- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- A-3077-662/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01484-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atliko nuo 2011 m. iki 2019 m. liepos mėnesio nežmoniškomis sąlygomis. Gyvenamos patalpos buvo per mažos, jų plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Patalpų plotą mažino ir jose esantys baldai ir įrenginiai. Patalpose veisėsi blakės, buvo netinkamas vėdinimas, apšvietimas. Buvo per mažai sanitarinių įrenginių, tekdavo laukti eilėse. Pareiškėjas teigė, kad kosmetinio patalpų remonto metu jam teko miegoti ne tik siauruose koridoriuose, bet ir lauke. Nuo sunkaus darbo pareiškėjui buvo pažeistas stuburas, tačiau nebuvo teikiamas gydymas ar reabilitacija. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio buvo perkeltas į 1 būrį 4 brigadą. 1 būryje nebuvo skalbimo mašinų, dušo ir virtuvės patalpose nebuvo langų, krito tinkas, patalpos avarinės būklės, veisėsi buitiniai parazitai. Pareiškėjas teigė, jog buvo kalinamas pastate, kurio stogas buvo padengtas šiferiu (asbestu). Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, pasireiškusią neigiamais dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, fiziniais nepatogumais, dvasinėmis kančiomis ir žalą vertino 20 000 Eur suma.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, jog Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose ne visada visos miegamos vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Teisės aktai įpareigoja ir pareiškėją nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Gyvenamos patalpos baldais ir kitu inventoriumi buvo aprūpintos teisės aktuose numatyta tvarka. Patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, esant poreikiui gali būti vėdinama ir per langus. Sanitarinių įrenginių kiekis pagal teisės aktus buvo pakankamas. Ginčo laikotarpiu įstaigoje nebuvo vykdomi jokie darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkės. Įstaigai nuolat teikiama kenkėjų kontrolės paslauga pagal sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“. Nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Pareiškėjas nesikreipė į Visuomenės sveikatos centrą ar pataisos namų administraciją dėl kalinimo sąlygų ar patikrinimų patalpose, kuriose gyveno, todėl jo gyvenamosios patalpos ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, į Psichologinės tarnybos specialistus dėl nežmoniškų, orumą žeminančių, prilygstančių kankinimui gyvenimo sąlygų nesikreipė. Duomenų, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodytus sveikatos sutrikimus galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga padarė jam žalą, todėl skundas yra nepagrįstas. Pravieniškių PN-AK prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundžiasi dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 23 d. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos, todėl pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK pradžios – nuo 2011 m. birželio 1 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2019 m. liepos 23 d. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Teismas nenustatė pagrindų ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, todėl tenkino atsakovo atstovo prašymą ir daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 23 d. taikė ieškinio senaties terminą ir šią skundo dalį atmetė. Teismas vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2016 m. liepos 24 d. iki 2019 m. liepos 23 d.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. liepos 24 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo paskirtas gyventi į 11 būrį, 1 brigadą, kurios plotas – 60,60 kv. m, joje įrengta 19 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,19 kv. m. Nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. vasario 11 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 16 būrį 9 brigadą. Pareiškėjas nurodė, jog 16 būryje gyvenimo sąlygos buvo tinkamos, todėl dėl šio būrio pretenzijų nekelia. Pareiškėjas nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. buvo paskirtas gyventi į 1 būrį, 4 brigadą, kurios plotas – 26,26 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,29 kv. m. Pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. birželio 11 d. buvo paskirtas gyventi į 4 būrį, 4 brigadą, kurios plotas – 23,03 kv. m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,29 kv. m. Pareiškėjas nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. liepos 23 d. buvo paskirtas gyventi į 4 būrį, 3 brigadą, kurios plotas – 52,01 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,25 kv. m. Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas nepateikė jokių prieštaravimų dėl Pravieniškių PN-AK pateiktų duomenų apie nuteistųjų skaičių ginčo patalpose. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo konstruoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką ir nacionalinį teisinį reguliavimą baldų užimamas plotas neturi būti išskaičiuojamas iš kalinamam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, o baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Kadangi minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl baldų užimamo ploto.
10. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) ir aptarė joje nustatytus reikalavimus, keliamus pataisos įstaigoms.
11. Teismas vertino, kad gyvenamųjų patalpų vėdinimas mechanine patalpų vėdinimo sistema bei per langus arba orlaides, atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas nepažeidė teisės aktų dėl patalpų vėdinimo.
Atsiliepimas
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Pravieniškių PN užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos keičiamos naujomis. Šiuos teiginius atsakovo atstovas grindė Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažyma Nr. 77-116, tačiau jokių objektyvių duomenų (patikrinimo aktų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta higienos normų reikalavimus atitinkanti dirbtinė apšvieta, nepateikė. Tačiau pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir kokiu metu buvo netinkama apšvieta, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo ginčo laikotarpiu reikštas pretenzijas dėl tokių pažeidimų pataisos namams ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Todėl teismas sprendė, kad abstrakčių, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nustatė, kad pataisos įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta tokių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Utenos deratizacija“. Taip pat pateikti darbų atlikimo aktai, kurie patvirtina, jog pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo atliekami darbai. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose; tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės. Todėl teismas darė išvadą, kad buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose galėjo atsirasti ir dėl pačių nuteistųjų (ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant nurodytų teisės normų reikalavimų.
14. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažymoje Nr. 77-1168 nurodyta, kad Pravieniškių PN 4, 11, 16, 1 ir 4 būrių virtuvėlėse ir dušo patalpose langai įrengti, dušo patalpos tvarkingos, tinkas nebyra, dažai neatsilupę. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų ar 1 būryje yra skalbimo mašinos, taip pat nepateikė duomenų apie dušo ir virtuvės patalpų būklę, todėl lieka nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl skalbimo mašinų nebuvimo ir netinkamos dušo ir virtuvės patalpų būklės. Tačiau pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad 1 būryje nebuvo skalbimo mašinų, dušo ir virtuvės patalpose krinta tinka, patalpos avarinės būklės, bet nesiejo šių pažeidimų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl skalbimo mašinų nebuvimo, netinkamos virtuvės ir dušo patalpų būklės sukeltų nepatogumų pareiškėjas skundėsi. Teismas sprendė, kad nesant duomenų apie pareiškėjui šiuo pažeidimu padarytą neturtinę žalą, atsakovo atsakomybė negalima.
15. Teismas pažymėjo, kad vertinamuoju laikotarpiu dėl gyvenamųjų patalpų neatitikimo higienos normos reikalavimams pareiškėjas į pataisos įstaigos pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (ventiliacijos, apšvietimo, parazitų ir kt. pažeidimų) nesikreipė. Darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos patalpų būklės, apšvietimo, parazitų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti. Todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamos patalpų būklės, apšvietimo, parazitų gyvenamosiose patalpose teismas atmetė kaip nepagrįstus.
16. Teismas nurodė, kad pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Normos), prausykloje virš kiekvienos praustuvės turi būti sieninis veidrodis, lentynėlė asmens higienos priemonėms – virš kiekvienos praustuvės, sieninė drabužių pakaba – 1 vnt. dešimčiai asmenų, praustuvė – 1 vnt. dešimčiai asmenų, klozetas arba unitazas – 1 vnt. dvylikai asmenų, pisuaras – 1 vnt. dvylikai asmenų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.) (toliau – ir Galiojančios normos), nurodoma, kad virš kiekvienos praustuvės turi būti lentynėlė asmens higienos priemonėms ir sieninis veidrodis, praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.
17. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažymoje nurodyta, kad 1 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 klozetai, 3 pisuarai, ginčo laikotarpiu 1 būryje buvo 41 nuteistasis; 4 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 klozetai, 4 pisuarai, ginčo laikotarpiu 4 būryje buvo nuo 5 iki 30 nuteistųjų; 11 būrio sanitariniame mazge įrengti 6 klozetai, 4 pisuarai, ginčo laikotarpiu 11 būryje buvo 72 nuteistieji; 16 būrio sanitariniame mazge įrengtas 1 klozetas, ginčo laikotarpiu 16 būryje buvo 27 nuteistieji.
18. Teismas, įvertinęs laikytų nuteistųjų skaičių, sprendė, kad unitazų ir pisuarų skaičius ne visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, dėl to pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų dėl eilių prie sanitarinių mazgų. Tačiau nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų. Pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl patiriamų nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu ar dėl kito inventoriaus trūkumo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (aprūpinimo inventoriumi) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Todėl teismas pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė.
Atsiliepimas
19. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažymoje Nr. 77-1168 patvirtino, jog pastato stogo danga yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nebuvo vykdomi. Byloje nėra duomenų apie pataisos namuose ginčo laikotarpiu vykdytus remonto darbus. Pareiškėjas skunde konkrečių atvejų, kuomet statinio būklė sukėlė tariamą pavojų jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis, dėl šių sąlygų nesiskundė. Teismas sprendė, kad tik pareiškėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai negali būti konstatuoti.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad atliekant patalpų remontą, jam teko nakvoti lauke, nebuvo teikiamas gydymas ar reabilitacija, tačiau nenurodo, nei kokiu tiksliai laikotarpiu buvo atliekami remonto darbai, kada jam tiksliai neva teko miegoti lauke, nenurodo kada jis kreipėsi dėl stuburo skausmų į Sveikatos priežiūros skyrių ir jam nebuvo suteiktas gydymas ir reabilitacija, taip pat nenurodo jokių kitų aplinkybių patikslinančių nurodomą faktą. Teismas sprendė, kad abstrakčių ir deklaratyvaus pobūdžio argumentų pagrindu negali būti konstatuoti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.
21. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktas į bylą fotonuotraukas, nurodė, kad negali jomis vadovautis, nes neaišku ar nuotraukos padarytos patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, ar jose užfiksuotas ginčui aktualus laikotarpis.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas pažymėjo, kad neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
23. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, šios įstaigos pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, neteisėtų veiksmų nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.
III.
24. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendime taikytą ieškinio senaties terminą, nes tai yra atsakomybės vengimas, priteisti pareiškėjui 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
25. Pareiškėjas nesutinka su pritaikytu ieškinio senaties terminu, nes jo nurodyti pažeidimai tęsėsi ne tris metus, o visą pareiškėjo kalinimo laikotarpį. Ginti savo teisių būdamas Pravieniškių PN-AK pareiškėjas teigia negalėjęs, nes bijojo, skundą teismui padavė tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Pareiškėjas prašo netaikyti ieškinio senaties termino, nes atsakovas tokiu būdu iš esmės vengia atsakomybės.
26. Pareiškėjas teigia, jog pataisos įstaiga kalinimo sąlygų net nesistengė gerinti, apie netinkamas kalinimo sąlygas yra pasisakiusi ir Prezidentė ir Seimo kontrolierius. Nuteistiesiems mokamos kompensacijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas reikalauja priteisti jam 20 000 Eur, o sumą kildina iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.
27. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad realiai jam gyvenamosiose patalpose ploto tekdavo mažiau nei 1 kv. m, nes likusią dalį užimdavo baldai. Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš gyvenamojo ploto turi būti išskaičiuotas baldų užimamas plotas, o tuose pačiuose pataisos namuose kalėjusiam asmeniui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Šalies argumentai
28. Pareiškėjas teigia, kad gyvenamojo pastato stogas buvo dengtas asbestiniu šiferiu, kurio naudojimas uždraustas nuo 2005 m., yrantis ir dulkantis šiferis turėjo pasekmių pareiškėjo sveikatai.
Atsiliepimas
29. Pareiškėjas teigia, kad siuntė teismui prieštaravimą į atsakovo atsiliepimą, o teismas nevertino pareiškėjo parodymų, kuriuos jis davė teismo posėdžio metu. Be to, nebuvo apklaustas pareiškėjo nurodytas liudytojas.
Šalies argumentai
30. Pareiškėjas tvirtina patyręs neturtinę žalą, kurios atlyginimą pinigais prašo priteisti. Pareiškėjas teigia tik vėliau sužinojęs, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų priteisiama kompensacija, o anksčiau pasitikėjo valstybinėmis institucijomis, kad viskas daroma tinkamai. Realūs pažeidimai buvo nuo pat jo įkalinimo pradžios, o įrodymų jis negalėjo surinkti dėl savo nuteistojo statuso.
Atsiliepimas
31. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
32. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvius teiginius, kuriuos teismas įvertino pagal pateiktus įrodymus. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Duomenų, kad atsakovo atstovas padarė neteisėtus veiksmus, nėra, todėl nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų pažeidęs materialiosios ar proceso teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
33. Byloje kilo ginčas dėl 20 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas V. K. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2011 m. iki 2019 m. liepos mėnesio, atlyginimo.
34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų neatliko, pareiškėjo kalinimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos padarymo fakto. Taip pat teismas atsakovo prašymu taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo kalinimo sąlygas vertino nuo 2016 m. liepos 24 d. iki 2019 m. liepos 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde mano, kad ieškinio senaties terminas pritaikytas nepagrįstai, jis negalėjo kreiptis į teismą būdamas Pravieniškių PN-AK, nes bijojo ir nežinojo apie tokią galimybę. Pareiškėjas teigia, kad jo nurodyti pažeidimai buvo visą jo kalinimo laikotarpį, todėl jam turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Be to, teismas netinkamai vertino įrodymus, neapklausė liudytojo.
36. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
37. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
38. Teisėjų kolegija, pirmiausia pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl ieškinio senaties taikymo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 6.271 str., ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015, 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2194-520/2016, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018 ir kt.).
39. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Todėl šio teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad teismas negali ieškinio senaties taikyti savo iniciatyva ir gali ją taikyti tik tuo atveju, jei ginčo šalis to reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
40. Kaip nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.).
41. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su skundu dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo į teismą kreipėsi 2019 m. liepos 24 d., prašydamas priteisti neturtinę žalą, patirtą nuo 2011 m. Atsakovo atstovas byloje reikalavo taikyti ieškinio senatį.
42. Taikant nuoseklioje teismų praktikoje suformuotus principus, spręstina, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Taigi, nuo šio momento, kai laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
43. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo argumentus, kad jo laikymo sąlygos Pravieniškių PN-AK buvo nežmoniškos, kankinančios, pažymėtina, kad to suvokimui nereikalingas nei teisinis, nei kitoks specialusis išsilavinimas, nes asmuo neturtinę žalą (CK 6.250 str.) patiria subjektyviai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia pozicija atitinka suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-165-1062/2018 ir kt.).
44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai jam būtų grasinę susidorojimu tuo atveju, jei pareiškėjas kreipsis į teismą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad nesikreipė į teismą, nes bijojo, jog su juo bus susidorota, yra nepagrįsta.
45. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apie savo teisių galimą pažeidimą žinojo (turėjo žinoti) visą jo nurodytą laikymo Pravieniškių PN-AK laikotarpį, laikytina, kad pareiškėjas ieškinio senaties terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, padarytą, kaip teigiama, nuo 2011 m. iki 2016 m. liepos 23 d.
46. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
47. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).
48. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių: gyvenamųjų patalpų ploto, higienos sąlygų, buitinių parazitų, asbesto buvimo pataisos namų konstrukcijose, aprūpinimo inventoriumi. Todėl teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu pateiktais įrodymais, vadovavosi ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais yra grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, t. y. priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ar padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios bausmės atlikimo sąlygos. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas jo nurodytas liudytojas, tačiau iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad pareiškėjas posėdžio metu šio savo prašymo nebepalaikė. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo kodėl ši aplinkybė galėjo lemti teismo sprendimo nepagrįstumą ir ar neteisėtumą.
49. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjui turinti tekti gyvenamojo ploto norma (bendrabučio tipo patalpoje – 3,1 kv. m) pažeista nebuvo. Sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė nustatytas faktines aplinkybes, taikytiną teisinį reguliavimą bei aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl kalinamam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto apskaičiavimo ypatumų, todėl apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas pirmosios instancijos teismo motyvų šiuo klausimu, jiems pritaria ir iš naujo pareiškėjo argumentų dėl ploto trūkumo neanalizuoja.
50. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, taip pat neįrodytas ir neturtinės žalos padarymo faktas, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaip savo sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
51. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.