- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-356-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- S. Ž.
- Atsakovas
- Likviduojamos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Advokatai
- Rima Ražinauskienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Ž. ir atsakovo Likviduojamos dėl bankroto UAB „Grand Casino World“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-343-821/2010 pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovui Likviduojamai dėl bankroto UAB „Grand Casino World“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio priteisimo, tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė 2009-03-16 ieškinį ir 2009-10-22 ieškinio patikslinimą, prašydamas:
1. Pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo 2008-12-31 pagal LR DK 127 str. 2 d. neteisėtu ir grąžinti jį į darbą;
2. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai:
- 412,45 Lt darbo užmokestį už pasiruošimo darbui laiką per visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį;
- 602 Lt darbo užmokestį už viršvalandžius, išdirbtus per visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį;
- 925,61 Lt darbo užmokestį už prastovas, susidariusias per visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį dėl to, kad ieškovui nebuvo suteiktas darbo sutartyje sulygtos trukmės darbas;
- 415,37 delspinigių už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį;
- vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką;
-10000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas nurodė, kad 2006-12-28 jis įsidarbino rūbininku pagal darbo sutartį Nr. 194, dirbti pradėjo 2006-12-29. Su ieškovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Šalys sutarė, kad ieškovui bus mokamas valandinis atlygis, lygus 5 Lt už vieną darbo valandą. 2007-08-30 darbo sutartis buvo pakeista ir nustatyta, kad ieškovui bus mokamas valandinis atlygis 5,80 Lt, o nuo 2007-10-01 valandinis atlygis bus 7 Lt. 2008-11-04 ieškovas pasirašytinai buvo informuotas apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2009-01-05, nurodant, kad atsižvelgiant į numatomą atsakovo lošimo automatų skyriaus bei klientų aptarnavimo skyriaus darbo organizavimo pakeitimus ir su tuo susijusį darbo vietų mažinimą, nuo 2009-01-05 darbo sutartis su ieškovu gali būti nutraukta. Ieškovui buvo pateiktas vienas šio pranešimo egzempliorius, kurį pasirašius, paimtas ir negrąžintas. Valstybinei darbo inspekcijai atlikus atsakovo bendrovės veiklos patikrinimą, ieškovas sužinojo, kad atsakovo 2008-11-04 pranešimas buvo atšauktas ir, kad ieškovas esą atsisakė pasirašyti, bet su atšaukimą patvirtinančiu dokumentu ieškovas buvo supažindintas. Dėl neaiškių priežasčių visi nurodytu laikotarpiu bendrovės atleisti darbuotojai buvo parašę prašymus atleisti darbuotojo pareiškimu, o 2008-11-04 jiems visiems buvo pateiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 129 str., kuris kitą dieną buvo atšauktas. Neaišku, kodėl šie darbuotojai apsisprendė beveik vienu metu nutraukti darbo sutartis savo iniciatyva. Po nurodytų įvykių atsakovas pradėjo taikyti psichologinę prievartą tiek ieškovo, tiek kitų bedrovės darbuotojų atžvilgiu. Ieškovui buvo nuolat grasinama, kad jis bendrovėje daugiau nedirbs, jeigu nesutiks išeiti savo noru, bus atleistas, pritaikius drausminę nuobaudą. 2008-12-31 ieškovas rimtai susirgo ir turėjo nedarbingumo lapelį iki 2009-02-13. Atsakovas iki šios dienos nėra tinkamai įforminęs ieškovo atleidimą iš darbo (ieškovui nebuvo suteikta darbo sutartis pasirašymui apie jos nutraukimą) ir nėra pilnai atsiskaitęs. Atsakovas tiek darbo sutarties galiojimo metu, tiek įformindamas jo nutraukimą ir atsiskaitydamas su ieškovu, padarė eilę darbą reglamentuojančių teisės norminių aktų pažeidimų, kurių buvimą patvirtina 2009-04-29 LR valstybinės darbo inspekcijos sprendimas Nr. (16) SD-10163. Įvertinus atsakovo bendrovės dviejų inspektavimų rezultatus, ieškovo pateiktus dokumentus, atsakovo atstovų, bendrovės darbuotojų raštiškus ir žodinius paaiškinimus, teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias pareiškėjo prašymuose pateiktus klausimus LR valstybinės darbo inspekcijos Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyrius, 2009-04-29 pateikė išvadą Nr. D-157, kurioje nurodė:
1. Pažeidžiant LR Darbo kodekso 147 str. 6 d., DK 201 str., darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėtas ieškovo ir kitų bendrovės rūbininkų Vidaus tvarkos taisyklių Nr. 30 grafoje „Rūbininko darbo pradžia“ nenustatyta pasiruošimo darbui laikas ir šis į darbo laiką įeinantis laikotarpis neapmokėtas pagal ieškovo 2006-12-28 darbo sutartyje Nr. 194 sulygtą valandinį atlygį. Darbdavio reikalavimas - rūbininkui būti ne vėliau kaip 15 min. iki darbo grafike nurodyto darbo laiko vertintinas kaip darbdavio darbo tvarkos taisyklėse nustatytas konkretus pasiruošimo darbui laikas, kuris pagal LR DK 143 str. 1 d. 3 p. įskaitytinas į darbo laiką. Per visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį ieškovas dirbo 261 dieną ir kiekvieną dirbtą dieną privalėjo į darbą atvyki ir būti darbo vietoje 15 min iki oficialaus darbo laiko pradžios, todėl už šį laiką priskaičiuotinas neišmokėtas darbo užmokestis:
- už laikotarpį nuo 2006-12-29 iki 2007-08-29, kai ieškovo buvo dirbtos 79 dienos, o valandinis atlygis buvo nustatytas 5 Lt/val. - 98,75 Lt (79/4x5);
- už laikotarpį nuo 2007-08-30 iki 2007-09-30, kai ieškovas dirbo 16 dienų, o valandinis atlygis buvo nustatytas 5,80 Lt/val. – 23,20 Lt (16/4x5,80);
- už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2008-12-31, kai ieškovas dirbo 166 dienų, o valandinis atlygis buvo nustatytas 7 Lt/val. – 290,50 Lt (166/4x7).
Viso už pasiruošimo darbui laiką per visą darbo laiką sutarties galiojimo laikotarpį sudaro 412,45 Lt.
2. Ieškovui nebuvo suteikiamos pertraukos pailsėti ir pavalgyti, pažeidžiant LR DK 158 str. 1 d. 2007-10-01. Bendrovės vadovo įsakymu Nr. Į-07-10/1A „Dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo“ nustatyta suminės darbo laiko režimo įvedimo tvarka, pagal kurią darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo grafikuose turėjo būti nurodomos bei suteikiamos pertraukos pailsėti ir pavalgyti ne vėliau kaip po 4 darbo valandų nuo darbo pradžios.
3. Ieškovas dirbo viršvalandžius per visą darbo sutarties laikotarpį. Neišmokėtų viršvalandžių suma sudaro 602 Lt.
4. Ieškovui nebuvo suteiktas darbo sutartyje sulygtos trukmės darbas ir neišdirbtos valandos, neapmokėtos kaip už prastovas pagal LR DK 195 str. 3 d. nuostatas. Ieškovui priteistinas darbo užmokestis už prastovas per visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį:
- 2007 m. balandis: faktiškai dirbta 107 val. (darbo valandų norma -128 val.), apmokamų kaip prastova valandų skaičius – 21 val. x 4,19 Lt = 87,99 Lt;
- 2007 m. gegužė: faktiškai dirbta 170 val. (darbo valandų norma – 176 val.), apmokamų kaip prastova valandų skaičius – 6 val. x 4,19Lt = 25,14 Lt;
- 2007 m. birželis: faktiškai dirbta 8 val. (darbo valandų norma – 88 val.), apmokamų kaip prastova valandų skaičius – 80 val. x 4,19 Lt = 335,20 Lt;
- už 2008 m. balandžio - birželio, spalio - gruodžio mėnesius ieškovui priteistina 477,28 Lt darbo užmokesčio už prastovas (LR DK 122 str. 1 d., 141 str. 1 d., 2 d., 147 str. 6 d., 195 str. 3 d., 201 str., 207 str. 1 d., 250 str., LR CK 6.250 str.)
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašydamas ieškinį ir jo patikslinimą atmesti bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad įspėjimas buvo įteiktas ieškovui būtent 2008-11-04, o ne keliomis savaitėmis vėliau, kaip nurodo pats ieškovas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad įspėjimas jam buvo įteiktas ne tą dieną, kurią jis pats įrašė, pasirašydamas apie įspėjimo nuorašo gavimą. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam apie įspėjimo atšaukimą nebuvo žinoma. Patikslintame ieškinyje minimas 2009-04-01 LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus sprendimas negali būti laikomas įrodymu šioje byloje, nes jame suformuluota tik šios institucijos nuomonė, paremta ne faktais, o spėjimais, prielaidomis. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta jo paties prašymu pagal LR DK 127 str. 2 d. Atsakovas įvykdė visus įstatymo reikalavimus ir tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju, išmokėdamas jam ir 2 mėn. darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu šablonų buvimo ar nebuvimo faktas nėra reikšmingas. Ta aplinkybė, kad darbo sutartis nutraukta ieškovo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, nesudaro pagrindo atleidimą pripažinti neteisėtu, kadangi LR DK 131 str. nuostatos nėra taikomos nutraukiant darbo sutartį pagal LR DK 127 str. Atsiskaitymo lapeliai už 2008 m. buvo įteikti ieškovui asmeniškai, t.y. atitinkamo skyriaus vadovui juos perduodant savo skyriaus darbuotojams. LR DK nenumato tokius lapelius įteikti darbuotojui pasirašytinai. Patikslintame ieškinyje pateiktas darbo užmokesčio už pasiruošimo darbui laiką apskaičiavimas yra klaidingas, nes neatitinka byloje esančių įrodymų ir faktinių aplinkybių. Atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti ieškovui darbo užmokestį už viršvalandžius. Iš patikslinto ieškinio, esančių viršvalandžių bei darbo užmokesčio už juos apskaičiavimo matyti, kad jis nėra teisingas ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismo reikalavimu atsakovas pateikė teismui pažymas apie ieškovui išmokėtas darbo užmokesčio sumas. Iš pažymų matyti, kad už viršvalandžius buvo apmokėta, kartais net daugiau nei ieškovui priklauso pagal ieškovo pateiktus paskaičiavimus. Darbo sutarties šalys buvo susitarusios ir dėl atliekamo darbo kiekio, ir atsiskaitymą už ne visą darbo laiką. Dėl šių priežasčių ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginimo už darbą, dėl kurio darbo laiko sutarties šalys buvo susitarusios. Reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti įstatymas nustato sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą (LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Ieškovas yra šį terminą praleidęs ir atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį (LR DK 127 str. 2 d., LR CPK 3 str. 6 d., 135 str. 1 d. 4 p., 246 str. 1 d., 178 str., LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-04-01 sprendimu nusprendė iš dalies patenkinti ieškinį ir priteisti ieškovui S. Ž. iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį 1400,65 Lt ir 324,90 Lt delspinigių už uždelsimą atsiskaityti, neatskaičius fizinių asmenų pajamų mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 7825,65 Lt, neatskaičius fizinių asmenų pajamų mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuojant pagal vienos dienos uždarbį - po 70,66 neatskaičius fizinių asmenų pajamų mokesčių, imant penkių dienų darbo savaitę nuo 2010-04-02 iki visų su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo dienos, atstovavimo išlaidas – 1500,00 Lt; kitoje dalyje ieškinio netenkinti; priteisti valstybei iš atsakovo 96,76 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo dalį dėl 1466,21 Lt dydžio išmokos priteisimo ieškovui S. Ž. iš atsakovo vykdyti skubiai, kitą sprendimo dalį vykdyti sprendimui įsiteisėjus. Nurodė, kad atsakovo direktoriaus 2006 m. vasario 12 d. įsakymu Nr.11-DS patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės, kurių 36 p. numato, jog suminė darbo laiko apskaita taikoma rūbininko pareigybių darbuotojams. Ieškovas su šiomis taisyklėmis pasirašytinai supažindintas 2007-06-13. Atsakovo direktoriaus 2007-10-01 įsakymu Nr. Į-07-10/1A 1 p. nuo 2007-10-15 rūbininko pareigybei įvesta trijų mėnesių suminė darbo laiko apskaita, nustatant, kad per pamainą negali būti dirbama daugiau kaip 12 valandų, per savaitę – ne daugiau kaip 48 valandas. Ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis 1466,21 Lt (879,96 Lt+1281 Lt+1050 Lt/85+159+118 (2008 m. rugsėjo-lapkričio mėn. dirbtas valandų skaičius) = 8,87 Lt x 165,3 (metinis 2008 m. vidutinis mėnesio darbo valandų skaičius), vidutinis dienos darbo užmokestis – 70,66 Lt (1466,21 Lt/20,75 (metinis 2008 m. vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius) (1 t., b.l. 37). Atsakovas atsiliepime, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir tuo pagrindu prašė ieškinį atmesti. Teismas nustatė, jog su atleidimo dokumentais ieškovas turėjo susipažinti ne vėliau kaip 2009-02-17, todėl LR DK 297 str. 1 d. nustatyta vieno mėnesio ieškinio senaties eiga reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu prasidėjo 2009-02-18 ir pasibaigė 2009-03-17, o ieškovas 2009-03-16 reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pareiškė įstatymo nustatytais terminais (LR DK 297 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovo prašymu liudytoja apklausta rūbininko pareigose dirbusi M. P. parodė, jog jai nėra žinomos ieškovo prašymo dėl atleidimo iš darbo rašymo aplinkybės, ji pati įspėjimą dėl atleidimo iš darbo pasirašė 2008 m. lapkričio pradžioje, prašymą atleisti iš darbo rašė savo noru, niekieno neverčiama. Rūbininko pareigose dirbęs liudytojas M. V. parodė, jog įspėjimas apie atleidimą jam buvo įteiktas 2008 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, apie įspėjimo atšaukimą jam nežinoma, jam buvo pateiktas prašymo atleisti iš darbo šablonas, kurį užpildė pats, įrašydamas vardą, pavardę, atleidimo datą. Rūbininko pareigose dirbęs liudytojas A. T. parodė, jog jam nėra žinomos ieškovo prašymo dėl atleidimo iš darbo rašymo aplinkybės, jis pats rašęs prašymą atleisti iš darbo savo noru, kurį dabar ginčija teisme. Teisme liudijusi atsakovo VIP klientų aptarnavimo vadybininkė T. V. parodė, jog buvo tiesioginė ieškovo ir visų rūbininkų vadovė, tarpinė grandis tarp personalo vadovės O. V. ir darbuotojų. Liudytoja nurodė, jog ieškovui nebuvo daromas spaudimas dėl išėjimo iš darbo, paneigė reikalavusi rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru, paaiškino, kad 2008-12-23 pas ją atėjęs ieškovas pasakė, jog nori išeiti iš darbo dėl pensinio amžiaus, kitą dieną prašymą ieškovas teikė ne per ją, kada ieškovui buvo teikiamas įspėjimas ji nepamena, tačiau įspėjime turėtų būti nurodyta įteikimo ir susipažinimo data. Ieškovo prašymo surašymo metu galiojusioje LR DK 127 str. 2 d. (2005-06-30 įstatymo Nr.X-294, (Žin., 2005, Nr.85-3138) redakcija) numatyta, jog darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas, jei jis yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna. Atsakovo atstovo nurodomi argumentai, jog LR DK 127 str. 2 d. taikytina tik tuomet, kai darbuojas teisę į senatvės pensiją įgijo dirbdamas toje įmonėje, teisiškai nepagrįsti, nes įstatymas, numatęs atsakovo nurodytus šio straipsnio 2 d. pakeitimus įsigaliojo tik 2009-08-04 (Žin., 2009, Nr.93) ir šioje byloje nėra taikytinas.
Nagrinėdamas reikalavimą priteisti 412,45 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už pasiruošimo darbui laiką per visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį, teismas nustatė, kad ieškovo darbo santykiai tęsėsi nuo 2006-12-29 iki 2008-12-31. Atsakovo direktoriaus 2008-02-01 įsakymu Nr.Į-08-02-/1 patvirtintų Rūbininko vidaus darbo taisyklių Nr.30 (VDI pateiktos medžiagos l. 148-151) skyriaus „Rūbininko darbo pradžia“ 1. p. įpareigoja rūbininką atvykti į darbą 15 minučių anksčiau iki nurodyto oficialaus darbo laiko. Po supažindinimo su Rūbininko vidaus darbo taisyklėmis Nr.30 ieškovas 2008 m. vasario mėnesį dirbo 8 dienas 2008 m. kovą - 15 dienų, 2008 m. balandį - 16 dienų, 2008 m. gegužę - 11 dienų, 2008 m. birželį - 1 dieną, 2008 m. liepą - 4 dienas, 2008 m. rugpjūtį - 1 dieną, 2008 m. rugsėjį - 9 dienas, 2008 m. spalį - 17 dienų, 2008 m. lapkritį - 10 dienų, 2008 m. gruodį - 11 dienų (VDI pateiktos medžiagos l. 80-100), iš viso – 104 dienas. Nuo 2007-10-01 ieškovui mokamas valandinis darbo užmokestis - 7,00 Lt.
Nagrinėdamas reikalavimą priteisti 925,61 Lt darbo užmokesčio už prastovas atsakovui nesuteikiant darbo sutartyje sulygtos trukmės darbo, teismas nustatė, kad tarp šalių 2006-12-28 buvo sudaryta neterminuota Darbo sutartis Nr. 194. Nuo 2007-07-03 pakeistas sutarties 6 p., nustatant 2 valandų per savaitę darbo laiką, nuo 2007-08-30 susitarta, jog nustatomas visas darbo laikas, nuo 2008-06-25 susitarta dėl 2 valandų per savaitę darbo laiko, nuo 2007-08-30 vėl susitarta, jog nustatomas visas darbo laikas. Iš atsakovo pateiktų ieškovo 2007 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių teismas nustatė, kad ieškovas atitinkamai dirbo - 107, 170 ir 80 valandų (sulygtos trukmės darbas - 128, 176 ir 88 valandos, nesuteikta - 21, 6, 80 darbo valandų). Teismas padarė išvadą, kad darbdavys faktiškai nevykdė darbo sutarties sąlygų ir neaprūpino ieškovo sulygtu darbu.
Nagrinėdamas reikalavimą dėl 602 Lt darbo užmokesčio už viršvalandžius nuo 2006-12-29 iki 2008-12-31, teismas nustatė, kad atsakovo direktoriaus 2006-02-12 įsakymu Nr.11-DS patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių (1.t., b.l. 196-212), 34 ir 35 p. numato, jog dirbantiems pagal darbo grafikus darbuotojams taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbuotojų darbo laiko trukmė per 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, maksimali darbo dienos trukmė iki 12 val. per parą. Ieškovas su šiomis taisyklėmis pasirašytinai supažindintas 2007-06-13. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina neišmokėta darbo užmokesčio suma sudaro 1400,65 Lt (187,25Lt + 839,90 Lt + 373,50 Lt), priteistini delspinigiai 324,90 Lt (15,47 Lt + 26,47 Lt + 7,15 Lt + 90,12 Lt + 3,60 Lt + 135,56 Lt).
Nagrinėdamas atsakovo prašymą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti 6 mėn. ieškinio senaties terminą (LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką delspinigių ieškinio senaties terminas taikomas pagal atitinkamų santykių metu galiojusius įstatymus – Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymą arba Darbo kodeksą, kuriuose nustatyta trejų metų ieškinio senatis ( LR DK 35 str., 127 str., 131 str., 141 str., 143 str., 297 str., LR CPK 178 str., 259 str., 263-268 str., 270 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-128/2003, 2007-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007, 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008).
Šalies argumentai
Ieškovas S. Ž. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką, t.y. nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutrumpino vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką paskaičiavimo laikotarpį, t.y. priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti ne nuo tos dienos, kai darbdavys privalėjo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, t.y. atleidimo iš darbo dienos 2008-12-31, o tik nuo atitinkamo reikalavimo pareiškimo dienos 2009-10-22. Šios sprendimo dalies pirmos instancijos teismas nemotyvavo. Pagal LR DK 141 str. 1 d. darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Pasibaigus darbo santykiams, delspinigiai neskaičiuojami, o iš karto pradedamas skaičiuoti vidutinis darbo užmokestis. Atsakovas nesumokėjo ieškovui už prastovos laiką viršvalandžius ir neteisingai apskaičiavo darbo užmokestį, jis nevykdė pareigos atsiskaityti. Teismas iš atsakovo turėjo priteisti ieškovo vidutinį darbo užmokestį už visą pavėluotą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2008-12-31 iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iki galutinio atsiskaitymo. Pagal LR CPK 417 str. teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimų daugiau nei buvo pareikšta. Teismas galėjo priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką net ir tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pareiškęs tik reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo ir apskritai nebūtų reikalavęs priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti, laiką (LR DK 141 str. 3 d., Delspinigių nustatymo už išmokas, susijusias su darbo santykiais įstatymo 2 str. 1 d.).
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-01 sprendimą, kuriuo nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies bei nuspręsta priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir valstybei, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
1. Kartu su pirminiu ieškiniu ieškovas buvo pateikęs prašymą atnaujinti jo manymu praleistą terminą ginčyti darbo sutarties nutraukimo teisėtumą. Prašymą atleisti iš darbo ieškovas pateikė 2008-12-24 ir jis buvo tą dieną patenkintas. Su ieškovu buvo atsiskaityta 2008-12-29. Ieškovas nepateikė jokių prašymų ar pranešimų, kuriais būtų atšauktas jo pageidavimas nutraukti darbo sutartį nuo 2008-12-31. Todėl laikytina, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas ir žinojo iki atleidimo iš darbo dienos, kad jo prašymas nutraukti sutartį buvo patenkintas. Dėl šios priežasties ieškinio senaties pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2009-01-01.
2. Prieš priteisdamas ieškovui 187,25 Lt darbo užmokesčio už pasiruošimo darbui laiką bei 15,47 Lt delspinigių už neatsiskaitymą laiku, teismas turėjo nurodyti visus įrodymus, kurie patvirtintų, jog ieškovas ateidavo į darbą 15 min. anksčiau kiekvieną dieną. Nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurių duomenys nebuvo ginčijami byloje, esanti informacija apie ieškovo faktiškai dirbtą laiką, nuo kurio jam buvo priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis, yra klaidinga.
3. Teismas nevertino aplinkybės, jog ginčo šalių sudarytoje darbo sutartyje (5 p.) buvo nuostata, jog darbuotojo darbo pamainos trukmė ir bendros darbo valandos per tam tikrą laikotarpį priklausys nuo darbdavio vykdomos veiklos poreikių. Teismas turėjo įvertinti tokią nuostatą, jog šalys susitarė, kad iš darbuotojo gali būti nereikalaujama išdirbti viso įstatymais nustatyto darbo valandų skaičiaus ir tuo pačiu darbdavys už likusias valandas neturės pareigos sumokėti kaip už prastovą. Skaičiuodamas darbo užmokestį už neva nesuteiktą sulygtos trukmės darbą 2007 m. birželio mėn., teismas sprendimo 7 lapo paskutinėje pastraipoje pažymėjo, kad už tą mėn. sulygtos trukmės darbas 88 val., o ieškovas dirbo 80 val. Sprendime klaidingai nurodoma, kad turi būti priteista 80 val. x 3,66 Lt =292,80 Lt. Nors pagal teismo nustatytas aplinkybes tokiu atveju turėtų būti 8 val. x 3,66Lt =29,28 Lt. Sprendime teismas nurodė, kad atsakovas ieškovui už viršvalandinį darbą yra sumokėjęs, kartais net daugiau nei jam priklausytų. Priteisdamas darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, teismas neatsižvelgė į pastarąją aplinkybę ir tai savaime sudaro pagrindą pripažinti, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 373,50 Lt darbo užmokesčio už viršvalandžius.
4. Apeliantas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisėtumui, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką sumos dydžiui, o tuo pačiu ir atsakovo interesams didelę įtaką turėjo dar vien aplinkybė – 2010-03-17 nutartimi teismas pratęsė terminą sprendimui šioje byloje priimti ir paskelbti. 2010-03-04 įvykusiame teismo posėdyje teismas pasinaudojo LR CPK 269 str. nustatyta teise atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą maksimaliam 14 dienų terminui. Tačiau išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį teismas 2010-03-17 dieną nutarė minėtą terminą pratęsti, nors įstatymas aiškiai numato, kad toks 14 dienų terminas yra maksimalus. Paskelbus tokią nutartį taip pat buvo pažeistas LR CPK 264 str. nustatytas teismo pasitarimo slaptumo principas, kadangi iš nutarties turinio galima buvo numanyti būsimo sprendimo byloje turinį.
Šalies argumentai
5. Teismas nepagrįstai atsisakė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 2009-12-14 prašyme skirti baudą atsakovas nurodė pakankamai faktų, kurie patvirtina, jog ieškovas viso proceso metu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą (LR DK 297 str. 1 d., LR CPK 185 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas S. Ž. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-01 sprendimą toje dalyje, kurioje teismas atmetė ieškovo reikalavimus.
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas šios kategorijos bylose nustatė teismui aktyvų vaidmenį ir galimybę viršyti pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovo naudai. Įstatymų leidėjas numatė, kad tuo atveju, kai uždelsiama atsikaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, teismas darbuotojui priteisia jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką (LR DK 141 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2009-10-22 (kai ieškovas pareiškė reikalavimus dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų) iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2010-04-01, t.y. už 5 mėnesius ir 7 darbo dienas – 7825,67 Lt (5 x 1466,21 Lt+ 7d.d. x 70,66), o nuo 2010-04-02 iki visų su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo dienos, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai po 70,66 Lt už kiekvieną darbo dieną, imant penkių darbo dienų savaitę, neatskaičius fizinių asmenų pajamų mokesčio, kurį apskaičiuoti ir sumokėti privalo darbdavys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas papildyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-01 sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad priteisiama iš atsakovo ieškovo naudai po 70,66 Lt už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant penkių dienų darbo savaitę, nuo 2009-01-02 iki 2009-10-21, nes įstatymas numato, kad teismas darbuotojui priteisia jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, kuris yra siejamas su darbdavio prievole atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuoju jo atleidimo dieną, bet ne su darbuotojo reikalavimų pareiškimu teisme diena.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad su atleidimo dokumentais ieškovas turėjo ir galėjo susipažinti ne vėliau kaip 2009-02-17, todėl vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasidėjo 2009-02-18 ir pasibaigė 2009-03-17.
Ieškovas pateikė ieškinį 2009-03-16 (1 t., b.l. 2), todėl ieškinio senaties termino nepraleido.
Dėl darbo užmokesčio už pasiruošimo darbui laiką priteisimo atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas neateidavo į darbą 15 min. anksčiau darbo grafike nustatyto laiko. Pažymėtina, kad reikalavimas rūbininkams ateiti į darbą 15 min. anksčiau darbo grafike nustatyto laiko buvo nustatytas Rūbininko vidaus darbo tvarkos taisyklėse. Tai, kad atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo fiksuojamas šis laikas, nereiškia, kad ieškovas neateidavo į darbą 15 min. anksčiau darbo grafike nustatyto laiko. Tai, kad darbdavys netaikė drausminio poveikio priemonių ieškovui dėl rūbininko vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimo, patvirtina, kad ieškovas atvykdavo į darbą 15 min. anksčiau darbo grafike nustatyto laiko.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas 2010-03-17 nutartimi pratęsė terminą sprendimui šioje byloje priimti ir paskelbti, nėra esminis procesinės teisės pažeidimas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal LR CPK 269 str. antrą kartą pasinaudojo galimybe sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti dar 14 dienų terminui, pratęsdamas terminą sprendimui šioje byloje priimti ir paskelbti, nepažeidė atsakovo teisių ir teisėtų interesų, nes dėl didelio darbo krūvio, bylos apimties ir sudėtingumo, pirmosios instancijos teismas turėjo papildomo laiko sprendimo priėmimui ir paskelbimui, atsižvelgiant į tai, kad turi būti skelbiamas surašytas pagal CPK 270 str. reikalavimus ir pasirašytas teismo sprendimas. Paskelbus pirmosios instancijos teismo 2010-03-17 nutartį, nebuvo pažeistas LR CPK 264 str. nustatytas teismo pasitarimo slaptumo principas, kadangi iš šios nutarties turinio šalys neturėjo galimybės nustatyti galimo sprendimo byloje turinio.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes byloje nėra duomenų dėl ieškovo, kaip šalies nesąžiningumo, ir nėra duomenų, kad ieškovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsiaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, visapusiškai bei objektyviai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą.
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai, papildant sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad priteisiama iš atsakovo ieškovo naudai po 70,66 Lt už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant penkių dienų darbo savaitę, nuo 2009-01-02 iki 2009-10-21, nes toks papildymas nekeičia sprendimo esmės, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-05-31 nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą (civilinė byla Nr.B2-5659-798/2010), o 2010-11-04 nutartimi pripažino atsakovą likviduojamu dėl bankroto (LR DK 2 str. 1 d. 4 p., 3 str., 10 str., 141 str. 3 d.; CPK 177 str.- 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 331 str., 414 str., 417 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.
Papildyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo rezoliucinę dalį:
„Priteisti iš atsakovo UAB „Grand Casino World“ ieškovo S. Ž. naudai po 70,66 Lt už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant penkių dienų darbo savaitę, nuo 2009 m. sausio 02 d. iki 2009 m. spalio 21 d. “.