Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės ieškinį atsakovei J. R., dėl skolos priteisimo, 2013-06-26 socialinio būsto gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. SŽ-736 nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 str. prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Tokių nuostatų laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-267/2011). Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-110/2012). Sprendžiant dėl teisės į būstą ribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui nutraukti nuomos sutartį, kiekvienu atveju turi būti tiriamos ir aiškinamos faktinės aplinkybės dėl skolininko socialinės padėties ( turtinės būklės, amžiaus ir galimybių gerinti turtinę būklę, buitinio elgesio, nepilnamečių vaikų, kitų nedarbingų asmenų išlaikymo); skolos aplinkybių (skolos susidarymo laiko, dydžio, priežasčių); skolininko pastangų gerinti turtinę padėtį ir (ar) galimybių grąžinti skolas; nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo padarinių (skolininko galimybių apsirūpinti kita gyvenamąja patalpa, nepilnamečių vaikų ir kitų paramos reikalingų asmenų būsto netekimo ir kitokių neigiamų padarinių, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-203/2012).

Iš ieškovo atstovo teiktų paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų, matyti, kad tarp šalių 2013-06-26 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. SŽ-736, pagal kurią atsakovei J. R. iki nuomininkas turės teisę į socialinio būsto nuomą ieškovas išnuomojo jam nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), (6-9, 10, 11, 12-13, 14 b.l.). 2014-03-06 Šiaulių miesto savivaldybės administracijai buvo pateikta informacija, kad atsakovė J. R. yra sulaikyta ir uždaryta į įkalinimo įstaigą – (duomenys neskelbtini) (15 b.l.). 2014-06-30 raštu (duomenys neskelbtini) izoliatorius – pataisos namai informavo ieškovą, kad atsakovei 2014-05-27 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės atlikimo pradžia – 2013-10-06 (17 b.l.).

Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal įstatymų nustatytas sąlygas. Ši teisės norma reiškia, kad socialinis būstas suteikiamas ne kiekvienam asmeniui, o tik tokiam, kuris atitinka statyme nustatytas sąlygas. Šioje nuostatoje taip pat nustatyta, jog tokio būsto suteikimas reiškia, kad socialinis būstas bus naudojamas pagal tokios patalpos tikslinę paskirtį – jame gyvens asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) jis suteiktas. Nagrinėjamu atveju atsakovė savivaldybei priklausančiose patalpose negyvena jau nuo 2013-10-06, nes atlieka 10 metų laisvės atėmimo bausmę (17 b.l.). Akivaizdu, kad patalpa neatlieka savo tikslinės paskirties, kai joje niekas negyvena ir neketina gyventi dar galimai 9 metus laiko, ypatingai, kai yra šeimų ir asmenų, neturinčių, kur gyventi ir siekiančių sudaryti socialinio būsto nuomos sutartis. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), įvertinus bylos aplinkybes, savivaldybės interesas pripažintinas esantis svarbesnis nei individo (atsakovės).

Laikinai išvykusiam nuomininkui (suimtam asmeniui – visą tardymo ir teismo laiką) teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas (CK 6.591 str. 1 d.). Pasibaigus šešių mėnesių terminui yra preziumuojama, kad laikinai išvykęs nuomininkas praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą, todėl pripažinti tokius asmenis netekusiais teisės į savivaldybės gyvenamąsias patalpas teismine tvarka nereikia (jie laikomi praradusiais teises į gyvenamąją patalpą pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, siekdamas, kaip galima geriau ir tikslingiau panaudoti ir apsaugoti savivaldybėms priklausančias gyvenamąsias patalpas, suteikė galimybę nuomininkui laikinai išvykus iš nuomojamos gyvenamosios patalpos išsaugoti teises į ją šešis mėnesius arba dar šešis mėnesius po to, kai pasibaigia CK 6.591 str. 2 d. numatytos aplinkybės (CK 6.591 str. 3 d.), tačiau ir po nurodytų terminų jiems negrįžus gyventi į nuomojamas gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis naikinamąja įstatymo norma, jie yra laikomi praradusiais teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą (CK 6.591 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-03-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-223/2000). Atsakovė yra praradusi teisę į buto nuomą – negyvena ginčo bute ilgesnį nei 6 mėn. laikotarpį, nuo 2013-10-06 atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio nemoka mokesčių. Pagal CK 6.591 str. 6 d. atsakovė turi teisę kreiptis į teismą siekiant pripažinti jai teises į nuomojamą gyvenamąją patalpą dėl svarbių priežasčių, tačiau atsakovė nėra kreipusis dėl tokių teisių pripažinimo.

CK 6.611 str. 1 d. nustatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis nutraukiama. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2012-01-17 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-110/2012 konstatavo, kad nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.). Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybė reikalauja nuomos sutartį nutraukti ir atsakovę iškeldinti. Ieškovas yra teisėtas ir sąžiningas gyvenamosios patalpos savininkas, todėl jo daiktinės teisės turi būti ginamos. Teismas spręsdamas dėl ieškinio patenkinimo atsižvelgia į tai, kad atsakovė susidariusio įsiskolinimo už būsto nuomą nepadengė, nuomos mokestis nemokamas ilgiau negu tris mėnesius ir nėra duomenų, kad padėtis ginče artimiausiu metu gali pasikeisti. Todėl konstatuotina, kad atsakovė pažeidė tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 4, 12.1 p. reikalavimus, todėl gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nutrauktina (CK 6.611 str.).

Nuomos sutarties 4-10 p., 12.1 p. atsakovė įsipareigojo mokėti mokesčius už gyvenamosios patalpos nuomą ir komunalines paslaugas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Nuomos sutarties nustatyta tvarka, tačiau savo pareigos mokėti mokesčių nevykdė. Iš UAB „Šiaulių būstas“ pateiktos pažymos apie skolos paskaičiavimus (skolos istorijos) matyti, kad atsakovė yra nesumokėjusi 613,20 Lt (177,59 Eur) nuomos mokesčių už 14 mėnesių (18-20 b.l.). Šalių sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.200 str.). Byloje duomenų, kad atsakovė iki ar po bylos iškėlimo teisme būtų padengusi bent dalį skolos, nėra. Atsakovės kaltė dėl sutartinės prievolės nevykdymo šiuo atveju pasireiškė nerūpestingumu ir neapdairumu, kadangi atsakovė laiku neinformavo ieškovo apie sutarties nutraukimą, nesiėmė jokių veiksmų siekiant sumažinti susidariusias skolas. Nors atsakovė turėjo galimybę pateikti prašymą dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau neinformavo ieškovo apie suėmimą ir nuomos sutarties nutraukimą, taip pat neįvykdė ir prievolės sumokėti įsiskolinimo už buto nuomą, tuo pažeisdama nuomos sutarties sąlygas (CK 6.583 str., 6.584 str. 1 d.), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 613,20 Lt (177,59 Eur) gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio skola nuo 2013-09-01 iki 2014-11-01.

CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, turi būti atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudais jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei buvo nuomojamas socialinis būstas. Taigi, suteikdama šį būstą, savivaldybė vykdė vieną iš jai priskirtų socialinės paramos funkcijų. Atsakovės sunki turtinė padėtis yra sąlygojanti socialinės paramos poreikį, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, galimybės užsidirbti šiuo metu yra ribotos, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nors ieškovo ieškinys ir yra tenkinamas, tačiau bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu), nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), nagrinėjamu atveju iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 80 str.1 d., 88 str. 1 d. 3 p.), o iš atsakovės ieškovui priteistina suma 613,20 Lt (177,59 Eur), išdėstytina šešių mėnesių laikotarpiui, mokant po 30,00 Eur, o paskutinį mėnesį – sumokant likusią nesumokėtą skolos dalį (CPK 284 str. 1 d.). Įsiskolinimo išdėstymu, atsižvelgiant į atsakovės šiuo metu ypač sunkią turtinę padėtį, suteikiama jai galimybė sumokėti įsiskolinimą gera valia, nustatytomis dalimis. Jei atsakovė nesilaikys teismo nustatytos mokėjimų tvarkos, bus kreiptasi į antstolį dėl įsiskolinimo išieškojimo priverstinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Šiaulių miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 177,59 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų 59 euro centų) nesumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-11-01.

Išdėstyti sprendimo dalyje dėl 177,59 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų 59 euro centų) nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdymą šešių mėnesių laikotarpiui tokiu būdu: įpareigoti atsakovę J. R. kas mėnesį sumokėti ieškovui po 30,00 Eur (trisdešimt eurų 00 euro centų), o paskutinį mėnesį sumokant likusią nesumokėtą skolos dalį - 27,39 Eur (dvidešimt septynis eurus 39 euro centus), pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nutraukti tarp ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą 2013-06-26 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. SŽ-436.

Nepriteisti valstybei teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų bei žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.