas nukentėjusiajai peilį, liepė šiai klauptis ir čiulpti jo lytinį organą, per prievartą įkišo savo varpą nukentėjusiajai į burną, ir taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su E. G. prieš jos valią. Tokiais savo veiksmais jis lytiškai santykiavo bei seksualiai oraliniu būdu prievartavo E. G. prieš jos valią.

Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad nusikalstamos veikos, nurodytos BK 149 ir 150 straipsniuose, yra padaromos tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad lytiškai santykiauja ar atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiuoju prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, Nr. 2K-526/2011, Nr. 2K-406/2011, Nr. 2K-501/2012). Nagrinėjamu atveju teismui abejonių nekelia ir kaltės forma, t. y. kad R. G. veikė tiesiogine tyčia. Jis neabejotinai suvokė nukentėjusiosios E. G. aiškiai išreikštą nenorą su juo lytiškai santykiauti, kad ji pakluso jam tik dėl to, kad buvo jai grasinama peiliu, ji bijojo dėl savo saugumo ir gyvybės, tačiau kaltinamasis norėjo patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu, todėl nusivedė nukentėjusiąją toliau į mišką, sugriebė ją už drabužių, liepė pasilenkti ir priėjęs E. G. iš už nugaros, numovė pastarosios kelnes bei kelnaites, įkišo savo varpą nukentėjusiajai į makštį, ir taip lytiškai santykiavo su E. G. prieš jos valią, taip pat liepė šiai klauptis ir čiulpti jo lytinį organą, per prievartą įkišo savo varpą nukentėjusiajai į burną, ir taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Tai, kad kaltinamasis suprato, ką padarė, patvirtina nukentėjusiosios E. G. nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis po atlikto prievartinio akto liepė jai praskalauti burną, apsiprausti, galimai tikslu pašalinti kuo daugiau jo pėdsakų, nueidamas pagrasino nukentėjusiajai, kad žino, kur ji gyvena, ir kad ji jo nesektų.

Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo R. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, nes jis, veikdamas tiesiogine tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, taip pat grasindamas jį tuoj pat panaudoti, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su E. G. prieš jos valią. Kaltinamojo kaltė veikų padarymu yra pilnai įrodyta.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 149 straipsnio 1 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą iki septynerių metų.

Už nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatyto alternatyvios bausmės - areštas arba laisvės atėmimas iki septynerių metų

Teismas , skirdamas bausmę R. G., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

R. G. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, priskirtinas sunkių nusikaltimų kategorijai, kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ne iš karto. R. G. yra išsiskyręs, bedarbis, teistas, tame tarpe ir už analogiškų sunkių nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie R. G. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, kad savo noru atlygino nukentėjusiajai dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, tai yra turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti R. G. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes, jų terminą nustatant didesnį nei sankcijose numatytas vidurkis – už nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje padarymą 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, už nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą – laisvės atėmimą 4 metams 1 mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kadangi kaltinamojo įvykdytas nusikalstamas veikas teismas vertina kaip tęstines, todėl esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir galutinė bausmės skirtina – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam R. G. skirtina galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

K. R. G. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 18 d. 13.37 val. buvo lakinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka. 2024 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. birželio 11 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas iki 2024 m. rugpjūčio 18 d. 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar 2 mėnesiams, iki 2024 m. spalio 18 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu R. G. laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.

Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji E. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl papildomos 8 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 193-196).

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji neturtinę žalą vertina bendrai 10 000 Eur. Tokia suma grindžiama tuo, kad dėl kaltinamojo panaudotos seksualinės prievartos nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, išgąstį, šoką, baimę dėl savo gyvybės ir bejėgiškumą. Įvykdytas nusikaltimas labai sukrėtė ją, sukėlė fizinį ir dvasinį skausmą, kančias, daug skaudžių išgyvenimų, padarė didelę psichologinę traumą. Pradėjo kankinti nemiga, dingo apetitas, dažnai jaučia stipraus nerimo epizodus būnant lauke ar viešose erdvėse, patyria nesaugumo ir baimės jausmą. Visi šie sunkūs išgyvenimai smarkiai apsunkino jos dvasinį ir socialinį gyvenimą. Po incidento lankosi pas psichologą, kuris nustatė, kad nusikaltimu padaryti liekamieji reiškiniai, sutrikdyta psichika. Dėl įvykio jaučia gėdą prieš savo artimuosius, draugus ir pažįstamus, kurie sužinojo apie jos užpuolimą. Pradėjo atsiriboti nuo jų, vengti turėti artimų ir intensyvių socialinių ryšių. Tarp jos ir sutuoktinio atsirado įtampa ir nesutarimai, jai sudėtinga bendrauti su vyru, nes jaučia gėdos jausmą prieš jį, vengia bet kokio fizinio kontakto ar prisilietimų. Nukentėjusioji pradėjo bijoti žmonių, jais nepasitikėti, jai sunku būti darbe, bendrauti su kolegomis, sunku susikaupti ir atlikti darbus. Nebegali sportuoti lauke, aplinkiniai vyrai atrodo potencialiai pavojingi. Jos pasikeitęs santykis su aplinkiniais ir šeimos nariais yra nuolatinio ir pastovaus pobūdžio. Dalis žalos – 1500 Eur, kaltinamojo iniciatyva jai buvo atlyginta, todėl galutinė neatlygintos neturtinės žalos suma yra 8 500 Eur, prašo ją priteisti iš kaltinamojo R. G..

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles ((duomenys neskelbtini)–117 straipsniai). Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, kas šiuo atveju taip pat yra aktualu, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismas turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos A. T. formuojama praktika. Atsižvelgus į Lietuvos A. T. praktiką nustatant neturtinės žalos dydį išžaginimo (BK 149 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnio 1 ir 2 dalys) baudžiamosiose bylose matoma, kad nukentėjusiajam yra vidutiniškai priteisiamas apie 3 227 Eur neturtinės žalos dydis (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47-699/2015, Nr. 2K-246-697/2015, Nr. 2K-317-303/2016, Nr. 2K-37-303/2017, Nr. 2K-58-696/2017, Nr. 2K-296-942/2018, Nr. 2K-134-222/2019, Nr. 2K-15-719/2020).

Nukentėjusioji E. G., pagrįsdama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį – 8 500 Eur ir bendrai žalą vertindama 10 000 Eur, civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė didelį fizinį skausmą, suprastėjo jos psichinė sveikata, ji buvo pažeminta ir sutrikdyta, sumenkinta jos savivertė, atsirado nepasitikėjimas vyrais, viešų erdvių baimė, suprastėjo santykiai su vyru, artimaisiais ir draugais, iki šiol lankosi pas psichologą, tapo susikausčiusi, nuolat prisimena įvykį. Nukentėjusioji E. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vis dar negali miegoti naktimis, normaliai dirbti, išliko panikos priepuoliai, negali sportuoti lauke, gyventi aktyvų socialinį gyvenimą, iki šiol lankosi pas psichologą.

Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta dėl jos sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, taip pat dėl jos seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji E. G. tiek įvykio metu, tiek po įvykio dėl patirtų sužalojimų ir seksualinės prievartos jautė fizinį skausmą, neigiamus psichologinius išgyvenimus, nerimą ir baimę. Tai patvirtina ir liudytojo S. G. parodymai, kad žmona po įvykio buvo šoke, verkė, buvo išsigandusi, susijaudinusi. Pripažintina, kad patirti sveikatos sutrikdymai (odos nubrozdinimas kairės plaštakos III piršte, kairėje šlaunyje, gleivinės pažeidimas mažojoje lytinėje lūpoje) ir seksualinė prievarta neabejotinai pablogino tiek fizinę, tiek psichologinę nukentėjusiosios sveikatos būklę. Teismas sutinka ir su tuo, kad dėl patirto seksualinio smurto nukentėjusioji galėjo prarasti pasitikėjimą vyriškos lyties atstovais, buvo sumenkinta jos savivertė, pasidarė sudėtingi santykiai šeimoje ir pablogėjo socialinis gyvenimas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo ir patirtos seksualinės prievartos padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes bei į tai, jog kaltinamasis civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos dydžio neginčija, visiškai sutiko su prašoma priteisti 8 500 Eur suma, todėl teismas neturi pagrindo mažinti nukentėjusiajai E. G. priteistino neturtinės žalos dydžio ir civilinis ieškinys dalyje dėl 8 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Pasisakant dėl prašymo priteisti 5 procentus metinių palūkanų, pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos A. T. praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo tenkintinas.

Ieškiniu taip pat prašoma priteisti 6 050 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas , spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės. Taip pat pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas įvertina tai, kad advokatas Linas Žalnieriūnas nukentėjusiąją atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, teikė prašymus, bylos nagrinėjimo teisme metu parengė civilinį ieškinį. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų nukentėjusiajai atstovavimo išlaidų dydžio, visų pirmą vertina tai, nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, gavus bylą teisme, ją sudarė 2 tomai; teisine prasme byla taip pat nebuvo sudėtinga, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, dėl ko buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas; šiame baudžiamajame procese nukentėjusiosios atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant teisme viename teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, ginčo dėl jo nebuvo. Teismas, atsižvelgęs į bylos esmę, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, specialių žinių reikalingumą, teisinės pagalbos teikimo trukmę, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato laiko sąnaudas (šis procesinis dokumentas yra ne itin didelės apimties), suteiktų teisinių paslaugų pobūdį (klientės teisinė konsultacija, susipažinimas su bylos medžiaga ir jos teisinė analizė, taip pat civilinio ieškinio parengimas, klientės interesų atstovavimas teisme), vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prašoma priteisti beveik prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio išlaidų advokato pagalbai suma yra per didelė. Todėl prašymas priteisti 6 050 eurų bylinėjimosi išlaidų tenkinamas iš dalies, ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai E. G. naudai priteistina 3 000 eurų išlaidų atstovavimo paslaugoms apmokėti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų klausimų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

- 3 kompaktiniai diskai, laikomi voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos I tomo viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

- 2024 m. balandžio 16 d. nukentėjusiosios E. G. pateikti tyrimui drabužiai: „Fuji lite“ sportiniai bateliai, „Artenko“ kepurė, „Mirasi“ kaklamautė, „H&M“ sportinė liemenėlė, „Gymshark“ užsegamas bliuzonas, „MP“ kojinės, moteriškos kelnaitės, „H&M“ tamprės, „H&M” marškinėliai, „G. S.“ dirželis, „Apple“ ausinės su dėklu, 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžintini teisėtam savininkui – nukentėjusiajai E. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- Vokai su 2024 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais ir drėgnais sudžiūvusiais lapais ir medžio šakelės dalimis; tyrimui paimtais nukentėjusiosios E. G. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, kūno tyrimo metu paimtais tepinėliais ir tamponėliais su E. G. makšties ir burnos turiniu (3 vnt.); tyrimui paimtais įtariamojo R. G. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- 2024 m. balandžio 18 d. atlikus kratą įtariamojo R. G. gyvenamojoje vietoje, name , (duomenys neskelbtini) paimti: pilkos spalvos kuprinė su metaline dalimi užrašu „NEWBERRY“, džemperis „Bekkin“ žalios spalva užtrauktukais, pilkos spalvos sportinės kelnės, ir 2024 m. balandžio 19 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu iš įtariamojo R. G. paimtos kelnės ir avalynė, 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžintini teisėtam savininkui – kaltinamajam R. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- 2024 m. balandžio 18 d. atlikus kratą įtariamojo R. G. gyvenamojoje vietoje, name , (duomenys neskelbtini), paimtas juodas dėklas, kuriame peilis juoda rankena, kadangi buvo panaudoti darant nusikalstamą veiką, ir laikytini nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl konfiskuotini ir sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir BK 72 straipsnis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių metų laisvės atėmimo bausmę.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. G. subendrintą 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. G. į paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo (2024 m. spalio 3 d.) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

E. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. G. E. G. naudai 8 500 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; taip pat 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

- 3 kompaktinius diskus, laikomus voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos I tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

- 2024 m. balandžio 16 d. nukentėjusiosios E. G. pateiktus tyrimui drabužius: „Fuji lite“ sportinius batelius, „Artenko“ kepurę, „Mirasi“ kaklamautę, „H&M“ sportinę liemenėlę, „Gymshark“ užsegamą bliuzoną, „MP“ kojines, moteriškas kelnaites, „H&M“ tampres, „H&M” marškinėlius, „G. S.“ dirželį, „Apple“ ausines su dėklu, 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti teisėtam savininkui – nukentėjusiajai E. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- Vokus su 2024 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais ir drėgnais sudžiūvusiais lapais ir medžio šakelės dalimis; tyrimui paimtais nukentėjusiosios E. G. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, kūno tyrimo metu paimtais tepinėliais ir tamponėliais su E. G. makšties ir burnos turiniu (3 vnt.); tyrimui paimtais įtariamojo R. G. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- 2024 m. balandžio 18 d. atlikus kratą įtariamojo R. G. gyvenamojoje vietoje, name , (duomenys neskelbtini), paimtus: pilkos spalvos kuprinę su metaline dalimi užrašu „NEWBERRY“, džemperį „Bekkin“ žalios spalva užtrauktukais, pilkos spalvos sportines kelnes, ir 2024 m. balandžio 19 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu iš įtariamojo R. G. paimtas kelnes ir avalynę, 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti teisėtam savininkui – kaltinamajam R. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- 2024 m. balandžio 18 d. atlikus kratą įtariamojo R. G. gyvenamojoje vietoje, name , (duomenys neskelbtini, paimtą juodą dėklą, kuriame peilis juoda rankena, konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir BK 72 straipsnis) ir sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.