- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- eA-1818-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00816-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas L. K. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 23S8839 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad pirmąjį 2021 m. balandžio 21 d. prašymą suteikti prieglobstį grindė šiomis aplinkybėmis: (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. sausio 19 d. paskesnį prašymą grindė šiomis aplinkybėmis: (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš Departamento Sprendimo matyti, jog atsakovas nedėjo maksimalių pastangų išsiaiškinti pareiškėjo nurodomų papildomų faktinių aplinkybių detalių, todėl visus galimus netikslumus atsakovas vertino pareiškėjo nenaudai, taip pažeisdamas bendradarbiavimo su pareiškėju pareigą prieglobsčio motyvų nustatymui. Departamentas, Sprendime nurodydamas, kad pareiškėjas, pasakodamas apie (duomenys neskelbtini), apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, jog pasakojime trūko detalumo, tačiau Departamentas nedėjo jokių pastangų siekiant detaliau pasiaiškinti pareiškėjo nurodomas bendro pobūdžio bei nedetalias aplinkybes, taip pažeisdamas bendradarbiavimo su pareiškėju pareigą.
5. Departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių procesinių dokumentų ar kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo pasakojimą dėl (duomenys neskelbtini), tačiau, pareiškėjo teigimu, nurodytos aplinkybes savaime nepagrindžia pareiškėjo pasakojimo nepatikimumo ir savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjui negresia būti įkalintam už (duomenys neskelbtini). Be to, net jei pareiškėjas nebūtų paieškomas kilmės valstybėje, nereiškia, jog (duomenys neskelbtini).
6. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo pozicija, kad jo veikla socialiniuose tinkluose vertinama, kaip nepritraukianti (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų dėmesio dėl nedidelio asmenų reakcijų į įrašus kiekio. Pareiškėjo teigimu, tokia išvada daroma be jokių objektyvių motyvų, vien remiantis tikėtinumu ir prielaida, šią aplinkybę vertinant atsietai nuo pareiškėjo pasakojimo. Pareiškėjo vertinimu, esminės reikšmės reakcijų į socialiniame tinkle patalpintą įrašą kiekis neturi, svarbu tai, jog pareiškėjas socialiniame tinkle reiškia savo nuoseklią politinę poziciją, kuri yra kritiška vadovaujančiai valdžiai, todėl labai tikėtina, kad valdžios institucijos pareiškėją dėl tokios veiklos socialiniuose tinkluose persekiotų.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
8. Atsakovo nurodė, kad 2021 m. balandžio 21 d. pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą. Pirmojo prašymo nagrinėjimo metu užsienietis teigė, kad jis (duomenys neskelbtini).
9. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog prieglobsčio prašytojo susirašinėjimas per pokalbių programėles (duomenys neskelbtini) institucijų kvalifikuojamas kaip ekstremistinė ir teroristinė veikla. Tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) valdžia prieglobsčio prašytojo platintą informaciją nepriskiria (nepriskirtų) prie „pažeidžiamo turinio informacijos“. Departamentas pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 3 d. išnagrinėjus pirmąjį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, buvo priimtas sprendimas, kuriuo suteikti jam prieglobstį buvo atsisakyta. Sprendime Departamentas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Prieglobsčio prašytojo įžvelgiama grėsmė vertinta kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą. Šį Departamento sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu jo skundą atmetė. 2022 m. gruodžio 14 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą.
10. Atsakovas nurodė, kad 2023 m. sausio 19 d. pareiškėjas pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Įvertinus paskesniame prašyme suteikti prieglobstį nurodytas aplinkybes ir jas palyginus su pirmojo prašymo suteikti prieglobstį pateikta bei išnagrinėta informacija, buvo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė Departamentui naujų esminių motyvų, kurie nebuvo išnagrinėti pirmojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Prieglobsčio prašytojas iš esmės rėmėsi pirmajame prašyme nurodytais faktais ((duomenys neskelbtini)). Prieglobsčio prašytojo pateiktos informacijos apie atvirai reiškiamą nuomonę apie (duomenys neskelbtini), atsakovas nelaikė nauju esminiu motyvu.
11. Atsakovas nurodė, kad siekiant surinkti duomenis, reikalingus įsitikinti, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymo) 77 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, 2023 m. sausio 23 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa. Atsakovo teigimu, visa tai patvirtina, kad Departamentas pareiškėjo paskesnį prieglobsčio prašymą nagrinėjo ne formaliai, o siekė išsiaiškinti tikrąsias prašymo ir baimės patirti persekiojimą aplinkybes. Pareiškėjas iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip pirmojo prašymo suteikti prieglobstį metu – jis socialiniuose tinkluose reiškia nepritarimą (duomenys neskelbtini). Taip pat papildomai nurodė, kad maždaug 2022 m. liepą pradėjo viešai savo vardu per socialinius tinklus reikšti savo nuomonę, poziciją, už tai jam iškelta baudžiamoji byla.
12. Atsakovo teigimu, vertinant pareiškėjo teiginius apie jam tariamai iškeltą baudžiamąją bylą, šioje dalyje pasakojimas yra labai abstraktus, nedetalus, pasakojimas paremtas išskirtinai prieglobsčio prašytojo daromomis prielaidomis. Vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją apie tai, jog (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ir pirmojo prašymo nagrinėjimo metu užsienietis pasakojo, jog yra (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratyje. Tiek pirmojo, tiek antrojo prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjo teiginiai apie tariamą teisėsaugos organų domėjimąsi juo buvo grindžiami išimtinai trečiųjų asmenų, kurių pasakojimo neįmanoma patikrinti bei kurių neįmanoma apklausti kaip pirminį informacijos šaltinį, tariamai pateikta informacija, o ne savo asmenine patirtimi. Be to, prieglobsčio prašytojo pateikta informacija yra abstrakti, ji neleidžia tiksliai identifikuoti nei jo aprašomo įvykio aplinkybių, nei pokalbio turinio, nei dalyvavusių asmenų motyvų ir tikslų, nei esamų ar numanomų pasekmių įvykio dalyviams ir kitiems asmenims, įskaitant prieglobsčio prašytoją. Pareiškėjo teiginiai apie tariamai iškeltą baudžiamąją bylą bei „perimtus“ susirašinėjimus su artimaisiais socialiniuose tinkluose iš esmės tėra jo daromos subjektyvios prielaidos. Prieglobsčio prašytojas Departamentui (duomenys neskelbtini) priimtas Baudžiamojo įstatymo pataisas – tai iš esmės bendro pobūdžio informacija, kuri yra randama viešoje erdvėje ir Departamentui buvo/yra žinoma.
13. Atsakovas nurodė, kad pasiteiravus, kas ruošiasi persekioti prieglobsčio prašytoją jo registracijos vietoje, jis teigė, jog persekioja prokuratūra, tačiau tai viešai neskelbiama, o teiginiai apie jam iškeltą baudžiamąją bylą grindžiami jo paties atlikta „tinkamos“ baudžiamosios teisės normos paieška (duomenys neskelbtini) baudžiamajame kodekse. Įvertinus tai, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė jokių procesinių dokumentų šiems teiginiams pagrįsti (ypač atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini)), o jo nurodytas informacijos šaltinis šiuo atveju nelaikomas pakankamu, kadangi šio šaltinio patikimumo neįmanoma patikrinti konvencinėmis priemonėmis, atsakovas pareiškėjo nurodytus faktus apie jam iškeltą baudžiamąją bylą ir „perimtus“ privačius susirašinėjimus su artimaisiais, esančiais (duomenys neskelbtini), nelaikė nustatytais faktais.
14. Atsakovo teigimu, įvertinus surinktą kilmės valstybės informaciją bei individualią prieglobsčio prašytojo situaciją (paskelbtų įrašų turinį, jų populiarumo (komentarų, „patiktukų“/„širdelių“ skaičių) lygį), mažai tikėtina, kad komentarai socialiniuose tinkluose galėjo (ar galės) patraukti (duomenys neskelbtini) institucijų, prižiūrinčių internetinį turinį, dėmesį bei sąlygoti represinius veiksmus prieglobsčio prašytojo atžvilgiu. Taip pat mažai tikėtina, jog privatus susirašinėjimas dėl sūnaus atsitraukimo iš (duomenys neskelbtini) patrauktų (duomenys neskelbtini) institucijų, prižiūrinčių internetinį turinį, dėmesį. Prieglobsčio prašytojo aprašytos gyvenimo kilmės šalyje aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos jo ieško, siekia sulaikyti, domisi jo buvimo vieta.
15. Atsakovas nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, yra pradėta jo (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo procedūra. Atsakovas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė patikimos informacijos, jog ši procedūra yra pradėta. Tiek pirmojo, tiek antrojo parašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis pateikė kreipimosi į ambasadorių kopiją, taigi, iš esmės šios aplinkybės jau buvo įvertintos pirmojo prieglobsčio prašymo metu ir tuomet šis raštas buvo laikomas žemos įrodomosios galios. Ginčijamame Sprendime taip pat nurodomas pareiškėjo kreipimosi į Departamentą dėl pilietybės atsisakymo vertinimas. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus bei paaiškinimus, atsakovo teigimu, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymas nelaikomas nustatytu faktu.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
17. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2 straipsnio 18¹, 64 dalimis, 77 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 99 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, nustatė, kad iš 2023 m. sausio 23 d. pareiškėjo apklausos matyti, jog naujomis esminėmis aplinkybėmis pareiškėjas laiko tai, kad (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tiek pirmajame prašyme, tiek antrajame prašyme nurodytos aplinkybės iš esmės yra panašaus pobūdžio, dėstomi bendro, hipotetinio pobūdžio teiginiai ir nenurodomos papildomos konkrečios aplinkybės, kurios galėtų būti pripažintos esminėmis sprendžiant dėl pareiškėjo prieglobsčio.
Žemesnės instancijos teismas
18. Dėl (duomenys neskelbtini) teismas pažymėjo, kad nėra aišku, kaip konkrečiai ši situacija keičia pareiškėjui kylančios grėsmės vertinimą, nes pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jis galėtų būti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo (duomenys neskelbtini), tačiau tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo suteikti jam prieglobstį.
19. Teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktų socialinių tinklų atvaizdus, nurodė, kad negalima nustatyti nei jų autentiškumo, nei viešumo (t. y. galimybės kitiems asmenims juos matyti). Net jeigu pareiškėjo įrašai buvo paskelbti socialiniame tinkle viešai, atsakovas nurodė, kad pareiškėjo profilyje yra 11 draugų, 19 žmonių stebi jo paskyrą; 2022 m. rugpjūčio mėn. įrašuose yra 1–3 „patiktukai“; žmonės įrašų visai nekomentavo ir neišsakė savo nuomonės nei apie šiuos įrašus, nei apie prieglobsčio prašytoją. Teismas atkreipė dėmesį, kad šių teiginių pareiškėjas nenuginčijo. Teismo vertinimu, tokio turinio ir tokio susidomėjimo sulaukę pareiškėjo pranešimai socialiniuose tinkluose negalėtų būti laikomi naujomis esminėmis aplinkybėmis, susijusiomis su paskesnio prašymo nagrinėjimu, be to, jas pareiškėjas sukūrė pats, todėl, vadovaujantis Įstatymo 83 straipsnio 4 dalimi, pabėgėlio statusas jam nebūtų suteikiamas net ir tuo atveju, jei jos būtų esminės. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo 2023 m. vasario 27 d. įrašuose apie (duomenys neskelbtini) yra tik du „patiktukai“ ir šis įrašas padarytas jau po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, todėl nėra reikšmingas sprendžiant dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas tikina, jog jam už jo veiklą iškelta baudžiamoji byla, gresia persekiojimas, tačiau byloje nėra duomenų apie tokios bylos arba tokio persekiojimo grėsmės egzistavimą. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo teiginius ir prielaidas nelaikė įrodytomis ar naujomis, lyginant su pirminiame prašyme išdėstytais teiginiais ir jų vertinimu.
21. Teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausų metu pateiktas faktines aplinkybes, kurios buvo įvertintos atsakovo ir patvirtintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3946-789/2022, palyginus jas su aplinkybėmis, nurodytomis pateikiant paskesnį 2023 m. sausio 19 d. prieglobsčio prašymą, konstatavo, kad Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepateikė jokių naujų esminių motyvų, nes jo pasakojimas iš esmės buvo analogiškas anksčiau pirminiam pateiktam prašymui, o naujai nurodytos aplinkybės pagrįstai nelaikytos esminėmis.
22. Teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo Sprendimo, taip pat įpareigoti Departamentą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą. Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tiek teisės aktų normomis, tiek faktine bylos medžiaga, taip pat ir atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus.
III.
23. Pareiškėjas L. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. sausio 19 d. paskesnį prašymą iš naujo.
24. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo paaiškinimai yra viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių, Sprendime nėra nustatyta, jog jis būtų klaidinęs tyrimą, o kilusių prieštaravimų tarp pareiškėjo pasakojimo ir kilmės valstybės informacijos atsakovas nesistengė pašalinti, todėl tiek atsakovas, tiek teismas pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus vertino netinkamai. Pareiškėjo teigimu, vertinant galimų rizikų jam tikimybę, yra svarbu ne tik tai, ar socialiniame tinkle reiškiamos pareiškėjo pozicijos, nuomonės sulaukia daug sekėjų, tačiau ir tai, kad toks pozicijos/nuomonės pateikimas yra viešas, t. y. prieinamas bet kam, įskaitant ir valdžios struktūroms, kurios pareiškėją gali pradėti persekioti už jo viešai reiškiamą kritišką vadovaujančiai valdžiai poziciją. Pareiškėjas nurodo, kad teismas niekaip neįvertino galimos persekiojimo grėsmės tuo aspektu, kad pareiškėjo socialiniuose tinkluose talpinama informacija yra prieinama ne tik jo sekėjams, tačiau bet kam, kas galėtų atlikti paieškas internete pagal tam tikrus raktinius žodžius, frazes ar kitas rinkmenas.
25. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad iš pareiškėjo pateiktų socialinių tinklų atvaizdų negalima nustatyti nei jų autentiškumo, nei viešumo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas, aptardamas pareiškėjo skelbiamos informacijos sekėjų skaičių ir reakcijų į ją turinį, pripažino, kad tokia informacija egzistuoja ir yra viešai pasiekiama. Be to, pareiškėjo skelbiamas turinys yra prieinamas per prieigas kiekvienoje iš jo atsakovui ir procesiniuose dokumentuose pateiktų socialinių tinklų nuorodų. Pareiškėjo pozicija, kurią jis viešai pateikė savo socialinių tinklų paskyrose, yra kategoriška (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Apie tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), yra paskelbta ne tik pareiškėjo „Facebook“ paskyroje, tačiau tai padarė ir tretieji asmenys. Po šiuo paskelbtu įrašu yra matomos neigiamos reakcijos. Pareiškėjo teigimu, tokios reakcijos iš (duomenys neskelbtini) vykdomą politiką, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, palaikančių asmenų, aiškiai indikuoja grėsmę, kad jie tokią informaciją apie pareiškėjo viešai atliekamus veiksmus ir (duomenys neskelbtini) politikos atžvilgiu kritišką poziciją perduos (duomenys neskelbtini) valdžios struktūroms, kurios vykdo režimui nepaklūstančių ir jį kritikuojančių asmenų atžvilgiu. Pareiškėjas daro išvadą, kad jo socialinių tinklų paskyrose, taip pat YouTube kanale viešai skelbiama informacija apie jo poziciją ir raginimai nepaklusti (duomenys neskelbtini) režimo vykdomai politikai yra reikšmingos aplinkybės sprendžiant dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo.
Atsiliepimas
26. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
27. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs bei neatitinka tikrovės, kadangi buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus įrodymus, surinktą kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Tiek Departamentas, tiek ir teismas paskesnį prieglobsčio prašymą nagrinėjo išsamiai ir objektyviai, pareiškėjas teikė paaiškinimus, įrodymus, buvo surinkta aktuali ir tinkama kilmės informacija. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, kaip teismas įvertino jo pateiktus įrodymus, socialinių tinklų (Facebook paskyros) turinį ir jo prieinamumą, nereiškia, kad vertinimas yra atliktas netinkamai, todėl pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs. Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad tiek pirmajame prašyme, tiek antrajame prašyme nurodytos aplinkybės iš esmės yra panašaus pobūdžio, dėstomi bendro, hipotetinio pobūdžio teiginiai ir nenurodomos papildomos konkrečios aplinkybės, kurios galėtų būti pripažintos esminėmis, sprendžiant dėl pareiškėjo prieglobsčio. Dėl (duomenys neskelbtini) atsakovas pažymi, kad nėra aišku, kaip konkrečiai ši situacija keičia pareiškėjui kylančios grėsmės vertinimą, nes pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis galėtų būti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo norintis (duomenys neskelbtini), tačiau tai nesudaro pagrindo suteikti jam prieglobstį.
28. Pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytos grėsmės dėl jo kritikos prieš (duomenys neskelbtini) socialiniuose tinkluose, atsakovas pažymi, jog iš pareiškėjo pateiktų Facebook socialinių tinklo atvaizdų negalima nustatyti nei jų autentiškumo, nei viešumo (t. y. galimybės kitiems asmenims juos matyti). Net jeigu pareiškėjo įrašai buvo paskelbti socialiniame tinkle viešai, pareiškėjas neprieštaravo nustatytai faktinei aplinkybei, kad jo profilyje yra 11 draugų, 19 žmonių stebi jo paskyrą; 2022 m. rugpjūčio mėn. įrašuose yra 1–3 „patiktukai“; žmonės įrašų visai nekomentavo ir neišsakė savo nuomonės nei apie šiuos įrašus, nei apie prieglobsčio prašytoją. Šių teiginių pareiškėjas nenuginčijo. Atsakovo vertinimu, mažai tikėtina, kad komentarai socialiniuose tinkluose galėjo (ar galės) patraukti (duomenys neskelbtini) institucijų, prižiūrinčių internetinį turinį, dėmesį bei sąlygoti represinius veiksmus prieglobsčio prašytojo atžvilgiu. Atsakovo vertinimu, kai tokia maža sklaida, tai rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Hipotetinio pobūdžio rizika neprilygsta „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą. Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad tokio turinio ir tokio susidomėjimo sulaukę pareiškėjo pranešimai socialiniuose tinkluose negalėtų būti laikomi naujomis esminėmis aplinkybėmis, susijusiomis su paskesnio prašymo nagrinėjimu, be to, jas pareiškėjas sukūrė pats. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 4 dalį, jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas.
29. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo 2023 m. vasario 27 d. įrašuose apie (duomenys neskelbtini) yra tik du „patiktukai“, be to, šis įrašas padarytas jau po to, kai buvo priimtas Sprendimas, todėl nėra reikšmingas sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjas tikina, jog jam už jo veiklą iškelta baudžiamoji byla, gresia persekiojimas, tačiau byloje nėra duomenų apie tokios bylos arba tokio persekiojimo grėsmės egzistavimą. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai ir prielaidos nelaikytinos įrodytomis ar naujomis, lyginant su pirminiame prašyme išdėstytais teiginiais ir jų vertinimu.
30. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad yra pradėta jo (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo procedūra, atsakovas pažymi, jog pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, kad ši procedūra yra pradėta. Tiek pirmojo, tiek antrojo parašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis pateikė kreipimosi į ambasadorių kopiją, taigi, iš esmės šios aplinkybės jau buvo įvertintos pirmojo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ir tuomet šis raštas buvo laikomas žemos įrodomosios galios. Ginčijamame Sprendime taip pat nurodomas pareiškėjo kreipimosi į Departamentą dėl pilietybės atsisakymo vertinimas. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus bei paaiškinimus, pagrįstai konstatuota, kad jo (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymas nelaikomas nustatytu faktu. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė Departamentui naujų esminių motyvų, kurie nebuvo išnagrinėti pirmojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Prieglobsčio prašytojas iš esmės rėmėsi pirmajame prašyme nurodytais faktais (jis (duomenys neskelbtini)). Prieglobsčio prašytojo pateikta informacija apie atvirai reiškiamą nuomonę apie (duomenys neskelbtini) nelaikoma nauju esminiu motyvu, todėl yra pagrindas taikyti Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas, teikdamas paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, nepateikė naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų įtakos Departamento jau padarytoms išvadoms bei sąlygotų jau atlikto vertinimo peržiūros poreikį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 23S8839, kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjui nepateikus naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų įtakos Departamento jau padarytoms išvadoms bei sąlygotų jau atlikto vertinimo peržiūros poreikį, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
32. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi Departamentas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundą atmetė.
33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus.
34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
35. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
36. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės bijo būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
37. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir prieglobsčio prašytojo suvokiama individualiai, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018).
39. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat aktualūs Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prieglobsčio nenagrinėjimo pagrindai. Vienas iš įtvirtintų pagrindų – kai prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų (Įstatymo 77 str. 1 d. 3 p.). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 18¹ dalį paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įstatymo 2 straipsnio 6⁴ dalyje nustatyta, kad galutinis sprendimas – tai šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pažymėtina, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3027-556/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5374-575/2019 yra pasisakęs, kad „esminis motyvas“ aiškinant šią teisės normą turėtų būti suprantamas kaip naujas prašymo pagrindas, ar didelę reikšmę turintys nauji įrodymai, sudarantys pagrindą skirtingoms išvadoms nuo ankstesnių, ar pan.
40. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
41. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
42. Nagrinėjamoje byloje buvo svarbu įvertinti, ar pareiškėjo 2023 m. sausio 19 d. pateiktame prašyme suteikti prieglobstį ir Departamento atliktų pareiškėjo 2023 m. sausio 19 ir 23 d. apklausų metu buvo nurodytos naujos esminės aplinkybės, kurių Departamentas anksčiau nebuvo vertinęs ir kurios galėjo paneigti anksčiau Departamento padarytas išvadas.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas rėmėsi bendro, hipotetinio pobūdžio teiginiais ir nenurodė papildomų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos esminėmis. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir pagrįstai atsižvelgė į bylai aktualias aplinkybes, kad pareiškėjas savo pirminį 2021 m. balandžio 21 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje siejo su savo nesutikimu su (duomenys neskelbtini) valdžios vykdoma vidaus ir užsienio politika ((duomenys neskelbtini)). Prieš (duomenys neskelbtini). Paskesniame prašyme (2023 m. sausio 19 d.) ir 2023 m. sausio 19 ir 23 d. apklausų metu pareiškėjas teigė, jog (duomenys neskelbtini), jis atvirai savo vardu socialiniuose tinkluose daro pareiškimus, kritikuojančius (duomenys neskelbtini), jam tapo žinomas faktas, kad pasiruošta jį persekioti jo registracijos vietoje (duomenys neskelbtini), kur laukiama jo atvykstant (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) yra žinoma pareiškėjo protesto forma – (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjo nagrinėjamai bylai aktualiame 2023 m. sausio 19 d. pateiktame prašyme suteikti prieglobstį nepateiktos naujos aplinkybės, kurios turėtų įtakos Departamento anksčiau padarytoms išvadoms 2022 m. gegužės 3 d. sprendime Nr. 22S52417.
44. Apeliacinio skundo teiginius, kad Departamentas nesiekė išsiaiškinti visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjui pateikus 2023 m. sausio 19 d. prašymą suteikti prieglobstį, 2023 m. sausio 19 ir 23 d. buvo atliktos pareiškėjo apklausos, o jose nurodytų aplinkybių įvertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Pažymėtina, kad atsakovas išsamiai ištyrė pareiškėjo veiklą socialiniuose tinkluose, viešinamą informaciją bei pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skelbiamas turinys nesulaukė nei žmonių susidomėjimo, nei diskusijų. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar duomenų, galinčių kelti abejonių dėl tokių atsakovo išvadų teisingumo. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo deklaruojama baimė yra visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka sąlygų prieglobsčiui gauti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tokio turinio ir tokio susidomėjimo sulaukę pareiškėjo pranešimai socialiniuose tinkluose, negalėtų būti laikomi naujomis esminėmis aplinkybėmis, susijusiomis su paskesnio prašymo nagrinėjimu. Tas pats pasakytina ir dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini). Be to, tai įvyko jau po Sprendimo priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog jos nėra reikšmingas sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad šias aplinkybes pareiškėjas sukūrė pats, todėl pabėgėlio statusas jam nebūtų suteikiamas net ir tuo atveju, jei jos būtų esminės (Įstatymo 83 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 23 d. apklausoje paaiškino, jog, negavęs prieglobsčio pirmą kartą, įžeidžiančio pobūdžio straipsnius (duomenys neskelbtini) atžvilgiu rašė iš nevilties, iš bejėgiškumo įvažiuoti. Pareiškėjo Facebook paskyroje pirma nuotrauka ir įrašas įkelti 2022 m. liepos 20 d., Telegram paskyra sukurta 2022 m. spalio 6 d., t. y. jau po Departamento 2022 m. gegužės 3 d. neigiamo sprendimo, išnagrinėjus pareiškėjo pirminį prašymą suteikti prieglobstį.
45. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Departamentas padarė pagrįstas išvadas, jog pareiškėjo 2023 m. sausio 19 d. prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir pareiškėjo apklausų Departamente 2023 m. sausio 19 ir 23 d. metu nurodytos aplinkybės ir argumentai Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto kontekste negali būti vertinami kaip nauji esminiai motyvai. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatyta Įstatymo 86 ir 87 nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisinio reglamentavimo ar netinkamai vertino, ar nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų ir savo sprendimo nemotyvavo.
47. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.