Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam, aukštojo išsilavinimo, nevedusiam, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. 2016 m. kovo 6 d., apie 14.20 val., Vilniuje, Dominikonų g. 6, vairuodamas automobilį „Mini One“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 126 punkto reikalavimus, nes pravažiuodamas stovintį automobilį „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, S. A., 2016 m. kovo 6 d., apie 14.20 val., Vilniuje, Dominikonų g. 6, vairuodamas automobilį „Mini One“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudęs stovintį automobilį „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadinęs, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies taikymo

Motyvuojamoji dalis

Taigi iš esmės S. A. pripažįsta, jog protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis vairavo automobilį „Mini One“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nors nurodo, jog nepajautė, kad būtų kliudęs kitą automobilį, t. y. kad sukėlė eismo įvykį, tačiau jo kaltę dėl KET 126 punkto pažeidimo ir atitinkamai ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, pagrindžia kita bylos medžiaga, tame tarpe ir tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos S. Š. parodymai. Pastaroji liudytoja apklausiama teisme parodė, kad per Kaziuko mugę važiavo namo ir užsisakė iš „City Bee“ mašiną Dominikonų g. aikštelėje. Išvažinėjant iš aikštelės sustojo už dar vieno išvažinėjančio didesnio „City Bee“ automobilio, mašina važiavo atbula ir labai priartėjo prie kitos stovinčios mašinos ir tikrai matėsi, kad neišsuks į karę. Tada ji pasignalizavo garso signalu, kad atkreipti vairuotojo dėmesį, bet vairuotojas toliau važiavo ir nubraukė kairės pusės virš galinio rato savo mašiną, o stovėjusios mašinos – kairys priekinis bamperis iš vairuotojo pusės. Tada pavažiavęs į priekį, nusprendė dar atbulai pavažiuoti ir vėl perbraukė tą mašiną – antrą kartą kliudė, paspaudė greičio pedalą ir labai greitai dar kartą kliudė – trečią kartą. Pirmą kartą kliudė galiniu kairiu ratu, jai pasirodė, kad virš jo, kiek prisimena, antrą ir trečią kartą ta pačia vieta kliudė. Kitos mašinos dalis bamperio nukrito. Pati nuo automobilių ji buvo gal dviejų metrų atstumu ir girdėjo garsą, už jo kaip tik stovėjo, jos automobilio langai buvo uždaryti. Signalizacija nesuveikė, kai mašina išvažiavo, ji pamanė, kad gal raštelį palikti, bet pati greitai paskambino į „City Bee“ kol mašinos numerį dar prisiminė ir po to išvažiavo. Tokie liudytojos parodymai iš esmės nuoseklūs, juos atitinka ir detalizuoja byloje esančiame jos rašytiniame paaiškinime išdėstytos aplinkybės apie tai, jog 2016 m. kovo 6 d., apie 14.20 val. (14.26 val. paskambino į „City Bee“ pranešti apie eismo įvykį) buvo eismo įvykio liudytoja. Eismo įvykis įvyko Dominikonų g. 6 esančioje „UniPark“ stovėjimo aikštelėje. Išvažiuodama iš šios aikštelės sustojo už „Mini One“ (Vals.t Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančios „City Bee“. Šios mašinos vairuotojas irgi išvažinėjo. Nėra visiškai įsitikinusi, bet jai pasirodė, kad už vairo sėdėjo vyras. Iš pradžių mašina važiavo atbulai ir labai priartėjo prie šalia stovėjusios mašinos „Subaru“ (tamsios spalvos – tamsiai pilka arba žalia, senesnio modelio, panaši į „Outback“ arba „Forester“, tiksliai neįsidėmėjo, numerio irgi neprisimena). Kai „Mini“ pradėjo judėti į priekį, pamatė, kad tikrai neišvažiuos nekliudydama šios „Subaru“, todėl ji paspaudė savo vairuojamos mašinos garsinį signalą, kad vairuotojas atkreiptų dėmesį. Bet jis gal pagalvojo, kad ji skubina, todėl ramiai važiavo toliau ir kliudė „Subaru“ galiniu kairiu ratu (vieta virš rato). „Subaru“ mašinai apgadino kairės pusės priekinį bamperį. Tuomet šiek tiek pavažiavęs į priekį vairuotojas sustojo ir pradėjo važiuoti atbulai, vėlgi kliudydamas „Subaru“. Matyt, supratęs, kad „normaliai“ išvažiuoti nebepavyks, gerokai paspaudė greičio pedalą ir skubiai pasišalino iš aikštelės. Paskutiniu savo važiavimu dar labiau apgadino mašinas, savo ir stovinčią, „Subaru“ atsikabino dalis bamperio iš kairės pusės. Nepastebėti vairuotojas tikrai negalėjo, nes bandė išvažiuoti du kartus, be to, buvo gerai girdimas trynimo į mašiną garsas (b. l. 21). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojos parodymais. Be to pažymėtina, kad teisme gautas teismo iniciatyva išreikalautas UAB „Mediafon“ pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas jos pranešimas apie eismo įvykį UAB „City Bee“ operatorei, įrašo data 2016 m. kovo 6 d., pradžios laikas 14.28.22 (b. l. 124-125). Tokias liudytojos nurodytas aplinkybes, taip pat ir automobilio Subaru Forester“ apgadinimo faktą patvirtina ir nukentėjusiojo P. L. S. teisme duoti parodymai apie tai, kad jam priklauso „Subaru Forester“ 2002 metų (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) žalios spalvos. Sekmadienį, paskutinę Kaziuko mugės dieną, jis paliko mašiną su žmona, netoli bažnyčios Dominikonų g. ir nuėjo pasivaikščioti. Grįžo po dviejų valandų ir pastebėjo, kad iš vienos pusės apgadintas jo automobilis. Buvo žmogus, kuris išvažinėjo ir patarė kvieti policiją ar žmogų atsakingą už „parkingą“, jie paskambino policijai, laukė 20-25 min. policijos ekipažo, tada atvyko pareigūnai ir jie paaiškino kas įvyko, kad nėra žmogaus apgadinusio automobilį, kad jo ir nematė. Su policija kalbėjo žmona, o kol ji apibūdino situaciją jis nutarė paskambinti „parkingo“ atstovui. Atsiliepė moteris, pasakė, kad neseniai jai skambino kita moteris ir pasakė, jog matė kaip apgadino mašiną. Iš 2016 m. kovo 6 d. rašytinio nukentėjusiojo P. L. S. paaiškinimo matyti iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 10). Be to, iš 2016 m. kovo 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 2 kuopos 1-ojo vyr. patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. kovo 6 d., apie 15.28 val., dirbant 3 PK teritorijoje iš VPK OVS gautas pranešimas, kad Dominikonų g. 6 apgadintas automobilis „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atvykus nurodytu adresu rastas apgadintas automobilis „Subaru“, kurio vairuotojas P. L. S., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad šiandien apie 13.26 val. paliko automobilį stovėti aikštelėje, apie 15.28 val. grįžęs prie automobilio rado jį apgadintą. Kas taip padarė nežino, liudininkų neturi. „Unipark“ stovėjimo aikštelė yra filmuojama, bet galimybių peržiūrėti vaizdo įrašo nebuvo, nes tą įmanoma padaryti tik darbo dienomis ir valandomis. Sugadinimų aukštis – 0,48 – 0,58 m. Minėtas asmuo vietoje buvo susisiekęs su aikštelės savininkais, kurie pasakė, kad jiems skambino moteriškė ir paaiškino, kad matė, kaip „City Bee“ automobilis (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) aikštelėje kliudė kitą automobilį (b. l. 5). Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad automobilį „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino UAB „City Bee“ priklausančio automobilio „Mini One“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas.

Tuo tarpu iš UAB „City Bee“ automobilių parko vadybininko S. A. pateiktų duomenų bei S. A. parodymų matyti, kad protokole nurodytu laiku automobilį buvo nuomojo ir jį vairavo būtent S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) liudytojos duomenys: S. Š., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20).

Teismas pažymi, kad eismo įvykio aplinkybes detalizuoja policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, jog 2016 m. kovo 6 d., 15.41 val. bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Vilniuje, Dominikonų g. 6, pranešėjo automobilį „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadino kitas automobilis ir pasišalino iš įvykio (b. l. 6-7); 2016 m. kovo 6 d. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota eismo įvykio vieta bei apgadinto automobilio „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padėtis po eismo įvykio (b. l. 8); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Subaru“ (Valst. Nr. HBU), priklausantis P. L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiam automobiliui apgadintas priekinis bamperis (b. l. 9); transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, iš kurio matyti, jog buvo atlikta automobilio „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei automobilio „Mini One“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūra. Automobiliui „Subaru“ nubrozdintas priekinis kairės pusės bamperis 0,45 – 0,58 m. aukštyje; automobiliui „Mini One: nubrozdinta galinio sparno apdaila iš kairės pusės, 0,45 – 0,60 m. aukštyje. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio „Subaru“ galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu „Mini One“ (b. l. 15); foto lentelės, kuriose užfiksuoti abiem automobiliams padaryti apgadinimai (b. l. 16-18).

Taigi, pirmiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad automobilį „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuodamas „Mini One“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadino būtent S. A. Tiek liudytoja S. Š., tiek nuketėjusysis P. L. S. apklausiami teisme patvirtino, kad nukrito nukentėjusiajam priklausančio automobilio plastmasinė detalė nuo bamperio, be to, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad bamperio dažai nutrupėjo. Nukentėjusysis be kita ko teigė, kad automobilį buvo palikęs neapgadintą, o draudimas jam apskaičiavo automobilio remonto kainą apie 362 eurus, siūlė pasirinkti, ar laukti pinigų, ar eiti į autoservisą tvarkyti, taigi jis pasirinko vykti pas meistrus tvarkyti. Remiantis šiais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo abejoti, kad automobilis „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo apgadintas ženkliai ir akivaizdžiai. Pastarąjį faktą patvirtina ir tai, kad pats nukentėjęs atėjęs pasiimti automobilio, iš karto pastebėjo apgadinimus. Vis tik, sprendžiant dėl automobilio „Mini One“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) patirtų apgadinimų, teismas pažymi, kad nėra neabejotino pagrindo pripažinti, kad visi UAB „City Bee“ pateiktuose dokumentuose nurodyti šio įmonei priklausančio automobilio apgadinimai buvo padaryti S. A. Pažymėtina, kad ir posėdžio metu apklausta liudytoja S. Š. parodė, kad automobilis „Mini One“ su kitu automobiliu kontaktavo tik kairės pusės vieta virš galinio rato. Tai matyti ir iš automobilių sugretinimo, kuriame taip pat užfiksuoti apgadinimai būtent šioje automobilio „Mini One“ vietoje ir jie nėra itin žymūs (b. l. 15 18). Nepaisant šių aplinkybių, akivaizdu, kad tas faktas, jog abu minėti automobiliai daugiau ar mažiau buvo apgadinti, leidžia konstatuoti, jo kilo ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, t. y. eismo įvykis bei jo metu padaryti transporto priemonių apgadinimai.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstyti įrodymai laikytini pakankamais daryti išvadą, kad S. A., 2016 m. kovo 6 d., apie 14.20 val., Vilniuje, Dominikonų g. 6, vairuodamas automobilį „Mini One“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė KET 126 punkto reikalavimus, nes pravažiuodamas stovintį automobilį „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Ši S. A. veika pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, jog KET 222 punkte numatytos eismo įvykio dalyvio pareigos įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Tokiu atveju su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų kvalifikuotinas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, be kita ko būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-63-639/2016 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. A., 2016 m. kovo 6 d., apie 14.20 val., Vilniuje, Dominikonų g. 6, vairuodamas automobilį „Mini One“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pravažiuodamas stovintį automobilį „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), jį kliudęs bei abu automobilius apgadinęs, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pasitraukė ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Nors S. A. apklausiamas teisme ir tyrimo metu gana nuosekliai nurodė, kad aptariamo eismo įvykio metu jokio automobilių kontakto jis nepajuto ir dėl to nuvažiavo, o apie eismo įvykį sužinojo šiek tiek vėliau, kai pastatė automobilį ir jam paskambino UAB „City Bee“ operatorė, tačiau tokie jo parodymai nėra įtikinami, juos teismas vertina kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti gana griežtos administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti priešingą išvadą, t y. kad S. A. juto ir suprato kliudęs kitą automobilį ir neteisėtai iš eismo įvykio vietos pasišalino veikdamas tiesiogine tyčia. Šiame kontekste pirmiausia teismas pažymi, kad tiesiogiai eismo įvykį mačiusi ir apie jį UAB „City Bee“ operatorių informavusi liudytoja S. Š. proceso eigoje nuosekliai parodė, kad jai išvažinėjant iš Dominikonų g. esančios aikštelės sustojo už dar vieno išvažinėjančio didesnio „City Bee“ automobilio, kuris važiavo atbulas ir labai priartėjo prie kitos stovinčios mašinos. Tada ji pasignalizavo garso signalu, kad atkreipti vairuotojo dėmesį, bet vairuotojas toliau važiavo ir nubraukė kairės pusės virš galinio rato savo mašiną, o stovėjusios mašinos – kairį priekinį bamperį iš vairuotojo pusės. Tada pavažiavęs į priekį, nusprendė dar atbulai pavažiuoti ir vėl perbraukė tą mašiną – antrą kartą kliudė, ir tada paspaudė greičio pedalą ir labai greitai kliudė trečią kartą. Kitos mašinos dalis bamperio nukrito. Matė, kad už aikštelės žmonės sustojo ir žiūrėjo, mano, atsisuko į tą garsą, jai taip pasirodė, kad asmuo turėjo ir pajusti, ir išgirsti, o kadangi ne vieną kartą įvažiavo, tai tikrai matė. Pati nuo automobilių ji buvo gal dviejų metrų atstumu ir girdėjo garsą, nes už jo kaip tik stovėjo, jos automobilio langai buvo uždaryti. Ji signalizavo dar prieš automobilių susidūrimą. Jau minėta, kad teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ji galėtų būti suinteresuota apkalbėti S. A. Tokios aplinkybės nenurodė ir pats S. A. Pažymėtina, kad pasak liudytojos S. Š., automobilių kontakto garsas buvo girdimas net ir jos automobilyje, kurio langai buvo uždaryti, todėl teismui nekyla abejonių, kad šį kontakto garsą girdėjo ir pats S. A., kuris atitinkamai suprato, kad kliudė kitą automobilį. Pažymėtina, kad liudytoja S. Š. parodė, jog dar iki automobilių kontakto signalizavo S. A. garsiniu signalu, o tai leidžia spręsti, kad vairuotojo dėmesys į manevravimą buvo atkreiptas anksčiau nei jis susidūrė su kitu automobiliu, atitinkamai darytina išvada, jog jis suprato kontaktavęs. Šiame kontekste teismas pažymi, jog ATPK 257 straipsnio prasme teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad S. A. girdėjo automobilių kontaktą ir suprato kliudęs kitą automobilį, stiprina teismo išreikalautas UAB „Mediafon“ pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota kaip S. A. 2016 m. kovo 7 d. skambina į UAB „City Bee“ ir domisi dėl ko jo paskyra užblokuota. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad garso įraše girdima, jog pokalbio metu S. A. bando įtikinti vadybininką, kad neva nepajuto įvykio, jog vėliau apžiūrinėdamas automobilį nematė apgadinimų, tačiau garso įrašo 4:32 minutę vis tik pripažįsta, kad „...nu, tai aš pajaučiau, kad aš priliečiau kažką, bet, tai žinai, per tą Kaziuką visur mašinos ten sustatytos, tai ten kažką palieti, bet, kad aš kažką labai apgadinau, tai yra nesąmonė žinokit...“. Taigi, S. A. išsireiškimai leidžia spręsti, kad jis suprato kontaktavęs ne su bet kuo, o būtent su kitu automobiliu, kadangi teigė, jog buvo šventė ir aplinkui buvo daug automobilių, kurie jam trukdė manevruoti, tačiau tik abejojo tuo, kad galėjo labai jį apgadinti. Pažymėtina, kad tiek iš liudytojos J. R., tiek iš paties S. A. teisme duotų parodymų, tiek iš UAB „Mediafon“ pateiktos informacijos (b. l. 124) matyti, jog apie eismo įvykį ir pasitraukimą iš jo vietos S. A. buvo informuotas labai artimu laiku po įvykio, t. y. S. Š. pranešė 14.28 val., o pasak J. R. ji po pranešimo gavimo nedelsdama paskambino S. A.. Taigi, S. A. 2016 m. kovo 7 d. pokalbį apie tai, jog jis pajuto kontaktą, sugretinus su liudytojos S. Š. parodymais, patvirtinančiais, kad automobilis, nors ir nežymiai, tačiau kliudytas tris kartus, kad kontaktas buvo triukšmingas, taip pat ta aplinkybe, kad S. A. tuoj po eismo įvykio buvo informuotas UAB „City Bee“ operatorės J. R., jog jis sukėlė eismo įvykį ir buvo prašomas grįžti, tačiau to nepadarė, teismas sprendžia, kad S. A. iš eismo įvykio vietos pasitraukė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokią išvadą leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad S. A. telefoninio pokalbio metu teigė jutęs kontaktą, tačiau net neišlipo apžiūrėti kilusių padarinių. Teismo vertinimu, išvados dėl tiesioginės tyčios nepaneigia tas faktas, kad S. A. pateikė dokumentus, jog viena ausimi jis blogai girdi, kadangi jis pats telefoninio pokalbio metu teigė pajutęs kontaktą, be to, remiantis medicininiais dokumentais, jis neprigirdi kaire ausimi, tačiau dešine girdi gerai (b. l. 35-36), o ir teismo posėdžio metu nekilo abejonių dėl jo klausos.

Teismas pažymi, kad teismo posėdyje išklausius telefoninio pokalbio garso įrašą, kuriame S. A. pripažino jutęs kontaktą, pastarasis negalėjo įtikinamai paaiškinti tokio savo pokalbio turinio, nurodė naują aplinkybę, kad galvojo, jog kliudė, galbūt, „bortelį“, be to, aikštelė buvo nelygi. Vis gi toks asmens parodymų nenuoseklumas, kai jis savo parodymus pritaiko prie naujai surinktų įrodymų turinio, rodo, kad jis nėra nuoširdus, ir tik stiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog iš eismo įvykio vietos jis pasitraukė veikdamas tiesiogine tyčia. Juo labiau, kad ir paties asmens pateiktose įvykio vietos nuotraukose „borteliai“ objektyviai negalėjo būti pasiekiami, o nelygumai nėra tokie į kuriuos galima būtų atsitrenkti (b. l. 71), be to, paties S. A. parodymais, tuo metu aikštelė buvo pilna automobilių, taigi jie užstojo „bortelius“.

Kartu teismas atmeta gynybos argumentus apie tai, jog byloje nustatyta, kad aptariamo eismo įvykio metu padaryti automobilio „Mini One“ apgadinimai labai nežymus ir tai sudaro pagrindą spręsti, kad jis galėjo nepajusti kontakto, atitinkamai ir neturėjo tyčios iš eismo įvykio vietos pasitraukti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad išties pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog ne visi automobilio „Mini One“ apgadinimai padaryti šio eismo įvykio metu, ir labiausiai tikėtina, kad šio eismo įvykio metu šis automobilis apgadintas gana nežymiai. Vis gi atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgadintas ne tik automobilis „Mini One“, bet ir automobilis „Subaru Forester“, kurio apgadinimai gana žymūs, jie įvertinti 362 eurais, taigi žala gana didelė, o patys apgadinimai akivaizdūs, nuo šio automobilio bamperio netgi nukrito gana didelė detalė, nutrupėjo dažai (b. l. 15-18). Taip pat atmetami gynybos argumentai, kad S. A. neturėjo tikslo pasitraukti iš eismo įvykio vietos, nes duomenų, kad S. A. buvo neblaivus byloje nėra, nebuvo prasmės bėgti nuomota mašina vidury dienos ir tai leidžia spręsti jog jis pasitraukė ne veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas pažymi, kad tikslas nėra būtinasis šio pažeidimo požymis. Išties aplinkybės, apibūdinančios tikslą, svarbios atskleidžiant asmens subjektyviąją pusę tais atvejais, kai kyla abejonių ar asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs kitą automobilį, tačiau savaime nerodo, kad asmuo neveikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl to, kad S. A. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir padaręs žalą, teismui nekilo. Pažymėtina, kad asmuo iš eismo įvykio vietos gali pasitraukti dėl įvairių priežasčių (nenoro atlyginti žalą, laiko trukdymo forminant įvykį ir kt.), net ir tais atvejais kai nėra sudėtinga jį identifikuoti, vien dėl to, kad apie tokią galimybę streso situacijoje nepagalvoja.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptarta įvykių seka leidžia spręsti, jog S. A. suvokė, jog kliudė kitą automobilį, taip pat suvokė, jog padarė žalą, tačiau ignoruodamas KET 222 punkto reikalavimus nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai, ir iš jos pasitraukė. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Dėl nuobaudos skyrimo

Teismas, skirdamas S. A. nuobaudas už padarytus pažeidimus vadovaudamasis ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai, pasitraukta iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, dirbantis, darbdavio apibūdinamas itin teigiamai, jo darbas susijęs su automobilio vairavimu (b. l. 32, 33), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą už KET. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamo atvejo kontekste pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nustato baudą nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims, turintiems teisę vairuoti, numatyta itin griežta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-54-648/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, S. A. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, sankcijoje numatyta minimali. Vis tik ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudų ribos, įvertinus S. A. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Šiame kontekste įvertintini tokie faktai, kaip tai, jog S. A. darbdavio apibūdinamas išskirtinai teigiamai, turi sveikatos problemų (ribota klausa, diagnozuotas vėžys), jo darbas susijęs su vairavimu, eismo įvykio metu žmonės fiziškai nenukentėjo, apgadinto automobilio savininkas priekaištų jam neturi, žala jam atlyginta draudimo, duomenų, kad įvykio metu S. A. galėjo būti neblaivus, kad jo transporto priemonė būtų nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar neturinti galiojančios techninės apžiūros, byloje nėra. Pats pasitraukimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Teismo posėdyje S. A. parodė apgailestavimą dėl sukeltų nepatogumų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti S. A. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, bei skiriant papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei sankcijoje numatytas minimalus laikotarpiui. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio ir tokios rūšies nuobaudos padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos S. A. ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, laikytis saugaus eismo reikalavimų, gerbti kitus eismo dalyvius ir saugoti jų turtą bei laikytis Kelių eismo taisyklių.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas neturi galimybės priimti sprendimą dėl turtinio nuostolio UAB „City Bee“ atlyginimo (ATPK 37 straipsnis), kadangi nustatyta, jog ne visus šios bendrovės automobilio apgadinimus sukėlė S. A.. Dėl šios priežasties, vadovaujantis ATPK 37 straipsnio 2 dalimi UAB „City Bee“ turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

S. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

S. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas skirti jam trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir S. A. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16056479856 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.