Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-448-626/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-26
Bylos Nr.
AN2-448-626/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01486-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Pažeidėjas
Č. L.
Kategorijos
Nuorašas
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-448-626/2018
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01486-2018-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Č. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018-05-31 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15162-2018, kuriuo Č. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Č. L. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2018-03-25, apie 13.47 val., vairuodamas automobilį Subaru Outback (v. n. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nelygiareikšmių kelių sankryžoje Juodasis kelias – Tolimoji g., važiuodamas šalutiniu keliu, jo važiavimo kryptimi pažymėtu kelio ženklais Nr. 204 „Stop“ ir Nr. 842 „Pagrindinio kelio kryptis“, nepraleido prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančio automobilio VW Passat (v. n. (duomenys neskelbtini) ir susidūrė bei apgadino abi transporto priemones. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punktą.

2. Institucijos nutarimą Č. L. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Č. L. skundas buvo motyvuojamas tuo, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nutarime padarytos išvados logiškai nepagrįstos, prieštaraujančios administracinio nusižengimo byloje esantiems įrodymams, padarytos neatsižvelgiant į faktus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 nutartimi Č. L. skundas atmestas. Teismas sutiko su Institucijos išvada, kad būtent dėl automobilio Subaru Outback vairuotojo veiksmų ir padaryto KET pažeidimo įvyko eismo įvykis. Teismas nurodė, jog šioje situacijoje automobilio VW Passat vairuotojas iki sankryžos artėjo (arba jau buvo sankryžoje) pagrindiniu keliu, todėl automobilio Subaru Outback vairuotojas privažiavęs sankryžą šalutiniu keliu, nepaisant to, ar automobilio VW Passat vairuotojas buvo jau sankryžoje ar tik artėjo prie jos pagrindiniu keliu, privalėjo duoti jam kelią. Teismas iš dalies sutiko su Č. L. skundo teiginiais, jog susidūrimo metu automobilis Subaru Outback jau buvo pagrindiniame kelyje, o susidūrimas įvyko dėl to, kad automobilio VW Passat vairuotojas išvažiavo į priešingą eismo juostą, nes bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog automobilio VW Passat vairuotojas susidūrimo metu automobilio kairės pusės ratais buvo kirtęs menamą ašinę Juodojo kelio liniją ir tai galėjo turėjo įtakos eismo įvykiui. Rėmėsi eksperto išvada bei paaiškinimais, taip pat R. B. surašytu protokolu už minėtą KET pažeidimą. Tačiau teismas, įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes dėl automobilių judėjimo pagrindiniu ir šalutiniu keliais bei susidūrimo vietą, padarė išvadą, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent automobilio Subaru Outback vairuotojo veiksmai neduodant kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam ir prie sankryžos artėjančiam kitam automobiliui. Konstatavo, jog aplinkybė, kad automobilio VW Passat vairuotojas sukdamas į kairę nežymiai kirto ašinę kelio liniją gali būti vertinama kaip KET pažeidimas, tačiau jis tai darė sankryžoje ar prieš įvažiuojant į sankryžą, būdamas pagrindiniame kelyje, todėl jo veiksmai negalėjo būti pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti.

Šalies argumentai

4. Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Č. L. (toliau – ir apeliantas) apygardos teismui pateikė skundą. Jame prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-372-988/2018 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą minėto administracinio nusižengimo byloje.

4.1. Apelianto nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir priimtas netinkamai išaiškinus materialinės bei procesinės teisės normas, vienašališkai įvertinus byloje esančius prieštaringus liudininkų parodymus, eksperto išvadą ir iš to padarius vienpusiškas bei nepagrįstas išvadas.

4.2. Nurodo, jog nuo pat pradžių eismo įvykio vertinimas buvo nevienareikšmiškas, nes atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai nusprendė, kad dėl įvykio kaltas VW Passat vairuotojas R. B., kurio automobilis nukreiptas į kairę ir yra dalinai išvažiavęs į priešingo eismo juostą už įsivaizduojamos ištisinės linijos. Vėliau policijos pareigūnai nusprendė, kad dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai. Dar vėliau, nuomonė vėl pasikeitė ir priimtas nutarimas, kad eismo įvykis įvyko išimtinai dėl apelianto padaryto KET pažeidimo. Iš viso įvykio aplinkybių tyrimas užtruko nuo 2017-03-25 iki 2018-05-31.

4.3. Apelianto nurodo, kad jis jau buvau išvažiavęs iš sankryžos į pagrindinį kelią ir negalėjo numatyti, kad priešais atvažiuojantis automobilis įvažiuos į priešpriešinę kelio pusę ir sukels eismo įvykį. Įvykio schemoje jo (apelianto) automobilis stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, nutolęs 21 m atstumu nuo sankryžos ašies. Remiasi 2018-02-21 Ekspertizės akte Nr. 11-2488(17) nurodytomis aplinkybėmis, kad automobilių susidūrimo metu jo (apelianto) vairuojamas automobilis „buvo išvažiavęs į pagrindinį kelią, važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, žiūrint tos transporto priemonės judėjimo kryptimi“. Apelianto nuomone, minėtame ekspertizės akte nenustatyta, kad jis būtų nedavęs kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančiai transporto priemonei. Pasak apelianto, išvadoje pateikta, kad susidūrimas įvyko pravažiavus sankryžą, jau po to, kai jis jau išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, prieš tai davęs kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, todėl KET 154 punkto jis nepažeidė.

4.4. Pasak apelianto, teismo nutartyje liko neatsakyti klausimai, kurie buvo keliami jo skunde. Taip pat buvo sumenkintos kai kurios svarbios aplinkybės. Nurodo, jog po automobilių susidūrimo įvykio vietoje buvo pabirusios abiejų automobilių šukės, pagal kurių buvimo vietą buvo galima nustatyti tikslią automobilių kontakto vietą. Automobilio VW Passat vairuotojas R. B. savo iniciatyva visas šukes surinko, pasak jo, kad „netrukdytų kitiems automobiliams ir neprasidurtų padangų“ ir susidėjo į savo automobilį. Pirmos instancijos teismui nekilo klausimų dėl šio veiksmo tyčios. Ar tai darydamas jis nenorėjo panaikinti įrodymus dėl susidūrimo vietos, kuri turi svarbią reikšmę nustatant eismo įvykio kaltininką. Kodėl neseniai (tik prieš dvejus metus) vairuotojo pažymėjimą gavęs asmuo, išklausęs specialius kursus ir išlaikęs egzaminus, pasielgė priešingai negu jis buvo mokomas. Taip pat nekilo klausimų, kodėl R. B. teigdamas, kad nesijautė kaltas dėl eismo įvykio, bet tuo pat metu neprieštaravo dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo už KET 108 punkto pažeidimą, protokolą pasirašė (susipažino), sutiko dėl jam paskirtos nuobaudos - baudos skyrimo ir galiausiai sumokėjo paskirtą baudą, KET XIII skyriaus Važiavimo pradžia ir manevravimas, 108 punktas nustato, kad „reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje“. Kelia klausimą, ar pagrįsta dėl kilusio eismo įvykio išskirti vieną priežastį (apelianto veiksmus), o kitą priežastį (R. B. KET 108 punkto pažeidimą) ignoruoti. Apelianto manymu, nesant bent vieno iš pateiktų KET pažeidimų eismo įvykis paprasčiausiai nebūtų įvykęs.

4.5. Atkreipia dėmesį, kad ekspertas nenustatė tikslios susidūrimo vietos, o tai yra labai svarbi aplinkybė nustatant įvykio kaltininką. Mano, kad konstatuoti, jog nesant nešališkų įvykio liudytojų ir vadovaujantis tik minėtu ekspertizės aktu, nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai buvo svarbesnė sąlyga šio eismo įvykio kilimui, nėra galimybės.

4.6. Nurodo, jog administracinių nusižengimų bylose patraukto atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o šiuo atveju institucija iš pradžių surašė protokolą R. B., po pusės metų pakeitė nuomonę ir įžvelgė abipusę kaltę, o galiausiai po metų apkaltino tik apeliantą. Apelianto manymu, svarbiausi įrodymai buvo užfiksuoti įforminant eismo įvykį vietoje. Policijos pareigūnai E. T. ir E. G. konstatavo, kad VW Passat dalinai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir tuo sukėlė eismo įvykį. Be to, VW Passat vairuotojas iki policijos atvykimo įvykio vietoje surinko automobilių šukes, todėl schemoje nebuvo galimybės pažymėti jų buvimo vietą ir taip nustatyti automobilių kontakto vietą, kuri būtų nepalanki šiam vairuotojui. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad jis yra kaltas dėl padaryto KET pažeidimo, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai.

5. Taip pat mano, kad šioje byloje eismo įvykio aplinkybės nėra visiškai išaiškintos, transporto priemonių susidūrimo mechanizmas kai „susidūrimo vieta buvo nustatyta apytiksliai“ (eksperto atsakymai į teismo klausimus) išaiškintas vienpusiškai, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai apie eismo įvykio kilimo priežastis yra skirtingi ir prieštaringi ir šie prieštaravimai iki galo nėra pašalinti. Eismo įvykio vertinimas kardinaliai keitėsi po ekspertizės akto pateikimo, nors jame nurodyti abiejų vairuotojų padaryti pažeidimai. Nurodo, jog teisme ekspertas taip pat konstatavo, kad „abiejų vairuotojų veiksmai buvo techniškai priežastiniame ryšyje su įvykiu“ ir nežiūrint į tai, kad jokių naujų įrodymų ar aplinkybių nepaaiškėjo, teismas nusprendė apeliantą pripažinti pagrindiniu eismo įvykio sukėlėju.

Atsiliepimas

6. Nukentėjusiojo R. B. atstovas advokatas V. K. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo Č. L. skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš Č. L. 942 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas pirmos instancijos teisme bei visas kitas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad pagrindiniame kelyje jis atsidūrė anksčiau nei įvyko susidūrimas su nukentėjusiuoju. Nurodo, jog tai prieštarauja 2018-02-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. 11-2488(17) išvadai, kurioje nurodyta, kad abu automobiliai artėjo prie sankryžos tuo pat metu, tuomet Č. L. važiuodamas šalutiniu keliu, sutinkamai su ANK 417 straipsnio 3 dalimi, privalėjo įvertinti atstumą iki artėjančios transporto priemonės ir duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiam VW Passat. Taip pat nurodo, kad nors iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti tikslios susidūrimo vietos, tačiau iš eksperto išvadų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, kurie pateikti remiantis objektyviais duomenimis – VW Passat stiklo šukėmis kelyje, matyti, kad automobilių kontakto vieta buvo nepravažiavus važiuojamųjų dalių sankirtos. Anot eksperto. Atsižvelgiant į šukių buvimo vietą, tikėtina, kad automobilis VW Passat po susidūrimo buvo patrauktas atgal ir ištiesintas. Pagal R. B. ir su juo važiavusio liudytojo D. F. parodymus, automobilis VW Passat po susidūrimo liko stovėti susidūrimo vietoje arba galėjo pajudėti apie 0,5 m į priekį, o automobilio priekinė dalis nuo smūgio buvo pasukta šiek tiek į šoną, dėl ko automobilis buvo ištiesintas. Sutinka su teismo išvada, kad automobilis VW Passat po eismo įvykio sustojo jau pačiame posūkyje arba tik pradėjęs įvažiuoti į posūkį pagrindiniu keliu į Tolimąją gatvę. Prašo iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens priteisti 942 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu pirmos instancijos teisme.

Skundas netenkinamas

Šalies argumentai

7. Apeliantas teigia, kad ne jo, o nukentėjusiuoju pripažinto R. B. padarytas KET pažeidimas, per ankstyvas išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, atliekant posūkio manevrą, buvo pagrindė priežastis eismo įvykiui kilti.

8. Apygardos teismas išnagrinėjęs esminius skundo argumentus ir administracinio nusižengimo bylą, atmeta apelianto motyvus kaip nepagrįstus, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, liudytojų parodymams, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-02-21 ekspertizės aktui Nr. 11-2488(17) (toliau – ekspertizės aktas), išvadą rengusio eksperto V. M. paaiškinimams teisme ir rašytinei bylos medžiagai.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 30. Teismų praktika. 2009, 30).

10. Neginčytinai nustatyta, kad Č. L. vairuojamas automobilis Subaru Outback į trišalę nelygiareikšmių kelių sankryžą įvažiavo iš šalutinio kelio, t. y. važiavo tiesiai Juoduoju keliu. Tuo pat metu, priešpriešine eismo juosta, Juoduoju keliu važiavo VW Pssat, vairuojamas R. B., kuris važiavo pagrindiniu keliu. Sankryžoje pagrindinis kelias yra nuo Juodojo kelio į kairę, į Tolimąją gatvę, automobilio VW Passat judėjimo kryptimi. Važiuojant Juoduoju keliu automobilio Subaru Outback judėjimo kryptimi, prieš sankryžą yra „Stop“ ženklas ir „Stop“ linija. R. B. važiuodamas pagrindiniu keliu, iš Juodasis kelio pradėjo sukti į kairę (kairės pusės ratais išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą) į Tolimąją gatvę. Automobilis Subaru Outback įvažiavo į sankryžą iš šalutinio kelio ir jam pravažiavus važiuojamųjų dalių sankirtą, jo kairiojo šono priekinę dalį priekiniu kairiu kampu kliudė automobilis VW Passat. Tarp transporto priemonių įvyko slystamojo pobūdžio kontaktas. Subaru Outback apgadintas visas kairys šonas nuo priekio iki užpakalio: priekinis buferis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas. VW Passat apgadintas priekinis buferis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas (b. l. 26). Oro sąlygos: dienos metas, šlapdriba, šlapias asfaltas. Įvykio vietoje kelio žymėjimo beveik nesimatė.

11. Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. B., atlikdamas manevrą (posūkį į kairę), įvažiuodamas į važiuojamųjų kelio dalių sankirtą, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir tokiu būdu pažeidė KET 108 punktą.

12. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad Č. L. (automobilio Subaru Outback) vairuotojas pažeidė KET 154 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

13. Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai (Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais 200-10-12 įstatymas Nr. VIII-2043). Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas (3.7 punktas).

14. Važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – sankirta) – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus (KET 3.17 punktas).

15. KET ir Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nenurodo kaip nustatyti sankryžos ribas. Tačiau iš sankryžos, kelio ir sankirtos sąvokų apibrėžimų matyti, kad sankryža paprastai yra didesnė nei važiuojamųjų dalių sankirta. Teisme apklausiamas ekspertas taip pat nurodė, kad į sankryžą įeiną kelkraščiai, kelio išlinkimai. Nurodė, jog važiuojamųjų kelio dalių sankirta ekspertizės akte pažymėta geltonomis linijomis. Sankryžose sukant į kairę visada patenkama į vieno ar kito kelio eismui priešinga kryptimi skirtą važiuojamosios dalies pusę.

16. Pagal KET 108 punktą, reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Vadovaujantis šia sąvoka, KET uždraudžia sukant sankryžose, kaip kartais populiariai sakoma „karpyti kampus“, nes neleidžiama prieš įvažiuojant į sankryžą ir išvažiuojant iš jos patekti į priešingos krypties eismui skirtą juostą. Sukant į kairę ar apsisukant KET įpareigoja vairuotoją važiuojamojoje dalyje užimti labai konkrečią padėti. Prieš įvažiuojant į važiuojamųjų dalių sankirtą reikia pasitraukti prie pat kairiojo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, krašto, tačiau jokiu būdu negalima įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą.

Šalies argumentai

17. Apeliantas nurodo, jog nėra tiksliai nustatyta automobilių susidūrimo vieta sankryžoje. Be to, apelianto manymu, ekspertizės išvadoje pateikta, kad susidūrimas įvyko pravažiavus sankryžą, jau po to, kai jis jau išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, prieš tai davęs kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, todėl KET 154 punkto jis nepažeidė.

18. Šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog automobilių susidūrimo vieta nustatyta pakankamai tiksliai – automobiliai susidūrė sankryžoje, šiek tiek prieš važiuojamųjų kelio dalių sankirtą (žiūrint nuo VW Passat). Šių duomenų pakanka sprendimui kaltam asmeniui dėl eismo įvykio nustatyti. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad automobilių susidūrimo vieta buvo Juodojo kelio važiuojamoje dalyje, kelio tarpe nuo automobilio VW Passat įvykio vietos plane (schemoje) pažymėtos stovėjimo vietos iki važiuojamųjų kelio dalių sankirtos, pažymėtos tašku, esančios arčiau automobilio VW Passat, t. y. sankryžoje. Priešingai nei nurodo apeliantas, Ekspertizės akte automobilių susidūrimo vieta taip pat nurodyta „kiek neprivažiavus prie važiuojamųjų dalių sankirtos“ automobiliui VW Passat, kai automobilis Subaru Outback buvo Juodojo kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, žiūrint šios transporto priemonės judėjimo kryptimi, iš dalies išvažiavęs iš sankirtos su Tolimosios gatvės važiuojamąja dalimi (Išvados 3 punktas, b. l. 55). Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas maišo sankryžą su sankirta. Kaip jau minėta, kelių sankryžą yra platesnė sąvoka nei važiuojamųjų kelio dalių sankirta. Tiek ekspertizės akte, tiek apylinkės teismo išvadose būtent ir nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Subaru Outback pravažiavus važiuojamųjų dalių sankirtą, tačiau ne sankryžą. Č. L. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog po smūgio jis buvo nublokštas į dešinę ant bortelio (b. l. 37-38). Fotonuotraukose matosi Subaru Outback padangų pėdsakai, kurie buvo vieni iš aplinkybių, pagal kurias, pasak eksperto V. M., buvo nustatyta automobilių susidūrimo vieta. Ekspertas nurodė, jog automobilis Subaru Outback buvo „užneštas“, yra gumos sluoksnis, tamsesnis asfalto plotas, pagal tai matyti, kad automobilių susidūrimo vieta yra ties sankirtos riba. Taip pat nurodė, jog nors eismo įvykio schemoje nėra užfiksuotos šukės, tačiau jos užfiksuotos fotonuotraukoje ir jos taip pat rodo automobilių susidūrimo vietą: fotonuotraukoje matyti, kad šukės išsibarsčiusios prieš automobilio VW Passat priekinę dalį; iš šukių padėties seka, kad automobilis VW Passat eismo įvykio metu buvo kiek arčiau Tolimosios g., jis suko į kairę, buvo pasisukęs 15-25 laipsnių kampu į kairę pusę, link Tolimosios g. Tai, kad šukės atsirado dėl nagrinėjamo eismo įvykio, liudija ir Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuoti automobilio VW Passsat apgadinimai, tarp kurių yra kairio priekinio žibinto bei priekinio kairės pusės posūkio žibinto sudužimas. Anot eksperto, atsižvelgiant į šukių buvimo vietą, tikėtina, kad automobilis VW Passat automobilis po susidūrimo liko stovėti susidūrimo vietoje arba galėjo pajudėti apie 0,5 m į priekį, o automobilio priekinė dali nuo smūgio šiek tiek buvo pasukta į dešinį šoną, dėl to automobilis VW Passat buvo ištiesintas. Taip pat nurodė, jog fotografuojant ir fiksuojant automobilis VW Passat buvo patrauktas šiek tiek atgal ir ištiesintas, t. y. jo padėtis pakeista.

19. Taigi, išdėstytos aplinkės patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad automobilių susidūrimas įvyko tarpe tarp automobilio VW Passat stovėjimo vietos iki važiuojamųjų kelio dalių sankirtos, t. y. sankryžoje.

20. Kitas apeliacinio skundo argumentas susijęs su priežastinio ryšio su kilusiais padariniais nustatymu. Apelianto manymu, ne jo, o VW Passat vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.

21. Ekspertizės akte nustatyta, kad techniniu požiūriu automobilio Subaru Outback vairuotojo veiksmai sąlygojo nagrinėjamo eismo įvykio kilimą. Techniniu požiūriu, priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo ir automobilio VW Passat vairuotojo veiksmai, kai vairuotojas sukdamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.

22. Kaip minėta, pagal KET 154 punkto reikalavimus, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Taigi, šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią net tik įvažiuojančioms į sankryžą transporto priemonėms, bet ir artėjančioms iki jos. Byloje nustatyta, jog susidūrimas įvyko sankryžoje. Nors abu vairuotojai pažeidė KET reikalavimus, tačiau būtent apelianto veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą ir buvo jo pagrindine priežastimi pasekmėms kilti, nes jis išvažiavo į sankryžą iš šalutinio kelio, kai pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjo VW Passat, ar į ją įvažinėjo, todėl apeliantas, laikydamasis KET 154 punkto reikalavimų, prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalutinio, privalėjo duoti kelią artėjančiam prie sankryžos VW Passat.

23. Tuo tarpu VW Passat vairuotojo veiksmai, o būtent KET 108 punkto pažeidimas, nes jis per anksti pradėdamas posūkį nežymiai kirto ašinę kelio liniją, nors techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykiu, tačiau nebuvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, nes jis tai darė sankryžoje, pagrindiniame kelyje. Pastarojo padarytas pažeidimas, apeliantui laikantis KET 154 punkto reikalavimų, nesukeltų nagrinėjamo eismo įvykio. Taigi, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad VW Passat vairuotojo veiksmai negalėjo būti pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti.

24. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti, kad institucijos ir apylinkės teismo, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apylinkės teismas motyvuotai pasisakė dėl visų esminių apelianto skundo argumentų ir reikšmingų aplinkybių ir apylinkės teismo argumentams bei išvadoms apygardos teismas pritaria. Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nustatyti faktai patvirtina, kad Č. L. pažeidė KET 154 punkto reikalavimus ir šis pažeidimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su eismo įvykio kilimu. Todėl Č. L. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

26. Atsiliepime nukentėjusiojo atstovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apylinkės teisme. Šis prašymas paliekamas nenagrinėtu. Pažymėtina, kad apylinkės teismas yra išsprendęs bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesu apylinkės teisme, klausimą. Nukentėjusysis skundo dėl šios apylinkės teismo nutarties dalies nereiškė. Atsiliepimas nėra skundas ir jame gali būti pateikti tik argumentai dėl skunde keliamų klausimų, savarankiški reikalavimai dėl nutartyje išspręstų klausimų teisėtumo ir pagrįstumo negali būti keliami. Nukentėjusysis, nesutikdamas su nutartimi ar jos dalimi, galėjo pateikti skundą, tačiau šia teise nesinaudojo.

27. Taip pat atsiliepime prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliaciniu procesu. Su atsiliepimu pateikta sąskaita faktūra 500 Eur sumai ir pinigų priėmimo kvitai 500 Eur sumai. Sąskaitoje faktūroje aprašytos teisinės paslaugos ir nurodyta, kad nukentėjusiojo išlaidas advokatui sudaro: 250 Eur už atstovo 2018-10-23 susipažinimą su administracinės bylos medžiaga; 250 Eur – už atsiliepimo parengimą ir pateikimą Vilniaus apygardos teismui. Šis prašymas tenkinamas iš dalies. Netenkinama prašymo dalis dėl 250 Eur priteisimo už susipažinimą su byla, nes nukentėjusiojo atstovas advokatas V. K. dalyvavo pirmosios instancijos teisme, jam bylos aplinkybės ir medžiaga buvo žinoma, apylinkės teismo taip pat buvo prašoma priteisti išlaidas dėl atstovo skirto laiko susipažinimui su bylos medžiaga. Byla nėra didelės apimties ar sudėtinga, kaip minėta, atstovas dalyvavo apelianto skundą nagrinėjant apylinkės teisme, susipažino su bylos medžiaga ir rengė atsiliepimą apylinkės teismui, todėl prašymas priteisti proceso išlaidas už susipažinimą su bylos medžiaga, yra perteklinis, laikytina, kad šias išlaidas padengia priteisiama suma už atsilipimo į skundą parengimą. Taigi, iš Č. L. nukentėjusiajam priteisiama 250 Eur už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į skundą (ANK 666 straipsnis, BPK 106 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusiengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 nutartį nepakeistą ir Č. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti nenagrinėtą nukentėjusiojo R. B. gynėjo V. K. prašymą dėl proceso išlaidų, susijusių su procesu apylinkės teisme, priteisimo.

Nukentėjusiojo R. B. gynėjo V. K. prašymą dėl proceso išlaidų, susijusių su apeliaciniu procesu, tenkinti iš dalies. Iš Č. L. nukentėjusiajam R. B. priteisti 250 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos apskelbimo dieną.

Teisėja Vitalija NorkūnaitėNuorašas tikras:Teisėja Vitalija Norkūnaitė