- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-05
- Bylos Nr.
- 2-2083/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01108-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „DNB banko“, akcinės bendrovės „SEB banko“
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Gabijos investicijos“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos investicijos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1140-343/2013, kuria buvo patenkinti pareiškėjų akcinės bendrovės „DNB banko“ ir akcinės bendrovės „SEB banko“ skundai dėl atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GK projektai“, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gabijos investicijos“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Ranga IV investicijos“, Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovo BUAB „GK projektai“ kreditoriai AB „SEB bankas“ ir AB „DNB bankas“ kreipėsi į teismą su skundais, prašydami panaikinti atsakovo kreditorių susirinkimo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“ (toliau – kreditorių susirinkimo nutarimas, nutarimas). Nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra ekonomiškai nepagrįstas, juo nustatyta turto pardavimo tvarka yra neracionali, nes nutarta turtą parduoti kaip vieną vienetą, nutarimas sudaro prielaidas bankroto procedūrų vilkinimui ir pažeidžia hipotekos kreditorių interesus.
Atsiliepimas
Atsakovo BUAB „GK projektai“ bankroto administratorius atsiliepimuose prašė skundus atmesti, kadangi priimant skundžiamą nutarimą nebuvo jokių esminių procedūrinių pažeidimų, nutarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bei CK 1.5 straipsnyje numatytiems principams.
Suinteresuotas asmuo RUAB „Ranga IV investicijos“ atsiliepime prašė atmesti skundą. Nurodė, kad kreditorių suvokimas dėl konkrečiu atveju ekonomiškai naudingesnio sprendimo yra skirtingas, tačiau tai nėra pagrindas paneigti nutarimo teisėtumą. Nutarimas priimtas nepažeidžiant įstatymo nuostatų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartimi minėtus skundus patenkino ir atsakovo BUAB „GK projektai“ 2012-11-23 kreditorių susirinkimo nutarimą I darbotvarkės klausimu „Dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“ panaikino.
Teismas, išnagrinėjęs šį ginčą žodinio proceso tvarka, nustatė, kad nutarimas įpareigoti bankroto administratorių inicijuoti (imtis veiksmų) detalaus plano su galima gyvenamojo namo statyba rengimą atsakovo BUAB „GK projektai“ priklausančiose žemės sklypuose yra ekonomiškai nenaudingas, bei pažeidžiantis kreditorių teisę kuo greičiau patenkinti savo reikalavimus. Teismas konstatavo, kad detalaus plano rengimas reikalauja daug laiko ir lėšų sąnaudų, tačiau suinteresuoti asmenys, balsavę už tokio nutarimo priėmimą, nepateikė įrodymų dėl detalaus planavimo trukmės, sąnaudų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „OBER – HAUS“ nustatant atsakovo realizuotino turto vertę, buvo atsižvelgiama į užsakovo pateiktas prielaidas, tačiau turto rinkos vertė nustatoma pagal susiklosčiusią praktiką tokia, kokia yra vertinimo metu, nenurodant jokių prielaidų. Teismas sprendė, kad kreditoriai, balsavę už skundžiamo nutarimo priėmimą, nepagrindė jo ekonominio naudingumo, o jį tik deklaravo, vadovaudamiesi turto vertės nustatymo pažyma.
Teismas laikė, jog skundžiamu nutarimu priimta turto pardavimo kaip vieno vieneto tvarka yra neracionali, nenaudinga ir neprotinga, nes atsakovas turi eilę nekilnojamojo turto vienetų, tarpusavyje nesusijusių savo funkcine paskirtimi, esančių skirtingose vietose. Konstatavo, kad šis turtas yra skirtingas ir jo teisinio režimo prasme, nes dalis jo priklauso atsakovui nuosavybės teise, o dalis – tik nuomos teise, šis turtas yra įkeistas skirtingiems bankams.
Teismas sprendė, kad skundžiamas nutarimas sudaro prielaidas ir taip užtrukusiam bankroto procesui vilkinti, nes nežinant preliminariai, kiek truks detalusis planavimas, procesas iš esmės sustabdomas procesas. Tuo tarpu, kai bankroto įstatymas nukreipia į kuo spartesnį bankroto procedūrų taikymą. Nustatė, kad atsakovas BUAB „GK projektai“ pripažintas bankrutavusiu teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi, tačiau iki 2013-06-17 realiai jokie veiksmai, išskyrus turto vertinimą įmonės likvidavimui, nėra atlikti, o įstatymas įmonės likvidavimui skiria du metus. Tokiu būdu pažeidžiamos hipotekos kreditorių teises kuo greičiau atgauti jiems priklausančias lėšas (ĮBĮ 34 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuoti asmenys kreditoriai RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“, nesutikdami su minėta teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, atmetant suinteresuotų asmenų AB DNB banko ir AB SEB banko skundus dėl atsakovo BUAB „GK projektai“ 2012-11-23 kreditorių susirinkimo nutarimo, o netenkinus šio prašymo – panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą dėl minėto kreditorių nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei priteisti jų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindė šiais argumentais:
Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, neatsižvelgė į apeliantų pateiktus argumentus, todėl klaidingai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, nurodydamas, kad apeliantai turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi suinteresuoti asmenys AB DNB bankas ir AB SEB bankas (CPK 176 – 185 str.). Teismas neatsižvelgė į tai, kad suinteresuoti asmenys, teikdami skundus dėl kreditorių nutarimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nustatyta turto pardavimo tvarka yra neracionali ir neekonomiška. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertino vienintelį byloje pateiktą įrodymą – UAB „OBER – HAUS“ turto vertės nustatymo pažymą, ir neatsižvelgė į tai, kad teisės aktai nenumato pareigos bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo metu pateikti informaciją apie turto vystymo darbus, jų kainą, apmokėjimo šaltinį, detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūros terminą. Teismas perkėlė bankų, kurie yra finansiškai stiprūs subjektai, įrodinėjimo pareigą, kitiems kreditoriams, tame tarpe restruktūrizuojamai UAB „Ranga IV investicijos“, kuri akivaizdžiai yra ekonomiškai silpnesnė;Teismas, nepagrįstai spręsdamas, kad skundžiamas nutarimas yra ekonomiškai nepagrįstas, neatsižvelgė į tai, kad, priimant kreditorių skundžiamą nutarimą, buvo pasitelktas profesionalus turto vertintojas UAB „OBER – HAUS“;Teismas, konstatuodamas, kad skundžiamas nutarimas sudaro prielaidas bankroto proceso vilkinimui, vadovavosi tik prielaidomis, bet ne konkrečiais įrodymais. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys keliamais teisminiais ginčais patys vilkina BUAB „GK projektai“ procesą;Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pasisako tik dėl hipotekos kreditorių teisių pažeidimų, neatsižvelgdamas į kitų, tame tarpe ir apelianto RUAB „Ranga IV Investicijos“ kaip atsakovo laiduotojo, kreditorių interesus.
Atsiliepimas
Atsakovo BUAB „GK projektai“ administratorius UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti skundą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nuvertino UAB „OBER – HAUS“ turto vertės nustatymo pažymos įrodomąją reikšmę, nes ši bendrovė yra profesionalus ir daug patirties sukaupęs nekilnojamojo turto vertintojas. Atsakovo administratoriaus teigimu byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo ekonominį nepagrįstumą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju ginčo dalykas buvo susijęs su atsakovo kreditorių skirtingomis nuomonėmis dėl jiems ir bendrovei ekonomiškai naudingesnio sprendimo. Teismas neįvardijo, kokiais byloje esančiais įrodymais remiantis buvo grindžiama išvada dėl mažesnio pirkėjų susidomėjimo parduodamu bendrovės nekilnojamuoju turtu kaip turtiniu vienetu, todėl skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota. Teismas, nustatydamas, kad skundžiamu nutarimu numatyta turto pardavimo tvarka pažeidžia hipotekos kreditorių teises, nepagrįstai šios išvados nesiejo su kitų bendrovės kreditorių teisių apsauga.
Suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepime į skundą prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog BUAB „GK projektai“ kreditorių nutarimas yra nepagrįstas, pažeidžia kreditorių teises, dėl ko panaikino skundžiamą nutarimą. Suinteresuoto asmens nuomone, už ginčijamą nutarimą balsavę kreditoriai neįrodė savo nutarimo ekonominio pagrįstumo, naudingumo bankroto procedūrai ir kreditoriams, bei, kad toks nutarimas sukurs realią pridėtinę vertę. Suinteresuotas asmuo nesutinka, kad AB SEB bankas nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, nes į bylą buvo pateikti detaliojo planavimo procedūrų įgyvendinimo trukmę pagrindžiantys oficialūs rašytiniai įrodymai (CPK 197 str. 2 d.), 2009 m. liepos mėn. UAB „GK projektai“ restruktūrizavimo plano metmenų nuorašas, 2011-07-29 BUAB „GK projektai“ kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis.
Šio suinteresuoto asmens teigimu detaliojo planavimo tariama nauda paneigta įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimis, kuriose konstatuota, kad įmonė yra nemoki ir mokumo jai nėra galimybės atkurti, o didelius detaliojo planavimo kaštus patvirtina UAB „GK projektai“? Restruktūrizavimo metmenys. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad vienintelis įrodymas, kuriuo remiasi apeliantai, t. y. UAB „OBER – HAUS“ 2012-04-02 vertinimas, atliktas vadovaujantis prielaidomis, neatitinkančiomis realiai egzistuojančios situacijos. Be to, turto vertės padidėjimas siejamas ne vien su detaliojo planavimo procedūros užbaigimu, o su investicinio projekto išvystymu. Suinteresuoto asmens nuomone teismas pagrįstai konstatavo hipotekos kreditorių interesų pažeidimą, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovas turi pajamų apmokėti detaliojo planavimo procedūrų įgyvendinimą, taigi tai patvirtina, kad šios išlaidos bus dengiamos iš hipotekos kreditorių gautinų lėšų. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų ar motyvų, kurie pagrįstų panaikintą nutarimo dalį, kuria buvo nuspręsta visą BUAB „GK projektai“ turtą parduoti kaip vieną vienetą. Teismas tinkamai konstatavo, kad dėl viso turto realizavimo sustabdymo ne tik kentės kreditorių interesai, bet ir bus sudarytos sąlygos papildomų išlaidų atsiradimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „DNB bankas“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti iš apeliantų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją grindė tuo, kad, kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, apeliantai turėjo pareigą įrodyti, kad jų pasiūlytas ir jų balsais priimtas nutarimas dėl atsakovo BUAB „GK projektai“ turto pardavimo tvarkos yra pagrįstas ir nepažeidžia bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, bei kreditorių, jų tarpe ir hipotekos kreditorių, interesų. Suinteresuoto asmens manymu teismas pagrįstai nustatė, kad nutarimas dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos yra ekonomiškai nepagrįstas, nes apeliantai neįrodė teismo skundžiama nutartimi panaikintos skųstos nutarimo dalies, kuria nustatyta visą turtą parduoti kartu viename komplekse, pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad BUAB „GK projektai“ nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas yra skirtingose vietose ir tarpusavyje nėra susijęs savo funkcine paskirtimi, todėl parduodant minėtą turtą kaip vienetą, bus akivaizdžiai mažesnis susidomėjimas juo. Suinteresuoto asmens teigimu skundžiamu kreditorių nutarimu sudaromos prielaidos bankroto procedūrų vilkinimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkinti pareiškėjų skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 1) įpareigoti bankroto administratorių inicijuoti detalaus plano su galima namo statyba rengimą BUAB „GK projektai“ priklausančiose žemės sklypuose, esančiuos Šaldytuvų g., Kaune, ir 2) visą atsakovo BUAB „GK projektai“ valdomą turtą parduoti kaip vienetą, patvirtinus nurodytą detalųjį planą, pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo
Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jų skundą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Teismas sprendžia, jog šis atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas (CPK 178 str.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjai kreditoriai AB DNB bankas ir AB SEB bankas prašymą panaikinti atsakovo BUAB „GK projektai“ kreditorių susirinkimo 2012-11-23 nutarimą grindė jo ekonominiu nenaudingumu, neracionalumu ir pateikė UAB „OBER – HAUS“ atlikto atsakovo valdomo turto vertinimo 2012 m. balandžio 2 d. pažymą etc. Teismas, įvertinęs paminėtą pažymą, konstatavo, kad šis įrodymas patvirtina pareiškėjų AB SEB banko ir AB DNB banko argumentus. Tuo tarpu apeliantai UAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“, teigdami priešingai, iš viso nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjų poziciją. Pažymėtina, jog teismas, vertindamas UAB „OBER – HAUS“ pažymą, atsižvelgė į atlikto turto įvertinimo laiką, turto savininko atsakovo BUAB „GK projektai“, kaip bankrutavusios įmonės, statusą, į tai, kad, turto realizavimo terminas galimai bus ilgas etc. ir tokiu būdu prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 33 str., CPK 185 str.).
Kaip žinia, įmonių bankroto bylų procese CPK taisyklės yra taikomos tiek, kiek nagrinėjami klausimai nėra sureguliuoti Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) normomis. Šiuo atveju yra taikomos įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176 – 182 straipsniuose ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, įrodymų pakankamumo taisyklė, grindžiama laisvo įrodymų vertinimo, tikimybių pusiausvyros principu. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi aiškinant bei taikant šio straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje dėl bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, seka išvada, kad procesą inicijavę kreditoriai, kaip ir teigia apeliantai, privalėjo pagrįsti savo argumentus bei reikalavimą, tačiau byloje dalyvaujantys asmenys, nesutinkantys su tokiu skundu, privalėjo pateikti savo argumentus bei įrodymus, patvirtinančius jų teisingumą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjams pateikus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Valstybinio audito išvadą, o taip pat argumentus apie UAB ,,GK projektai“ restruktūrizavimo plano metmenų duomenis, detaliojo planavimo procedūrų kaštus, UAB ,,OBER-HAUS“ NEKILNOJAMASIS TURTAS 2012-04-02 atlikto turto vertės nustatymo išvadų vertinimą, etc., tiek bankroto administratorius, tiek su skundu nesutikęs kreditorius RUAB „Ranga IV investicijos“, o taip pat likviduojamos bendrovės administratorius UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, iš esmės apsiribojo tvirtindami, kad priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą nebuvo pažeisti nei Įmonių bankroto įstatymo reikalavimai, nei bankrutuojančios bendrovės ar jos kreditorių teisės bei teisėti interesai, buvo teigiama, jog veikiant nutarime nustatytu būdu – ekonomiškai pagrįstu ir naudingiausiu – padidės bendrovės turtas, o jį pardavus bus patenkinta didesnė dalis (visi) kreditorių reikalavimų, etc. (t. 1, 59-66, 74-77, 145-149, 154-161, 175-178). Beje, apeliacinės instancijos teismas, kaip žinia, yra fakto instancija, todėl, akivaizdu, jog atskirąjį skundą pateikę suinteresuoti asmenys kreditoriai RUAB „Ranga IV investicijos“, UAB „Gabijos investicijos“, taip pat jį palaikantis likviduojamos bendrovės administratorius, sąžiningai naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikdami siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, privalo įrodyti savo teiginius bei reikalavimą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, priimti naują sprendimą – atmetant pareiškėjų kreditorių AB „SEB bankas“ ir AB „DNB bankas“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Tačiau ir apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių spręsti dėl paminėtų pareiškėjų kreditorių skundų bei teismo išvadų nepagrįstumo (CPK 178 str.).
Apeliantai, kaip minėta, teigia, jog šiame ginče jie yra ekonomiškai silpnesnė šalis, todėl jų galimybės tinkamai įgyvendint savo proceso teises yra ribotas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog, visų pirma, apeliantai yra atstovaujami profesionalaus teisininko – advokato; antra, remiantis paminėtu, akivaizdu, jog jiems yra žinomos civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles, reikalavimų įgyvendinimo būdai, šių taisyklių ypatumai bylose, kuriose esama viešojo intereso dėl dalyvaujančių bankrutuojančių įmonių; trečia, nežiūrint to, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo reiškiama jokių prašymų siekiant efektyviau įgyvendinti savo įrodinėjimo pareigą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad teismas tinkamai paskirstė šalių nurodomų aplinkybių įrodinėjimo pareigą, o apeliantai neįrodė savo teiginių dėl šių proceso normų pažeidimų (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl kreditorių interesų pusiausvyros
Apeliantai teigia, kad teismas, pasisakydamas dėl hipotekos kreditorių teisių pažeidimo, neatsižvelgė į kitų kreditorių, jų tarpe ir apeliantų, interesus. Atmetant šiuos teiginius, visų pirma, pažymėtina, jog vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka) užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundžiamo nutarimo ekonominį naudingumą ir racionalumą, pagrįstai nustatė hipotekos kreditorių interesų prioritetą. Tokią poziciją pagrindžia ir teismų praktika, kurioje pažymima, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimas tiek, kiek jis užtikrintas įkeitimu (hipoteka), nepatenka į kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatytą ĮBĮ 35 straipsnyje, nes įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius yra privilegijuotas kreditorius – įkeitimu (hipoteka) užtikrintas reikalavimas iš įkeisto turto tenkinamas be eilės (ĮBĮ 34, 35 straipsniai, CPK 754 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-298/2012). Antra, kaip jau buvo minėta pirmiau, apeliantai nepateikė argumentų ar įrodymų, jog tokiu būdu būtų pažeisti kitų kreditorių, jų tarpe ir apeliantų, interesai (CPK 178 str.). Trečia, atmetant šiuos atskirojo skundo argumentus, atkreipiamas dėmesys taip pat ir į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas klausimas susijęs ne su restruktūrizuojamos įmonės pertvarkymo, jos veiklos atgaivinimo klausimais, tačiau su įmonės, kuri galiojančiu teismo procesiniu sprendimu yra pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama, procedūrų pabaigimu, tai yra turto realizavimu, įstatyme nustatyta tvarka kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimu bei įmonės pabaigos fakto įforminimu. Kaip žinia, juridinio asmens restruktūrizavimo ir likvidavimo procedūrų tikslai yra skirtingi. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 7 dalį bankrutavusios įmonės turtas turi būti realizuotas per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos. Skundžiama teismo nutartimi nustatyta, kad nutartis dėl atsakovo BUAB „GK projektai“ pripažinimo bankrutavusiu ir likviduojamu priimta dar 2011 m. lapkričio 17 d., tačiau iki teismo procesinio sprendimo dėl skundžiamo nutarimo pagrįstumo priėmimo dienos (2013-06-17), t. y. beveik suėjus 24 mėnesių likviduojamos įmonės turto realizavimo terminui, jokie veiksmai, išskyrus atsakovo turto vertinimą, įmonės likvidavimui nebuvo atlikti. Todėl atmestini apeliantų teiginiai dėl kreditorių interesų pusiausvyros, etc. pažeidimo ir spręstina, kad teismas pagrįstai nurodė, jog, priešingai nei tvirtino skundžiamus nutarimus palaikantys asmenys, be kita ko ir juos palaikantis likviduojamos bendrovės administratorius, – būtent palikus galioti skundžiamą nutarimą, įmonės likvidavimo procesas būtų nepagrįstai vilkinamas (CPK 185 str.).
Tiek apeliantai, tiek likviduojamos bendrovės administratorius UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ savo procesiniuose dokumentuose kelia klausimą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka CPK reikalavimu (CPK 291 str. 1 d. 5 p., etc.). Atmesdamas šiuos motyvus teismas pažymi, kad, visų pirma, pirmosios instancijos teismas atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, išsamiai išnagrinėjo bei įvertino aktualius dalyvaujančių asmenų išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus (CPK 185 str.). Antra, ne viename Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniame sprendime yra pasisakyta, kad teismai, tinkamai įvykdę pirmiau paminėtą procesinę pareigą, neprivalo išsamiai analizuoti visus bylos dalyvių teiginius bei pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.). Trečia, kaip žinia, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, netgi nustačius procesinės teisės normų pažeidimą arba netinkamą jų pritaikymą pagrindas sprendimui panaikinti yra tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teismas tokių pažeidimu nenustatė.
Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl kreditorių RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ atskirasis skundas atmetamas, o ši teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str., 337 str. 1 d. 1 p.). Kiti šio atskirojo skundo, atsakovo BUAB „GK projektai“ atsiliepimo į skundą argumentai nagrinėjamos bylos kontekste laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl nenagrinėjami ir dėl jų nepasisakoma.
Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, 302, 338 straipsniais, Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktu, pareiškėjui kreditoriui AB DNB bankui priteistina 968 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato teisinių paslaugų, priteisiant jas iš atskirąjį skundą pateikusių kreditorių UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ lygiomis dalimis, t. y. po 484 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš UAB „Gabijos investicijos“ (juridinio asmens kodas 126307840) priteisti 484 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų AB DNB banko (juridinio asmens kodas 112029270) naudai.
Iš RUAB „Ranga IV investicijos“ (juridinio asmens kodas 125765639) priteisti 484 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų AB DNB banko (juridinio asmens kodas 112029270) naudai.