- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- e2-1184-323/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14401-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 290 Eur baudą bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2017 m. vasario 2 d. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) persiuntė Klaipėdos TLK nagrinėti pareiškėjo J. A. (toliau – pacientas) paklausimą - prašymą pateikti informaciją dėl jo patirtų piniginių išlaidų (497,56 Eur), gydantis pas atsakovę stacionare planine tvarka. Dėl galimai neteisėto mokėjimo gydymosi stacionare metu, siekiant nustatyti, ar buvo pažeista Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje įtvirtinta asmens (draudžiamojo) teisė gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą, Klaipėdos TLK, vadovaudamasi Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės ligonių kasos prie SAM direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 18.2.2. papunkčio nuostatomis, VLK direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. raštu Nr. 4K-832 „Dėl piliečio J. A. kreipimosi“, taip pat 2016 m. vasario 23 d. sutartimi Nr. S2-2016-143 tarp Klaipėdos TLK ir atsakovės, inicijavo neplaninę atsakovės kontrolės procedūrą. Atlikusi kontrolės procedūrą, ieškovė surašė 2017 m. gegužės 11 d. ekspertizės pažymą Nr. E1-17-51, kurioje konstatuota, kad atsakovė, teikdama stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punkto reikalavimus, Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, netinkamai vykdė šalių 2016 m. vasario 23 d. sutarties Nr. S2-16-143 2.9. punkte nurodytus esminius sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovei, vadovaujantis nurodytos sutarties 5.2. punktu, paskirta 290 Eur bauda. Pažymėjo, kad atsakovė per ekspertizės pažymoje nurodytą terminą neįvykdė pažymoje nurodyto pavedimo ir nesumokėjo paskirtos baudos, todėl pažeidė šalių sudarytos sutarties 2.20., 2.22. punktų nuostatas, į raginimą dėl baudos sumokėjimo nereagavo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti baudos dydis ir skyrimas yra nustatytas 2016 m. vasario 23 d. sutarties Nr. S2-2016-143 5.2. punkte. Ši sutartis tarp šalių buvo sudaryta, vadovaujantis VLK direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1K-23 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“. Pagal 2014 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 1K-23 2.1. papunktį, sutarties bendrosios standartinės sąlygos negali būti keičiamos, t. y. šalys negali susitarti dėl kitų nuostatų nei numato įsakymas Nr. 1K-23. Šio įsakymo 5.2. punktas atitinka šalių sudarytos sutarties 5.2. punktą. Pažymėjo, kad šalys dėl baudos nesitarė, o atsakovei, kaip silpnesnei šio santykio šaliai, šios nuostatos buvo primestos. Laiko, kad tokio pobūdžio sutartyse asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra silpnesnioji santykio šalis, kadangi jei ji nepasirašo sutarties su TLK, bus negautas finansavimas už teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir įstaiga turės nutraukti savo veiklą, o pacientams iškils pavojus negauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų. Nurodė ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. spalio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017 pripažino, kad VLK direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 1K-23 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugu teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartiniu sąlygų patvirtinimo “ 2.1.1 punktas (2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1K-362 redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad į sutarčių, sudaromų su asmens sveikatos priežiūros įtaigomis, projektus Asmens sveikatos priežiūros paslaugu teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinių bendrųjų sąlygų 5.2. ir 5.3. punktai perkeliami jų (punktų) nekeičiant, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.“ VLK direktorius 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1K-216 pakeitė 5 skyrių bei įsakymo 2 punkte nustatė, kad 2017 metų sutartyse su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis nustatytos baudos netaikomos nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos. Laiko, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad 2016 vasario 23 d. sutarties Nr. S2-2016-143 5.2. punktas, kurio pagrindu taikyta bauda, yra niekinis ir negali būti taikomas. Be to, ieškovė ieškinį grindžia savo pačios parengtoje ekspertizės pažymoje Nr. E1-17-51 pateiktais teiginiais; laiko, kad ekspertizės pažyma Nr. E1-17-51 nėra tinkamas įrodymas. Maža to, ieškovė paciento skundą išnagrinėjo pažeidžiant viešojo administravimo procedūras ir peržengiant viešojo administravimo institucijos kompetencijos ribas, kadangi Klaipėdos TLK neturėjo teisės spręsti paciento prašymo TLK kompensuoti jo patirtas išlaidas ir privalėjo pacientą teisingai informuoti, kur jis turi kreiptis, norėdamas gauti kompensaciją už patirtas išlaidas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaiko, prašo tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodė, kad gavus paciento skundą buvo atliktas neplaninis patikrinimas ir nustatyti teisės aktų pažeidimai – asmuo, kuriam priklausė nemokama sveikatos priežiūra, nepagrįstai patyrė išlaidų, sumokėdamas 497,56 Eur už medicinines priemones ir vaistus, dėl ko atsakovei yra pagrindas taikyti šalių sutartyje numatytą sankciją – 290 Eur dydžio baudą. Taip pat nurodė, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo priėmimo, vadovaujantis VLK direktoriaus 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymu, po 2017 m. spalio 5 d. baudos nebėra taikomos. Tačiau šiuo atveju ekspertizės pažyma surašyta 2017 m. gegužės 11 d., todėl bauda paskirta pagrįstai.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad su ieškove sudarytos sutarties sąlygos buvo perkeltos be derybų ir tarimosi, automatiškai, todėl Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. spalio 5 d. sprendime konstatavus, kad sutarties sąlygos turi būti principinai sutariamos, šalių sudarytos sutarties 5.2. punktas, numatantis baudos skyrimą, pripažintas prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl yra negaliojantis, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu. Pažymėjo, kad VLK direktorius 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymu panaikino sutarties 5.2. punktą dėl baudos skyrimo, tačiau Klaipėdos TLK piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis pareiškė neteisėtą ir nepagrįstą ieškinį, todėl prašo, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, skirti ieškovei baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė Klaipėdos TLK ir atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė 2016 m. vasario 23 d. sudarė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį Nr. S2-2016-143 (toliau – Sutartis). 2017 m. sausio 31 d. Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos gautas paciento J. A. prašymas bent dalinai kompensuoti 497,56 Eur gydymo išlaidas, patirtas gydantis VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė stacionare. Šis paciento prašymas nagrinėjimui 2017 m. vasario 2 d. persiųstas Klaipėdos TLK. Klaipėdos TLK, vadovaudamasi Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 18.2.2. papunkčio nuostatomis, VLK direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. raštu Nr. 4K-832 „Dėl piliečio J. A. kreipimosi“, taip pat 2016 m. vasario 23 d. sutartimi Nr. S2-2016-143 2017 m. vasario 3 d. inicijavo neplaninę atsakovės kontrolės procedūrą. Vykdant Klaipėdos TLK direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. V-48 „Dėl neplaninio VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės patikrinimo“, Klaipėdos TLK direktoriaus 2017 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. V-91 „Dėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės patikrinimo ekspertizės“, ieškovė atliko atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė kontrolės procedūrą ir 2017 m. gegužės 11 d. surašė ekspertizės pažymą Nr. E1-17-51, kurios 10 punkte priimtas sprendimas, kad atsakovė, teikdama stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punkto reikalavimus, Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, netinkamai vykdė ieškovės ir atsakovės 2016 m. vasario 23 d. Sutarties Nr. S2-2016-143 2.9. punkte nurodytus esminius sutartinius įsipareigojimus, <...> todėl vadovaujantis šalių 2016 m. vasario 23 d. sudarytos Sutarties Nr. S2-2016-143 5.2. punktu, atsakovei paskirta 290 Eur bauda (10.2. punktas); vadovaujantis šalių 2016 m. vasario 23 d. Sutarties Nr. S2-2016-143 2.20. ir 2.22. punktais, nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per 1 mėnesį nuo ekspertizės pažymos gavimo dienos (10.3. punktas). Ieškovė 2017 m. liepos 18 d. raštu Nr. A1-5438 pateikė atsakovei Raginimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo paragino atsakovę per 20 darbo dienų nuo šio raginimo išsiuntimo dienos, bet ne vėliau iki 2017 m. rugpjūčio 18 d., įvykdyti įsipareigojimą ir sumokėti 290 Eur baudą.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis matyti, kad pacientas, kuris buvo apdraustas valstybės lėšomis, 2017 m. (duomenys neskelbtini) buvo gydytas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur jam buvo atlikta kairio peties sąnario artroskopinė operacija. Pacientas UAB „R.”, adresu (duomenys neskelbtini), pirko šiuos vaistus ir medicinos pagalbos priemones: Cefuroxime-MIP 1500 mg pulv. Inj. N10 2 vnt. (9,64 Eur); Apval. Kamerai 17*240 N30 1 vnt. (4,21 Eur); NaCl 0,9 % 5000 ml N2 (28,02 Eur); apklotą su U išpj. Rin. N4 1 vnt. (25,23 Rur); artroskopinių vamzdelių rin. su adapteriu N1 (50,46 Eur); bei UAB „O.“ pirko medicinines priemones (intrasąnarinius implantuos ir kt.) (380 Eur). Už nurodytus vaistus ir medicinos pagalbos priemones pacientas iš viso sumokėjo 497,56 Eur. 2017 m. sausio 31 d. pacientas pateikė prašymą VLK bent iš dalies kompensuoti 497,56 Eur išlaidas, patirtas gydantis VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje stacionare, planine tvarka. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad pacientas pats pasirinko jam priimtiną gydymo būdą, ir ne iš ligoninės įsigijo vaistus ir medicininės pagalbos priemones, kurios buvo panaudotos artroskopinės operacijos metu; apie sutikimą įsigyti šiuos vaistus ir priemones pacientas pasirašė sutikime, sutikdamas, kad už tai negaus kompensacijos, dėl jam suteiktų paslaugų pretenzijų įstaigai nepareiškė.
Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą turi Lietuvos Respublikos, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka patys. Minėto įstatymo 47 straipsnis nustato, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų, savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų. Straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu, nurodytų Sveikatos draudimo įstatyme, asmens sveikatos priežiūra (5 punktas).
Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis numato, kad vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, naudojamų hospitalizuotiems stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose apdraustiesiems gydyti, išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išskyrus atvejus, kai apdraustasis savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, negu Lietuvos Respublikoje yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas. Šiuo atveju apdraustasis privalo sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą (šis skirtumas gali būti apmokamas ir iš papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo ar kitų lėšų).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. vasario 23 d. sudarė Sutartį, kuria atsakovė, be kita ko, įsipareigojo: teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas vadovautis 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, Viešojo administravimo įstatymu, Sveikatos draudimo įstatymu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Sveikatos sistemos įstatymu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro ir Valstybės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymais, reglamentuojančiais šių paslaugų teikimą ir išlaidų apmokėjimą (2.2. punktas); užtikrinti, jog valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nemokamai ir už šias paslaugas iš paciento nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio, jeigu teisės aktai nenustato kitaip (2.9 punktas); per ekspertizės pažymoje nurodytą terminą įvykdyti visus ekspertizės pažymoje nurodytus Teritorinės ligonių kasos pavedimus (2.20. punktas); per Teritorinės ligonių kasos nurodytą terminą sumokėti baudą (2.22. punktas). Pagal Sutarties 5.2. punktą, jeigu Ligoninė nevykdo ar netinkamai vykdo Sutarties 2.8., 2.9., 2.10. ir 2.13. papunkčius, ji moka 290 Eur dydžio baudą Sutarties numatytais terminais į VLK atsiskaitomąją sąskaitą. Įstaigai neatlyginus PSDF biudžetui padarytos žalos ar nesumokėjus baudos per Sutartyje nustatytą terminą, žala išieškoma įstatymų nustatyta tvarka (Sutarties 5.3. punktas). Sutarties specialiųjų sąlygų 4.2. punktu atsakovė įsipareigojo nereikalauti, kad apdraustasis papildomai mokėtų už reikiamus vaistus ir (ar) medicinos pagalbos priemones (MPP) operacijai atlikti, jei stacionarinė paslauga teikiama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pacientui buvo nustatyta diagnozė TLK-10-AM M75.1. („Sukamosios manžetės“ sindromas), apmokėjimui pagal TLK sistemą nurodytas kodas DRG I16Z (kitos peties procedūros). Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. V-668 „Dėl dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų ir dienos chirurgijos paslaugų sąrašo patvirtinimo“ 28 punktu į dienos chirurgijos paslaugų kainas įskaičiuotos visų reikalingų diagnostinių ir gydomųjų priemonių, vaistų, operacijos (įskaitant anestezijos), ikioperacinės ir pooperacinės priežiūros sąnaudos, išskyrus vaistų ir MPP, kurių sąnaudos kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, skirtomis centralizuotai perkamiems vaistams ir MPP įsigyti. Visos artroskopinės operacijos, atliekamos dienos chirurgijos sąlygomis, yra priskiriamos V-VI paslaugų apmokėjimo grupėms, kurios apmokamos taikant vidutinės gydymo trukmės DRG grupės kainos koeficientą, t. y. apmokama tuo pačiu įkainiu kaip ir paslauga, atliekama stacionaro sąlygomis. Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. V-1011 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigoms iš PSDF biudžeto skiriamų metinių lėšų specializuotoms ambulatorinėms, priėmimo-skubiosios pagalbos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, ambulatorinės chirurgijos, papildomai apmokamoms, stebėjimo ir stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 28 punktą į stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainą yra įtrauktos tikslinės lėšos (eurais) aktyviojo gydymo paslaugų išlaidų apmokėjimui pagal giminingų diagnozių grupes tobulinti. Aktyviojo gydymo paslauga priskiriama DRG grupei, apimančiai klinikiniu ir ekonominiu požiūriu panašias paslaugas, už kurias atsiskaitoma pagal vidutinę šios paslaugų grupės kainą, į kurią įtrauktos su paslaugos teikimu susijusios sąnaudos. Minėtuose įsakymuose nėra detalizuojama, kokios priemonės įeina į gydymą pagal TLK kodą DRG I16Z, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė, todėl nėra pagrindo teigti, kad vaistai ir priemonės, privalomi gydymui, yra nekompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be to, ekspertizės pažymoje Nr. E1-17-51 buvo nustatyta, kad pacientas savo iniciatyva nepasirinko papildomų paslaugų ar procedūrų, jam nebuvo suteikta galimybė įsigyti vaistus ir medicinos pagalbos priemones ligoninėje, apmokant asmens sveikatos priežiūros įstaigai gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių skirtumą, kaip tai numato Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokie įrodymų, kurių pagrindu būtų paneigtas šis rašytinis įrodymas – ekspertizės pažyma.
Ieškovė nurodo, kad dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, įtvirtintus Sutarties 2.2., 2.9. punktuose, todėl atsakovei taikytina sutartinė civilinė atsakomybė – ieškovės naudai turi būti priteista 290 Eur dydžio bauda (Sutarties 5.2., 5.3. punktai).
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė prašo taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę ir skirti baudą, remiantis 2016 m. vasario 23 d. Sutartimi, kurios 4.1. punkte numatyta, kad ji galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. Duomenų, kad ši Sutartis būtų pratęsta, kaip tai numato Sutarties 4.3. punktas, nėra. Kadangi nurodomas pažeidimas buvo padarytas 2017 m. sausio mėn., o nustatytas – 2017 m. gegužės 11 d., t. y. pasibaigus sutarties galiojimo terminui, darytina išvada, kad suėjus šalių sudarytos sutarties galiojimui terminui, šios 2016 m. vasario 23 d. Sutarties, kuria ieškovė grindžia pareikštą ieškinį, pagrindu atsakovei nebegali kilti civilinė atsakomybė.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017 pripažino, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 1K-23 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ 2.1.1 punktas (2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1K-362 redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad į sutarčių, sudaromų su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, projektus Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinių bendrųjų sąlygų 5.2 ir 5.3 punktai perkeliami jų (punktų) nekeičiant, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas ar jo dalis laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl tokio norminio akto ar jo dalies pripažinimo neteisėtu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 118 straipsnio 1 dalis numato, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei teisiniai santykiai tarp administracinio ginčo šalių nėra susiklostę galutinai (pvz., vyksta ginčas), norminis teisės aktas (jo dalis), kuris įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu pripažįstamas neteisėtu, nuo tokio akto oficialaus paskelbimo dienos negali būti taikomas ir tiems teisiniams santykiams, kurie nėra išsisprendę galutinai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1020/2013; 2013 m. balandžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-778/2013; 2013 m. balandžio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013; 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-379/2013; 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-103/2013; kt.).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus išaiškinimus, į tai, kad ieškovės ir atsakovės ginčas tebevyksta, teisiniai santykiai nėra galutinai susiklostę, kadangi ekspertizės pažyma, kurioje priimtas sprendimas skirti atsakovei baudą, savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) sumokėti paskirtą baudą ir nesukelia teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015; 2016 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-368-143/2016; 2017 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-170-520/2017), teismas sprendžia, kad šiuo atveju taip pat nėra pagrindo vadovaujantis Sutarties 5.2. punktu, kurio perkėlimas iš VLK direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1K-23 patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinių bendrųjų sąlygų 5.2. punkto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017 buvo pripažintas prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui, skirti atsakovei baudą. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad tebevykstant ginčui dėl sutartinės atsakomybės taikymo nėra galiojančio konstituciškai pagrįsto sutartinio teisinio reguliavimo, kurio pagrindu atsakovei būtų galima taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ir skirti baudą.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukščiau išdėstyti motyvai ir argumentai sudaro pagrindą ieškinį dėl baudos priteisimo atmesti.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų pritesimo klausimas nesprendžiamas.
Atsakovė prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant nepagrįstą ir neteisėtą ieškinį.
CK 1.137 straipsnyje nustatytas civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas, o šio straipsnio 3 dalis draudžia piktnaudžiauti savo teise t. y. draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektyvinės teisės paskirčiai. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pažymėtina, įstatymas nustato dvi būtinas nustatyti sąlygas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti: 1) ieškinio (skundo) nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą; 2) šalies nesąžiningumą. Be to, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; kt.).
Šiuo atveju atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą grindžiamas nepagrįsto ir neteisėto ieškinio pareiškimu. Kaip minėta, tokio prašymo patenkinimui būtina nustatyti dvi sąlygas: pareikšto ieškinio nepagrįstumą ir ieškovo nesąžiningumą. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys atmetamas, tačiau teismas, vertindamas šios bylos aplinkybes, neturi pakankamo pagrindo konstatuoti egzistuojant antrąją būtinąją sąlygą įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti, tai yra šalies nesąžiningumą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo skirti ieškovei baudą, kadangi negalima daryti kategoriškos išvados, kad ieškovė sąmoningai, suvokdama, jog jos reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį, tuo siekdama ne ginti viešuosius interesus sveikatos apsaugos srityje, o sukelti atsakovei trukdžių. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkinamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.