Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-09-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-372-988/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
II-372-988/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-007486-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Nukentėjusysis
R. B.
Advokatai
Ramūnas Mikulskas, Valerijus Kirpičnikovas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-372-988/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-007486-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,

sekretoriaujant Aistei Bareikei, vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, Audronei Adomavičienei,

dalyvaujant nukentėjusiajam R. B., jo atstovui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,skundą padavusiam asmeniui Č. L., jo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Č. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Algio Tučinsko 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15162-2018, kuriuo Č. L. paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 417 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. balandžio d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-25875-2018 su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2018 m. kovo 25 d., apie 13.47 val., vairuodamas automobilį Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje Juodasis kelias – Tolimoji g., Vilniuje, važiuodamas šalutiniu keliu, jo važiavimo kryptimi pažymėtu kelio ženklais Nr. 204 „Stop“ ir Nr. 842 „Pagrindinio kelio kryptis“, nepraleido prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir susidūrė bei apgadino abi transporto priemones. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punktą. Administraciniu nurodymu pareiškėjui buvo siūloma iki 2018 m. gegužės 19 d. sumokėti trisdešimt eurų baudą (b. l. 11).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. Tučinsko 2018 m. gegužės 31 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarymą nubaustas septyniasdešimt penkių eurų bauda (b. l. 13).

Šalies argumentai

2018 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo 2018 m. birželio 15 d. skundas „Dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15162-2018“ (b. l. 2). Skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Nutarimu ir baudos jam paskyrimu, nes Nutarime padarytos išvados neatsižvelgiant į faktus, logiškai nepagrįstos ir prieštaraujančios administracinio nusižengimo byloje esantiems įrodymams. Pareiškėjo atžvilgiu administracinė atsakomybė taikyta nepagrįstai, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, kuriuo jis yra kaltinamas, požymių. Priešingai nei nurodoma Nutarime, 2018 m. vasario 21 d. ekspertizės akte buvo nustatyta, kad automobilių susidūrimo metu pareiškėjo vairuojamas automobilis buvo „išvažiavęs į pagrindinį kelią, važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, žiūrint tos transporto priemonės judėjimo kryptimi“. Taigi pareiškėjui važiuojant jau pagrindiniu keliu, pravažiavus sankryžą, pareiškėjas neturėjo praleisti tuo pačiu pagrindiniu keliu į kairę sukančio automobilio, negalėjo numatyti, kad jis įvažiuos į pareiškėjo važiuojamąją kelio dalį, t. y. į priešpriešinę eismo juostą. Pareiškėjas nurodo, jog įvažiuojant į pagrindinį kelią, jis Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė – sustojo prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, praleido pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones ir įvažiavo į pagrindinį kelią. Pareiškėjui jau esant pagrindiniame kelyje, už pagrindinio kelio su šalutiniu sankirtos, į pareiškėjo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis VW Passat, kuris kaip nustatyta Ekspertizės akte „<...> iki įvažiavimo į važiuojamųjų dalių sankirtą, atsidūrė kairiau juodojo kelio važiuojamosios dalies menamos ašinės linijos, t. y. priešpriešinio eismo juostoje“. Tada ir įvyko susidūrimas. Kartu nustatytos aplinkybės pagrindžia („<...> iki įvažiavimo į važiuojamųjų dalių sankirtą“), kad eismo įvykis kilo ne sankryžoje, o už sankryžos ją pravažiavus, pareiškėjui esant pagrindiniame kelyje, pareiškėjo važiavimo krypties eismo juostoje. Pareiškėjas į pagrindinį kelią iš šalutinio pradėjo važiuoti tik davęs kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, įsitikinęs, kad išvažiuoti iš šalutinio kelio yra saugu, kad prie sankryžos neartėja joks kitas automobilis, kuriam jis keltų pavojų kertant sankryžą. Tokiu būdu Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimų (duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) pareiškėjas nepažeidė. Nutarimą priėmęs pareigūnas, kuris konstatavo faktą, kad pareiškėjas, įvažiuodamas į sankryžą, neįvertino turimo įveikti atstumo iki artėjančios transporto priemonės, dėl ko neįvykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimo duoti kelią prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančiai transporto priemonei, vadovavosi eksperto išvada ir L. L. 2017 m. birželio 9 d. paaiškinimu, tačiau padarė šių šaltinių pagrindu gautiems duomenims iš esmės prieštaraujančias išvadas. Ekspertizės akte nenustatyta, kad pareiškėjas būtų nedavęs kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančiai transporto priemonei. Priešingai, pateikta išvada, kad susidūrimas įvyko pravažiavus sankryžą, jau po to, kai pareiškėjas, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, davė kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Taigi išvažiuodamas iš šalutinio kelio, praleido pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones, o tokiu atveju administracinio nusižengimo sudėties pareiškėjo veiksmuose nėra. Šias aplinkybes, priešingai nei nurodoma Nutarime, patvirtino ir L. L., kartu važiavusi automobilyje Subaru Outback, kuri nurodė, kad artėjant prie sankryžos automobilių nebuvo. Jau baigiant išvažiuoti iš sankryžos pajuto, kad į jų automobilio (Subaru Outback) kairę pusę atsitrenkė automobilis VW Passat. Ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad automobilis VW Passat iki įvažiavimo į važiuojamųjų dalių sankirtą atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, o tai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Apklaustas eismo įvykio liudininkas V. Ž. taip pat paaiškino, kad 2017 m. kovo 25 d., apie 13.30 val., matė sankryžoje susidūrusius automobilius Subaru ir VW Passat. Subaru stovėjo dešinėje, beveik užvažiavęs vienu ratu ant šaligatvio, o VW Passat vidury kelio ant skiriamosios juostos. Tai patvirtina, kad pamatęs priešpriešine eismo juosta atvažiuojantį automobilį VW Passat, pareiškėjas pradėjo trauktis kuo dešiniau, kad išvengtų susidūrimo, tačiau tuo metu neįvažinėjo į pagrindinį kelią, o jau buvo pravažiavęs šalutinio kelio su pagrindiniu sankirtą, tuo tarpu eismo įvykis kilo dėl VW Passat automobilio išvažiavimo į priešpriešinę (tą, kuria tuo metu važiavo pareiškėjas) eismo juostą. Automobilio VW Passat vairuotojas R. B. pripažino, kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir jam paskirtą administracinę baudą sumokėjo. Nutarime visiškai nelogiškai ir nesuprantamai nurodyta, kad transporto priemonės susidūrė dar arčiau gatvių susikirtimo nei buvo konstatuota anksčiau ir pažymėta eismo įvyko schemoje. Remiantis tokiu pareigūno vertinimu, automobilis VW Passat po šoninio susidūrimo turėjo judėti į priekį, o ne atgal, kas technine ir fizikine prasme, įvertinus automobilių susidūrimo padėtį vienas kito atžvilgiu, yra objektyviai neįmanoma. Nors ekspertizės akte nurodoma tikėtina prielaida, kad po susidūrimo su automobiliu Subaru Outback, automobilis VW Passat buvo patrauktas atgal ir ištiesintas, tačiau pareigūnas ignoravo aplinkybę, kad ekspertui atsižvelgiant būtent į tai, jog automobilis VW Passat galimai buvo patrauktas, o kartu vertinant automobilių apgadinimo mechanizmą, automobilio Subaru Outback stovėjimo padėtį ir buvo konstatuota, kad susidūrimas vyko jau pravažiavus šalutinio kelio su pagrindiniu sankirtą, automobiliui Subaru Outback baigiant pravažiuoti važiuojamųjų dalių sankirtą, tačiau ne arčiau gatvių susikirtimo. Nėra byloje absoliučiai jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad automobiliai susidūrė kitoje, nei jau konstatuota eksperto akte, vietoje. Skundu prašoma panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nepadarytas administracinis nusižengimas, o Nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas (b. l. 2-6).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. Tučinsko 2018 m. birželio 19 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad jis nepagrįstas. Nutarimą priėmęs pareigūnas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Todėl nėra pagrindo naikinti Nutarimo. Atsiliepimu prašoma pareiškėjo skundo netenkinti, Nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 1).

Nukentėjusiojo R. B. atstovo advokato V. Kirpičnikovo 2018 m. liepos 16 d. atsiliepime į skundą nurodoma, kad nukentėjusysis nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Skunde teigiama, kad pareiškėjo skunde nurodomas argumentas, jog automobilių susidūrimo metu pareiškėjo vairuojamas automobilis Subaru Outback buvo išvažiavęs į pagrindinį kelią, važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, todėl neprivalėjo praleisti tuo pačiu pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, prieštarauja faktinei situacijai ir byloje esantiems įrodymams bei ekspertizės akto Nr. 11-2488(17) išvadai. Pareiškėjo teigimu, pagrindiniame kelyje jis atsidūrė anksčiau nei įvyko susidūrimas su nukentėjusiojo vairuojamu automobiliu, o pagal eksperto išvadą – abu automobiliai artėjo prie sankryžos tuo pat metu. Tokiu atveju, pareiškėjas, važiuodamas šalutiniu keliu, sutinkamai su ANK 417 straipsnio 3 dalimi, privalėjo įvertinti atstumą iki artėjančios transporto priemonės, ir duoti pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui VW Passat, tačiau to nepadarė. Vertinant pareiškėjo žmonos paaiškinimus (kad privažiavus sankryžą su Tolimąja gatve jie sustojo, nes jų kelias šalutinis; priekyje sustojo raudonos spalvos automobilis, važiavęs ta pačia kryptimi; kai jis pajudėjo, jie taip pat pradėjo važiuoti), galima teigti, kad pareiškėjas, privalėdamas sustoti prie STOP ženklo, to nepadarė, o pradėjo judėti kartu su priešais sustojusiu automobiliu, dėl ko nematė prie sankryžos pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio VW Passat. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti, kad vieta, kurioje įvyko susidūrimas, yra pačioje sankryžoje, kelio ženklai ar kelio horizontalioji ženklinio linijos įspėja apie būtinumą sustoti ties STOP ženklu ir užleisti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei. Atsiliepimu prašoma skundą atmesti, o Nutarimą palikti galioti, bei priteisti iš pareiškėjo visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 78, 79).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė panaikinti Nutarimą, nes jis nepažeidė taisyklių. Posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad tai įvyko 2017 m. kovo 25 d. Jis važiavo iš namų į Vilnių Juoduoju keliu tiesiai. Važiavo su žmona. Pagrindinis kelias sukosi, o jam buvo tiesiai link Vilniaus, Juoduoju keliu važiuoti reikėjo. Jo kelias buvo šalutinis. Prie sankryžos Juodasis kelias – Tolimoji g. yra STOP ženklas. Jis važiavo savo eismo juosta, kur yra tik viena, arčiau dešinio kelkraščio. Tolimoji g. buvo jam iš dešinės pusės. Prieš jį važiavo raudonas automobilis, kuriam nuvažiavus, jis sustojo prie STOP ženklo. Automobilio Passat nematė, kitų kliūčių nebuvo. Buvo šlapia, negeros oro sąlygos, šlapdriba, tačiau nebuvo taip, kad dėl blogų oro sąlygų nepastebėjo kito automobilio. Jis važiavo lėtai. Jis pradėjo važiuoti, kai įsitikino, kad sankryžoje niekam netrukdo. Kai pravažiavo sankryžą, pajuto smūgį, o ne pastebėjo automobilį Passat. Jam pravažiavus sankryžą, iš niekur atsirado automobilis Passat, ir padavė į kairę pusę, trenkėsi į jį. Susidūrimas įvyko už sankryžos, maždaug už 6 metrų nuo sankirtos linijos, jo eismo juostoje, o ne priešingos krypties eismo juostoje. Jis sustojo kelkraštyje, t. y. vienu ratu ant kelkraščio ir pėsčiųjų perėjos, praktiškai sustojo ant pėsčiųjų perėjos. Automobilis Passat išvažiavo į priešingą pusę. Jis nežino, kaip automobilis Passat atsirado jo eismo juostoje. Pradžioje, prie pėsčiųjų perėjos, labai gerai matosi ištisinė, po to nutrinta. Automobilis Passat pravažiavo ištisinę liniją, išvažiavo į priešingą pusę, jeigu iš jo pusės žiūrėti, ir tik tada smūgis buvo. Jis nežino, ar gali būti 21 metras iki sankirtos. Tarp automobilių buvo apie 9 metrų atstumas. Atstumas pirmoje schemoje, kurioje yra parašai, buvo 9,5 metro. Antroje schemoje, kur jo parašo nėra, – 10 metrų, vienu metru prailginta. Iš kur tas metras atsirado, jis nežino, nes jo parašo nėra. Policijos apklausoje jam nepasiūlė vertėjo ir jis galėjo kažką ne taip pasakyti. Jis pats iškvietė policiją. Žmogus (R. B.) nesutiko, kad yra kaltas. Automobilio Passat vairuotojas R. B. surinko visus įkalčius, stiklus, plastmasę, net ir jo (pareiškėjo) automobilio plastmasę surinko. Kai policija atvažiavo, negalėjo matyti, kurioje vietoje buvo smūgis. Stiklas buvo ant kelio už R. B. automobilio. Automobiliu Passat važiavo ne vienas vairuotojas, buvo keleivis. Į nukentėjusiojo atstovo klausimus pareiškėjas atsakė, kad jo žmona nėra vairuotoja, ji neturi supratimo, kad prie STOP ženklo reikia sustoti, todėl pasakė, kad jie nuvažiavo paskui raudoną automobilį. Jis policijai pasakė, kad R. B. susirinko įkalčius. Tai sakė policininkams įvykio vietoje ir kai nagrinėjo bylą. Įvykio vietoje alkotesteriu netikrino (b. l. 92, 93).

Nukentėjusysis R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo nepažįsta, giminystės ryšių neturi, ir paaiškino, kad 2017 m. kovo 25 d., važiuojant pagrindiniu keliu iš miesto pusės, Juoduoju keliu, ir pasukant į kairę, kaip nurodo kelio ženklai, jis judėjo į Tolimosios g. kelią, t. y. jis važiavo pagrindiniu keliu, Juoduoju keliu sukdamas į kairę, į Tolimąją g. Žibintai buvo įjungti, buvo parodytas kairės pusės posūkis. Jis pravažiavo pėsčiųjų perėją ir pagrindiniu keliu sukdamas į kairę susidūrė su automobiliu Subaru Outback. Susidūrimas įvyko sankryžoje, jo judėjimo juostoje, kairiau, jam jau pradėjus posūkį į kairę. Jis važiavo savo judėjimo kryptimi. Susidūrimo metu iš karto pradėjo stabdyti savo automobilį, nes pamatė, kad važiuoja pareiškėjas. Jis pradėjo stabdyti, kai pamatė automobilį Subaru, nes matė, kad tas automobilis greitai važiavo, nebandė stabdyti, bandė važiuoti lanku. Iš savo šalutinio kelio pradėjo važiuoti tiesiai, po to truputį lanku į dešinę, kad išvengtų susidūrimo. Jo automobilis jau buvo pasuktas labiau į kairę. Nuo smūgio jo automobilio priekis pasisuko į dešinę. Pareiškėjas važiavo apie 50 km/h, nors sako, kad 10-15 km/h, bet tokio atstumo tarp automobilių tada nebūtų. Kai jis pravažiavo pėsčiųjų perėją, pavažiavo kokių 15 metrų ir tada pamatė pareiškėjo automobilį, pradėjo stabdyti. Jis važiavo 20-25 km/h, todėl buvo lengva sustabdyti. Norėjo išvengti susidūrimo. Jis pradėjo posūkį į kairę būdamas sankryžoje. Jis negali pasakyti, kokiu atstumu pamatė pareiškėją ir pradėjo stabdyti, nes nepamena. Pradėjo stabdyti prieš patį smūgį pastebėjęs pareiškėjo automobilį. Susidūrimo metu greitis buvo 20-25 km/h. Jis negali pasakyti, kiek metrų pajudėjo stabdydamas, kiek laiko stabdė ir tada įvyko susidūrimas. Viskas greitai įvyko. Nesustabdė, nes kelio danga buvo šlapia. Automobilis neslydo. Po smūgio jis (nukentėjusysis) sustojo, užtraukė rankinį stabdį, įjungė avarinį, niekur nejudėjo. Po susidūrimo jo automobilis sustojo savo judėjimo juostoje. Jo kairės pusės galinis ratas nebuvo priešpriešinėje juostoje, iki juostos dar buvo maždaug 20 cm. Jo automobilio priekį atmetė į dešinę susidūrimo metu. Pareiškėjas priėjo prie jo ir paklausė, ar jis turi bent 2 metų stažą. Jis atsakė, kad turi. Pareiškėjas pasakė, kad jis vis tiek liks be teisių. Jis surinko savo automobilio duženas – iškrito ženkliukas ir kairės lempos stikliukai, padėjo į savo automobilį. Jis rinko šukes nuo kelio, nes nežinojo, kad negalima, tikriausiai buvo pamiršęs, rinko, kad kiti automobiliai nepradurtų automobilio padangų. Iš pareiškėjo nebuvo pastabos, kad nerinktų šukių. Po to pareiškėjas kažkam skambino, tikriausiai policijai. Policija atvažiavo maždaug per 8 minutes. Atėjo policininkai, iš karto pasisveikino su pareiškėju, padavė ranką, kažką pakalbėjo 1-2 min. Prieš tai policijos automobilis sustojo už jo automobilio, labai arti. Pastarieji pakalbėjo ir atėjo, pradėjo jį (nukentėjusįjį) kaltinti, pasakė jam žiūrėti, kur jo automobilis stovi, kad po jų automobiliu ištisinė linija, iš karto matosi, kad jo automobilis labiau nukreiptas į kairę pusę. Jis su tuo nesutiko, paprašė policijos patraukti savo automobilį. Jie nenorėdami patraukė savo automobilį ir pradėjo ieškoti, kur gali būti kameros. Nuėjo į degalinę, gėlių parduotuvę, bet nebuvo vaizdo įrašų. Tada jie pradėjo matuoti sankryžą, juostas. Kai pamatavo, tada jie nuvyko į Mėnulio g. esantį policijos komisariatą, ten surašė savo paaiškinimus. Po schema jis pasirašė, kad nesutinka, nes automobilis buvo jo eismo juostoje. Po eismo įvykio (po smūgio) jis (nukentėjusysis) pradėjo filmuoti, kaip jo automobilis stovi, kurioje vietoje yra jo automobilis, ir kaip liekanos yra išsidėsčiusios, kad nebūtų, kaip tikina pareiškėjas, kad jis (nukentėjusysis) išvažiavo į priešingą eismo juostą. Pradėjo filmuoti, nes policija pradėjo jį kaltinti, kad jis yra priešingoje eismo juostoje. Jis filmavo būtent eismo juostą prie jo kairės pusės galinio rato. Jis vaizdo medžiagą parodė policijai, ji paėmė fotografijas ir vaizdo medžiagą. Nuotraukose, kurias jis darė savo telefonu po eismo įvykio, matyti juostos pėdsakai prie jo automobilio kairės pusės galinio rato, buvo šlapia ir dėl vandens taip atrodo. Jis sumokėjo baudą, nes jam pareigūnas paskyrė. Jis sutiko sumokėti baudą, bet ne su tuo, kad jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Policininkas pasakė, kad bauda išrašyta teoriškai, nes brėžinyje kitaip pavaizduoja. Advokatė jam nieko nepaaiškino. Jo važiavimo stažas 2017 m. kovo mėnesį buvo virš 2 metų, jis turi vairuotojo pažymėjimą nuo 2014 m. gruodžio mėnesio (b. l. 93-96).

Liudytoja L. L. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas yra jos vyras. Kovo 25 d. ji su vyru važiavo į Vilnių, Juoduoju keliu, niekur nesuko, važiavo tiesiai, vairavo jos vyras. Jie privažiavo prie sankryžos, sustojo, priekyje stovėjo raudonas automobilis, jie palaukė. Kai pajudėjo raudonas automobilis, tada ir jie pajudėjo, nes nebuvo kitų automobilių. Jie pravažiavo sankryžą ir iš kairės pusės atsitrenkė automobilis Passat. Jai pasirodė, kad labai greitai atvažiavo, nežino, iš kur atsirado. Susidarė nuomonė, kad automobilio Passat vairuotojas greitai pasuko į kairę ir pasirodė priešpriešinėje juostoje. Susidūrimas įvyko, kai jie pravažiavo visą tą sankryžą. Ji negali pasakyti, kokį atstumą jie pravažiavo už sankryžos ir buvo smūgis, susidūrimas įvyko 3-5 metrų atstumu iki pėsčiųjų perėjos. Greitis buvo nedidelis, kai jie susidūrė, nes prieš juos važiavo automobilis. Jie po susidūrimo iš karto sustojo. Ji nežino, kaip paaiškinti, kad po susidūrimo tarp automobilių buvo apie 10 metrų atstumas (b. l. 96, 97).

Liudytojas D. F. teismo posėdžio metu parodė, kad giminystės ryšių su pareiškėju nėra, nukentėjusysis R. B. yra jo sužadėtinės brolis. Jis važiavo automobiliu su R. B., keleivio vietoje. Jie važiavo pagrindiniu keliu iš Juodojo kelio į Tolimąją g., suko į kairę pusę, o iš šalutinio kelio, kur stovi STOP ženklas, prieš pat juos iššoko Subaru automobilis ir jie atsitrenkė į Subaru automobilį. Juodasis kelias eina iš šalutinio į pagrindinį. Kaip įvyko susidūrimas, nežino. Jis sėdėjo priekyje, žiūrėjo į visas puses, ir į kelią, važiavo dešiniau juostos. Ten nėra kelio žymėjimo, taigi važiavo taip, kad nesusidurtų su pagrindiniu keliu priešpriešine juosta važiuojančiais automobiliais. Jis abejoja, ar jie per anksti pasuko. Jie į priešingą eismo juostą neišvažiavo, nes toje vietoje, kurioje sustojo, sunkvežimis suko iš Tolimosios g. į Juodąjį kelią pagrindiniu keliu, asfaltuota dalimi. Sunkvežimis suko į dešinę. Sunkvežimis galėjo pravažiuoti priešpriešine juosta, asfaltuota dalimi, neužvažiuodamas ant kelkraščio. Jie po susidūrimo jam netrukdė pravažiuoti. Susidūrimas įvyko pačioje sankryžoje, o ne dar iki sankryžos. Jis mano, kad jie važiavo be jokių pažeidimų ir suko taip, kaip ir turėjo. Ten nėra kelio žymėjimo, yra nusitrynęs seniai. Po susidūrimo galbūt jie truputį į priekį pavažiavo, gal apie 0,5 metro. Į šoną po susidūrimo, ar pajudėjo ar ne, nepamena. Jie važiavo iš Ikea, iš Gurių g., gal 40 km/h greičiu. Stojo prieš pat automobilį, nes nėra nei stabdymo kelio, nei nieko. Susidūrimo metu jie suko į kairę, kai susidūrimas vyko, tai iš inercijos į priekį gal pavažiavo. Mano, kad jų eismo juostoje, o ne priešpriešinėje, įvyko susidūrimas. Automobilis Subaru Outback pavažiavo į priekį po susidūrimo, sustojo už 5-6 metrų. Jie laukė valandą, kol policininkai ieškojo kamerų, bet nepriėjo, neklausė, nieko. Jis šukių nerinko, jas rinko R. B., kad netrukdytų kitiems automobiliams, kad neprasidurtų ratų. Stambesnes šukes aprinko, kad neužvažiuotų automobiliai. Šukės buvo priekinėje kairėje pusėje ir priekyje prieš automobilį gal kokio vieno metro atstumu. Kai automobilis Passat sustojo po smūgio, šukės buvo aplink kairįjį automobilio Passat kampą, vieno metro atstumu, t. y. tiek priekyje, tiek šone. R. B. automobilio Passat posūkį ir priekinę lempą surinko, nematė kad ženkliuką būtų paėmęs. Automobilio Passat gale šukių nematė. Kito automobilio dalių jis nematė. Jis mano, kad negalima rinkti šukių įvykus eismo įvykiui, bet nepasakė R. B., kad liautųsi rinkti, nes buvo šoko būsena. Jis automobilį Subaru pamatė prieš pat smūgį, gal už kokių 2 metrų. Iš inercijos automobilis pajudėjo apie 0,5 metro po smūgio. Viskas greitai vyko. Su R. B. jis bendravo, kad surašytas protokolas, kodėl neskundė, nekalbėjo, sakė, kad 6-8 eurų baudą sumokėjo (b. l. 97, 98).

Liudytojas V. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas jam iš matymo pažįstamas, giminystės ryšių neturi. Liudytojas paaiškino, kad jis stovėjo sankryžoje per keletą automobilių prie STOP ženklo, iš kurios pusės pajudėjo Subaru. Jis buvo pasitraukęs labiau vidurinės linijos, pro kraštą matė, kad incidentas. Laiko tarpas 7-8 minutės, kol niekas nepravažiavo. Jis prie STOP linijos sustojo, pravažinėjo, matė pažįstamą, sustojo dešinėje pusėje kelkraštyje. Pati situacija pasirodė labai įdomi. Vienas automobilis neįvažiavęs į sankryžą, o Subaru stovi toliau, ir matė, kad buvo kontaktas. Jis važinėja ten kelis kartus per dieną, matęs ne vieną avariją. Automobiliai buvo dar neprivažiavę tos vietos, kur vienas turi pasukti, kitas tiesiai. Jis paklausė kas, kaip ir nuvažiavo toliau. Po kurio laiko, gal 2-3 mėnesių, Facebook pamatė nuotraukas, įdėtas iš pažįstamo. Parašė, kad matė. Jis matė, automobilio Passat kairę pusę, kai dingo iš vaizdo ir vėl atsirado. Susidūrimas įvyko už perėjos 3-4 metrų atstumu, įvyko pagrindiniame kelyje, Juodajame kelyje. Jis stovėjo Juodajame kelyje, šalutiniame kelyje, prieš jį stovėjo 5-7 automobiliai. Jis susidūrimo nematė, tačiau parodė, kad įvyko už 3-4 metrų nuo perėjos, pagal tai, kaip stovėjo automobiliai. Automobilis Subaru stovėjo ant perėjos, o automobilis Passat – dešinėje juostoje, vos neįlindęs į kairę, kur reikia pasukti į kairę. Kokiu atstumu stovėjo automobiliai, negali pasakyti. Tas kelias, kuriuo jis atvažiavo, yra truputį lenktas, todėl jis matė išlendantį automobilį Passat. Pagrindinis kelias matosi, kai automobiliai pasuka, o veiksmas vyko toliau. Jis iki sankryžos stovėjo 5-7 automobilių atstumu. Kai sustojo šalia Subaru, pagal tai, kaip stovėjo automobiliai, gali pasakyti, kur įvyko susidūrimas. Jis nematė, ar po susidūrimo Passat judėjo į priekį. Jis įvykio vietoje nebuvo, kai atvažiavo policija. Įvykio vietoje buvo apie 5 minutes. Buvo renkamos šukės. Matė, kad iš automobilio galo rinko. Ar iš kitų vietų rinko, nematė. Šukės buvo maždaug ties galiniais automobilio ratais. Jis matė, kad Passat vairuotojas sudėjo šukes pro savo galines dureles. Kokios šukės buvo, negali pasakyti, matė kažkokią plastikinę dalį (b. l. 98, 99).

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. M. parodė, kad savo išvadą palaiko, eismo įvykio mechanizmas aprašytas jo išvados tiriamojoje dalyje ir išvadoje. Nepamena, kodėl rašydamas išvadą rėmėsi vienu eismo įvykio planu, o ne kitu. Jo eismo įvykio planas yra pavaizduotas pagal įvykio vietos fotografijas. Jis rašydamas savo išvadą rėmėsi ta eismo įvykio schema, kur atstumas tarp automobilių Subaru ir VW Passat yra 10,5 m. Susidūrimo vieta tarp automobilių VW Passat ir Subaru buvo apytiksliai nustatyta. Eksperto išvada niekaip nesikeistų, jei būtų rėmęsis eismo įvykio schema, kur atstumas tarp automobilių VW Passat ir Subaru yra 9,5 m, kadangi automobilių susidūrimo vieta nustatinėjama iš esmės iš fotografijų, kuriose matomas automobilis VW Passat. Eismo įvykio schemose yra pavaizduotas atstumas tarp automobilių užpakalinių dalių. Jis atstumą tarp automobilių pavaizdavo tarp automobilių užpakalinės dalies. Paprastai atstumas žymimas tarp ašies, nes autoįvykio metu automobiliai būna deformuoti, o ašių padėtis dažniausiai nesikeičia. Jo padarytai išvadai dėl eismo įvykio neturi reikšmės, ar atstumas tarp automobilių buvo pavaizduotas tarp užpakalinių dalių, ar tarp ašių. Eismo įvykio schemoje nebuvo pavaizduotas automobilių susidūrimo, šukių. Įvykio vietos fotografijose buvo matyti, kad prieš automobilio VW Passat priekinę dalį buvo išsibarsčiusių stiklo šukių. Iš to seka, kad automobilis VW Passat eismo įvykio metu buvo kiek arčiau Tolimosios g., jis suko į kairę, buvo pasisukęs 15-25 laipsnių kampu į kairę pusę, link Tolimosios g., kas matyti ir iš automobilio VW Passat fotografijos. Ekspertas V. M. padarė išvadą, jog automobilis VW Passat iki kol buvo fiksuojamas ir fotografuojamas policijos pareigūnų, buvo patrauktas atgal, kokiu atstumu, negali pasakyti, ir ištiesintas, buvo pakeista automobilio VW Passat padėtis. VW Passat automobilio dešinės pusės ratas nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto buvo nutolęs 2,5 m atstumu, stovėjo lygiagrečiai važiuojamosios dalies dešiniajam kraštui. Susidūrimas tarp automobilių Subaru ir VW Passat įvyko į priekį nuo automobilio VW Passat, pačioje sankirtoje ar prieš pat sankirtą važiuojamųjų dalių. Kokiu atstumu įvyko susidūrimas, sunku pasakyti, nes pagal eismo įvykio duomenis nebuvo užfiksuota jokių duomenų, kad būtų galima atkurti automobilio judėjimo trajektoriją ar susidūrimo vietą. Iš eismo įvykio vietos fotografijos matyti, kad buvo „užnešta“, yra gumos sluoksnis, tamsesnis asfalto plotas, todėl pagal tai matyti, kad susidūrimo tarp automobilių vieta yra ties sankirtos riba. Susidūrimas tarp automobilių įvyko sankryžos ribose. Eksperto nuomone, automobilio Subaru vairuotojas judėdamas nevienareikšmių kelių sankirtoje, judėdamas šalutiniu keliu nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam ir į kairę sukusiam automobiliui VW Passat. Tokie automobilio Subaru vairuotojo veiksmai sąlygojo eismo įvykio sukėlimą. Automobilio VW Passat vairuotojas sankryžoje sukdamas į kairę, išvažiuodamas iš sankirtos ir įvažiuodamas į sankirtą atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje. Eksperto nuomone, tai irgi turėjo priežastinį ryšį eismo įvykio sukėlimui. Abiejų vairuotojų veiksmai buvo techniškai priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu. Eksperto įsitikinimu, Subaru vairuotojas labiau prisidėjo prie eismo įvykio kilimo, nes į sankryžą išvažiavo iš šalutinio kelio. Jeigu būtų teigiama, kad automobilis VW Passat po eismo įvykio liko vietoje, jis nebuvo patrauktas, tai būtų tuomet sunku aprašyti automobilio Subaru vairuotojo veiksmus, kadangi matyti, kad automobilis Subaru yra sustabdytas dešinės pusės ratais užvažiavęs už važiuojamosios dalies ribų. Buvo užfiksuotas pėdsakas, kad automobilio Subaru dešinės pusės ratas yra ant žalios vejos. Tai turėtų gautis, kad susiformuotų tokie pėdsakai, sugadinimai, kad Subaru vairuotojas artėdamas prie sankryžos su Tolimąją g. judėjo priešpriešine eismo juosta ir pačioje sankritoje manevravo į dešinę ir užkliudė sankryžos ribose buvusį automobilį VW Passat, po kontakto Subaru dešinės pusės ratais nuvažiavo į dešinę nuo važiuojamosios kelio dalies. Ekspertu įsitikinimu, tokie veiksmai yra neįtikėtini. Sankryža ir sankirta yra du skirtingi dalykai. Sankryža apima ir kelkraščius, šaligatvius, užapvalinimus, pėsčiųjų perėją; sankirta – kelio važiuojamųjų dalių menamų linijų susikirtimas. Automobilių susidūrimas įvyko ties sankritos pradžia. Eismo įvykis įvyko sankryžoje, kurioje pagrindinė kelio kryptis keičiasi žiūrint automobilio VW Passat judėjimo kryptimi į kairę. Tai reiškia, VW Passat vairuotojas sankryžoje sukdamas į kairę važiavo pagrindiniu keliu, o automobilio Subaru vairuotojas privalėjo duoti kelią automobiliui VW Passat. Pasak eksperto, susidūrimas įvyko sankryžoje. Automobilis VW Passat ir po eismo įvykio stovėjo sankryžos ribose, bet ne sankirtoje. Automobilis VW Passat po eismo įvykio kairės pusės ratais stovi užvažiavęs už menamos linijos, bet sankryžos ribose. Automobilio VW Passat vairuotojas turėjo judėjimo pirmumo teisę prieš automobilį Subaru, nepaisant to, kad kairės pusės ratais buvo priešingoje eismo juostoje. Sukdamas į kairę automobilis VW Passat turi kirsti priešingų krypčių eismo juostą, nes kitaip pasukti į kairę nėra galimybės. Net jei teigti, kad atstumas tarp automobilių buvo 8,5 m, jo išvada nesikeistų.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 21 d. ekspertizės akte Nr. 11-2488(17) pateiktos tokios išvados: 1) tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas: automobilio Subaru Outback vairuotojas Č. L. į nelygiareikšmių kelių sankryžą įvažiavo iš šalutinio kelio. Tuo pat metu prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjo R. B. vairuojamas automobilis VW Passat. Automobiliui Subaru Outback baigiant pravažiuoti važiuojamųjų dalių sankirtą jo kairiojo šono priekinę dalį priekiniu kairiuoju kampu kliudė automobilis VW Passat. Pastarojo automobilio vairuotojas sankryžoje suko į kairę. Kontakto su automobilio Subaru Outback kairiuoju šonu metu automobilio VW Passat priekinis kairys kampas buvo kairiau Juodojo kelio važiuojamosios dalies menamos ašinės linijos, tikėtina, 1,0-1,5 m atstumu už jos ir kiek neprivažiavus prie važiuojamųjų dalių sankirtos. Tarp automobilių VW Passat ir Subaru Outback kairiųjų šonų kontakto metu buvo orientacinis 15÷25° kampas. Tarp transporto priemonių įvyko slystamojo pobūdžio kontaktas. Po jo automobilis Subaru Outback sustabdytas dalinai nuo važiuojamosios dalies nuvažiavus į dešinę; 2) techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio Subaru Outback vairuotojo Č. L. veiksmai, – nelygiareikšmių kelių sankryža važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam automobiliui VW Passat, vairuojamam R. B., ir su juo susidūrė; 3) kontakto su automobilio Subaru Outback kairiuoju šonu metu automobilio VW Passat priekinis kairys kampas buvo kairiau Juodojo kelio važiuojamosios dalies menamos ašinės linijos, tikėtina, 1,0-1,5 m atstumu už jos, ir kiek neprivažiavus prie važiuojamųjų dalių sankirtos. Automobilis Subaru Outback buvo Juodojo kelio važiojamosios dalies dešinėje pusėje, žiūrint šios transporto priemonės judėjimo kryptimi, iš dalies išvažiavęs iš sankirtos su Tolimosios g. važiuojamąja dalimi (b. l. 52-55).

2018 m. kovo 23 d. R. B. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-18498-2018 su administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2018 m. kovo 25 d., apie 13.47 val., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pagrindiniu keliu Juodasis kelias – Tolimoji gatvė, Vilniuje, ir įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 108 punktą (b. l. 16, 17).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Trečiojo būrio vyriausiojo patrulio M. T. 2017 m. kovo 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. kovo 25 d., apie 13.47 val., gavus pranešimą, kad prie Juodojo kelio-Tolimosios g. sankryžos susidūrė du automobiliai, ir atvykus į įvykio vietą, pareigūnai pamatė susidūrusius automobilius Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW vairuotojas R. B. paaiškino važiavęs pagrindiniu keliu ir sukęs į kairę, kai tuo metu dideliu greičiu iš šalutinio kelio išvažiavęs Subaru atsitrenkė į jį. Subaru vairuotojas Č. L. paaiškino, kad jau pravažiavus kelių sankirtą, į jį atsitrenkė VW automobilis, norintis sukti į kairę (b. l. 19).

Eismo įvykio vietos planuose nubraižyta įvykio schema, gatvės ir automobiliai po eismo įvykio (b. l. 24, 25). Pažymoje apie eismo įvykį užfiksuoti eismo įvykio metu automobiliams VW Passat ir Subaru Outback padaryti apgadinimai (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Skundžiamu Nutarimu pareiškėjui už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – septyniasdešimt penkių eurų bauda. Pareiškėjas nesutinka padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, prašo teismo panaikinti Nutarimą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių.

Pareiškėjo skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, Nutarime padarytos išvados logiškai nepagrįstos, prieštaraujančios administracinio nusižengimo byloje esantiems įrodymams, padarytos neatsižvelgiant į faktus.

Dėl pareiškėjo administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį

ANK 417 straipsnio 3 dalyje atsakomybė numatyta už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

Pareiškėjui nutarimas priimtas dėl KET 154 punkto pažeidimo, kuriame nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Teisiamojo posėdžio metu apklausus pareiškėją, nukentėjusįjį, liudytojus ir ekspertą, įvertinus rašytinius bylos įrodymus, nustatytas toks eismo įvykio mechanizmas. Automobilio Subaru Outback vairuotojas Č. L. į nelygiareikšmių kelių sankryžą įvažiavo iš šalutinio kelio, t. y. važiavo tiesiai Juoduoju keliu, kai pagrindinis kelias sukosi į šoną, į Tolimąją gatvę. Tuo pat metu prie sankryžos iš priešingos pusės pagrindiniu keliu artėjo R. B. vairuojamas automobilis VW Passat, kuris pagrindiniu keliu ruošėsi sukti į kairę, į Tolimąją gatvę. Automobilis Subaru Outback įvažiavo į sankryžą ir jam baigiant pravažiuoti važiuojamųjų dalių sankirtą arba ją jau pravažiavus, jo kairiojo šono priekinę dalį priekiniu kairiuoju kampu kliudė automobilis VW Passat. Pastarojo automobilio vairuotojas tuo metu sankryžoje suko arba ruošėsi sukti į kairę. Kontakto su automobilio Subaru Outback kairiuoju šonu metu automobilio VW Passat priekinis kairys kampas buvo kairiau Juodojo kelio važiuojamosios dalies menamos ašinės linijos, tikėtina, 1,0-1,5 m atstumu už jos (kas reiškia, kad jis buvo šiek tiek išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą). Tarp transporto priemonių įvyko slystamojo pobūdžio kontaktas. Po jo automobilis Subaru Outback sustabdytas dalinai nuo važiuojamosios dalies nuvažiavus į dešinę.

Iš byloje esančių įrodymų automobilių susidūrimo vietos nėra galimybės tiksliai nustatyti, tačiau pagal eksperto išvadą ir paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu (ekspertas vadovavosi objektyviais duomenimis – ant važiuojamosios dalies buvusiomis automobilio VW Passat stiklo šukėmis) automobilių kontakto vieta buvo kiek neprivažiavus važiuojamųjų dalių sankirtos (kokiu atstumu nenustatyta). Anot eksperto, atsižvelgiant į stiklo šukių buvimo vietą, tikėtina, kad automobilis VW Passat po susidūrimo buvo patrauktas atgal ir ištiesintas. Pagal R. B. ir su juo važiavusio liudytojo D. F. parodymus, automobilis VW Passat po susidūrimo liko stovėti susidūrimo vietoje arba galėjo pajudėti apie 0,5 metro į priekį, o automobilio priekinė dalis nuo smūgio šiek tiek buvo pasukta į dešinį šoną, dėl ko automobilis VW Passat buvo ištiesintas (aplinkybes dėl automobilio ištiesinimo patvirtino ir ekspertas).

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad automobilių susidūrimo vieta buvo Juodojo kelio važiuojamojoje dalyje, kelio tarpe nuo automobilio VW Passat įvykio vietos plane (schemoje) pažymėtos stovėjimo vietos iki važiuojamųjų dalių sankirtos, pažymėtos violetiniu tašku, esančiu arčiau automobilio VW Passat (Ekspertizės akto Nr. 11-2488(17) pav. Nr. 1, b.l. 53).

Iš Ekspertizės akto Nr. 11-2488(17) pav. Nr. 1, (b.l. 53), eismo įvykio vietos plano (b.l. 24), R. B. pateiktų fotonuotraukų ir filmuotos medžiagos matyti, kad minėtoje sankryžoje pagrindiniu keliu iš Juodojo kelio į Tolimąją gatvę automobiliai suka lanku dar neprivažiavę minėtos sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos (automobilių vėžės posūkyje matomos 1 pav., b.l. 53). Šiame posūkyje pagrindinio kelio važiuojamosios dalies plotis nuo važiuojamųjų dalių sankirtos iki važiuojamosios dalies pabaigos kampiniame taške posūkyje (kampe) yra 5,4 metro (b.l. 24). Atsižvelgus į šiuos faktinius sankryžos ypatumus, darytina išvada, kad automobilis VW Passat po eismo įvykio sustojo jau pačiame posūkyje arba tik pradėjęs įvažiuoti į posūkį pagrindiniu keliu į Tolimąją gatvę. Kadangi, kaip minėta, automobilių susidūrimas įvyko tarpe tarp automobilio VW Passat stovėjimo vietos iki važiuojamųjų dalių sankirtos, todėl spręstina, kad automobilių kontaktas įvyko pagrindinio kelio posūkyje, t.y. pačioje sankryžoje arba jos prieigose.

Automobilio Subaru Outback vairuotojas į sankryžą įvažiavo iš šalutinio kelio, kai tuo pat metu pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjo ir į ją įvažiavo automobilio VW Passat vairuotojas. Pagal KET 154 punktą, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Akivaizdu, kad šioje situacijoje automobilio VW Passat vairuotojas iki sankryžos artėjo (arba jau buvo sankryžoje) pagrindiniu keliu, todėl automobilio Subaru Outback vairuotojas privažiavęs sankryžą šalutiniu keliu, nepaisant to, ar automobilio VW Passat vairuotojas buvo jau sankryžoje ar tik artėjo prie jos pagrindiniu keliu, privalėjo duoti jam kelią. Todėl automobilio Subaru Outback vairuotojas įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinio kelio pažeidė KET, dėl ko ir įvyko susidūrimas.

Pareiškėjo skundo teiginiai, kad susidūrimo metu automobilis Subaru Outback jau buvo pagrindiniame kelyje, o susidūrimas įvyko dėl to, kad automobilio VW Passat vairuotojas išvažiavo į priešingą eismo juostą, yra tik iš dalies teisingi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilio VW Passat vairuotojas susidūrimo metu automobilio kairės pusės ratais buvo kirtęs menamą ašinę Juodojo kelio liniją ir tai galėjo turėjo įtakos eismo įvykiui. Šias aplinkybes patvirtino ir eksperto išvada bei paaiškinimai, taip pat R. B. surašytas protokolas už minėtą KET pažeidimą. Tačiau teismas, įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes dėl automobilių judėjimo pagrindiniu ir šalutiniu keliais bei susidūrimo vietą, daro išvadą, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent automobilio Subaru Outback vairuotojo veiksmai neduodant kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam ir prie sankryžos artėjančiam kitam automobiliui. Aplinkybė, kad automobilio VW Passat vairuotojas sukdamas į kairę nežymiai kirto ašinę kelio liniją gali būti vertinama kaip KET pažeidimas, tačiau jis tai darė sankryžoje ar prieš įvažiuojant į sankryžą, būdamas pagrindiniame kelyje, todėl jo veiksmai negalėjo būti pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti.

Nors pareiškėjo atstovas baigiamosios kalbos metu nurodė, kad nusižengimo tyrimo metu Č. L. nebuvo pakviestas vertėjas, tačiau, viena vertus, pareiškėjo skunde nėra jokių argumentų susijusių su vertėjo nedalyvavimu. Kita vertus, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas buvo surašyti Č. L. nedalyvaujant (todėl vertėjo dalyvavimas nebuvo būtinas), o paaiškinimus jis pats surašė rusų kalba. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą, teisiamųjų posėdžių metu dalyvavo vertėjas, todėl, net jeigu nusižengimo tyrimo metu ir buvo padaryti pažeidimai, susiję su teise kalbėti gimtąja kalba, jie buvo ištaisyti nagrinėjant pareiškėjo skundą apylinkės teisme. Todėl tokie pareiškėjo atstovo argumentai šiuo atveju negali būti pagrindu naikinti institucijos nutarimą.

Teisiamojo posėdžio metu pareiškėjo atstovas R. M. ir nukentėjusiojo atstovas V. Kirpičnikovas pateikė prašymus dėl proceso (atstovavimo) išlaidų atlyginimo. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šiuo atveju nukentėjusysis R. B. turėjo 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kadangi Nutarimu kaltu pripažintas buvo Č. L., teismui atmetus jo skundą, R. B. priteistina turėta išlaidų suma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Č. L. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Č. L. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Algio Tučinsko 2018 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-15162-2018, kuriuo Č. L. paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 417 straipsnio 3 dalį, palikti nepakeistą.

Iš Č. L. priteisti 200 Eur proceso išlaidų R. B. advokato paslaugoms apmokėti.

Č. L. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius PrankaNuorašas tikrasTeisėjasDarius Pranka