- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-14
- Bylos Nr.
- I-9696-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03321-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 27 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad nuo 2006-04-20 iki 2007-04-20 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 195, Nr. 191, Nr. 137, Nr. 256 ir kitose. Lukiškių TI-K kamerų plotai buvo 7-8 kv. m, buvo kalinami 4-6 asmenys. Vieną kalinimo parą patirtą neturtinę žalą vertino 76 eurais. Pareiškėjas 2014-05-08 prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K, tačiau jam atsisakyta teikti informaciją apie kalinimo sąlygas. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą vėl persiuntė Lukiškių TI-K, kuris 2014-09-15 raštu vėl atsisakė teikti informaciją.
Mano, kad Lukiškių TI-K pažeidė Konstitucijos 18 ir 25 straipsnius. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis nenustato senaties termino, todėl jo negali nustatyti nacionalinė teisė. Pareiškėjas tik dabar įsitikino, kad jo teisės buvo pažeistos. Pažymėjo, kad nepateikdamas informacijos Lukiškių TI-K ir dabar pažeidžia jo teises.
Teigia, kad vienam asmeniui tenkantis plotas pagal tarptautinius teisės aktus sudaro 5 kv. m ir turi būti skaičiuojamas atmetus kriauklės ir tualeto užimamą plotą. Pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtinta 3,6 kv. m viename asmeniui tenkanti ploto norma neatitinka Europos Tarybos Ministrų komiteto priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių ir Jungtinių Tautų Organizacijos kongrese patvirtintų Tipinių minimalių kalinių režimo taisyklių. Kamerose vos įmanoma prasilenkti, nėra vietos pasimankštinti, pasivaikščioti, reikia gulėti 24 val., sėdėti galima tik pusiau susilenkus, nes per žemi viršutiniai gultai. Kamerose šalta, drėgna, vasarą nepakeliamas karštis, trūksta oro. Vasarą langai išimti, žiemą – pradari, kiauri, rėmai sulūžę, stiklas tik vienas, traukia skersvėjai. Ventiliacijos nėra ne tik kameroje, bet ir tualete. Tualetas nuo kameros atitvertas tik apie 1,5 m aukščio sienele. Tualetas prie durų, kurios darinėjamos, pro duryse esantį langelį prižiūrėtojai stebi, kas vyksta kameroje, tame tarpe ir tualete. Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma HN 76:2010) tualetas turi būti įrengtas atskiroje patalpoje ir turėti atskirą nuo kameros oro šalinimo sistemą.
Kameros nedezinfekuojamos, jose pilna tarakonų, nėra kriauklės ir tualeto šveitimui skirtų priemonių, vanduo tik šaltas. Kriauklė ir indai nuolat riebaluoti. Iš kriauklės nuolat garsiai laša vanduo, atsukus purškia į visas šalis. Klozetai kiauri, iš jų ant grindų teka vanduo. Visos valymo priemonės – soda ir ūkinis muilas. Baldų metaliniai paviršiai surūdiję. Kyla pavojus gyvybei, jei nutrenktų elektra. Kamerose nėra spintų, spintelių ar lentynų, viskas laikoma lagaminuose po gultais. Nėra virvių išskalbtiems asmeniniams rūbams džiauti, nemokamai rūbai skalbiami tik už pinigus arba iš viso neskalbiami. Virves, kaip ir grindų skudurus tenka daryti iš suplėšytų rūbų, patalynių. Nuo drėgmės, ventiliacijos nebuvimo rūbai įgauna nemalonų kvapą.
Priėmimo patalpose, kuriose laukiama patikros, visi sugrūdami į vieną kamerą su daiktais, neužtenka vietos atsisėsti, trūksta oro, sienos tepa rūbus, smirdi. Į 1,5 kv. m ploto patalpą sugrūdami 3-4 žmonės su lagaminais. Nėra langų, dega naktinė lemputė, kartais prišlapinta, į tualetą tenka prašytis 2 val. Dušai maži, grindys slidžios, plytelės atšokinėjusios, trūksta dušo galvučių, vamzdžiai surūdiję, dažnai nėra kuo reguliuoti temperatūros. Čiužiniai plonyčiai, pagalvės mažos, viskas smirdi ir blizga. Antklodės suplyšusios, nešvarios, nevalomos, nedezinfekuojamos, nėra rankšluoščių.
Pasivaikščiojimų kiemeliai šiukšlini, prirašinėti, pilni nuorūkų, smirdi. Daiktų kratos atliekamos nedalyvaujant savininkams ar kameros budinčiajam. Daiktai išmetami, sulaužomi, išpurvinami, sumaišomi su kitų daiktais. Taip pažeidžiamas privatumas, nuosavybės teisės, žmogaus orumas bei Europos kalėjimų taisyklių 54.3 ir 54.8 punktai. Kalėjimas perpildytas. Negalimi rekonstrukcijos darbai, nes kalėjimas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigė, jog dėl išdėstyto patyrė didesnes kančias ir nepatogumus, nei reikalinga. Teigė, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos R(2006)2 „Europos kalėjimų taisyklės“ 1.4, 18.1, 18.2, 19.3, 19.6, 54.3, 54.8, 72.1 punktus; higienos normos HN 76:2010 6, 21, 22, 26, 56, 60, 64, 65, 66 punktus; Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3 punktą; Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 13 punktą; teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymo Nr. 1R-172 104, 108 punktus; Konstitucijos 21 straipsnį; Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 3, 5, 12 straipsnius; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 1, 3 straipsnius; Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį; Baudžiamojo proceso kodekso 11 straipsnį; Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnį.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2006-04-21 iki 2007-04-19. Skundą V. V. surašė 2015-05-18, todėl vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Nurodė, kad higienos normoje HN 76:2010 minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2006-04-21 ir buvo iki 2007-04-19, kai išvyko į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją.
Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus.
Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kurią nuolat pratęsia. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.
Pažymėjo, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Nurodė, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nuskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietą. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Pareiškėjas ir atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiškėjui ir Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų ir kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 27 700 Eur.
Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad su skundą pareiškėjas surašė 2015 metais, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.
Pareiškėjas skundą teismui dėl žalos atlyginimo paštu išsiuntė 2015-06-19, taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo buvo pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl neužtikrintos teisės į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, bei kitų jo nurodytų laikymo sąlygų pažeidimų bei suvaržymų jautė didelius dvasinius, psichologinius ir emocinius išgyvenimus. Taip pat jis nurodo, kad tik dabar suprato, jog to teisės buvo pažeistos dėl netinkamo kalinimo. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis sudaro materialų reikalavimo tenkinimo pagrindą. Asmuo turi suprasti, kad su juo yra elgiamasi netinkamai, jis yra žeminamas ir kankinamas. Jei pareiškėjas jautė Konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, todėl pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą nenustatyta, o sužinojimo apie teisių pažeidimus data yra netinkamų kalinimo sąlygų buvimo momentas. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojęs tik dabar, iš esmės yra susijusi ne su jo asmeniniais pergyvenimais dėl kalinimo sąlygų, bet gali būti siejamas su padidėjusiu bylų dėl netinkamų kalinimo sąlygų skaičiumi, tačiau tai nėra pagrindas, kuris gali būti siejamas su neturtinės žalos patyrimo momentu. 2015-09-07 paaiškinimuose pareiškėjas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis laiku iš Lukiškių TI-K negavo informacijos apie kalinimo sąlygas. Skunde nurodė, kad dėl informacijos gavimo į Lukiškių TI-K kreipėsi 2014-05-08. Jau pareiškėjo kreipimosi dėl informacijos gavimo metu senaties terminas buvo pasibaigęs. Kita vertus, visos kalinimo sąlygos pareiškėjui buvo žinomos jau tuo metu, kai kalėjo Lukiškių TI-K, todėl jų patvirtinimas raštu kreipimuisi į teismą nėra reikalingas. Šioje byloje pareiškėjas prie skundo nepridėjo jokių dokumentų, tačiau byla išnagrinėti teismui surinkus reikiamus įrodymus. Pareiškėjas nenurodo, kad netinkamų kalinimo sąlygų sukelti sveikatos ar elgesio pakitimai išaiškėjo vėlesniu metu, taigi, konstatuotina, kad visa žala pareiškėjui buvo padaryta jos patyrimo metu, t. y. kalinimo Lukiškių TI-K metu. Tai, kad pareiškėjas nebuvo susipažinęs su teisės aktų reikalavimais šioje byloje nėra svarbi aplinkybė. Apie kankinamą žeminantį elgesį asmuo visada sužino to elgesio patyrimo metu, o ne tada, kai pamato, jog yra galimybė gauti neturtinės žalos atlyginimą. atsisako pateikti pareiškėjo prašomą informaciją.
Pareiškėjo 2015-09-07 paaiškinimuose nurodoma aplinkybė, kad dėl kreipimosi į teismą jis galėjo nukentėti yra neįrodyta. Teismuose keletą metų nagrinėjama labai daug neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų atlyginimo bylų, iš ko matyti, jog baimės kreiptis į teismą pareiškėjas negalėjo turėti.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų nenurodo, daroma išvada, kad pareiškėjas praleido senaties terminą. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs 3 metų senaties terminą ir yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.