Utenos apylinkės teismo nuosprendis, 1-193-844/2019

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-04-05
Bylos Nr.: 1-193-844/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-39109-2016-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vaidas Vasiliauskas
Kaltinamasis: J. T.
Civilinis ieškovas: N. T.
Advokatai: Egidijus Labuckas, Raimonda Venckutė

Kategorijos

1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-193-844/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39109-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1.; 2.3.6.4.2. (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 5 d.Visaginas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Zitai Stankevičienei, dalyvaujant prokurorui Genadijui Jefimovui, kaltinamajam J. T., jo gynėjai advokatei Raimondai Venckutei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. T., jo gynėjui advokatui Egidijui Labuckui, vertėjai Nadeždai Gruzdevai, viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, išsituokęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), 9 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Visagine, ir (duomenys neskelbtini), Visagine, teistas:

1) 2009-04-15, Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalį.

2) 2009-09-28, Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį ir BK 290 straipsnį.

3) 2010-05-06, Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-09-28, Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir pakeista bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose su 24 MGL (3120 Lt) dydžio bauda (įskaitant 4 MGL baudos už 2 sulaikymo dienas, kuri pradėta vykdyti atskirai. Laisvės atėmimo bausme atlikęs. Bauda nesumokėta.

4) 2013-11-08, Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 290 straipsnį ir 286 straipsnį laisvės atėmimo bausmėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir skirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta šiuo nuosprendžiu bausmė subendrinta bausmių sudėjimo būdu su 2009-09-28, Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 24 MGL (3120 Lt) dydžio bauda, ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams su 24 MGL (3120 Lt) dydžio bauda. Nurodyta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Nurodyta baudos bausmę vykdyti atskirai nuo šio nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės. Į bausmės laiką imtinai įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia skaičiuota nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos t. y., nuo 2013-11-08. Kardomoji priemonė suėmimas palikti nepakeista iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laisvės atėmimo bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T., 2016 m. rugpjūčio 18 d., apie 3 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie suoliukų, esančių netoli prekybos centro „Bikuva”, adresu Visaginas, Veteranų g. 4, tyčia sudavė ne mažiau, kaip keturis smūgius kumščiu nukentėjusiajam N. T. į veidą, o pastarajam nuo smūgių nukritus ant žemės, pagriebė jį už megztinio ir tempė nukentėjusįjį N. T. žeme, paskui kojomis spyrė ne mažiau kaip dvidešimt kartų nukentėjusiajam N. T. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimą kairėje krūtinės ląstos pusėje, žaizdą dešiniame ausies kaušelyje, lengvo laipsnio galvos sukrėtimą, kaklo 1-2 slankstelių panirimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip atėmęs jam galimybę priešintis, pagrobė, nuimdamas nuo N. T. pečių, jo rankinę, 40 Eur vertės, kartu su rankinėje buvusiais 30 Eur grynųjų pinigų, bei skėčiu, 20 Eur vertės, ir nuo nukentėjusiojo dešinės rankos mažojo piršto numovė sidabrinį žiedą – 20 Eur vertės, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais, padarė nutekėjusiajam N. T. 110,00 Eur turtinę žalą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. T. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir paaiškino, kad jis jokių veiksmų, kurie nurodyti jam pareikštame kaltinime neatliko, nes tuo laiku, kuris yra nurodytas jam pareikštame kaltinime, jo nebuvo Lietuvoje, ir jis gyveno Didžiojoje Britanijoje. Nukentėjusiojo nepažįsta ir su juo niekada nebuvo susitikęs. 2016-08-18, apie 3 val., jo tikrai nebuvo Visagine. Į Visaginą, iš Didžiosios Britanijos jis atvyko 2016-08-21. Atvyko aplankyti tėvų. Į Lietuvą atvyko autobusu. Lietuvoje buvo kažkur iki 2016-08-30, o tada vėl išvyko gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją. Į užsienį vėl išvyko autobusu. Būdamas Lietuvoje visą laiką praleido su tėvais. Kartu eidavo grybauti, uogauti. Kalbėdavosi apie gyvenimą ir pan.. Mano, kad gali būti, jog nukentėjusysis jį su kuo nors supainiojo. Gal jis vaikystėje nuo nukentėjusiojo mergaitę nuviliojo ir dėl to nukentėjusysis dabar pyksta. Nuotraukose, kurios yra bylose, yra ne jis. Mano, kad šios nuotraukos suklastotos. Jis jokioje kavinėje „Tomas“, 2016-08-18, nebuvo. Taip pat jis nebuvo prie perkybos centro „Domino“. Su V. E. nebuvo susitikęs. Šio asmens nepažįsta. Kadangi jis nieko nepadarė, todėl nepripažįsta ir nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir taip pat nepripažįsta teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio. Būdamas minėtu laikotarpiu Visagine, jis su niekuo kitu, išskyrus savo tėvus, nebendravo. Niekur nesilankė. Visagine nieko nebepažįsta. Čia tik anksčiau gyveno ir mokėsi, o vėliau išvyko dirbti ir gyventi į užsienį. Mano, kad šis teismo procesas yra cirkas. Su ekstradicijos išlaidomis nesutinka. Jam niekas nėra sakęs, kad jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jam apie tai telefonu yra sakiusi tik motina. Ji sakė, kad pas ją į namus buvo atėję policijos pareigūnai ir jo ieškojo. Kad yra paieškomas, sužinojo tik tada, kada buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. T. parodė, kad 2016-08-17, apie 21 val., jis su kaltinamuoju J. T. susipažino „Uniclub“ žaidymų salone. Prieš tai jie nebuvo pažįstami. Šiame salone jie vartojo alkoholinius gėrimus, kalbėjosi, žaidė žaidimų automatais. Pasibaigus žaidimų salono darbo laikui, nutarė dar išgerti. Kadangi jau buvo vėlu, išsikvietė taksi ir nuvyko į naktinę alkoholinių gėrimų parduotuvę „Tomas“, kuri yra Visagino mieste, nes norėjo nusipirkti alkoholio. Į šią parduotuvę buvo užėjęs ir J. T.. Šioje parduotuvėje, alkoholinių gėrimų išsinešimui jiems nepardavė, be to jie buvo visi neblaivūs. Prie šios parduotuvės jie taip pat susipažino ir su V. E.. Jis taip pat norėjo dar išgerti, todėl prisijungė prie jų. Atsimena, kad alkoholinių gėrimų jiems parūpino taksistas. Jie nusipirko vieną butelį brendžio. Su taksi automobiliu jie visi trys atvyko prie parduotuvės „Bikuva“, prie kurios yra suoliukai. Ir ten visi trys pradėjo gerti brendį. Buvo apie 2 valanda nakties. Visi trys matėsi pirmą kartą, ir iki šiol nebuvo pažįstami. Nors nukentėjusysis ir nepažinojo nei kaltinamojo, nei liudytojo, pamanė, kad jie yra normalūs žmonės ir pagalvojo, kodėl gi su jais nepraleisti laiko. Gerdami brendį jie kalbėjosi, pasakojo, kas ką veikia. Atsimena, kad J. T. sakė, kad jis dirba užsienyje ir netrukus jau išvažiuos iš Lietuvos. Visi trys gerdami brendį bendravo draugiškai. Praėjus kažkur pusvalandžiui, V. E. pasakė, kad dingo jo telefonas. Savo telefoną V. E. pamatė pas J. T.. Tada J. T. pradėjo kaltinti N. T. V. E. telefono vagyste. J. T. darėsi vis agresyvesnis. Sakė N. T., kad jis gali jį sumušti ir jam už tai nieko nebus, nes jis išvažiuoja į užsienį. J. T. dominavo šioje situacijoje. Kadangi N. T. matė, kad tuojau kils konfliktas, stengėsi elgtis ramiai. Atsimena, jog J. T. sakė, kad jis yra „sėdėjęs“ kalėjime, ir sakė, kad jam visiškai tas pats, jog jį sumuš. Netrukus J. T. pradėjo muštis. Tuo metu jis buvo stambesnis, buvo toks „pasportavęs“. N. T. vengė muštynių, todėl traukėsi labiau į apšviestą vietą. Tuo metu J. T. jam kokius keturis kartus trenkė kumščiu į veidą. Pradėjo spardyti kojomis. Nuo J. T. smūgių N. T. nukrito ant žemės. Jam nukritus ant žemės J. T. jį tempė už megztinio. N. T. rankomis užsidengė veidą, kad išvengtų smūgių, nes J. T. jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Tuo metu daugiau jokių žmonių šalia nebuvo. Jie buvo tik trise. Vieną akimirką N. T. net prarado sąmonę. Kada atsigavo pamatė, kad J. T. nuo jo peties nuėmė rankinę. Rankinę jis įvertino 40 Eur. Taip pat rankinėje buvo 30 Eur grynųjų pinigų ir skėtis, 20 Eur vertės. Kada atsipeikėjo, pajuto, kad ant dešinės rankos mažojo piršto nebėra žiedo. Nukentėjusysis parodė, kad tuo metu nebuvo labai girtas. Viską gerai atsimena. Matė savo rankinę J. T. rankose. Matė, kaip jis nešinas savo rankose jo rankinę nueina. J. T. jam sakė, kad už tai jam nieko nebus, nes jis yra „sėdėjęs“, ir ryte išvažiuoja į užsienį. N. T. jo prašė grąžinti daiktus, tačiau J. T. sakė, kad jis jų jam negrąžins. Tada N. T. jo prašė, kad jis jam atiduotų bent namų raktus. Tada J. T. atsegė jo rankinę, iš jos paėmęs N. T. buto raktus, juos jam numetė, lyg kokiam šuniui. Numetęs raktus, J. T. išėjo, išsinešdamas ir jo rankinę su joje buvusiais pinigais ir skėčiu. N. T. nežino, nes buvo praradęs sąmonę, ar J. T., jį gulintį ant žemės, apieškojo. Jo telefonas iš kelnių kišenės nedingo. Atsimena, kad prasidėjus muštynėms V. E. pabėgo. Muštynių metu J. T. buvo pyktas ir stipriai bei negailestingai jį spardė. N. T. ieškojo žiedo toje vietoje, kurioje jį mušė, tačiau jo nerado. Parodė, kad buvo labai sumuštas. Dar iš pradžių manė, kad pagulės ir praeis sumušimai, tačiau ryte, jo motina pamačiusi jo būklę, iškvietė greitąją pagalbą ir jis buvo paguldytas į ligoninę. N. T. parodė, kad jis nemėgsta muštis, nėra konfliktiškas. Yra tvirtai įsitikinęs, kad jį sumušė ir apiplėšė J. T.. Dėl sumušimų N. T. jautė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, gydėsi apie tris mėnesius. Parado dalį darbo užmokesčio. Savo civilinio ieškinio reikalavimus palaiko pilnai. Paminėjo, kad po jo sumušimo jam buvo praplėšta ausis, kurią ligoninėje jam susiuvo. Buvo padarytos trys siūlės.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas V. E. parodė, kad tiksliai laiko neatsimena, tačiau tai galėjo būti 2016 metų rugpjūčio mėnesį. Jis pirmą kartą buvo susitikęs su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju. Su jais atsitiktinai susipažino Visagino mieste. Norėjo kartu išgerti alkoholio. Tą vakarą jis buvo neblaivus. Atsimena, kad kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju prie prekybos centro „Domino“ vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo naktis, tačiau jau gerokai po vidurnakčio. Atsimena, kad išgertuvių metu pasigedo savo telefono ir pamatė, kad jis yra pas J. T.. Liudytojas teigia, kad jis nepajuto, kada jo telefoną ištraukė. Atsimena, kad dėl telefono J. T. pradėjo kaltinti N. T. ir jam smogė. J. T. labai staigiai smogė N. T., nes V. E. net nespėjo sureaguoti. Dar V. E. pasirodė, kad ant J. T. kelnių diržo lyg ir yra dėklas su peiliu, todėl V. E. išsigando ir pabėgo. Tą vakarą V. E. buvo labai stipriai apgirtęs, tačiau atsimena, kad taksi automobiliu vyko į kažkokią naktinę parduotuvę, gėrė brendį. Dar paminėjo, kad tuo metu jis dar nelabai gerai suprato rusų kalbą, neseniai buvo atvykęs į Visaginą. Liudytojas matė, kaip po pirmų J. T. smūgių N. T. nukrito ant žemės. Dar norėjo jį apginti, tačiau supratęs, kad gali būti pačiam blogai, pabėgo. Tiksliai atsimena, kad konflikte dalyvavo J. T. ir būtent jis mušė nukentėjusįjį N. T.. Neatsimena, ar tą vakarą N. T. turėjo rankinę. Teigia, kad neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąjį. Teigia, kad jis (t. y. V. E.) tikrai nemušė N. T.. Muštynių metu jie buvo tik trise. Daugiau žmonių nebuvo.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklausta K. O. parodė, kad J. T. yra jos sūnus. Ji nežino už ką jį suėmė. Jis nieko nepadarė. Teigia, jog atsimena, kad J. T. iš Anglijos į Lietuvą buvo atvykęs, gal prieš du, o gal prie tris metus, rugpjūčio mėnesį. Gal tai galėjo būti ir 2016 metai, tiksliai neatsimena. Sugrįžęs iš Anglijos jis visą laiką buvo namuose. Į Angliją sūnus išvažiavo atgal, kažkur rugpjūčio mėnesio pabaigoje. 2016 metais, sūnus gal buvo Švedijoje ar Vokietijoje. Sūnus atvyko iš Anglijos 2016 metų rugpjūtį ir visą mėnesį buvo Lietuvoje. Jie kartu eidavo grybauti, uogauti. Jurijus turi draugą, su kuriuo išvažiavo į Angliją. Žino, kad sūnui pareikšti kaltinimai. Atsimena, kad kažkur praėjus mėnesiui po sūnaus išvykimo į Angliją, pas ją į namus buvo atvykę policijos pareigūnai ir ieškojo Jurijaus. Ji policijos pareigūnų klausė, ką Jurijus padarė, tačiau jie nesakė. Ji Jurijau pranešė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai ir jo ieškojo, tačiau Jurijus sakė, kad jis nieko nepadarė. Jurijus prašė, kad ji nueitų į policiją ir paklaustų, ką jis padarė, tačiau ji į policiją nėjo. Jurijus Anglijoje dirbo ir gyveno. Policijos pareigūnai jai sakė, kad Jurijus bus paieškomas. Ji apie tai sakė ir Jurijui, tačiau šis sakė, kad jam Anglijoje dar reikia padirbėti. Atsimena, kad Jurijus 2016 metų rugpjūtį anksti išvyko į Angliją. Ji Vilniuje pasitiko sesuo. Atsimena, kad ji Jurijų pažadino apie 3 val., nakties, kad jis suspėtų nusiprausti. Tad susitvarkęs, apie 6 val., ryto autobusu išvyko į Vilnių, o iš ten į Angliją. Mano, kad Jurijus iš Anglijos atvyko 2016 metų liepos mėnesio pabaigoje, o į Angliją išvyko rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Pas jį ji nebuvo pastebėjusi jokios svetimos rankinės.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai:

2016-08-18, N. T. protokolas – pareiškimas policijos įstaigai, kuriame užfiksuota, kad 2016-08-18, apie 3 valandą, prie prekybos centro „Bikuva” įvyko konfliktas tarp jo (N. T.) ir vaikino, su kurio susipažino lošimo automatų salone „Uniclab“, adresu Visaginas, Veteranų g. 2, kurio metu vaikinas jam nemažiau kaip 4 kartus kumščiu sudavė per veidą, jis nugriuvo ir vaikinas nemažiau kaip 20 kartų su kojomis spyrė jam į įvairias kūno vietas. Po to nuėmė nuo pečių rankinuką kainuojantį 40 eurų, kuriame buvo 30 eurų, raktai nuo buto. Raktus vaikinas grąžino ir pasišalino. Jam padaryta 70,00 Eur žala (1 tomas, b. l. 58-60).

2016-10-24, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad parodymų patikrinimo metu nukentėjusysis N. T. patvirtino savo duotus parodymus. Naudojant manekeną, kaip ir kur konkrečiai jam buvo suduota smūgių jis negalėjo parodyti, nes sakė jog, kai jis buvo mušamas, jis veidą buvo užsidengęs rankomis, o parodyti vietos, kurioje jis buvo apiplėštas parodyti gali. Nuvykus prie prekybos centro „Bikuva”, esančio Visagine, Veteranų g. 4, N. T. nurodė prekybos centro „Bikuva” pietryčių pusėje esančius suolelius ir pasakė, kad 2016-08-18, paryčiui ant suolelių sėdėjo jis ir dar du jaunuoliai, kuriuos jis yra atpažinęs ikiteisminio tyrimo metu, kai vienas jaunuolis pasakė, kad dingo jo telefonas. N. T. parodė vietą, kurioje jis atgavo sąmonę ir pastebėjo, kad yra apiplėštas. Ta vieta yra ant žolės, pėsčiųjų takelyje, kuris yra tarp prekybos centrų „Bikuva“ ir „Domino“ (1 tomas, b. l. 66-70).

2019-01-09, nukentėjusiuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas N. T. parodė, kad pažįsta J. T. nuo 2016 metų. Jie susitiko, susipažino žaidimų salone „Uniclub”, tai buvo rugpjūčio 17 d, apie 9 valandą vakaro. Pirmą valandą nakties salonas uždaromas ir jie nusprendė dar nusipirkti alkoholio. Jis (N. T.) sėdėjo bei žaidė automatu, kai J. T. priėjo ir kažko paklausė. „Uniclub” užsidarinėjo pirmą valandą nakties ir jie nuvažiavo nusipirkti papildomai alkoholio. Ten jie susipažino dar su vienu žmogumi vardu Viktoras, jo pavardės nežino. Jis (V. E.) atėjo ir pasakė, kad gali nupirkti alkoholio, bet jam nepardavė, nes jis buvo neblaivus. Tada J. T.pasakė, kad jis gali pabandyti, bet ir jam taip pat nepavyko. Toje vietoje Jurijų užfiksavo kamera. Kadangi alkoholio niekur nenusipirko, jie paprašė taksisto nupirkti alkoholio, o pastarasis jiems ir nupirko vieną litrą brendžio „Tores“. Po to jie nuvažiavo prie parduotuvės „Bikuva” gerti brendžio, kurį gėrė ant suoliuko prie „Bikuvos” parduotuvės. Gėrė trise - jis, Jurijus ir Viktoras. Paskui, po kurio laiko Viktoras pareiškė, kad dingo jo telefonas. Tada Jurijus pradėjo kaltinti jį (N. T.), kad jis pavogė tą telefoną. Iš tikrųjų jis (N. T.) nėra vagis ir tuo neužsiima, bet nusprendė prisipažinti, nes suprato, kad čia vyksta nelabai geri reikalai. Pripažino, kad jis pavogė bei pasakė J. T. „einam tuojau parodysiu kur jį padėjau“. Mano, kad iš tikrųjų telefoną pavogė pats Jurijus, tačiau pradėjo kaltinti jį ( N. T.). Apkaltino jį (N. T.), kad šis iš Viktoro pavogė telefoną, bet jis (N. T.) žinojo, kad to nedarė ir, kad prasidės muštynės, todėl jis pasakė: „einam, parodysiu”, norėdamas išeiti į apšviestą vietą, kur galimai galėjo būti žmonių, nes tuo metu išviso nieko nebuvo. Kai jie ėjo vienas šalia kito, Jurijus pasakė: „einam ir parodysi”, bet jis žinojo, kad telefonas, pas jį (Jurijų). Tada jis (J. T.) pasakė: „Sustok” bei keturis kartus trenkė jam (N. T.) į veidą. Smūgiai buvo vidutinio stiprumo. Toliau jis paėmė jį (N. T.) už megztinio ir vilko žeme. Taip Jurijus tempė jį tris, keturis metrus. Po to Jurijus dar jam trenkė apie penkis kartus kojomis į įvairias kūno vietas. Jurijus toliau jį tempė, po to sustojo ir pradėjo mušti kojomis į įvairias kūno vietas. Tuo metu jis nusprendė dengti veidą, kad apsaugotų dantis, o jis (J. T.) tuo metu mušė. Jis (N. T.) nežiūrėjo, kaip mušė. Po to jis (J. T.) kažkuriam laikui lyg ir nusiramino, o jis ( N. T.) gulėjo veidu į žemę ir girdėjo Viktorą su Jurijumi kalbantis, bet tai buvo dideliu atstumu nuo jo, apie ką konkrečiai jie kalbėjo jis (N. T.) negirdėjo. Viktoras buvo šiek tiek toliau nuo jo (N. T.). Po to jis gavo dar 15 smūgių į įvairias kūno vietas. Kas mušė negali konkrečiai pasakyti, nes gulėjo veidu į žemę. Jis su savimi turėjo rankinę, skėtį, 30 eurų, kurie buvo rankinėje ir žiedą ant piršto. Jis pakėlė galvą ir pamatė, kad konkrečiai Jurijus nuėjo su jo rankine, kurioje buvo 30 eurų ir skėtis, ir nuo piršto dingo žiedas. Neturi supratimo, kaip dingo žiedas, jis paskui apieškojo tą vietą, bet žiedo nerado. Tuo kaip ir viskas baigėsi, visi pabėgo. Jis būdamas tokios būsenos nieko negalėjo padaryti, suprato, kad yra rytas, reikia keltis ir eiti namo, ir nuėjo iki namų. Dingusius daiktus vertina 110 eurų. Rankinė 40 eurų vertės, 30 eurų pinigais, skėtis 20 eurų vertės ir žiedas 20 eurų vertės. Nuėjo iki namų, nusprendė išsimiegoti, ryte nubudęs negalėjo pajudinti kaklo. Mama iškvietė greitąją ir jį paguldė į ligoninę, o vėliau vyko visos procedūros su policija (1 tomas, b. l. 80-81).

2016-08-23, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiajam N. T. buvo parodytos 6 asmenų nuotraukos ir pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus. Nuotrauka Nr. 6 yra V. E. nuotrauka, kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su tiriama baudžiamąja byla, nuotraukos. N. T. pareiškė, kad jis atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 6. Su šiuo asmeniu 2016-08-18 nuo 1 val. iki 4 val., vartojo alkoholinius gėrimus ant suoliuko prie parduotuvės „Bikuva”, Visagine, Veteranų g. 4. Šį asmenį atpažįsta iš nosies, lūpų, ausų, veido bruožų (1 tomas, b. l. 82-83).

2016-09-02, tyrėjo tarnybinis pranešimas „Dėl asmens tapatybės ir jo buvimo vietos nustatymo“, kuriame užfiksuota, kad 2016-08-18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39109-16, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas vaizdo įrašas iš parduotuvės-baro „Tomas”, Visagine, Taikos pr. 80, kuriame yra užfiksuotas asmuo, kuris buvo 2016-08-17 nuo 23:30 val. iki 2016-08-18 04 valandos kartu su N. T. ir V. E.. Vėliau sumušė N. T. ir pagrobė iš jo asmeninius daiktus. Vykdant paieškos veiksmus buvo nustatyta, kad nusikaltimą įvykdė J. T., gimęs 1985 m., gyvenantis Visagine, Taikos pr. 84-86 (1 tomas, b. l. 74).

2016-09-05, daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas CD, kuriame yra vaizdo įrašas iš parduotuvės - baro „Tomas”, esančios Visagine, Taikos pr. 80. Apžiūros metu nustatyta, kad CD diske yra du aplankalai: aplankalas, kurio pavadinimas „LOST. DIR” yra tuščias; aplankale, kurio pavadinimas yra „SIBK20160901” yra 20 aplankalų. Aplankale, kurio pavadinimas yra „cam01” yra failas „0818”. Kituose aplankaluose, kurie yra aplankale „SIBK20160901” yra programinės įrangos failai. Peržiūrėjus failą, kurio pavadinimas „0818” buvo nustatyta, kad jame yra įrašyti 25 failai su vaizdo įrašu iš parduotuvės „Tomas”, esančios Visagine, Taikos pr. 80, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nuo 00 val. iki 03 val. 04 min.. Peržiūrint 1 failą: „Event20160818005756001” buvo nustatyta, kad 02:24 val., vaizdo įraše parduotuvėje „Tomas”, esančioje Visagine, Taikos pr. 80, matosi vyras trumpų tamsių plaukų, dėvintis juodos spalvos sportinius marškinėlius. Kiti vaizdo įrašai, esantys faile „0818” ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-39109-16 nereikšmingi (1 tomas, b. l. 85-89).

2016-09-05, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiajam N. T. buvo parodytos 6 asmenų nuotraukos ir pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus. Nuotrauka Nr. 1 yra J. T. nuotrauka, kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su tiriama baudžiamąja byla, nuotraukos. N. T. pareiškė, kad jis atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 1 ir nurodo, kad tai yra tas jaunuolis, kuris naktį iš 2016-08-17 į 2016-08-18 jam (N. T.) sudavė į veidą ne mažiau 4 kartų ir spardė jį (N. T.) kojomis. Minėtą jaunuolį jis atpažįsta pagal veido bruožus, kuriuos yra įsidėmėjęs vizualiai bei pagal kūno sudėjimą (1 tomas, b. l. 90-92).

2016-11-25, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3581/16(01), kurioje konstatuota, kad N. T. nustatytas odos nubrozdinimas kairėje krūtinės ląstos pusėje, žaizda dešiniame ausies kaušelyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kaklo 1-2 slankstelių panirimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-08-18) ir būdu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaklo 1-2 slankstelių panirimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais (1 tomas, b. l. 171-173).

2016-09-07, liudytojos K. O. apklausos protokolas, kuriame užfiksuota, kad ji ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jos sūnus J. T. 2016-08-19, išvyko iš Lietuvos. Ji pati asmeniškai jį palydėjo į traukinį, kuriuo jis išvyko į Vilnių (2 tomas, b. l. 3-4).

2019-01-08, akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistatos metu tarp liudytojo V. E. ir įtariamojo J. T., liudytojas davė tokius pačius parodymus, kaip ir bylos nagrinėjimo teisme metu, o įtariamasis J. T. neneigė, kad jis 2016 metais lankėsi lošimo klube „Uniklub“, kuris yra prekybos centre „Domino“, tačiau savo kaltės dėl jam pareikšto įtarimo nepripažino (1 tomas, b. l. 87-89).

2019-01-08, akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistatos metu tarp nukentėjusiojo N. T. ir įtariamojo J. T., nukentėjusysis davė tokius pačius parodymus, kaip ir bylos nagrinėjimo teisme metu, o įtariamasis J. T. savo kaltės dėl jam pareikšto įtarimo nepripažino (1 tomas, b. l. 91-94).

Baudžiamoji byla išnagrinėta J. T. pareikštų kaltinimų ribose.

Nors kaltinamasis J. T. ir neprisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo, tačiau teisme išklausius nukentėjusiojo N. T. parodymų, liudytojo V. E. parodymų, susipažinus su 2016-08-05, daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, daroma išvada, kad būtent J. T. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė nusikaltimą numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. T. parodymais, nes jie yra išsamūs, logiški, nuoseklūs ir sutampa su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, jų visetu. Liudytojas V. E. taip pat išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes. Jo parodymai taip pat yra nuoseklūs ir logiški, sutampantis su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. T. parodymais, duotais tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Netikėti šių proceso dalyvių parodymais, teismas, kaip jau ir minėjo, neturi pagrindo.

Teismas susipažinęs su 2016-08-05, daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, taip pat matęs J. T. teismo salėje, daro išvadą, kad prie šio protokolo esančiose fotolentelėse yra užfiksuotas būtent J. T.. Abejoti, kad šios fotonuotraukos, gali būti suklastotos, teismui nėra pagrindo.

Policijos pareigūnai, baudžiamojoje byloje, esančiose procesiniuose dokumentuose yra tiksliai nurodę, iš kur gavo vaizdo kameromis fiksuotą vaizdą, kuriame yra užfiksuotas J. T., 2016-08-18, 02:24 val., besilankantis parduotuvėje „Tomas“, esančioje Taikos pr. 80A, Visagine, ir kuris išsamiai aprašytas 2016-09-05, daiktų apžiūros protokole. Netikėti policijos pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu procesiniuose dokumentuose fiksuota informacija, teismas, šiuo atveju, neturi jokio pagrindo.

Šis byloje esantis įrodymas, patvirtina nukentėjusiojo N. T. ir liudytojo V. E. teisme duotus parodymus dėl įvykio, taip pat objektyviai įrodo, kad jie 2016-08-18, Visagine, buvo kartu su J. T., ir paneigia kaltinamojo J. T. teisme duotus parodymus, kad 2016-08-18, jo Lietuvos Respublikoje ir Visagino mieste jau nebuvo.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo J. T. teisme duotus parodymus, nes jie yra gynybinio pobūdžio, siekiant išvengti atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo.

Liudytoja K. O. yra kaltinamojo J. T. motina, todėl jos parodymai duoti bylą nagrinėjant teisme, taip pat vertinami kritiškai, kaip siekis padėti savo sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas tik pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. O. tiksliai parodė, kad J. T. iš Lietuvos į Angliją išvyko 2016-08-19.

Išklausius nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. T., liudytojo V. E. teisme duotų parodymų dėl J. T. pareikšto kaltinimo, ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir juose užfiksuotus duomenis, nustatyta, kad jie atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes, bei BPK 20 straipsnyje nurodytus požymius, todėl konstatuojama, kad visi paminėti įrodymai patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta J. T. inkriminuota nusikalstama veika ir kad ją padarė kaltinamasis J. T.. Veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Plėšimas yra vienas pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei. Plėšimui būdinga tai, kad turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Jeigu pieš užvaldant svetimą turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis rankomis ar kūnu pastumiamas, apkabinamas, prilaikomas, tai tokia veika kvalifikuojama, kaip plėšimas.

Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad kaltinamojo J. T. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa, yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš J. T. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 465,36 eurų turtinę žalą už N. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Civiliniame ieškinyje ieškovo atstovas nurodo, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39109-16 dėl N. T., gimusio (duomenys neskelbtini), sužalojimo. Dėl patirtų sužalojimų N. T. gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. N. T. suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina - 465,36 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

Už N. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta bazinėmis kainomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - LR SAM 2006-12-22 įsakymas Nr. V-l 113 bei jo pakeitimai). N. T. gydymo kainą sudarė: Pacientas nuo 2016-08-18 iki 2016-08-24 gydytas VšĮ Visagino ligoninėje. Gydymo paslaugų balų suma 442,59 balų (LR SAM 2006-12-22 įsakymas Nr. V-1113 bei jo pakeitimai). Stacionarinių paslaugų balų vertė apskaičiuojama LR SAM 2006-12-22 įsakymo Nr. V-1113 bei jo pakeitimais 11 punktu, t.y. lėšų stacionarinėms paslaugoms apmokėti suma gaunama padauginus šių paslaugų apskaičiuotąją balo vertę iš faktiškai suteiktų paslaugų balų sumos. Balo vertę apskaičiuoja teritorinės ligonių kasos. VšĮ Visagino ligoninės 2016 m. rugpjūčio mėn. vieno balo vertė buvo lygi 1,05145 Eur. Visa gydymo kaina buvo 465,36 Eur. N. T. gydymo kainą 465,36 Eur dėl patirtos traumos sumokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa (toliau - Panevėžio TLK). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2006-03-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2006 išaiškino, kad „atsižvelgiant į sveikatos draudimo sistemos pobūdį, t. y. kad sveikatos draudimu sukuriama sistema, garantuojanti sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui (pvz., gydytojui diagnozavus sveikatos sutrikimus ir pan.), sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą, darytina išvada, kad sveikatos draudimo įstaigų turėtos išlaidos nėra tiesiogiai siejamos su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais ar žalą padariusių asmenų draudimu nuo neteisėtų veiksmų, kuriais padaroma žala asmens sveikatai, be to, valstybė sveikatos draudimu nesiekia atlyginti žalos už kitus asmenis, todėl, atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būtų išieškomos iš kaltųjų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka“. LAT 2008-05-22 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2008 dar kartą akcentavo, kad „atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnyje nustatyta tvarka“. N. T. su nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 1 d., nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str., numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. 1 p., numatyta, kad iš PSDF biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. 1 p., 31 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš PSDF biudžeto lėšų, ir už kitą PSDF biudžetui padarytą žalą. Nusikalstama veika PSDF biudžetui buvo padaryta 465,36 Eur žala, nes tokia suma buvo apmokėta už N. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 tomas, b. l. 128-130; 125-127).

Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, yra pareiškęs prašymą, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (3 tomas, b. l. 61-62).

Baudžiamoji byla išnagrinėta civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) 252 straipsnio 2 dalies pagrindu.

BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, kad jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos reikalavimą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, pagrindžia byloje aptarti ir kartu su civiliniu ieškiniu pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu buvo padaryta prašoma atlyginti turtinė žala.

Žemesnės instancijos teismas

Įrodymai, kuriais yra pagrįsta kaltinamojo J. T. kaltė, ir kurie jau yra aptarti, įrodo, kad dėl kaltinamojo J. T. neteisėtų veiksmų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 465,36 Eur turinė žala, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra tenkinamas visiškai, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo J. T..

Dėl N. T. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis N. T. baudžiamojoje byloje kaltinamajam J. T. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Ieškinio suma 4255,32 Eur. Prašo priteisti iš J. T. 4000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir 110,00 Eur tiesioginių nuostolių ir 145,32 Eur negautų pajamų (1 tomas, b. l. 113-123).

Civiliniame ieškinyje N. T. nurodo, kad kaltinamasis J. T. 2016 m. rugpjūčio 18 d., apie 3 val., prie prekybos centro „Bikuva“ esančio Visagino mieste, Veteranų g. 4 kumščiu keturis kartus sudavė jam į veidą, jam suklupus tempė šaligatviu, apie 20 kartų smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimą kairėje krūtinės ląstos pusėje, žaizdą dešiniajame ausies kaušelyje, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, kaklo 1-2 slankstelių panirimą. Šis sveikatos sutrikdymas įvertintas kaip nesunkus, kadangi gydymas truko ilgiau kaip 10 dienų. Be to, panaudojęs fizinį smurtą iš jo pagrobė: rankinę, kurios vertė 40 eurų; joje buvusius 30 eurų; skėtį, kurio vertė 20 eurų; sidabrinį žiedą, kurio vertė 20 eurų. Šių daiktų negrąžino, todėl jam padaryta bendra 110 eurų turtinė žala, kuri neatlyginta. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymo numatytais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti ją padaręs asmuo. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jeigu ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Padaryti turtiniai nuostoliai turi būti atlyginami visiškai ( CK 6.251 straipsnis) Tuo metu, kai jį sužalojo J. T., buvo praradęs sąmonę, jautė didelį skausmą, dvasinį sukrėtimą, bejėgiškumą ir pažeminimą. Po sužalojimo jam labai skaudėjo galvą, ausį, sprandą, krūtinę ir dešinį klubą. Buvo pristatytas į Visagino ligoninės priimamąjį. Po to šešias dienas buvo gydomas Visagino ligoninėje. Iš viso nedarbingas buvau 78 dienas. Apie du mėnesius nešiojo kaklo įtvarą. Tai jam kėlė didelius nepatogumus. Sunku buvo išsimiegoti. Iki šio laiko periodiškai skauda ir tirpsta nugara. Dėl to sunku dirbti fizinius darbus. Ne kartą nugaros skausmus gydėsi. Todėl, yra įsitikinęs, jog atsakovo veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Ją įvertino 4000 eurų. Prašoma priteisti suma neviršija teismų praktikoje priteistų sumų, kai neturtinė žala buvo padaryta nesunkiai sutrikdžius sveikatą (Pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-253/2009, 2K-394/2007 ir kt.). Neturtinės žalos dydžiui įtaką turi tai, kad ji padaryta tyčiniais, smurtiniais nusikalstamais atsakovo veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-394/2006 konstatavo <...jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti...>. Atsakovas privalo atlyginti ir turtinę žalą. Kaip minėta, iš jo buvo pagrobti daiktai, kurių bendra vertė 110 eurų. Ši suma turi būti pripažinta tiesioginiais nuostoliai iš atsakovo turi būti priteista. Sužalojimo metu jis dirbo UAB „Visagino linija“. Nuo 2016 m. birželio mėnesio jam buvo pakeltas atlyginimas ir dirbant maksimaliai 192 valandas per 21 darbo dieną gavo 472,63 Eur atlyginimą. Po sužalojimo, buvo nedarbingas 78 dienas (2,5 mėnesio). Todėl prarado galimybę gauti 1181,57 Eur atlyginimą (472,63x2,5), tačiau šiuo laikotarpiu gavo 1036,25 eurus ligos pašalpų. Skirtumas sudaro 145,32 Eur. Tai vertina netiesioginiais nuostoliais, kurie turi būti atlyginti.

Kartu su ieškiniu civilinis ieškovas N. T. pateikė epikrizę, stuburo juosmens – kryžmens dalių magnetinio rezonanso tomografiją Nr. 18-268, 2018-12-21, UAB „Visagino linija“ pažymą Nr. 18-247 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, taip pat 2018-12-29, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą.

N. T. yra pripažintas civiliniu ieškovu šioje baudžiamojoje byloje (1 tomas, b. l. 122-123).

Teisiamojo posėdžio metu, civilinis ieškovas N. T. savo ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.

Kaltinamasis J. T. su ieškovo reikalavimais nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jis nieko nepadarė.

Prokuroras prašo civilinio ieškovo N. T. ieškinio reikalavimus tenkinti.

N. T. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies

N. T. reikalavimą dėl jam nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo pagrindžia byloje aptarti įrodymai, kurie patvirtina, kad jam nusikaltimu buvo padaryta jo prašoma atlyginti turtinė žala. Todėl ji turi būti atlyginta.

Bylos nagrinėjimo teisme metu yra įrodyta, kad N. T. dėl J. T. padaryto nusikaltimo jo atžvilgiu patyrė 110 Eur tiesioginių nuostolių, negavo 145,32 Eur pajamų, todėl iš kaltinamojo J. T., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. T. naudai priteisiama 255,32 Eur turtinė žala.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis)), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Civiliniam ieškovui N. T. įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis gydėsi ligoninėje, buvo nedarbingas. Todėl natūralu, kad tai jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, jis buvo pažemintas, todėl jam yra padaryta neturtinė žala. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nusikalstama veika, įvykdyta nukentėjusiojo N. T. atžvilgiu, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiamajame įstatyme priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje, J. T., kaltinime nurodytu laiku, smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, atėmė jo daiktus, pinigus.

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.

Nagrinėjamu atveju pakanka duomenų konstatuoti, kad nusikalstama veika pažeista viena iš vertingiausiu asmeniniu neturtinių vertybių – N. T. sveikata.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reikia paminėti, kad neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, kuriems nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama iki 300,00 - 6000,00 Eur.

Kad N. T. patyrė neturtinę žalą, baudžiamojoje byloje yra įrodyta, byloje esančiais ir jau aptartais įrodymais, todėl teismas jų nebekartoja.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismų praktikos aktualijas tokio pobūdžio bylose, manoma, kad ieškovo N. T. prašomas jam priteisti 4000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis, šiuo atveju, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Teismas pripažįsta, kad civiliniam ieškovui N. T. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo nesunkiai sužalotas. Jis buvo spardomas, gulintis ant žemės, jam buvo suduoti smūgiai į veidą, iš jo buvo atimti jo asmeninai daiktai. Ir tai be abejonės, jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, todėl natūralu, kad nukentėjusysis, turi teisę reikalauti iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teismas pažymi, kad nukentėjusysis kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, jie buvo nepažįstami, ir nukentėjusysis turėjo, šioje situacijoje, būti atsargesnis, be to byloje nėra duomenų, jog N. T. dėl J. T., šioje byloje nustatytų smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, reikalingas tolimesnis gydymas. Taip pat nėra duomenų, kad N. T. dėl J. T. smurtinio elgesio, kuris yra nustatytas šioje baudžiamojoje byloje, yra susidarę negrįžtamieji sveikatos sužalojimo reiškiniai, todėl N. T. prašoma jam priteisti neturtinė 4000,00 Eur žalos suma yra nepateisinamai didelė ir neadekvati nusikalstamais veiksmais sukeltoms pasekmėms kompensuoti.

Visa tai įvertinęs, ir turėdamas diskrecijos teisę, teismas mano, kad 1500,00 Eur suma, yra teisinga kompensacija susidariusiai ginčo situacijai stabilizuoti ir apginti nukentėjusiojo N. T. teisėtus interesus. Todėl civilinio ieškovo N. T. reikalaujama priteisti suma mažinama iki 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje civilinio ieškovo N. T. ieškinys atmestinas.

Proceso išlaidų nėra.

Dėl išlaidų advokatui

Proceso išlaidos baudžiamojoje byloje yra 208,00 Eur (3 tomas, b. l. 44). 2019-02-21, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus (toliau Skyrius) pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1221, yra nurodyta, kad Skyrius 2019-02-20, gavo advokato Egidijaus Labucko prašymą Nr. NTP-5-1261, apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą N. T. pagal 2016-09-16 sprendimą Nr. 2.4-(NTP-2)-16-T-2011-15161. Iš viso valstybės naudai prašoma priteisti 208,00 Eur (3 tomas b. l. 44).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Žemesnės instancijos teismas

BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją, arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiajam N. T. advokatas buvo paskirtas remiantis 2016-09-16, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.4-(NTP-2)-16-T-2011-15161. Šiuo sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą N. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39109-16, dėl civilinio ieškinio parengimo ir žalos atlyginimo klausimu nukentėjusiojo atstovavimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmos instancijos teisme. Paskirtas advokatas Egidijus Labuckas (2016-12-08 advokato orderis Serija LA Nr. 481187 (1 tomas, b. l. 105; 103-104)). N. T. 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.

Teismo manymu šios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo J. T., nes jos susidarė dėl jo neteisėtų veiksmų. Šios išlaidos nėra didelės, jos atitinka J. T. turtinę padėtį, darbingumo amžių, galimybę užsidirbti, todėl šios išlaidos iš nuteistojo J. T. priteistinos.

Dėl ekstradicijos išlaidų

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 metų sausio mėnesio rašte „Dėl ekstradicijos išlaidų“, nurodyta, kad atsižvelgiant į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2018-12-12 raštą Nr.PN/5753/56/LT/17 pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-39109-16, siunčia dokumentų, susijusių su J. T. ekstradicija, kopijas. Bendra išlaidų suma - 1319,82 Eur. Pagal Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. S-SF-0080 išlaidų suma - 306,71 Eur, UAB ESTRAVEL VILNIUS pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AX 1127890-01 išlaidų suma - 888,11 Eur ir UAB AVIAEKSPRESAS pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija AE Nr. 062933 išlaidų suma - 125,00 Eur. Prašo spręsti išlaidų, susijusių su ekstradicija, atlyginimo Policijos departamentui prie vidaus reikalų ministerijos klausimą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT047044060007821039 AB SEB bankas. Pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai (2 tomas, b. l. 113-134).

2019-01-07, tyrėjos nutarimu, šios išlaidos pripažintos proceso išlaidomis (2 tomas, b. l.135-137).

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Iš nuteistojo J. T. nepriteisiamos išlaidos susijusios su jo ekstradicija.

Pažymima tai, kad įtariamuoju šioje baudžiamojoje byloje J. T. buvo pripažintas už akių (2 tomas, b. l. 8-10). 2016-10-12, prokuroro nutarimu buvo paskelbta J. T. paieška (2 tomas, b. l. 11-12).

2017-04-10, Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas nenustatant šios kardomosios priemonės taikymo termino (2 tomas, b. l. 24-26).

2017-08-22, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra išdavė J. T. Europos arešto orderį (2 tomas, b. l. 28-35).

Lietuvos Respublikoje J. T. buvo sulaikytas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste 2018-12-11, 18 val. 30 min. (2 tomas, b. l. 62; 63).

Tik jį sulaikius užsienyje pagal Europos arešto orderį, jis buvo pristatytas į Lietuvos Respubliką ir čia su juo buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Šios aplinkybės įrodo, kad kaltinamojo J. T. ekstradicijos išlaidos susidarė ne dėl jo sąmoningų, tyčinių veiksmų t. y., jis nebuvo pasislėpęs po įtarimų jam pareiškimo, nes įtarimas, jam dar prieš išvykstant į užsienį, nebuvo pareikštas, jis nebuvo apklaustas įtariamuoju, jis nepažeidė kardomųjų priemonių sąlygų, nes nežinojo, kad jam yra skirta kardomoji priemonė suėmimas. Švelnesnės kardomosios priemonės jam, dar prieš išvykstant į užsienį, nebuvo paskirtos.

Šios išlaidos šiame procese buvo būtinos, tam, kad ištirti ir išnagrinėti šią baudžiamąją bylą, bei priimti joje galutinį sprendimą.

Todėl dėl šių paminėtų aplinkybių J. T. ekstradicijos išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis, nes jos atsirado ne dėl kaltinamojo tyčinių, sąmoningų veiksmų ir iš nuteistojo J. T. jos nepriteisiamos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nėra taikytas.

Daiktiniai įrodymai byloje:

1 (viena) kompaktinė plokštelė „Verbatim“, ant kurios yra rankraštiniai įrašai „vaizdo įrašas iš parduotuvės „Tomas“, 2016-08-17, 23:30 val. iki 2016-08-18, 04:00 val.“, laikoma atskirame voke šioje baudžiamojoje byloje (2 tomas). Šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, ji ir toliau turi būti laikoma šioje baudžiamojoje byloje.

Laikinieji sulaikymai, kardomosios priemonės

2016-10-12, Utenos apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Visaginas) (toliau Prokuratūra), prokuroro nutarimu J. T. buvo pripažintas įtariamuoju, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, galimo padarymo (2 tomas, b. l. 8-10).

2016-10-12, prokuroro nutarimu buvo paskelbta J. T. paieška (2 tomas, b. l. 11-12).

2017-04-10, Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi J. T. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nenustatant šios kardomosios priemonės taikymo termino (2 tomas, b. l. 24-26).

2017-08-22, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį įtariamajam J. T. (2 tomas, b. l. 28-49).

Remiantis Europos arešto orderiu J. T. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, Heathrow oro uoste, 2018-01-22, 11 val. 10 min. (vietos laiku) (2 tomas, b. l. 50; 51-53).

Iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką J. T. konvojuotas ir sulaikytas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, esančiame Rodūnos kl. 10A, Vilnius, 2018-12-11, 18 val. 30 min., ir nugabentas į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinę (2 tomas, b. l. 62; 63-65).

2018-12-12, Utenos rajono apylinkės teismo Ignalinos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi J. T. palikta galioti Visagino miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-04-10, nutartimi skirta kardomoji priemonė suėmimas, ir nustatytas jos taikymo terminas 2 (dviem) mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2018-12-11 (2 tomas, b. l. 106-108).

2019-02-07, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjo nutartimi J. T. kardomosios priemonės suėmimo taikymo terminas pratęstas iki 2019-05-11 (3 tomas, b. l. 37-40).

Dėl bausmės

Kaltinamojo J. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. T. Lietuvos Respublikoje nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Nekilnojamojo turto neturi (1 tomas, b. l. 190; 191; 216).

Kaltinamasis J. T. teistas (1 tomas, b. l. 193-208; 209-213).

Kaltinamasis J. T. administracine tvarka baustas (1 tomas, b. l. 214-215).

Kaltinamasis J. T. nėra įrašytas į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą (1 tomas, b. l. 187).

Kadangi nustatyta, jog J. T. iš nusikalstamos veikos padarymo gavo 30,00 Eur pajamų, tai jo atžvilgiu turi būti taikomas turto konfiskavimas 30,00 Eur sumai, BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo J. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai); į kaltės formą ir rūšį ( nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis J. T. darydamas nusikaltimą siekė savanaudiškų tikslų), į nusikalstamos veikos stadiją (J. T. padarytas nusikaltimas yra baigtas), į kaltininko asmenybę (J. T. niekur nedirba, nesimoko, buvo jau ir anksčiau teistas už plėšimą. Po šios nusikalstamos veikos padarymo, jis taip pat buvo nuteistas už nusikaltimus valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Už tokius pat nusikaltimus buvo teisiamas ir dar prieš plėšimo, už kurį buvo nuteistas, padarymą, taip pat jis anksčiau buvo teistas už sunkų sveikatos sutrikdymą. Yra daug kartų teistas užsienyje už sveikatos sužalojimus. Šią nusikalstamą veiką padarė taip pat smurtaudamas, elgdamasis įžūliai, ciniškai, demonstruodamas savo agresiją, nepagarbą, didžiuodamasis savo nusikalstama praeitimi), o tai įrodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių. Todėl siekiant sulaikyti J. T. nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam J. T. skirtina bausmė susijusi su terminuotu laisvės atėmimu. Skiriant bausmę, atsižvelgiama, kad J. T. veiksmuose nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Pagrindo taikyti J. T. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų, nėra.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo, kaltinamasis neprisipažino kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo, J. T. atžvilgiu nėra taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308 str., teismas,

nusprendžia:

J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Į šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti J. T. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką. Laikinojo sulaikymo laiką J. T. skaičiuoti nuo 2018-01-22, (imtinai).

Laisvės atėmimo bausmės pradžią J. T. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos t. y., nuo 2019 m. balandžio 5 d.

Kardomąją priemonę suėmimą skirtą J. T. palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Konfiskuoti iš J. T. 30,00 Eur piniginių lėšų, gautų iš nusikalstamos veikos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 (vieną) kompaktinę plokštelę „Verbatim“, ant kurios yra rankraštiniai įrašai „vaizdo įrašas iš parduotuvės „Tomas“, 2016-08-17, 23:30 val. iki 2016-08-18, 04:00 val.“, laikomą atskirame voke šioje baudžiamojoje byloje (2 tomas), šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, ir toliau laikyti šioje baudžiamojoje byloje.

Baudžiamojoje byloje, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. T., gimusio (duomenys neskelbtini), pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), 1500,00 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos ir 255,32 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui N. T., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusioje dalyje civilinio ieškovo N. T. civilinį ieškinį atmesti.

Baudžiamojoje byloje, civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188784179, pareikštą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo J. T. patenkinti visiškai ir iš J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, naudai priteisti 465,36 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), 208,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam N. T. išlaidų. Išaiškinti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“ Nr. LT247300010112394300, AB „Citadele“ Nr. LT787290000000130151, AB DNB bankas (šiuo metu šis bankas vadinasi „Luminor“) Nr. LT744010051001324763, AB SEB bankas LT057044060007887175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. 327180000000141038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT747400000008723870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT427230000000120025.

Nepripažinti proceso išlaidomis, išlaidas susijusias su J. T. ekstradicija, ir iš nuteistojo J. T. nepriteisti išlaidų susijusių su jo ekstradicija.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų), nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas