Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2YT-8820-1021/2023 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01893-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.4; 3.4.5.2; 3.2.6.1. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. gruodžio 1 d. Vilkaviškis Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Š., V. Š., R. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas. Teismas nustatė : Pareiškėja G. A. (toliau - pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo vyro L. Š. mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad 2019 m. sausio 14 d. mirė jos vyras L. Š., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini),. Po vyro L. Š. mirties liko nekilnojamojo turto: žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),., ½ dalis Pastato-Viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),., ½ dalis Pastato-Ūkinio pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),., ½ dalis Pastato —ūkinio pastato - garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Ši(duomenys neskelbtini), v., ½ dalis Pastato – Daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini),., ½ dalis Buto/ Patalpos-Buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini),. Iš karto po vyro mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo giliai įsitikinusi, kad po vyro mirties priimdama faktiškai valdyti jo turtą, pareiškėja įgyvendino savo kaip įpėdinio teises. Gyveno su vyru bute, jį tvarkė, mokėjo mokesčius už elektrą, komunalinius patarnavimus. Po vyro mirties ji toliau gyveno su vaikais bute. Po vyro mirties ji mokėjo visus priklausančius mokesčius. Pareiškėjai su vyru gimė trys dukros: V. Š. gimusi (duomenys neskelbtini),., V. Š. gimusi (duomenys neskelbtini),. ir R. Š. gimusi (duomenys neskelbtini), kurios pagal įstatymą taip pat turi teisę paveldėti dalį tėvo turto. Tačiau jos atsisakė joms priklausančios paveldėti tėvo turto dalies ir teismui pateiks raštiškus atsisakymus. Kaip jau minėjo pareiškėja viena mokėjo mokesčius už butą bei komunalines paslaugas ir tvarkė visus buitinius reikalus. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Suinteresuoti asmenys V. Š., V. Š., R. Š. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Kadangi procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo teismui nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad A. pareiškimo neginčija ir prašome sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad palikėjas L. Š. mirė 2019 m. sausio 14 d., palikėjo ir pareiškėjos G. A. santuoka buvo nutraukta dar 2015 m. birželio 30 d. Taigi, palikėjas mirė ištuokoje. Šiuo atveju pareiškėja G. A. negali paveldėti palikėjo turto, kadangi ji nepatenka į CK 5.11 straipsnyje įtvirtintą įpėdinių eilę. Kitaip tariant, buvęs sutuoktinis nepatenka į įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, ratą. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškėjos G. A. pareiškimą atmesti, bylą prašo nagrinėti valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Teismas konstatuoja: Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai). Pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad L. Š., mirė 2019 m. sausio 14 d. ( e. b. l. 11); santuokos sudarymo įrašu nustatyta, kad L. Š. ir G. Š. (dabartinė pavardė – A.) buvo sutuoktiniai (b. l. 16). Iš 2015 m. gegužės 28 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-912-831/2015 nustatyta, kad L. Š. ir G. Š. (dabartinė pavardė – A.) santuoka buvo nutraukta, kurios metu buvo pasidalintas santuokoje įgytas turtas L. Š. atiteko ½ dalis Pastato-Viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), . esantis (duomenys neskelbtini),, ½ dalis Pastato-Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis Pastato —ūkinio pastato - garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini),., ½ dalis Pastato – Daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini),., ½ dalis Buto/ Patalpos-Buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini),. (e. b. l. 48-51). Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro liudijimo, nustatyta, kad po L. Š. mirties į Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Taip pat nėra sąraše tarp nebaigtų paveldėjimo bylų gautų iš Vilkaviškio rajono 1-ojo ir 2 –ojo notarų biurų. (e. b .l . 18). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Vadovaujantis CK 5. 13 straipsniu palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Iš 2015 m. gegužės 28 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-912-831/2015, teismas nustatė, kad L. Š. ir G. Š. (dabartinė pavardė – A.) santuoka buvo nutraukta. Todėl teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja jog pareiškėja nėra L. Š. sutuoktinė ir jo įpėdinė, todėl ji negali paveldėti mirusiojo turto pagal įstatymą, esant tokioms aplinkybėms prašymas atmestinas. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos sudaro 26,56 Eur, tačiau pareiškėjai suteikta 100 procentų nemokama teisinė pagalba (pagrindas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas Nr.(8.2Mr)ATP-C-2023-07209), todėl valstybės naudai iš pareiškėjos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos. Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais, nusprendžia : Pareiškimą atmesti. Sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus. Teisėjas Jonas Abraitis