- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- eA-3949-629/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02636-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Š. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja R. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 5-TE-482 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Š.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėja nurodė, kad yra Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Teisės skyriaus (duomenys neskelbtini). Įsakymu jai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už vėlavimą įvykdyti 4 užduotis (pavedimus). Pareiškėjos teigimu, tyrimo išvada grindžiama melagingais ir šmeižiančiais teiginiais bei pateikiama tik subjektyvi nuomonė. Pasak pareiškėjos, šiuo atveju nebuvo tirti visi pareiškėjos veiksmai, atlikti vertinamuoju laikotarpiu. Neatsižvelgta, kad pareiškėja pavadavo Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkę atostogų metu, todėl atlikti tinkamai savo užduočių nepavyko.
3. Dėl pirmos užduoties – pateikti siūlymus buhalterinės apskaitos valdybai (toliau – ir BAV) apie 2010 m. įsiskolinimų rodymą buhalterinėje apskaitoje – netinkamo įvykdymo paaiškino, kad pats atsakovas pripažįsta, kad tam tikros užduotys gali būti vykdomos ir vėliau, be to, teiginys, kad atsakovas prašė pateikti siūlymą, yra neteisingas ir prieštarauja tyrimo medžiagai. Pareiškėjai nėra aišku, remiantis kokiu teisės aktu ji privalo teikti konsultacijas apie įstaigos įsiskolinimų rodymą buhalterinėje apskaitoje. Be to, buhalterija prašė pateikti įrodymus, kuriuos jau turi.
4. Dėl antros užduoties – parengti nuomonę dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato susitarimo su Valstybine mokesčių inspekcija sudarymo – paaiškino, kad 3 dienų terminas yra per trumpas jai įvykdyti, nes svarbu sulaukti, kaip sprendžiamas analogiškas siūlymas sudaryti bendradarbiavimo susitarimą – pareiškėja išsiaiškino aplinkybes dėl tokio susitarimo sudarymo, taip pat paprašė ją informuoti, kai bus gauta oficiali informacija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Pabrėžė, kad dėl šios užduoties įvykdymo buvo atsakingi ir kiti darbuotojai, todėl atsakovas netinkamai organizavo darbą. Atsakovas taip pat pažeidė lygiateisiškumo principą, taikydamas atsakomybę tik pareiškėjai.
5. Dėl trečios užduoties – parengti kasacinį skundą – paaiškino, kad jai įvykdyti buvo nustatytas neteisingas terminas. Kasacinį skundą pareiškėja parengė ir tą pačią dieną jį pakoregavo bei pateikė pakartotinai. Nesutiko, kad parengtas kasacinis skundas buvo su esminiais trūkumais.
6. Dėl ketvirtos užduoties – parengti rekomendacijas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl bylinėjimosi išlaidų – paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėja tyčia pažeidė savo pareigybės aprašyme numatytą pareigą teikti teisines konsultacijas ir teisinę pagalbą. Pareiškėja neturi įgaliojimų kontroliuoti kitų įstaigų teisininkus ir jiems duoti pavedimus. Manė, kad atsakovo pavedimams įvykdyti terminai yra prieštaraujantys įstatymams. Atsakovas net nesiaiškino, ar pareiškėja objektyviai turėjo galimybę atlikti pavedimus per jo nustatytus terminus.
7. Pareiškėja pabrėžė, kad skiriant nuobaudą nebuvo nustatyti pareiškėją charakterizuojantys duomenys. Pareiškėjai nebuvo suteikta teisė pasisakyti dėl tirtų laikotarpių ir buvo neteisėtai apribota jos teisė gintis nuo nepagrįstų kaltinimų.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos veiksmai pasireiškė Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintose Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės ) įtvirtintų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų nesilaikymu. Pasak atsakovo, pareiškėja vėlavo įvykdyti pavedimus ilgą laiką. Pareiškėja pavedimų įvykdymo terminų nesilaiko sistemingai ir dėl to ji jau buvo įspėta. Vėluodama įvykdyti pavedimus, pareiškėja nė karto neprašė pratęsti pavedimų vykdymo terminų. Dėl užduočių (pavedimų) įvykdymo paaiškino, kad pirma užduotis nebuvo sudėtinga, tačiau pareiškėja delsė ją įvykdyti ir tai pateisina dideliu darbo krūviu, nors, atsakovo vertinimu, tai yra tik gynybinė pozicija, kuri nepateisina 40 kalendorinių dienų vėlavimo. Taip pat ir antra užduotis nereikalavo labai didelių laiko sąnaudų, tačiau užduotį įvykdyti vėluota net 55 kalendorines dienas. Dėl trečios užduoties paaiškino, kad pareiškėja nesugebėjo veikti kaip komandos narys, atidėliojo kasacinio skundo rengimo pradžią, o po kontrolinio patikrinimo iš karto ėmėsi rengti kasacinį skundą, nederindama pozicijų. Vėliau į pastabas reagavo formaliai, nesistengė įsiklausyti į kolegų argumentus. Kasacinis skundas nebuvo priimtas, o atsakovas dėl pareiškėjos netinkamo užduoties vykdymo prarado galimybę teikti kasacinį skundą pakartotinai. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta ne už pateiktą nuomonę dėl kasacinio skundo, o už tai, kad ji neįvykdė pavedimo parengti kasacinio skundo projekto, o pirmą skundo projektą pateikė tik 2018 m. gegužės 11 d., net ir po to nekeitė skundo argumentų pagal pateiktas pastabas ir tokiu būdu nevykdė jai duodamų pavedimų. Su tyrimo objektu pareiškėja buvo supažindinta tinkamai. Nurodė, kad kitos aplinkybės (pareiškėjos charakteristikos išreikalavimas) yra būtinos tarnybinės nuobaudos parinkimui, o ne tarnybinio nusižengimo konstatavimui, kaip teigia pareiškėja.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjos R. Š. skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad Departamento Teisės skyriaus vedėjas 2018 m. gegužės 11 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos policijos generalinį komisarą, prašydamas atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą pareiškėja buvo informuota, kad yra duomenų, jog pareiškėja galbūt padariusi tarnybinį nusižengimą: eidama Departamento Teisės skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas ir būdama atsakinga už policijos įstaigų veiklą rengiant teisės aktų projektus, jų vertinimą, teisinio pobūdžio pagalbos bei konsultacijų teikimą teisės taikymo ir teisėkūros klausimais, sandorių ir susitarimų, sudaromų Departamento vardu, vertinimą, neįvykdė Dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ tiesioginio vadovo suformuluotų užduočių. Departamento Imuniteto valdyba, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, konstatavo, kad R. Š. veiksmai pasireiškė Įstatyme ir Taisyklėse įtvirtintų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų nesilaikymu, Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Pareigybės aprašymo 7.9 papunkčio pažeidimu, todėl vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas tyčia (suprato savo veikos žalingumą, numatė jos padarinius, nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti), už kurį jai skirtina tarnybinė nuobauda. Įsakymu pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
12. Teismas vadovavosi Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 4, 8 punktų, 12 dalies, Taisyklių 2.1, 2.3, 5.1, 9.3 papunkčių nuostatomis. Nurodė, kad iš esmės valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias tarnautojo veikas, padarytas dėl tarnautojo kaltės, kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas.
13. Teismas nustatė, jog šiuo atveju tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad Departamento Teisės skyriaus vedėjas M. A. 2018 m. kovo 12 d., 2018 m. kovo 20 d., 2018 m. kovo 23 d. ir 2018 m. balandžio 5 d. Dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ suformavo pareiškėjai užduotis: per 14 darbo dienų neskaitant pavedimo dienos pateikti informaciją Departamento BAV dėl teismo proceso eigos ir rezultatų byloje Nr. 0019/09/00346 bei siūlymą dėl skolos išieškojimo (pirma užduotis; atlikimo terminas iki 2018 m. kovo 30 d.); per 3 darbo dienos neskaitant pavedimo dienos pateikti siūlymus Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir apmokėjimo už juos (antra užduotis; atlikimo terminas iki 2018 m. kovo 23 d.); per 20 darbo dienų neskaitant pavedimo dienos nagrinėti ir teikti siūlymus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties byloje Nr. 2A-25/796-2018 (trečia užduotis; atlikimo terminas iki 2018 m. balandžio 20 d.), parengti kasacinį skundą (šis pavedimas duotas žodžiu); per 10 darbo dienų neskaitant pavedimo dienos parengti rekomendacijas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl bylinėjimosi byloje Nr. 2-876-850/2018, patikslinti aprašą ir informuoti policijos įstaigas apie praktiką (ketvirta užduotis; atlikimo terminas iki 2018 m. balandžio 19 d.). Tarnybinio tyrimo išvadoje taip pat konstatuota, kad iki nustatytų terminų šių užduočių pareiškėja neįvykdė, o dėl galimybės atidėti užduočių vykdymą pratęsiant jų atlikimo terminus į tiesioginį vadovą nesikreipė.
14. Teismas iš pareiškėjos Pareigybės aprašymo nustatė, kad Departamento Teisės skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybė reikalinga organizuoti ir kontroliuoti, kad Teisės skyriaus darbuotojai laiku ir tinkamai atliktų pavestas užduotis, tobulinti policijos veiklos teisinę bazę, koordinuoti teisės aktų rengimą policijos veiklos klausimais, kontroliuoti kaip Departamente, jo padaliniuose bei policijos įstaigose laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nutarimų bei kitų teisės aktų reikalavimų.
15. Iš tarnybinio tyrimo išvados teismas nustatė, kad, remiantis Dokumentų valdymo sistemos užduočių modulio duomenimis dėl pirmos užduoties (dėl atsakymo pateikimo Departamento BAV) pareiškėja informavo vadovą, kad šios užduoties neatliko ir jai atlikti jau pasibaigęs terminas. Šią užduotį 2018 m. gegužės 15 d. baigė atlikti Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas M. Š.. Taigi iš esmės pareiškėja pripažino, kad pirma užduotis laiku nebuvo atlikta. Pareiškėjos argumentai, kad pats atsakovas pripažįsta, kad tam tikros užduotys gali būti vykdomos ir vėliau, kad pareiškėjai nebuvo aišku, remiantis kokiu teisės aktu ji privalo teikti siūlymus apie įstaigos įsiskolinimų rodymą buhalterinėje apskaitoje, be to, buhalterija prašė pateikti įrodymus, kuriuos jau turi, niekaip nekeičia pareiškėjos pareigos įvykdyti pavestą užduotį. Pareiškėjos argumentas, kad jai teko nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. pavaduoti Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkę, taip pat nebuvo vertinamas kaip pakankamas pasiteisinimas. Pabrėžta, kad tokiu atveju pareiškėja, žinodama, kad ji privalės pavaduoti Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkę, turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai bei iš anksto informuoti tiesioginį vadovą, kad dėl papildomų funkcijų (darbo viešųjų pirkimų komisijoje) jai paskirta užduotis laiku įvykdyta nebus (arba prašyti pratęsti užduoties įvykdymo terminą). Teismas darė išvadą, kad pirma užduotis nebuvo įvykdyta laiku ir dėl to atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Dėl antros užduoties – parengti nuomonę dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato susitarimo su Valstybinė mokesčių inspekcija sudarymo pareiškėja teigė, kad 3 dienų terminas yra per trumpas minėtai užduočiai įvykdyti. Iš tarnybinio patikrinimo išvados buvo matyti, kad atsakymą Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (antrą užduotį) pareiškėja parengė ir į Dokumentų valdymo sistemą įkėlė pavėlavusi 39 darbo dienas. Nors pareiškėja skunde teisinosi, kad iš esmės analogiškas klausimas yra jau sprendžiamas, todėl svarbu sulaukti atsakymo, be to, ji ėmėsi veiksmų dėl šios užduoties įvykdymo, t. y. aiškinosi aplinkybes dėl tokio susitarimo sudarymo, prašė ją informuoti, kai bus gauta oficiali informacija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Šie veiksmai nepaneigė pareiškėjos pareigos atlikti tą užduotį laiku ir ta apimtimi, kuri jai buvo pavesta. Dėl nustatyto per trumpo termino šiai užduočiai įvykdyti teismas pažymėjo, kad pavedimo (užduoties) įvykdymo terminą nustato tiesioginis vadovas. Būtent jis nusprendžia, kokią užduotį ir per kokį terminą ir kas ją turi atlikti, todėl pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja, privalo vykdyti savo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir atlikti jai pavestas užduotis laiku ir tinkamai. Teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmai atliekant antrą užduotį įrodo, kad pareiškėja buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, atlikdama minėtą užduotį, elgėsi neprofesionaliai, todėl atsakovas pagrįstai pripažino, kad antra užduotis nebuvo laiku įvykdyta. Tas pats pasakyta ir apie trečios užduoties – parengti kasacinį skundą įvykdymą. Nors pareiškėja tvirtino, kad kasacinį skundą pareiškėja parengė ir tą pačią dieną jį pakoregavo, tačiau tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad užduotį vykdyti pareiškėja pradėjo pasibaigus užduoties vykdymo terminui. Ši aplinkybė nebuvo paneigta. Teismo vertinimu, pareiškėjos kaip Teisės skyriaus (duomenys neskelbtini) pasirinktas užduoties vykdymo būdas nebuvo teisingas, dėl ko minėta užduotis nebuvo atlikta tinkamai ir laiku, taigi konstatuota pareiškėjos kaltė dėl padaryto pažeidimo.
17. Dėl ketvirtos užduoties – parengti rekomendacijas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėja paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėja tyčia pažeidė savo pareigybės aprašyme numatytą pareigą teikti teisines konsultacijas ir teisinę pagalbą. Iš pareiškėjos pareigybės aprašymo akivaizdu, kad pareiškėja privalo pagal kompetenciją teikti teisinio pobūdžio pagalbą ir teisines konsultacijas, <...> (7.12 papunktis). Iš tarnybinio tyrimo išvados matyti, kad per nustatytą ketvirtos užduoties vykdymo laiką pareiškėja jokių veiksmų šiai užduočiai įvykdyti neatliko, o sužinojusi, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2018 m. gegužės 4 d. pateikė teismui apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 14 d. (17 darbo dienų po termino) pirmosios instancijos teismo sprendimą persiuntė policijos įstaigų teisininkams susipažinti ir tą pačią dieną Dokumentų valdymo sistemoje pažymėjo, kad užduotį vykdyti baigė. Akivaizdu, kad pareiškėja, vykdydama ketvirtą užduotį, apsiribojo tik formaliu teismo sprendimo persiuntimu policijos įstaigų teisininkams susipažinti, ir tai įrodo, kad užduotis atlikta nebuvo. Pareiškėjos teiginys, kad ji neprivalo kontroliuoti kitų įstaigų teisininkų darbo ir jiems duoti pavedimus, niekaip nepateisina užduoties neįvykdymo.
18. Teismas, išanalizavęs tarnybinio tyrimo medžiagą, darė išvadą, kad atsakovas paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, tinkamai įvertinęs surinktą medžiagą, kuri patvirtina, kad pareiškėja padarė visus jai inkriminuojamus pažeidimus, taigi iš esmės tinkamai pasisakė dėl tarnybinių nusižengimų sudėties. Todėl teismas atmetė pareiškėjos teiginį, kad tarnybinio tyrimo išvada grindžiama melagingais ir šmeižiančiais teiginiais bei joje pateikiama tik subjektyvi nuomonė.
19. Pareiškėja skunde didelį dėmesį skyrė jai tekusiam dideliam darbo krūviui, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėja, jos darbo krūvis atitiko vidutinį Teisės skyriaus darbuotojų darbo vidurkį, t. y. jos darbų intensyvumas nebuvo didelis, kas galėjo, kaip teigia pareiškėja, jai trukdyti tinkamai ir laiku atlikti pavedimus. Pareiškėjos argumentas, kad atsakovas pažeidė lygiateisiškumo principą, taikydamas atsakomybę tik pareiškėjos atžvilgiu, nors už užduočių įvykdymą buvo atsakingi ir kiti Departamento darbuotojai, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi, net jei ir pareiškėjos nurodyta aplinkybė atitiktų realybę, tai nepaneigia jos padaryto tarnybinio nusižengimo ir dėl to atsiradusio pagrindo skirti jai tarnybinę nuobaudą, o klausimas, ar kiti Departamento tarnautojai padarė ar nepadarė tarnybinius nusižengimus, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad asmuo, einantis tokias pat pareigas, kaip ir ji, už tapatų pažeidimą to paties subjekto iš esmės tuo pat metu nebuvo nubaustas, taigi pareiškėjos diskriminacija neįrodyta.
Šalies argumentai
20. Pareiškėja taip pat teigė, kad skiriant jai tarnybinę nuobaudą, nebuvo nustatyti ją charakterizuojantys duomenys, buvo neteisėtai apribota jos teisė gintis nuo nepagrįstų kaltinimų. Teismas su tokiu teiginiu nesutiko. Nurodė, jog, kaip matyti iš tarnybinio tyrimo išvados, atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, atsižvelgė, kaip pareiškėja yra charakterizuojama, todėl teigti, kad į jos charakteristiką nebuvo atsižvelgta, nėra jokio pagrindo. Taip pat pažymėta, kad pareiškėjai tiek pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, tiek tarnybinio tyrimo išvada buvo įteikta tinkamai, pareiškėja teikė paaiškinimus, todėl nesutikta, kad buvo apribota teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų. Pažymėta, kad tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą.
Žemesnės instancijos teismas
21. Įvertinęs ginčo teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas darė išvadą, jog tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūra buvo atlikta iš esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus tarnybinių nusižengimų aplinkybes, skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į valstybės tarnautojos kaltę, tarnybinių nusižengimų padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius.
22. Teismas jokių esminių Įstatymo, Taisyklių ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Iš esmės sutikta, kad aplinkybės, susijusios su tarnybiniais nusižengimais, buvo išnagrinėtos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ir motyvuotai išdėstytos tarnybinio tyrimo išvadoje, kuri yra Įsakymo sudėtinė dalis, todėl pareiškėjos argumentai tuo aspektu, jog nebuvo atliktas objektyvus tyrimas, yra nepagrįsti. Teismas darė išvadą, jog tarnybiniai nusižengimai įrodyti, nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo Taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas skundžiamą Įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, nenustatyta.
III.
23. Pareiškėja R. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Įsakymą.
24. Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė tarnybinio nusižengimo faktines aplinkybes ir jų teisinę kvalifikaciją. Teismas nesiaiškino, kad atliekant tarnybinį patikrinimą visiškai nenagrinėtas vienas iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – tarnybiniu nusižengimu sukeltos konkrečios neigiamos pasekmės.
25. Teismas vertindamas antros užduoties vykdymo aplinkybes, klaidingai nustatė aplinkybę, kad jos įvykdymo terminą nustatė tiesioginis vadovas. Pareiškėjos teigimu, užduoties įvykdymo terminą nustatė Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro pavaduotojas, o už pavedimo įgyvendinimą paskyrė atsakingais tiek vyriausiąjį patarėją, tiek Teisės skyrių, tiek Veiklos analizės ir kontrolės valdybą, tiek Finansų ir investicijų valdybą, kurie, pareiškėjos teigimu, visi atsako vienodai.
Šalies argumentai
26. Pareiškėja akcentuoja, kad nors teismas buvo nurodęs, jog valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra vidaus teisės aktuose suformuluota konkrečiai, imperatyviai, tačiau nevertino, kad atsakovo trečios užduoties atveju nustatyti terminai, prieštaraujantys įstatymų normoms, negali būti aiškinami pareiškėjos nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisinio tikrumo ir saugumo principai. Be to, vertindamas ketvirtos užduoties vykdymo aplinkybes, teismas laikė kaip neturintį jokios teisinės reikšmės pareiškėjos teiginį, kad jokiame teisės akte nenustatyta pareiga kontroliuoti kitų įstaigų teisininkų darbą ir jiems duoti pavedimus.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismo sprendimas nemotyvuotas, kadangi nenurodyta, kokiais įrodymais remiantis prieita prie išvados, kad pareiškėjos darbo krūvis atitiko vidurkį. Pareiškėjos teigimu, ši išvada prieštarauja bylos medžiagai.
Šalies argumentai
28. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą į teismo posėdį liudytoja kviesti tarnybinio patikrinimo išvadą surašiusią darbuotoją E. B., užkirto kelią pareiškėjai įrodyti diskriminaciją ir lygiateisiškumo principo pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas net nenustatė, ar ginčo laikotarpiu pareiškėja objektyviai galėjo atlikti veiksmus, kuriuos ji atliko praleidusi atsakovo nustatytą terminą, taip pat teismas nevertino, ar kokios nors aplinkybės iš viso buvo. Teismo sprendime nėra pasisakyta apie pareiškėjos skunde nurodytas svarbias priežastis, dėl ko buvo praleistas terminas.
Atsiliepimas
30. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
31. Atsakovas teigia, kad atsiliepime į skundą buvo aiškiai nurodęs kilusias pasekmes, kurios atsirado dėl pareiškėjos neveikimo. Taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neigiamoms pasekmėms neatsiradus. Pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos griežtumą nulėmė ne tik tai, ar dėl jos neveikimo kilo neigiamos pasekmės įstaigai, bet ir tarnybinį nusižengimą lėmusių pareiškėjos neveikimo epizodų visuma ir skaičius.
Žemesnės instancijos teismas
32. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik pareiškėjos, bet ir atsakovo pateiktus įrodymus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje ištirtos ir įvertintos visos tarnybinio nusižengimo aplinkybės ir sudėties elementai, tarp jų veiksniai, susiję su pareiškėjos galimybėmis vykdyti užduotis laiku, Teisės skyriaus darbo krūvis ginčo laikotarpiu.
Atsiliepimas
33. Atsakovo teigimu, nepriklausomai nuo to, kuris iš įgaliojimus nustatyti ir formuoti užduotis turinčių asmenų suformavo antrąją užduotį ir keliems asmenims ši užduotis buvo pavesta, nepaneigia fakto, kad pareiškėja laiku neįvykdė suformuluotos užduoties.
Žemesnės instancijos teismas
34. Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja privalėjo vykdyti jai pavestas funkcijas, nes tokia imperatyvi pareiga numatyta jos pareigybės aprašyme. Ir tik kalbėdamas apie ketvirtos užduoties vykdymą pareiškėjos teiginius dėl to, neva tokia pareiga jai imperatyviai nenustatyta, vertino kritiškai.
35. Kadangi tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti ir aptarti visi tarnybinio nusižengimo epizodai, nustatyti tarnybinio nusižengimo elementai, papildomas asmens, atlikusio patikrinimą ir surašiusio tarnybinio patikrinimo išvadą, kvietimas liudyti teisme naujų aplinkybių nebūtų atskleidęs, priešingai – tik būtų vilkinamas procesas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
36. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 5-TE-482 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Š.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
37. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjos padaryti tarnybiniai nusižengimai įrodyti, nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių pažeidimų nenustatyta, pagrindo panaikinti Įsakymą nenustatė ir pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
38. Nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas, kurio pagrindu priimtas Įsakymas, buvo atliktas dėl Policijos departamento Teisės skyriaus vedėjo M. A. 2018 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-1643 nurodytų aplinkybių, t. y. kad R. Š. nustatytais terminais neįvykdė jai pavestų užduočių.
39. Pareiškėjai buvo pavestos šios užduotys: iki 2018 m. kovo 30 d. parengti atsakymą į Policijos departamento BAV tarnybinį pranešimą, kuriuo buvo prašoma pateikti rekomendacijas dėl vykdymo procesų (pirma užduotis); nagrinėti ir teikti siūlymus dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 20 d. raštu Nr. 64-S-3661 iškelto klausimo, susijusio su nuvežtų automobilių saugojimu ir apmokėjimu už juos (antra užduotis); nagrinėti ir teikti siūlymus, žodžiu suformuotas pavedimas pateikti kasacinį skundą byloje Nr. 2A-25-796-2018 (trečia užduotis); parengti rekomendacijas komisariatui dėl bylinėjimosi ir, įvertinus sprendimo argumentus, patikslinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-22 patvirtintą Policijos pareigūnų patirtų teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą, informuoti policijos įstaigas apie praktiką (ketvirta užduotis).
40. Atsižvelgiant į Įstatyme ir Taisyklėse nustatytus valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, valstybės tarnautojas privalo gerbti ir laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Taisyklių 2.1 papunktis), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų (Taisyklių 2.3. papunktis); elgtis nepriekaištingai (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas, Taisyklių 5.1. papunktis), o savo pareigas atlikti deramai, laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktas, Taisyklių 9.3. papunktis).
41. Įsakymo priėmimo metu galiojusios redakcijos Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.
42. Iš Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad nurodytų pareiškėjai pavestų užduočių ji neįvykdė tinkamai ir nustatytais terminais. Taigi, pareiškėja šiuo atveju neatliko Įstatyme ir Taisyklėse įtvirtintos pareigos atlikti jai pavestas užduotis. Kas sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja, nevykdydama jai kylančios pareigos, padarė tarnybinį nusižengimą, kuris buvo pagrindas Įsakymu skirti jai nuobaudą.
43. Pareiškėja nei skunde nei apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog nurodytas užduotis ji įvykdė nustatytais terminais. Pareiškėja nesutikimą su Įsakymu apeliaciniame skunde iš esmės grindžia tuo, kad užduotys laiku buvo neįvykdytos dėl svarbių, ne nuo jos valios priklausančių priežasčių, dėl per didelio krūvio, nustatytų per trumpų (prieštaraujančių įstatymų normoms) terminų.
44. Pareiškėja, teigdama, kad ji objektyviai negalėjo nustatytais terminais įvykdyti minėtų užduočių, nurodo, kad ji vertinamu laikotarpiu privalėjo atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus kitose pavestose užduotyse, taip pat daug laiko reikalavo darbas Policijos departamento Viešųjų pirkimų komisijoje, be to, ji turėjo pavaduoti Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkę jos atostogų metu.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjos teiginiai nepateisina jos pareigos atlikti pavestas užduotis nevykdymo, kadangi iš esmės yra susiję su pačios pareiškėjos netinkamu darbų organizavimu. Pareiškėjai buvo žinoma apie jai pavestas užduotis nuo pat jų paskelbimo momento, užduotys ir jų atlikimo terminai buvo aiškūs. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad vertinamu laikotarpiu ji turėjo reikšmingai daugiau nei įprastai ar netikėtų (neplanuotų) pavedimų. Pareiga pavaduoti Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkę pareiškėjai taip pat nebuvo netikėta, be to, pareiškėja ją pavadavo 2 dienas (nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 13 d.). Todėl darytina išvada, kad pareiškėja turėjo ir galėjo įvertinti jai paskirtų užduočių kiekį ir prioritetus bei atitinkamai planuoti turimus atlikti darbus, be kita ko, atsižvelgdama į numatytus kitų darbuotojų pavadavimus. Be to, nėra jokių duomenų, kad pareiškėja, matydama, kad pavestų užduočių ji negalės atlikti laiku, būtų kreipusis į savo vadovą, prašydama pratęsti terminą ar pavesti užduotį kitam asmeniui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėja objektyviai negalėjo įvykdyti būtent šių keturių jai paskirtų užduočių nustatytais terminais. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiu, kad šiuo atveju egzistavo svarbios, nuo jos valios nepriklausančios priežastys, dėl ko ji negalėjo elgtis teisės aktų nustatytu būdu.
46. Pažymėtina, jog šios aplinkybės buvo įvertintos ir pirmosios instancijos teismo. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismo išvada, jog pareiškėjos darbo krūvis atitiko vidutinį Teisės skyriaus darbuotojų darbo vidurkį, prieštarauja bylos medžiagai. Priešingai – ši teismo išvada padaryta remiantis byloje surinktų duomenų visuma, be kita ko – Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kurioje nurodytas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. Policijos departamento Teisės skyriaus Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojams pavestų užduočių skaičius, iš ko matyti, jog kitiems asmenims buvo pavesta po 30, 36, 58, 79 užduotis, kai pareiškėjai šiuo laikotarpiu buvo pavesta 51 užduotis.
47. Pareiškėjos apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad už antrąja užduotį, be kita ko, buvo atsakingi ir kiti asmenys, nepaneigia fakto, jog šia užduotimi buvo duotas pavedimas pareiškėjai, kuri jo nustatytu terminu neįvykdė, t. y. neatliko jai skirtos pareigos. Taip pat nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad trečiosios užduoties atveju nustatyti terminai prieštarauja įstatymų normoms. Pareiškėja nedetalizavo, kokioms būtent įstatymo normoms prieštarauja jos vadovo jai skirti terminai. Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji nesutiko su Policijos generalinio komisaro pavaduotojo nurodymu parengti atsakymą per 3 darbo dienas, kai pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 25 punktą prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad užduotis buvo susijusi ne su prašymo nagrinėjimu, o su pavedimu pateikti poziciją, todėl pareiškėjos minėtos normos nėra taikomos nustatant terminą pavedimo vykdymui. Be to, net ir pareiškėjai manant, kad konkrečiai užduočiai buvo skirtas nepagrįstas terminas, nėra duomenų, kad ji būtų tai nurodžiusi savo vadovui ir motyvuotai prašiusi jį pratęsti. Taip pat pažymėtina, jog nei viena iš minėtų užduočių pareiškėjai nėra susijusi su kitų įstaigų teisininkų kontrole. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginys, jog jokiame teisės akte jai nėra nustatyta pareiga kontroliuoti kitų įstaigų teisininkų darbą, nėra reikšmingas sprendžiant, jog pareiškėja jai pavestų užduočių neįvykdė.
48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos teiginiai nepaneigia Policijos departamento išvados, jog pareiškėja neįvykdė jai pavestų užduočių nustatytais terminais ir neveikė pagal pareigybės aprašyme nustatytas jos funkcijas.
49. Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymu tarnybinė nuobauda buvo skirta būtent už pačios pareiškėjos veiksmus, neatliekant jai pavestų užduočių, aplinkybės, susijusios su kitiems asmenims kilusiomis pasekmėmis neįvykdžius antrosios užduoties, šiai bylai nėra reikšmingos. Taip pat spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė netenkinti pareiškėjos prašymo kviesti liudytoja E. B., kadangi pareiškėja nenurodė būtent nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių, apie kurias būtų galėjusi paaiškinti prašoma kviesti liudytoja.
50. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad dėl jos padaryto tarnybinio nusižengimo jokių neigiamų pasekmių nekilo. Kaip nurodė Departamentas, toks pareiškėjos elgesys kenkia dalykinei atmosferai skyriuje, o nuolatinis reikalavimas atlikti užduotis nukreipia dėmesį nuo sudėtingesnių problemų sprendimo bei apsunkina skyriaus veiklos organizavimą.
51. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčijamo tarnybinio nusižengimo padarymu, taip pat ir kitas, reikšmingas sprendžiant dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos proporcingumo (atsakomybė taikyta už 4 iš 51 užduočių neatlikimą, tačiau iš Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados (II t., b. l. 57) matyti, kad pareiškėja vertinamu laikotarpiu laiku atliko tik 27 užduotis; 2018 m. birželio 28 d. tarnybiniame pranešime pateiktos charakteristikos (II t., b. l. 59)), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra adekvati ir pagrįsta nustatytų aplinkybių visuma.
52. Apibendrindama anksčiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.