- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- AN2-32-951/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00005-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Pažeidėjas
- A. L.
- Kategorijos
- 17.11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 11 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. L. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimu 500 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 18 mėnesių nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2024 m. spalio 7 d. 16.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdė jį, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, taip pat iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, vairuodamas tyčia (specialiai) kelis kartus keitė važiavimo kryptį, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, taip trukdydamas kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais A. L. nepaisė elementarių moralės ir elgesio normų bei pademonstravo niekinantį požiūrį į kitus vairuotojus. Tokiu būdu A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET), 4, 9, 104, 135.4 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, A. L. atstovas advokato padėjėjas Ž. K. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas panaikinti Institucijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikaciją bei paskirti administracinę nuobaudą, remiantis ANK 431 straipsnio 3 dalimi, nustatančia atsakomybę už padarytą nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 11 d. nutarimu (turi būti – nutartimi) netenkintas A. L. atstovo skundas ir Institucijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu A. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 11 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
4.1. Teigia, kad Institucijos nutarimas bei apylinkės teismo nutarimas yra neteisėti, nes netinkamai pritaikytas įstatymas, sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimui, teismų praktikai, be to, apylinkės teismas pažeidė ANK 642 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir dėl skundo priėmė nutarimą, o ne nutartį, kaip reikalauja įstatymas.
4.2. Nurodo, kad M. D. 2024 m. spalio 7 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis policijai pateikė pranešimą apie 2024 m. spalio 7 d. 16 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje padarytą administracinį nusižengimą, policijai buvo pateiktas ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas pažeidimas - chuliganiškas vairavimas, t. y., kaip automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas stabdė jį, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, taip pat iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, vairuodamas tyčia (specialiai) kelis kartus keitė važiavimo kryptį, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, taip pat trukdydamas kitiems eismo dalyviams, tokiais savo veiksmais nepaisė elementarių moralės ir elgesio normų bei pademonstravo niekinantį požiūrį į kitus vairuotojus, taip pat M. D. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog pažeidimo metu automobilį vairavo vyriškis, kartu su juo automobiliu važiavo moteris, kuri filmavo telefonu. Taip pat nurodo, kad buvo gauti duomenys - elektroninio ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. L., išklotinė laikotarpiu nuo 2024-10-07 15:20:00 val. iki 2024-10-07 16:50:00 val., kurioje nurodoma, jog abonentas jungėsi prie judriojo ryšio bazinės stoties (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jungimosi metu naudotas mobilusis internetas, 2024-10-07 15:53:18 val. fiksuotas įeinantis skambutis į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), jungėsi prie judriojo ryšio bazinės stoties (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), trukmė 12 sek., 2024-10-07 15:53:18 val. abonentas jungėsi prie judriojo bazinės stoties (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jungimosi metu naudotas internetas; 2024-10-07 15:53:35 val. abonentas jungėsi prie judriojo ryšio bazinės stoties (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jungimosi metu naudotas mobilusis internetas. Apeliantas nurodo, jog, atlikus abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, pagrįstai galima teigti, kad įrenginys su SIM kortele, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini) (naudotojas A. L.), laikotarpiu nuo 2024-10-07 15:53:18 val. iki 2024-10-07 15:53:35 val. judėjo pro anksčiau minėtas gatves, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini) gatvę, prie minėtų judriojo ryšio bazinių stočių A. L. telefonas jungėsi 17 minučių anksčiau nei buvo užfiksuotas pažeidimas, o tai akivaizdžiai patvirtina, jog pažeidimo momentu A. L. nebuvo pažeidimo vietoje.
4.3. Apeliantas skunde teigia, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes teismas, remdamasis surinktais duomenimis apie A. L. priklausančio mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimą 2024 m. spalio 7 d. nuo 15.20 val. iki 16.50 val., padarė nepagrįstą išvadą, jog A. L. nurodytu laiku judėjo pro minėtas gatves, tarp jų ir nusižengimo vietą, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, kad teismas neįžvelgė elementarių faktinių aplinkybių neatitikimo pateiktoms išvadoms, nes jei pareigūnė, darydama abonento išklotinės analizę, nurodė, jog telefono abonentas, kurį naudojo A. L., judėjo minėtomis gatvėmis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), tai kaip galima tvirtinti, jog jis tuo metu buvo nusižengimo padarymo vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Be to, kaip galima tvirtinti, jog A. L. naudojamas telefono abonentas administracinio nusižengimo padarymo metu 2024 m. spalio 7 d. 16.10 val. buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis telefono buvimo vietos analize, jei nustatyta, jog prie stočių abonentas jungėsi 15.53 val., t. y. net 17 minučių neatitinka jungimosi laikas, bei nusižengimo padarymo laikas, kadangi per 17 minučių nesunkiai galima pravažiuoti visą (duomenys neskelbtini) miestą. Taip pat teismas sutiko su skundžiamą nutarimą priėmusio pareigūno nutarime išdėstyta pozicija, jog iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog administracinio nusižengimo padarymo metu mobilaus ryšio įrenginys, kurio telefono abonentas (duomenys neskelbtini), priklausantis A. L., judėjo anksčiau nurodytų judriojo ryšio bazinių stočių veikimo zonose, kad paskutinį kartą fiksuotas bazinės stoties (duomenys neskelbtini) buvimo vietoje - (duomenys neskelbtini), o ši gatvė susikerta su gatve, kurioje buvo padarytas administracinis nusižengimas - (duomenys neskelbtini) gatve. Apeliantas teigia nesuprantantis, kaip galima aklai pasitikėti faktų neatitinkančiais policijos pareigūno teiginiais, nes išklotinėje aiškiai nurodyta, jog prie stoties (duomenys neskelbtini) buvo prisijungta 15:53:35 val., t. y. likus 17 min. iki administracinio nusižengimo padarymo (16.10 val.), tad jei iš (duomenys neskelbtini) gatvės A. L. būtų judėjęs (duomenys neskelbtini) gatve, tai jis būtų judėjęs priešinga kryptimi, nei pažeidimą padaręs automobilis. Pažymi, kad nors (duomenys neskelbtini) gatvė iš tiesų kertasi su (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau nusižengimo padarymo vieta ((duomenys neskelbtini)) nuo gatvių susikirtimo vietos nutolusi 1,1 km. Dėl to apeliantas teigia, jog šios faktams prieštaraujančios aplinkybės buvo išdėstytos skunde, aptartos bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau teismas šių prieštaravimų nepašalino, dėl jų nepasisakė.
4.4. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo policijos įstaigoje metu pareigūnas, pripažindamas, jog nepakanka įrodymų A. L. kaltei pagrįsti, ėmėsi papildomų veiksmų: kreipėsi į aplinkui esančių vaizdo kamerų operatorius, kreipėsi į mobilaus ryšio operatorius, siekdamas surinkti įrodymus, kurių pagrindu neginčijamai galėtų konstatuoti, jog A. L. vairavo automobilį administracinio nusižengimo metu, tačiau tokių įrodymų nepavyko surinkti. Nors įrodymų surinkti nepavyko, tačiau vis tiek pateikė faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog mobilaus ryšio operatorių pateikta informacija, nors fiksuota ne pažeidimo nustatytu laiku bei pažeidimo įvykdymo vietoje, yra įrodymas, jog A. L. nusižengimo metu buvo automobilyje, kurio vairuotojas padarė pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, kad jam priklausantį automobilį 2024-10-07 buvo perdavęs kitam asmeniui, pastarasis jo automobiliu naudojosi visą dieną (savo automobilius laiko kieme, esančiame (duomenys neskelbtini)), kam buvo perdavęs automobilį, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, jis neatskleidė. Pažymi, jog jis nuosavybės teise turi tris automobilius (transporto priemonių registracijos liudijimai pateikti į bylą), iš kurių vienu ar dviem leidžia naudotis tretiesiems asmenims, tuo metu jis pats naudojosi kitu automobiliu. Taip pat nurodo, kad apie galimai padarytą administracinį nusižengimą sužinojo 2024 m. spalio 17 d., kai buvo iškviestas į policijos įstaigą, kur jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, t. y. praėjus 10 dienų nuo administracinio nusižengimo padarymo momento, surašant protokolą, jokio paaiškinimo jis nedavė, kadangi prisiminti, ką veikė prieš 10 dienų, iš karto negalėjo. Tik vėliau, išanalizavęs savo 2024 m. spalio 7 d. veiksmus, prisiminė, jog automobilį tą dieną buvo perdavęs naudotis kitam asmeniui. Nesutinka su išvada, jog asmens, vairavusio automobilį, nenurodymas įrodo, jog automobilį vairavo būtent A. L.. Tai neatlaiko kritikos, nes jis pasinaudojo jam suteikta įtariamojo teise, numatyta ANK 577 straipsnyje, todėl jo, kaip įtariamo padarius administracinį nusižengimą, tylėjimas negali būti panaudotas prieš jį ir to laikyti įrodymu negalima. Taip pat nurodo, kad praėjus kuriam laikui jis negalėjo ir tiksliai negali pasakyti, ką veikė 2024 m. spalio 7 d., kadangi tai buvo pirmadienis, todėl jis kaip visada dirbo savo batų parduotuvėje, esančioje senojo turgaus patalpose, dirbdamas parduotuvėje, visada naudoja vieną iš trijų jam priklausančių transporto priemonių, darbo metu įvairiais reikalais važinėja po (duomenys neskelbtini) miestą, o parduotuvėje tuo metu būna jo žmona, todėl prieš pažeidimo padarymą važiavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Teigia, jog 2024 m. spalio 7 d. jis naudojosi automobiliu „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba automobiliu „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl to pagrįstai teigia, kad jis 2024 m. spalio 7 d. 16.10 val. buvo savo parduotuvėje, kaip teisingai nurodė ir policijos pareigūnui, kadangi prieš 17 min. dar važiavo (duomenys neskelbtini) mieste vienu iš savo automobilių. Dėl to pareigūno bei teismo padaryta išvada, jog jis nebuvo savo darbo vietoje (batų parduotuvėje), nepatvirtinta jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, o telefono prisijungimai prie operatoriaus stočių fiksuoti 17 min. anksčiau.
4.5. Apeliantas skunde teigia, kad nors įvykio liudininkas nurodė, jog administracinį nusižengimą padarė vyriškis, kurį apibūdino, tačiau policijos pareigūnai neatliko atpažinimo, kas būtų galėję patvirtinti, kad tikrai ne jis (apeliantas) vairavo transporto priemonę, o kitas asmuo. Be to, kyla pagrįstos abejonės, ar administracinį nusižengimą stebėjęs asmuo važiuodamas tiksliai galėjo įžiūrėti vairuotoją, nes, remiantis vaizdo medžiaga, jis važiavo iš paskos pažeidėjo, o vėliau lenkė transporto priemonę iš dešinės, todėl matyti kairėje pusėje sėdinčio vairuotojo negalėjo.
4.6. Taip pat apeliantas skunde teigia, jog, įvertinus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 20 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai išdėstytus argumentus, matyti, jog apylinkės teismas neteisingai kvalifikavo jo administracinę veiką, nes jis, neatskleisdamas asmens, vairavusio transporto priemonę, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ne ANK 420 straipsnio 2 dalyje, o ANK 431 straipsnio 3 dalyje. Be to, pažymi, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje, buvo užfiksuotas ne administracinį nusižengimą padariusio asmens akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, nors pagrįstų įrodymų, jog automobilį vairavo būtent jis, administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Nurodo, kad jis paaiškino, jog automobilį buvo perdavęs vairuoti kitam asmeniui, kurio tapatybės neatskleidžia. Jokių kitų įrodymų, kad automobilį administracinio nusižengimo metu vairavo jis (apeliantas), nėra. Kadangi administracinio nusižengimo padarymo metu jis automobilio nevairavo, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį jo atžvilgiu negalima ir turėtų būti nutraukta, o kadangi jis policijos pareigūnams neatskleidė asmens, administracinio nusižengimo metu vairavusio jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, jis turėtų būti trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 3 dalį. Dėl to, nesant byloje neginčytinų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog jis pažeidimo metu vairavo automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, nėra galimas jo nubaudimas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
4.7. Apeliantas skunde pažymi, kad tiek policijos pareigūnas, tiek ir apylinkės teismas pripažino, jog jis nepateikė duomenų apie asmenį, vairavusį automobilį pažeidimo momentu, tuo pripažindami, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 3 dalyje, tačiau neteisingai kvalifikavo veiką, nurodydami, jog jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Nesutinka su policijos pareigūno ir teismo išvada, kadangi tai prieštarauja ANK 2 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio, 566 straipsnio bei 567 straipsnio 1, 3 dalių nuostatoms, suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-7-689/2020, 2AT-35-648/2021 ir kt.), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui. Apeliantas teigia, kad iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės padaryti abejonių nekeliančios išvados, jog administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, užfiksavimo metu automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai vairavo būtent jis (apeliantas). Pažymi, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį vairavęs asmuo jokiomis techninėmis priemonėmis nebuvo užfiksuotas ir identifikuotas, iš karto po KET pažeidimo padarymo automobilis nebuvo sustabdytas ir byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai būtų matę automobilį vairavusį asmenį. Taip pat pažymi, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Dėl to apeliantas skunde tvirtina, jog šiuo atveju būtent administracinį nusižengimą tiriantys pareigūnai privalėjo nustatyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir įrodyti to asmens kaltę, o ne jis (apeliantas) turėjo įrodyti, kad jis nevairavo automobilio bei nepadarė šio administracinio nusižengimo. Nagrinėjamoje byloje iš esmės išnaudojus visas galimybes nustatyti automobilį vairavusį bei KET pažeidusį asmenį ir likus nepaneigtai jo (apelianto) versijai, jog automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo, tokia situacija turi būti vertinama jo (apelianto) naudai.
4.8. Apeliantas skunde teigia, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog jis (apeliantas), būdamas automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuojant buvo padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje, savininkas, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos ir policijos pareigūnams nepateikė (atsisakė pateikti) duomenis apie asmenį, pažeidimo padarymo metu vairavusį minėtą automobilį. Dėl to tokie jo veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų transporto priemonės savininkui nevykdymas ir turi būti kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 431 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-942/2023). Pažymi, kad nors apylinkės teismas nutarime konstatavo, jog šioje kasacinėje nutartyje dėstomos aplinkybės nėra tapačios, tačiau nenurodė, kur jos nėra tapačios, kuo jos skiriasi. Dėl to apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad aplinkybės visiškai atitinka nagrinėjamos bylos aplinkybes. Be to, tapačios administracinio nusižengimo aplinkybės išnagrinėtos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. ROIK: (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. ROIK: (duomenys neskelbtini) bylose, kuriose administraciniai nusižengimai kvalifikuoti teisingai ir priimti teisingi sprendimai. Dėl to apeliantas, remdamasis skunde nurodytomis aplinkybėms bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigia, kad Institucijos nutarimas ir teismo nutarimas priimti netinkamai kvalifikavus administracinį nusižengimą, todėl jo veika turi būti perkvalifikuota iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 431 straipsnio 3 dalį.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo A. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
5.1. Teigia, kad skundo reikalavimai yra nepagrįsti, nes teismas, nagrinėdamas A. L. ir jo atstovo advokato padėjėjo Ž. K. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas skunde nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį netenkinti A. L. ir jo atstovo advokato padėjėjo Ž. K. skundo.
5.2. Nurodo, jog administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (pareiškimas, liudytojo apklausa, mobiliojo ryšio telefono duomenys, administracinio nusižengimo protokolas ir kt.) A. L. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, bei KET 4, 9, 104, 135.4 punktų pažeidimams konstatuoti. Teigia, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu bei teisme buvo teisingai nustatyta, jog būtent A. L. 2024 m. spalio 7 d. apie 16.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, kuriam priskirti valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) stabdė jį, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, taip pat iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, vairuodamas tyčia (specialiai) kelis kartus keitė važiavimo kryptį, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, taip trukdydamas kitiems eismo dalyviams, tokiais savo veiksmais nepaisė elementarių moralės ir elgesio normų bei pademonstravo niekinantį požiūrį į kitus vairuotojus. Remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, policijos įstaigoje priimant nutarimą bei teismui priimant skundžiamą nutartį, pagrįstai buvo konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, įrodymų pakanka ir abejoti jų patikimumu nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas pažeidė ANK 642 straipsnio 4 dalies nuostatą, nes dėl skundo priėmė nutarimą, o ne nutartį, kaip reikalauja įstatymas. Šis skundo argumentas yra pagrįstas. ANK 642 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai, priimami išnagrinėjus bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Vienas iš tokių sprendimų yra, kai ne teismo tvarka priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas būtent tokį sprendimą ir priėmė – Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, o administracine tvarka nubausto A. L. atstovo advokato padėjėjo Ž. K. pateiktą skundą atmetė. ANK 642 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose ir 3 dalyje nurodytais atvejais teismas priima nutarimus, 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nutartis. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju turėjo būti priimtas ne nutarimas, o nutartis. Tačiau šis apylinkės teismo padarytas ANK 642 straipsnio 4 dalies pažeidimas nelaikytinas esminis, dėl kurio skundžiamą apylinkės teismo sprendimą reikėtų panaikinti kaip iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtas ir pagrįstas tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 5 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, jog, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
8. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, jog būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, jog byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, kad būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą (skundą dėl Institucijos nutarimo), yra numatyta pareiga rinkti ir tirti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant ir tiriant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi (ANK 627 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis, 640 straipsnis).
9. Skundžiamu Institucijos nutarimu A. L. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. spalio 7 d. 16.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdė vairuojamą automobilį, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, taip pat iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, vairuodamas tyčia (specialiai) kelis kartus keitė važiavimo kryptį, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, taip trukdydamas kitiems eismo dalyviams.
10. Tiek tiriant administracinį nusižengimą, tiek ir apylinkės teisme nagrinėjant gautą skundą, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. kaltę chuliganiškai vairavus transporto priemonę neigė, teigdamas, kad jis fiksuoto pažeidimo metu automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, jam priklausančią mašiną vairavo kitas asmuo, kurį įvardinti kategoriškai atsisako. Be to, tiriant šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir nustatant asmenį, vairavusį minėtą automobilį, A. L. atstovas advokato padėjėjas teigė, jog jo atstovaujamasis šio pažeidimo padarymo metu dirbo parduotuvėje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“.
11. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad A. L. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą grindžiama pranešimą apie padarytą nusižengimą pateikusio M. D. paaiškinimais, pateiktame vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis bei duomenimis apie A. L. naudojamo mobiliojo ryšio telefono prisijungimus prie judriojo ryšio bazinių stočių ir teritorinio priklausomumo.
12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog papildomai gauti duomenys apie apelianto naudojamo mobiliojo ryšio telefono prisijungimus neįrodo jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Apeliantas iš dalies teisus, kad šis įrodymas apie A. L. naudoto mobiliojo ryšio telefono prisijungimus prie judriojo ryšio bazinių stočių ir teritorinio priklausomumo neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog automobilį fiksuoto pažeidimo metu vairavo būtent A. L., tačiau taip pat šie duomenys neleidžia daryti ir kategoriškos išvados, jog pažeidimo padarymo metu jis buvo savo darbo vietoje – batų parduotuvėje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“. Nors paskutinis A. L. naudoto mobiliojo ryšio telefono prisijungimas tiriamu laikotarpiu buvo fiksuotas 15:53:35 val., kai mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šis prisijungimas įvyko net 17 minučių anksčiau nei buvo fiksuotas pažeidimas ties (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 2024-12-06 bei 2024-12-11 UAB „Bitė Lietuva“ pranešimuose nurodyta, jog abonentui būnant adresu (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), nėra galimybės jungtis prie celės Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 37, 38), tačiau byloje nebuvo aiškinamasi, ar minėtos celės veikimo spindulys apima ir nusižengimo padarymo vietą, kuri, kaip teigiama skunde, yra nutolusi nuo šios celės 1,1 km atstumu.
13. Be to, nei nusižengimo tyrimo metu, nei nagrinėjant skundą apylinkės teisme, kaip liudytoja nebuvo apklausta apelianto sutuoktinė apie tai, kur A. L. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu buvo tiek pats apeliantas, tiek ir ji pati, nes, kaip nurodė apie pažeidimą pranešęs M. D., pažeidimo metu automobilyje su vyriškiu kartu važiavo ir moteris, kuri telefonu filmavo (fotografavo), ir kurią jis matė geriau.
14. Taip pat iš bylos matyti, kad nors nusižengimo tyrimo metu apie padarytą KET pažeidimą pranešęs M. D. buvo apklaustas 2024-12-12, ir šios apklausos metu liudytojas apibūdino nusižengimo įvykdymo metu automobilį vairavusį vyriškį – vyresnis nei 50 metų amžiaus, nestambus, tačiau liudytojas M. D. apie nusižengimą padariusį asmenį apylinkės teisme apklaustas nebuvo, kai buvo visos galimybės skundo nagrinėjimo metu M. D. patvirtinti arba, priešingai, paneigti, jog būtent A. L. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę. Kaip jau minėta, šis liudytojas nurodė, kad kartu su automobilį vairavusiu asmeniu automobiliu važiavo ir moteris, kuri nei nusižengimo tyrimo metu, nei apylinkės teisme nebuvo apklausta apie įvykio aplinkybes. Šiuo atveju taip pat nebuvo išnaudotos visos galimybės nustatyti nusižengimą padariusį asmenį, kai nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme, nebuvo iškviesta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinė, jog liudytojas M. D. taip pat galėtų patvirtinti arba paneigti aplinkybes apie asmenį, važiavusį kartu automobilyje „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai buvo padarytas KET pažeidimas. Dėl to, teisme neapklausus tiesiogiai nusižengimą galėjusio matyti liudytojo ir padarytą nusižengimą mačiusio liudytojo, liko nepašalinta abejonė dėl nusižengimo įvykdymo metu automobilį vairavusio asmens tapatybės, nes nustačius, jog įvykio metu automobilį vairavo ne administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L., būtų pagrįstas pagrindas spręsti klausimą dėl A. L. traukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 3 dalį.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apylinkės teisme A. L. nurodė, jog jis nusižengimo padarymo metu automobilio nevairavo, atsisakė nurodyti, koks jam artimas žmogus vairavo automobilį (b. l. 31), tačiau išsamių paaiškinimų apie jam pareikštą kaltinimą, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, A. L. nedavė, taip pat neteikė paaiškinimų, kur tą dieną jis buvo, ką veikė, kokiu maršrutu važiavo. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, tokius paaiškinimus vietoj administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. davė jo atstovas advokato padėjėjas Ž. K. (b. l. 29-30), kuriam pagal ANK 585 straipsnio 2 dalį, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teisė teikti paaiškinimus nėra numatyta. Be to, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad apylinkės teismas neaiškino administracinėn atsakomybėn patrauktam A. L. procesinių teisių ir pareigų, nurodydamas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. turi atstovą advokato padėjėją Ž. K. (b. l. 29). ANK 632 straipsnio, reglamentuojančio teismo posėdžio tvarką, 4 dalis numato, kad bylą nagrinėjantis teisėjas išaiškina į teismo posėdį atvykusiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims šiame kodekse nustatytas jų teises ir pareigas, <…>. Jokios išlygos, kad į posėdį atvykusiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims teisės ir pareigos nebūtų išaiškinamos vien dėl to, kad jie turi įgaliotus atstovus, nenumatyta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, neišaiškindamas A. L. jo kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių ir pareigų, numatytų ANK 577 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, padarė procesinį pažeidimą.
16. Įvertinus tai, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. L. atstovo advokato padėjėjo Ž. K. pateiktą skundą, padarė ANK pažeidimų, neapklausė nei paties administracinėn atsakomybėn patraukto A. L., nei tiesiogiai nusižengimą mačiusio liudytojo, taip pat nekvietė ir neapklausė apie nusižengimo įvykdymą galėjusio duoti parodymus liudytojo, nedėjo pastangų nustatant nusižengimo įvykdymo metu automobilį vairavusio asmens tapatybės, daroma išvada, jog apylinkės teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp A. L. kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, iš esmės neatsakė į teismui pateikto skundo argumentus. Dėl to skundžiama nutartis negali būti pripažinta kaip teisėta ir pagrįsta. Būtent pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam skundą dėl Institucijos nutarimo, tenka pareiga išsiaiškinti anksčiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, neatsakius į esminius skundo argumentus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų A. L. teisę į apeliaciją. Dėl išdėstytų aplinkybių Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 11 d. nutarimas (turi būti nutartis) naikinamas ir administracinio nusižengimo byla A. L. atžvilgiu grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
17. Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs tokį sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės turi būti įvertintos iš naujo nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 11 d. nutarimo tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 11 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą administracinio nusižengimo byloje – administracinio nusižengimo bylą kartu su A. L. atstovo advokato padėjėjo Ž. K. skundu dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimo panaikinimo perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.