Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė ir prašė tenkinti jį skunde nurodytais argumentais. Paaiškino, kad nebuvo nustatyta subjektyvioji pusė, ką akcentavo apeliacinės instancijos teismas, formuodamas teisminę praktiką. Nebuvo atsižvelgta, kad pareiškėjai reikėjo taisyti kito darbuotojo klaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Departamento Teisės skyriaus vedėjas 2018 m. gegužės 11 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Policijos generalinį komisarą, prašydamas atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį, priimti sprendimą dėl nuobaudos pareiškėjai paskyrimo. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą pareiškėja buvo informuota, kad yra duomenų, jog pareiškėja galimai padariusi tarnybinį nusižengimą: eidama Departamento Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas ir būdama atsakinga už policijos įstaigų veiklą rengiant teisės aktų projektus, jų vertinimą, teisinio pobūdžio pagalbos bei konsultacijų teikimą teisės taikymo ir teisėkūros klausimais, sandorių ir susitarimų, sudaromų Departamento vardu, vertinimą, neįvykdė Dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ tiesioginio vadovo suformuluotų užduočių.

Departamento Imuniteto valdyba, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Departamento Teisės skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, konstatavo, kad R. Š. veiksmai pasireiškė Valstybės tarnybos įstatyme ir Taisyklėse įtvirtintų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų nesilaikymu, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Pareigybės aprašymo 7.9 papunkčio pažeidimu, todėl vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas tyčia (suprato savo veikos žalingumą, numatė jos padarinius, nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti), už kurį jai skirtina tarnybinė nuobauda.

Skundžiamu Įsakymu pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kitais principais.

Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir Taisyklėse nustatyti valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai – pagarba žmogui ir valstybei, padorumas ir pavyzdingumas. Taigi valstybės tarnautojas privalo gerbti ir laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Taisyklių 2.1 papunktis), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų (Taisyklių 2.3. papunktis); elgtis nepriekaištingai (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas, Taisyklių 5.1. papunktis), o savo pareigas atlikti deramai, laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktas, Taisyklių 9.3. papunktis).

Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi iš esmės valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias tarnautojo veikas, padarytas dėl tarnautojo kaltės, kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Šiuo atveju tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad Departamento Teisės skyriaus vedėjas M. Austys 2018 m. kovo 12 d., 2018 m. kovo 20 d., 2018 m. kovo 23 d. ir 2018 m. balandžio 5 d. Dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ suformavo pareiškėjai užduotis: Nr. 44898256 (pirma užduotis), Nr. 45439900 (antra užduotis), Nr. 45687378 (trečia užduotis) ir Nr. 46415989 (ketvirta užduotis), nustatydamas jų atlikimo terminus atitinkamai iki 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. kovo 23 d., 2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. balandžio 19 d. Taigi, vykdydama pavedimus, pareiškėja privalėjo: per 14 darbo dienų neskaitant pavedimo dienos pateikti informaciją Departamento BAV dėl teismo proceso eigos ir rezultatų byloje Nr. 0019/09/00346 bei siūlymą dėl skolos išieškojimo (pirma užduotis); per 3 darbo dienos neskaitant pavedimo dienos pateikti siūlymus Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir apmokėjimo už juos (antra užduotis); per 20 darbo dienų neskaitant pavedimo dienos nagrinėti ir teikti siūlymus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties byloje Nr. 2A-25/796-2018 (trečia užduotis), parengti kasacinį skundą (šis pavedimas duotas žodžiu); per 10 darbo dienų neskaitant pavedimo dienos parengti rekomendacijas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl bylinėjimosi byloje Nr. 2-876-850/2018, patikslinti aprašą ir informuoti policijos įstaigas apie praktiką (ketvirta užduotis). Tarnybinio tyrimo išvadoje taip pat konstatuota, kad iki nustatytų terminų šių užduočių neįvykdė, o dėl galimybės atidėti užduočių vykdymą pratęsiant jų atlikimo terminus į tiesioginį vadovą nesikreipė.

Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.) (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438–706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–370/2011).

Kaip matyti iš pareiškėjos Pareigybės aprašymo, Departamento Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigybė reikalinga organizuoti ir kontroliuoti, kad Teisės skyriaus darbuotojai laiku ir tinkamai atliktų pavestas užduotis, tobulinti policijos veiklos teisinę bazę, koordinuoti teisės aktų rengimą policijos veiklos klausimais, kontroliuoti kaip Departamente, jo padaliniuose bei policijos įstaigose laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nutarimų bei kitų teisės aktų reikalavimų.

Iš tarnybinio tyrimo išvados matyti, kad, remiantis Dokumentų valdymo sistemos užduočių modulio duomenimis, apie pirmos užduoties įvykdymą / neįvykdymą (dėl atsakymo pateikimo Departamento BAV), pareiškėja informavo vadovą, kad šios užduoties neatliko ir jai atlikti jau pasibaigęs terminas. Šią užduotį 2018 m. gegužės 15 d. baigė atlikti Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas M. Š.. Taigi iš esmės pareiškėja pripažino, kad pirma užduotis laiku nebuvo atlikta. Teismui pateikti pareiškėjos argumentai, kad pats atsakovas pripažįsta, kad tam tikros užduotys gali būti vykdomos ir vėliau, kad pareiškėjai nebuvo aišku, remiantis kokiu teisės aktu ji privalo teikti siūlymus apie įstaigos įsiskolinimų rodymą buhalterinėje apskaitoje, be to, buhalterija prašė pateikti įrodymus, kuriuos jau turi, niekaip nekeičia pareiškėjos pareigos įvykdyti pavestą užduotį. Pareiškėjos argumentas, kad jai teko nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. pavaduoti Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkę, taip pat negali būti vertinamas kaip pakankamas pasiteisinimas. Pabrėžtina, kad tokiu atveju pareiškėja, žinodama, kad ji privalės pavaduoti Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkę, turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai bei iš anksto informuoti tiesioginį vadovą, kad dėl papildomų funkcijų (darbo viešųjų pirkimų komisijoje) jai paskirta užduotis laiku įvykdyta nebus (arba prašyti pratęsti užduoties įvykdymo terminą). Taigi teismas daro išvadą, kad pirma užduotis nebuvo įvykdyta laiku ir dėl to atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.

Dėl antros užduoties – parengti nuomonę dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato susitarimo su Valstybinė mokesčių inspekcija sudarymo pareiškėja teigia, kad 3 dienų terminas yra per trumpas minėtai užduočiai įvykdyti. Iš tarnybinio patikrinimo išvadoje matyti, kad atsakymas Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (antrą užduotį) pareiškėja parengė ir į Dokumentų valdymo sistemą įkėlė pavėlavusi 39 darbo dienas. Nors pareiškėja skunde teisinasi, kad iš esmės analogiškas klausimas yra jau sprendžiamas, todėl svarbu sulaukti atsakymo, be to, ji ėmėsi veiksmų dėl šios užduoties įvykdymo, t. y. aiškinosi aplinkybes dėl tokio susitarimo sudarymo, prašė ją informuoti, kai bus gauta oficiali informacija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Šie veiksmai nepaneigia pareiškėjos pareigos atlikti tą užduotį laiku ir ta apimtimi, kuri jai buvo pavesta. Dėl nustatyto per trumpo termino šiai užduočiai įvykdyti teismas pažymi, kad pavedimo (užduoties) įvykdymo terminą nustato tiesioginis vadovas. Būtent jis nusprendžia, kokią užduotį ir per kokį terminą ir kas ją turi atlikti, todėl pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja, privalo vykdyti savo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir atlikti jai pavestas užduotis laiku ir tinkamai. Teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmai atliekant antrą užduotį įrodo, kad pareiškėja buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, atlikdama minėtą užduotį, elgėsi neprofesionaliai, todėl atsakovas pagrįstai pripažino, kad antra užduotis nebuvo laiku įvykdyta. Tas pats pasakytina ir apie trečios užduoties – parengti kasacinį skundą įvykdymą. Nors pareiškėja tvirtina, kad kasacinį skundą pareiškėja parengė ir tą pačią dieną jį pakoregavo, tačiau tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad užduotį vykdyti pareiškėja pradėjo pasibaigus užduoties vykdymo terminui. Ši aplinkybė nėra paneigta. Teismo vertinimu, pareiškėjos kaip Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojos pasirinktas užduoties vykdymo būdas nebuvo teisingas, dėl ko minėta užduotis nebuvo atlikta tinkamai ir laiku, taigi konstatuotina pareiškėjos kaltė dėl padaryto pažeidimo.

Dėl ketvirtos užduoties – parengti rekomendacijas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėja paaiškina, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėja tyčia pažeidė savo pareigybės aprašyme numatytą pareigą teikti teisines konsultacijas ir teisinę pagalbą. Iš pareiškėjos pareigybės aprašymo akivaizdu, kad pareiškėja privalo pagal kompetenciją teikti teisinio pobūdžio pagalbą ir teisines konsultacijas, <...> (7.12 papunktis). Iš tarnybinio tyrimo išvados matyti, kad per nustatytą ketvirtos užduoties vykdymo laiką pareiškėja jokių veiksmų šiai užduočiai įvykdyti neatliko, o sužinojusi, kad Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatas 2018 m. gegužės 4 d. pateikė teismui apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės ­14 d. (17 darbo dienų po termino) pirmosios instancijos teismo sprendimą persiuntė policijos įstaigų teisininkams susipažinti ir tą pačią dieną Dokumentų valdymo sistemoje pažymėjo, kad užduotį vykdyti baigė. Akivaizdu, kad pareiškėja, vykdydama ketvirtą užduotį, apsiribojo tik formaliu teismo sprendimo persiuntimu policijos įstaigų teisininkams susipažinti, ir tai įrodo, kad užduotis atlikta nebuvo. Pareiškėjos teiginys, kad ji neprivalo kontroliuoti kitų įstaigų teisininkų darbo ir jiems duoti pavedimus, niekaip nepateisina užduoties neįvykdymo.

Teismui, išanalizavus tarnybinio tyrimo medžiagą, daroma išvada, kad atsakovas paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, tinkamai įvertinęs surinktą medžiagą, kuri patvirtina, kad pareiškėja padarė visus jai inkriminuojamus pažeidimus, taigi iš esmės tinkamai pasisakė dėl tarnybinių nusižengimų sudėties. Todėl pareiškėjos teiginį, kad tarnybinio tyrimo išvada grindžiama melagingais ir šmeižiančiais teiginiais bei joje pateikiama tik subjektyvi nuomonė, teismas atmeta kaip nepagrįstą.

Pareiškėja skunde didelį dėmesį skyrė jai tekusiam dideliam darbo krūviui, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėja, jos darbo krūvis atitiko vidutinį Teisės skyriaus darbuotojų darbo vidurkį, t. y. jos darbų intensyvumas nebuvo didelis, kas galėjo, kaip teigia pareiškėja, jai trukdyti tinkamai ir laiku atlikti pavedimus. Pareiškėjos argumentas, kad atsakovas pažeidė lygiateisiškumo principą, taikydamas atsakomybę tik pareiškėjos atžvilgiu, nors už užduočių įvykdymą buvo atsakingi ir kiti Departamento darbuotojai, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi, net jei ir pareiškėjos nurodyta aplinkybė atitiktų realybę, tai nepaneigia jos padaryto tarnybinio nusižengimo ir dėl to atsiradusio pagrindo skirti jai tarnybinę nuobaudą, o klausimas, ar kiti Departamento tarnautojai padarė ar nepadarė tarnybinius nusižengimus, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad asmuo, einantis tokias pat pareigas, kaip ir ji, už tapatų pažeidimą to paties subjekto iš esmės tuo pat metu nebuvo nubaustas, taigi pareiškėjos diskriminacija neįrodyta.

Pareiškėja taip pat teigia, kad skiriant jai tarnybinę nuobaudą, nebuvo nustatyti ją charakterizuojantys duomenys, buvo neteisėtai apribota jos teisė gintis nuo nepagrįstų kaltinimų. Teismas su tokiu teiginiu nesutinka ir jį atmeta. Kaip matyti iš tarnybinio tyrimo išvados, atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, atsižvelgė kaip pareiškėja yra charakterizuojama, todėl teigti, kad į jos charakteristiką nebuvo atsižvelgta, nėra jokio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjai tiek pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, tiek tarnybinio tyrimo išvada buvo įteikta tinkamai, pareiškėja teikė paaiškinimus, todėl nesutiktina, kad buvo apribota teisės gintis nuo pareikštų kaltinimų. Pažymėtina, kad tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą (LVAT 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinė byla Nr. A552-2748/2012).

Įvertinus ginčo teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūra buvo atlikta iš esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus tarnybinių nusižengimų aplinkybes, skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į valstybės tarnautojos kaltę, tarnybinių nusižengimų padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius.

Teismas jokių esminių Įstatymo, Taisyklių ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Iš esmės sutiktina, kad aplinkybės, susijusios su tarnybiniais nusižengimais, buvo išnagrinėtos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ir motyvuotai išdėstytos tarnybinio tyrimo išvadoje, kuri yra ginčijamo įsakymo sudėtinė dalis, todėl pareiškėjos argumentai tuo aspektu, jog nebuvo atliktas objektyvus tyrimas, yra nepagrįsti. Darytina išvada, jog tarnybiniai nusižengimai įrodyti, nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo Taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas skundžiamą Įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, nenustatyta.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas netenkinamas.

Teismas remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.