- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-02
- Bylos Nr.
- ATP-332-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-04919-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- V. A.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties, kuria V. A. skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiosios darbo inspektorės V. J. 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimas, kuriuo V. A. už pažeidimo, numatyto ATPK 41 str. 1 d., padarymą, paskirta 500 Lt bauda, baudos mokėjimą išdėstant 10 mėn. terminui,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimu V. A. nubausta pagal ATPK 41 str. 1 d. už tai, kad ji, būdama Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrijos pirmininke, bendriją atstovaujančiu asmeniu, (pažeidimo padarymo vieta – bendrijos veiklos ir registracijos vieta: (duomenys neskelbtini), Vilnius) neužtikrino, kad bendrijoje būtų įvertinta darbuotojų profesinė rizika bei, kad darbuotojai būtų pasirašytinai supažindinti su sveikatos tikrinimų grafiku, t. y. pagal 2012 m. rugsėjo 25 d. skundą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų bendrijoje, buvo nustatyta, kad bendrijos darbuotojams (buhalterei, sargams ir elektrikui) nėra įvertinta profesinė rizika, tuo yra pažeista DK 264 str. 2 d. 1 p.; skundo tyrimo metu taip pat nustatyta, kad darbuotojai nėra supažindinti su bendrijos sveikatos tikrinimo grafiku, tuo yra pažeista DK 265 str. 5 d.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta V. A., nesutikdama su šiuo nutarimu, kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė šį nutarimą panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko nepakeistą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimą.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta V. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį. Nurodo, kad bankrutavus UAB „V“ (duomenys pakeisti) Ekraniniai garažai, (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2009 m. buvo perduoti garažų savininkams. 2009 m. liepos 10 d. buvo įkurta Ekraninių garažų bendrija (toliau bendrija). Biuro patalpa (apsaugos postas) nebuvo perduota bendrijai. Pagal VĮ „RIPPB“ Vilniaus filialo inventorines žinias, minėta patalpa priklausė pagrindiniam pastatui, kurį valdė UAB „V“ (duomenys pakeisti). 2009 m. rugpjūčio 20 d. buvo sudaryta panaudos sutartis vieneriems metams iki 2010 m. rugpjūčio 19 d. tarp UAB „V“ (duomenys pakeisti) ir bendrijos. UAB „V“ (duomenys pakeisti) nesutiko toliau tęsti panaudos sutarties ir 2010 m. rugpjūčio 18 d. panaudos sutartis buvo nutraukta.
Apeliantė nurodo, kad priimant garažus jai nebuvo perduota jokia dokumentacija, išskyrus garažų planus ir kadastrinius matavimus, todėl ji negalėjo nieko išsiaiškinti dėl šios patalpos. Pasak apeliantės, bendrija nebuvo informuota apie tai, kada biuro patalpa buvo parduota. Kai darbo inspektoriai tikrino bendriją, patalpa jau buvo parduota E. J.. Kada bendrija bus iškeldinta iš šios patalpos, nėra aišku, nes su bendrija šios patalpos savininkas E. J. nėra sudaręs nuomos sutarties.
Apeliantė pažymi, kad Ekraninių garažų veikla buvo pradėta 1996 m. ir vyko 13 metų. Pasak apeliantės, veikla negalėjo būti pradėta, jeigu nebūtų įvertintas profesinės rizikos laipsnis. 13 metų laikotarpyje turėjo būti planinis Darbo inspekcijos atstovų patikrinimas. Jeigu nebuvo įvertintas profesinės rizikos laipsnis, Darbo inspekcija turėjo surašyti aktą. Apeliantė nurodo, kad iki šių metų jokie pakeitimai Apsaugos poste nebuvo daromi, tai patvirtina budėtojas J. G., kuris šioje patalpoje dirbo nuo 2001 m. Pasak apeliantės, neaišku, kaip bendrijos buhalterė nustatė, kad patalpoje (darbo vietoje) yra blogas apšvietimas, kad patalpa neapšildoma, ir kaip nustatė, kad patalpa neatitinka higieninių reikalavimų.
Apeliantė nurodo, kad darbuotojai yra supažindinti pasirašytinai su profesinės rizikos veiksniais. Pasak apeliantės, nėra tikslinga kviesti specialistus, kurie įvertintų profesinę riziką, nes gali taip būti, kad vieną dieną atlikus įvertinimą, kitą dieną bendrijos budėtojams jau teks išsikraustyti iš šios patalpos, kadangi nėra sudaryta jokios sutarties tarp bendrijos ir patalpos savininko. Budėtojams tektų išsikelti iš patalpos be jokio įspėjimo.
Apeliantė pažymi, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėjos pateiktas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas negali būti įrodymu, nes kaip teisme nurodė, kad pareiškėja šį dokumentą užpildė kursų, kuriuose dalyvavo metu. Pasak apeliantės, tai netiesa, teismo posėdyje ji paaiškino, kad Valstybinės darbo inspekcijos atstovas tik paaiškino, kaip šis dokumentas pildomas, bet kursų metų tikrai nebuvo pildoma, nes apeliantė neturėjo paso.
Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad pareiškėja, būdama bendrijos atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad darbuotojai būtų pasirašytinai supažindinti su sveikatos tikrinimo grafiku. Apeliantė pažymi, kad su 2012 metų sveikatos tikrinimo grafiku darbuotojai buvo rašytinai supažindinti, kadangi anksčiau medicininio patikrinimo knygelėse nebūdavo atžymos, kada darbuotojai turi praeiti kitą sveikatos patikrinimą. Iškabintas grafikas, kurį nufotografavo inspektorius, yra 2013 metų. 2013 metų darbuotojų medicininio patikrinimo knygelėse yra įrašas, kada darbuotojai turi praeiti kitą sveikatos patikrinimą. Apeliantė mano, kad darbo inspektorius, pastebėjęs, jog darbuotojai nėra rašytinai susipažinę su 2013 m. sveikatos tikrinimo grafiku, turėjo jai paaiškinti, kad įrašo apie kito sveikatos patikrinimo datą darbuotojo medicininėje patikrinimo knygelėje, kurią jam parodė budėtoja E. T., nepakanka. Jis turėjo nurodyti terminą, per kurį būtų sutvarkytas sveikatos tikrinimo grafikas, t. y. darbuotojai su kuo būtų supažindinti pasirašytinai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius (toliau VDI) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2009 m. liepos 10 d. buvo įsteigta Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrija (toliau bendrija), kurios vadove nuo įsteigimo paskirta apeliantė. VDI ankstesniais patikrinimais yra nustačiusi, kad bendrijoje nėra įvertinta darbuotojų profesinė rizika, todėl 2011 m. vasario 14 d. reikalavimu R1 0567-0473 reikalavo pašalinti pažeidimą, t. y. įvertinti profesinę riziką, tačiau minėto reikalavimo 3 punktas nebuvo įvykdytas. VDI 2012 m. rugsėjo 25 d. dėl bendrijos buvo gautas skundas, todėl bendrijoje buvo atliktas dar vienas patikrinimas, kurio metu pasitvirtino informacija, kad bendrijoje nėra įvertinta profesinė rizika. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neįvykdė minėto VDI reikalavimo, apeliantei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei priimtas nutarimas skirti 500 Lt baudą. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, bendrijoje nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės prašymu panaikinti apylinkės teismo nutartį, nes ji yra priimta pagrįstai.
VDI pažymi, kad bendrijos pirmininkė tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, kad patalpos, kuriose yra įsikūrusi bendrija, nuosavybės teise priklausė UAB „V“ (duomenys pakeisti), dabar priklauso E. J. ir neva esant aplinkybei, jei patalpos nuosavybės teise naudotojui nepriklauso, tai įmonėje profesinės rizikos vertinti nereikia. VDI pažymi, kad jokiame teisės akte nėra darbdaviui suteikta teisė neįvertinti darbuotojų profesinės rizikos, net jei patalpos nuosavybės teise priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Todėl aplinkybė dėl patalpų nuosavybės nėra reikšminga, nes vadovaujantis DK nuostatomis, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo vietoje būtų įvertinta profesinė rizika.
VDI nurodo, kad apylinkės teisme bylos nagrinėjimo metu apeliantė pateikė įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą, kuris pagal aktualios redakcijos teisės aktus nėra privalomas, bei lapą su neva įvertinta profesine rizika, tačiau minėtas dokumentas negali būti laikomas profesinės rizikos įvertinimo dokumentu, nes neatitinka keliamų reikalavimų, t. y. profesinės rizikos vertinimas atliekamas vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-159/V-612 (redakcija, galiojusi administracinio teisės pažeidimo nustatymo bei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu) (toliau – Nuostatai), darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais ir profesinės rizikos vertinimo rekomendacijomis. Pasak VDI, iš apeliantės bylos metu pateiktų dokumentų negalima teigti, kad profesinės rizikos vertinimas bendrijoje realiai buvo atliktas, be to, kaip minėta, VDI dar 2011 m. vasario 14 d. reikalavimu Nr. R1 0567-0473 pareikalavo bendrijos pirmininkės V. A. įvertinti profesinę riziką.
VDI nurodo, kad 2011 m. rugpjūčio 3 d. bendrijai taip pat yra įteikusi reikalavimą Nr. R1 0208-1211, kuriuo reikalavo bendrijos pirmininkės patvirtinti darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką bei su grafiku darbuotojus supažindinti pasirašytinai (reikalavimo 1 punktas). Tačiau reikalavimo 1 punktas taip pat nebuvo įvykdytas. Tiriant 2012 m. rugsėjo 25 d. skundą, bendrovės tikrinimo metu apeliantė darbuotojų sveikatos tikrinimo grafiko VDI inspektoriams pateikti negalėjo. Sveikatos tikrinimo grafikas buvo pateiktas vėliau, apeliantei atvykus į VDI Vilniaus skyrių, tačiau bendrijos dokumentų tikrinimo metu nustatyta, kad darbuotojai nėra pasirašytinai supažindinami su sveikatos tikrinimų grafiku. VDI pažymi, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nei VDI nutarimo priėmimo metu apeliantė nepateikė VDI darbuotojų sveikatos tikrinimo grafiko, su kuriuo darbuotojai būtų supažindinti pasirašytinai (atvykus į VDI Vilniaus skyrių apeliantė pateikė sveikatos tikrinimo grafiką, su kuriuo darbuotojai pasirašytinai nebuvo supažindinti). Sveikatos tikrinimo grafikas buvo pateiktas tik bylą nagrinėjant apylinkės teisme, tačiau pateiktas dokumentas turi būti vertintinas kritiškai, nes nebuvo pateiktas nedelsiant bei vertintinas kaip apeliantės noras išvengti administracinės atsakomybės.
VDI nurodo, kad bendrija VDI pareigūnų buvo tikrinta ne kartą bei nustačius darbo įstatymų pažeidimus apeliantei ne kartą buvo surašyti VDI reikalavimai pašalinti nustatytus pažeidimus, tačiau bendrijos pirmininkė juos ignoravo, veikė priešingai teisės normų nustatytai tvarkai. Esant pakartotiniems ir nepašalintiems pažeidimams, kaip kraštutinė priemonė priversti apeliantę laikytis bei gerbti teisės aktuose įtvirtintas teisės normas, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei paskirta administracinė nuobauda.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 str. 1 d., kur nustatyta administracinė atsakomybė už Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą. ATPK 41 str. 1 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu (DK). Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarime pripažinta, kad V. A. pažeidė DK 264 str. 2 d. 1 p. ir 265 str. 5 d.
Dėl DK 264 str. 2 d. 1 p. pažeidimo.
DK 264 str. 2 d. 1 p. numato, kad darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais dokumentais įvertina galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimu V. A. inkriminuotas DK 264 str. 2 d. 1 p. pažeidimas dėl to, kad ji, būdama Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrijos pirmininke, bendriją atstovaujančiu asmeniu, (pažeidimo padarymo vieta – bendrijos veiklos ir registracijos vieta: (duomenys neskelbtini), Vilnius) neužtikrino, kad bendrijoje būtų įvertinta darbuotojų profesinė rizika, t. y. pagal 2012 m. rugsėjo 25 d. skundą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų bendrijoje, buvo nustatyta, kad bendrijos darbuotojams (buhalterei, sargams ir elektrikui) nėra įvertinta profesinė rizika.
Profesinės rizikos vertinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-159/V-612, (redakcija galiojusi administracinio teisės pažeidimo nustatymo bei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu) (toliau – Nuostatai) 3.2 p. įtvirtino, kad profesinės rizikos vertinimas – esamo ar galimo rizikos veiksnių poveikio vertinimo procesas, kurio metu identifikuojama esama ar galima rizika, atliekami rizikos tyrimai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas, ar rizika yra priimtina, ar nepriimtina. Nuostatų 4 p. numatė, kad įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdavį atstovaujantis asmuo (įmonės vadovas) ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (įmonės administracijos darbuotojas): 4.1. prieš pradedant veiklą (projektuojant darbo patalpas, darbo vietas, technologinius procesus), pradėjus veiklą; 4.2. darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais nustatytu rizikos ar atskirų rizikos veiksnių vertinimo periodiškumu, taip pat įsigaliojus naujiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktams, jeigu jie nustato griežtesnius reikalavimus; 4.3. pakeitus technologinį procesą ar pradėjus naudoti naujas chemines ar kitas pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, iš jų kancerogenus ir mutagenus, biologines medžiagas; 4.4. įrengus kolektyvines apsaugos priemones ar atlikus tokių apsaugos priemonių modernizavimą; 4.5. įvykus įmonėje sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe arba lengvam nelaimingam atsitikimui darbe, kurį ištyrus buvo nustatyta, kad rizikos veiksnys galėjo būti sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo priežastis arba darbuotojui įtarus ar nustačius profesinę ligą. 4.6. valstybiniam darbo inspektoriui nustačius įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir įpareigojus darbdavį nustatytu laiku atlikti rizikos vertinimą; 4.7. kai kitos inspekcijos ar kontroliuojančios tarnybos (Valstybinė energetikos inspekcija, Valstybinė statybos inspekcija ar kitos) nustato techninės saugos reikalavimų pažeidimus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad VDI ankstesniais patikrinimais yra nustačiusi, kad bendrijoje, be kitų pažeidimų, nėra pilnai įvertinta darbuotojų profesinė rizika, todėl bendrijos pirmininkei V. A. 2011 m. vasario 14 d. surašė reikalavimą R1 0567-0473, kurio vienas iš reikalavimų (3 punktas) buvo pašalinti šį pažeidimą, t. y. įvertinti profesinę riziką (b. l. 52-54), tačiau minėto reikalavimo 3 punktas nebuvo įvykdytas. VDI 2012 m. rugsėjo 25 d. dėl bendrijos buvo gautas skundas, todėl bendrijoje buvo atliktas dar vienas patikrinimas, kurio metu pasitvirtino informacija, kad bendrijoje nėra įvertinta profesinė rizika. Paaiškinime VDI V. A. nurodė, kad bendrijos darbuotojų (buhalterės, sargų ir elektriko) profesinė rizika nėra įvertinta, nes patalpos, kuriose vykdoma bendrijos veikla ((duomenys neskelbtini), Vilnius) nepriklauso bendrijai (b. l. 23). Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nėra tikslinga kviesti specialistus, kurie įvertintų profesinę riziką, nes gali taip būti, kad vieną dieną atlikus įvertinimą, kitą dieną bendrijos budėtojams jau teks išsikraustyti iš šios patalpos, kadangi nėra sudaryta jokios sutarties tarp bendrijos ir patalpos savininko. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, aplinkybė, kam nuosavybės teise priklauso patalpos, nėra reikšminga, nes vadovaujantis DK nuostatomis, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo vietoje būtų įvertinta profesinė rizika.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. A. pateikė Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą (b. l. 45-50), tačiau tai negali būti laikoma įrodymu, kad profesinės rizikos vertinimas Bendrijoje buvo atliktas. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu patvirtintos Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso pildymo tvarkos, galiojusios iki 2012-07-14, 1 p. numatė, jog įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą pildo visos įmonės, įstaigos, organizacijos pagal profesinės rizikos vertinimo ir nustatymo įmonėje duomenis, tuo tarpu šios tvarkos 2 p. įtvirtino, kad profesinės rizikos vertinimas atliekamas vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais, informaciniame priede nurodytais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais ir profesinės rizikos vertinimo rekomendacijomis, kurios pateiktos Valstybinės darbo inspekcijos internetiniame puslapyje (www.vdi.lt). Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 7 p. numatyta, kad rizikos identifikavimas įmonėje vykdomas pasitelkiant: įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybas, turinčias Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų tvarka apmokytus ir atestuotus specialistus; nustatyta tvarka atestuotas įstaigas, teikiančias samdomų darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų paslaugas; darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus, atitinkančius Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatų 21–26 punktuose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus ir turinčius nustatyta tvarka išduotą šios veiklos licenciją. Nuostatų 9 p. įtvirtina, kad nustačius rizikos vertinimo objektus, darbdavys patvirtina rizikos vertinimo darbų planą, kuriame nurodoma: rizikos veiksnių ir darbo vietų, kuriose bus atliekamas rizikos tyrimas ir nustatymas, sąrašas ir skaičius darbuotojų, kurie gali būti veikiami rizikos veiksnių, rizikos vertinimo darbų apimtys ir atsakingi įmonės darbuotojai už rizikos tyrimą ir/ar tyrimo organizavimą, rizikos nustatymą ir/ar nustatymo organizavimą pagal rizikos tyrimo rezultatus, Nuostatų 10 p. numato, kad rizikos tyrimo etape nustatomi esančių rizikos veiksnių dydžiai, poveikio trukmė ir priežastys, sąlygojančios jų pasireiškimą, ir darbuotojų, kurie yra veikiami ar gali būti paveikti rizikos, skaičius, rizikos nustatymo etape analizuojami rizikos tyrimo rezultatai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo (Nuostatų 16 p.), nustačius riziką ir priėmus sprendimą dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai paveda įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai užpildyti profesinės rizikos nustatymo kortelę (Nuostatų 21 p. ), profesinės rizikos nustatymo kortelių duomenys apibendrinami ir užpildomas Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas, kurio tipinę formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras (Nuostatų 22 p.). Atsižvelgęs į šias teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas yra pildomas tik atitinkamą kvalifikaciją turintiems specialistams realiai atlikus profesinės rizikos vertinimą Nuostatuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, jog toks profesinės rizikos vertinimas bendrijoje realiai buvo atliktas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. A., būdama bendriją atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad bendrijoje būtų įvertinta darbuotojų profesinė rizika, tuo pažeisdama DK 264 str. 2 d. 1 p. reikalavimus.
Dėl DK 265 str. 5 d. pažeidimo.
DK 265 str. 5 d. numatyta, kad darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir su sveikatos priežiūros įstaiga suderintą sveikatos pasitikrinimų grafiką; su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus. Valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimu V. A. inkriminuotas DK 265 str. 5 d. pažeidimas dėl to, kad ji, būdama Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrijos pirmininke, bendriją atstovaujančiu asmeniu, (pažeidimo padarymo vieta – bendrijos veiklos ir registracijos vieta: (duomenys neskelbtini), Vilnius) neužtikrino, kad darbuotojai būtų pasirašytinai supažindinti su sveikatos tikrinimų grafiku, t. y. pagal 2012 m. rugsėjo 25 d. skundą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų bendrijoje, buvo nustatyta, kad darbuotojai nėra supažindinti su bendrijos sveikatos tikrinimo grafiku.
Iš bylos medžiagos matyti, kad VDI bendrijos pirmininkei V. A. 2011 m. rugpjūčio 3 d. taip pat surašė reikalavimą Nr. R1 0208-1211, kurio vienas iš reikalavimų (1 punktas) buvo patvirtinti darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką bei su grafiku darbuotojus supažindinti pasirašytinai (reikalavimo 1 punktas) (b. l. 57-58), tačiau reikalavimo 1 punktas taip pat nebuvo įvykdytas. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. A. VDI pateikė bendrijos budėtojų asmens sveikatos patikrinimo grafiką (b. l. 24), tačiau jis nebuvo patvirtintas darbuotojų parašais. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. A. pateikė teismui Bendrijos budėtojų asmens sveikatos patikrinimo grafiką, pasirašytą darbuotojų (b. l. 43), darbuotojų supažindinimo su grafiku data nenurodyta. Kaip pirmosios instancijos teisme nurodė pati V. A., darbuotojai su sveikatos pasitikrinimų grafiku pasirašytinai buvo supažindinti jau po VDI patikrinimo, išvykus VDI inspektoriams, t. y. jau po pažeidimo užfiksavimo, todėl tai nešalina apeliantės administracinės atsakomybės.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. A., būdama bendriją atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad darbuotojai būtų pasirašytinai supažindinti su sveikatos tikrinimų grafiku, tuo pažeisdama DK 265 str. 5 d. reikalavimus.
Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad V. A. pažeidimas, numatytas ATPK 41 str. 1 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.