- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-228-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23771-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- I. P.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB „BIOSISTEMA“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei I. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB „BIOSISTEMA“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 19 d. gautas ieškovo A. P. ieškinys atsakovei I. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Ieškiniu prašoma: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) tarp A. P. ir I. P. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei palikti santuokos metu turėtas pavardes; 3) netaikyti termino susitaikyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti. Teismas nurodė, kad:
2.1. Ieškovas tinkamai neįgyvendino pareigos pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 20 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Išimtys nustatytos galimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
2.2. MĮ nenustato termino, per kiek laiko po mediacijos pabaigos privaloma kreiptis į teismą. Visgi, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CPK 3 straipsnio 2 dalis), toks kreipimasis turėtų įvykti per protingą terminą. Per vienerius metus ar ilgiau nuo mediacijos proceso pabaigos nesikreipus į teismą, šalys turėtų iš naujo pasinaudoti privalomąja mediacija. Per tokį terminą gali iš esmės pasikeisti šalių pozicija dėl ginčo, turtinė padėtis ir pan., dėl ko privalomosios mediacijos baigtis galėtų būti kitokia.
2.3. Nuo mediacijos pažymos išdavimo iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei ketveri metai. Be to, į šią bylą pateikta 2020 m. rugsėjo 7 d. mediatoriaus pažyma jau buvo panaudota kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-1643-1040/2021), kurioje dalyvavo tos pačios ginčo šalys ir kurioje priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m.
2.4. Tikėtina, kad per daugiau nei ketverių metų laikotarpį atsakovė galėjo pakeisti savo poziciją ar net pamiršti nesutarimų priežastis. Šalims pasiekus kompromisą taikant privalomąją mediaciją, būtų greičiau sureguliuotas ginčas, sutaupytos valstybės ir šalių lėšos, skirtinos ginčo sprendimui teisme, o, šalims susitaikius, santuoka galėtų būti nutraukta ypatingosios teisenos tvarka bendru sutuoktinių sutikimu. Todėl šalys turi iš naujo pasinaudoti privalomąja mediacija ir tik jai pasibaigus nesėkmingai kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarkos.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja viena kitai. Teismas nurodė, kad ieškovas nesilaikė tai bylų kategorijai Mediacijos įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, tačiau pripažino, kad ieškovas su ieškiniu pateikė teismui įrodymus apie taikytą privalomąją mediaciją.
3.2. Teismas šiuo atveju atsisakė priimti ieškinį nesant tam įstatyminio pagrindo bei vadovaudamasis bendraisiais teisės principais. Teismas nenurodė kokiu teisės akto pagrindu ir kas apmokės pakartotinę mediaciją.
3.3. Valstybės lėšomis apmokama privalomoji mediacija gali vykti vieną kartą iki 4 valandų. Pasibaigus valstybės lėšomis apmokamam mediacijai vykdyti skirtam laikui, mediacija toliau gali būti vykdoma ginčo šalių lėšomis, bendrai susitarus ginčo šalims ir mediatoriui.
3.4. Teismui pateikta 2020 m. rugsėjo 7 d. mediatoriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (11.6)TPS-20-MP-437-4339 „dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti“ paskirtas mediatorius G. P. nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. atliko privalomąją mediaciją civiliniame ginče dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo tarp ginčo šalies I. P. ir kitos ginčo šalies A. P.. Mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties.
3.5. Taigi, ieškovas laikėsi įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Valstybės garantuojama ir apmokėta privalomoji mediacija yra įvykdyta ir pasibaigusi, todėl nėra jokio pagrindo vėl mokėti mediatoriui iš valstybės lėšų siekiant pakartoti tą procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas, tuo, kad ieškovas nesilaikė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos – nesikreipė dėl privalomos teisminės mediacijos.
6. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
7. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas.
8. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kad MĮ nenustato termino, per kiek laiko po mediacijos pabaigos privaloma kreiptis į teismą. Visgi, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CPK 3 straipsnio 2 dalis), toks kreipimasis turėtų įvykti per protingą terminą. Nuo mediacijos pažymos išdavimo iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei ketveri metai. Tikėtina, kad per daugiau nei ketverių metų laikotarpį atsakovė galėjo pakeisti savo poziciją.
9. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka. Nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), nei CPK, nei Mediacijos įstatyme ar kitame teisės akte nėra įtvirtinta, koks laikotarpis po mediacijos pabaigos laikytinas tinkamu kreiptis į teismą dėl civilinio ginčo nagrinėjimo. Šiuo atveju yra būtina atsižvelgti į faktinę situaciją – ar mediacijos taikymas pasiektų norimą tikslą, t. y. ar šalys sugebėtų išspręsti ginčą taikiai.
10. Ieškovas kartu su ieškiniu (ieškinio priedas Nr. 6) pateikė 2020 m. rugsėjo 7 d. mediatoriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (11.6)TPS-20-MP-437-4339 „dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti“ paskirtas mediatorius G. P. nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. atliko privalomąją mediaciją civiliniame ginče dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo tarp ginčo šalies I. P. ir kitos ginčo šalies A. P.. Mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties.
11. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ši pažyma jau buvo panaudota kituose teisminiuose ginčuose ir kad atsakovės nuomonė dėl santuokos nutraukimo jau gali būti pasikeitusi, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovės iniciatyva buvo pradėtas teisminis ginčas tarp ieškovo ir atsakovės dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, kuriame taip pat nebuvo sudaryta taikos sutartis, o ginčas pabaigtas įsiteisėjusiu 2021 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1643-1040/2021). Atsakovė, atstovaudama nepilnamečius vaikus, taip pat inicijavo kitą teisminį ginčą prieš ieškovą (teisminio proceso Nr. 2-52-3-18022-2020-6), kuris užbaigtas 2022 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi c. b. Nr. e2A-374-653/2022.
12. Kadangi atsakovė kreipėsi į teismą su dviem savarankiškais ieškiniais dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo bei su tikslu turtą pripažinti jungtine sutuoktinių nuosavybe, darytina išvada, kad dėl šalių valia vykdyti mediacijos procesą nepasikeitė.
13. Iš šių aplinkybių taip pat darytina išvada, jog tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklostę konfliktiški santykiai, todėl 2020 m. įvykusios mediacijos metu šalims nepavykus susitarti, mažai tikėtina, kad kitos mediacijos metu šalys visgi išspręs ginčą taikiai. Taigi, kartoti privalomąją mediaciją nėra pagrindo.
14. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovas nesilaikė ginčo sprendimo ne teisme tvarkos – nesikreipė dėl privalomos mediacijos.
15. Esant situacijai, kaip ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2020 m. rugsėjo 7 d. mediatoriaus pažymą ir atsižvelgus į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės toliau kyla ginčai (t. y. jų santykiai yra konfliktiški), iš šalių neturėjo būti reikalaujama kreiptis dėl pakartotinės mediacijos. Pažymėtina, jog šeimos teisinių santykių bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, todėl, jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu matytų šalių iniciatyvą ir siekį taikiai išspręsti ginčą, jis galėtų siūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu teismo reikalavimas iki ieškovo kreipimosi į teismą pakartotinai pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu užkerta kelią operatyviam ir ekonomiškam procesui šioje byloje.
16. Dėl išvardintų priežasčių skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartis panaikinama ir ieškovo A. P. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo A. P. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.