Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-647/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-03-21
Bylos Nr.: 2A-647/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-01447-2010-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Medrida“, uždarosios akcinės bendrovės „Skulas“, uždarajai akcinei bendrovei „Žiežmarių hidrostatyba“

Kategorijos

35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-647/2012Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01447-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Medrida“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Skulas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1079-479/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Edija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Medrida“, uždarajai akcinei bendrovei „Skulas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Žiežmarių hidrostatyba“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Edija“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Medrida“, UAB „Skulas“ ir UAB „Žiežmarių hidrostatyba“, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo ir atsakovų UAB „Medrida“, UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ 2009 m. rugpjūčio 17 d. sudarytą trišalę atsiskaitymo sutartį Nr. 09/08/17 negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją; 2) pripažinti ieškovo ir atsakovo UAB „Skulas“ 2009 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją. Ieškovo tvirtinimu, egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: šie sandoriai pažeidė ieškovo ir jo kreditorių interesus; atsakovai turėjo žinoti, kad sandoriai pažeidžia ieškovo kreditorių interesus, todėl šalys, sudarydamos ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningos; šalys šių sandorių neprivalėjo sudaryti. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančia ieškovo ir atsakovų UAB „Medrida“, UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ 2009 m. rugpjūčio 17 d. sudarytą trišalę atsiskaitymo sutartį ir pritaikė restituciją – priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Medrida“ 127 317,45 Lt; pripažino negaliojančia ieškovo ir atsakovo UAB „Skulas“ 2009 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir pritaikė restituciją – priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Skulas“ 26 717,89 Lt; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad teisme 2009 m. rugpjūčio 19 d. buvo gautas ieškinys dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, 2009 m. rugpjūčio 5 d. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovo turto areštas, 2009 m. rugpjūčio 20 d. areštuotas visas ieškovo turtas ir turtinės teisės. Teismas sprendė, kad ieškovas sudarė ginčijamus sandorius, žinodamas apie pagrįstas kitų kreditorių pretenzijas, t. y. suteikė pirmenybę atsakovams ir pažeidė kitų kreditorių teises. Teismas taip pat konstatavo, kad šalys, sudarydamos ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningos, nes pačių sandorių sudarymas patvirtina, jog ieškovas pripažino neturintis lėšų atsiskaityti su atsakovais UAB „Medrida“ ir UAB „Skulas“, šalims buvo žinoma, kad UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ yra moki įmonė ir gali vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teismo nuomone, būtent šios aplinkybės nulėmė ginčijamų sandorių sudarymą. Teismas įvertino ir tai, kad šalys yra verslininkai, kurie yra suinteresuoti surinkti informaciją apie klientų mokumą, todėl padarė išvadą, kad ginčijamų sandorių sudarymą nulėmė ne įprastos sutarčių vykdymo aplinkybės, bet ir šalims žinoma aplinkybė apie ieškovo nemokumą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Medrida“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 17 d. trišalė atsiskaitymų sutartis ir pritaikyta restitucija, priteisiant ieškovui BUAB „Edija“ iš atsakovo UAB „Medrida“ 127 317,45 Lt, o valstybei – 3 546 Lt bylinėjimosi išlaidų, priimti naują sprendimą ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl kreditorių teisių pažeidimo. Ieškovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sudarant ginčijamą trišalę atsiskaitymų sutartį, nebuvo pažeistos, nes šios sutarties sudarymo metu faktiškai galiojo tik vienas turtinių teisių areštas 2 155 Lt sumai. Kadangi ieškovas turėjo ir kitų turtinių teisių, sudaryti ginčijamą trišalę atsiskaitymų sutartį buvo galima. Teismas, konstatuodamas vieną iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditorių teisių pažeidimą, vadovavosi laikinųjų apsaugos priemonių buvimo faktu, tačiau šiuo faktu buvo galima vadovautis pripažįstant negaliojančia tik kitą šioje byloje ginčijamą sutartį, t. y. 2009 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį, o ne 2009 m. rugpjūčio 17 d. trišalę atsiskaitymų sutartį. Be to, ginčijama trišalė atsiskaitymų sutartis pagal jos sąlygas yra artimesnė ne reikalavimo perleidimo (CK 6.101 straipsnis), o skolos perkėlimo sutarčiai (CK 6.115 straipsnis). Pagal šią sutartį ieškovo skola apeliantui UAB „Medrida“ buvo perkelta naujajam skolininkui UAB „Žiežmarių hidrostatyba“, todėl ieškovo skolos perkėlimas kitam asmeniui negalėjo pažeistų kitų kreditorių teisių, nes šia sutartimi buvo panaikintas paties ieškovo įsiskolinimas.

2. Dėl apelianto UAB „Medrida“ nesąžiningumo. Dar viena actio Pauliana instituto taikymo sąlygų yra trečiojo asmens nesąžiningumas. Teismas, konstatuodamas apelianto UAB „Medrida“ nesąžiningumą, nurodė, kad apeliantas UAB „Medrida“, būdamas verslininku, yra suinteresuotas surinkti informaciją apie klientų mokumą. Sudarant ginčijamą trišalę atsiskaitymų sutartį, viešuose registruose nebuvo įregistruota jokių apribojimų sudaryti šį sandorį, tuo labiau, kad joks įstatymas neįpareigoja domėtis viešųjų registrų duomenimis. Teismo išvada, kad šalims buvo žinoma apie ieškovo nemokumą, nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Skulas“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą, atmetant ieškovo BUAB „Edija“ reikalavimą taikyti restituciją pripažinus 2009 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia. Nurodo, kad apeliantas UAB „Skulas“ neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria 2009 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu. Tačiau, apelianto UAB „Skulas“ nuomone, teismas be pagrindo priteisė iš jo 26 717,89 Lt, taikydamas restituciją. Pripažinus sandorį negaliojančiu, restitucijos taikymas arba netaikymas turi būti aptartas ir motyvuotas, juolab, kad nagrinėjamu atveju restitucijos klausimas nėra visiškai aiškus. Teismui nenurodžius motyvų dalyje dėl restitucijos taikymo, teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir absoliučiai negaliojantis (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ieškovui ir apeliantui UAB „Skulas“ sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, apeliantas įgijo reikalavimo teisę į UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ 26 717,89 Lt skolą, o ieškovas neteko savo reikalavimo teisės į UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ 26 717,89 Lt skolą. Tokio sandorio esmė yra pradinio kreditoriaus (cedento) teisės netekimas ir naujojo kreditoriaus (cesionieriaus) tokios teisės įgijimas. Toks sandoris sukelia teisines pasekmes trečiajam asmeniui – cedento skolininkui, kurio atžvilgiu yra peleidžiamos reikalavimo teisės, nes jo kreditoriumi tampa kitas asmuo – naujas kreditorius. Ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi šalys viena kitai perleido turtines teises, todėl tokio sandorio dalyku laikytini ne pinigai, daiktai ar kt., o prievolinės turtinės teisės. Todėl, pripažinus ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, teismas privalėjo pasisakyti dėl restitucijos taikymo, atsižvelgdamas į tai, kad pagal šią sutartį buvo perleistos prievolinės teisės. Teismas šiuo klausimu nepasisakė. Įvertinant tai, kad apeliantas UAB „Skulas“ pagal ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį iš ieškovo gavo prievolinę teisę, tai pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį apeliantas UAB „Skulas“ turėtų netekti jam perduotos prievolinės teisės, o ieškovui tokia teisė turėtų grįžti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas BUAB „Edija“ prašo apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl UAB „Medrida“ apeliacinio skundo. Ieškovas nesutinka su tuo, kad ginčijamos trišalės atsiskaitymo sutarties sudarymo metu galiojo tik vienas turtinių teisių areštas 2 155 Lt sumai. Uždėjus areštą, tol kol nėra pateikiamas turto arešto akto pakeitimas ar papildymas, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, areštas galioja visam skolininko turtui. Vien tai, kad tenkinamo ieškinio, kurio pagrindu uždedamas areštas, suma yra maža, nepanaikina turto arešto fakto ir nesudaro galimybės šį draudimą pažeisti. Kreditorių teisių pažeidimas actio Pauliana instituto prasme neturi būti suprantamas kaip kokio nors imperatyvo nesilaikymas. Be to, trišalės atsiskaitymo sutarties sudarymo metu buvo ir kitų ieškovui taikytų areštų, todėl apeliantas UAB „Medrida“ privalėjo žinoti ir suprasti, kad tokiu būdu bus pažeistos kitų kreditorių teisės. Ieškovas nesutinka ir su antruoju apelianto argumentu, kad teismas netinkamai konstatavo UAB „Medrida“ nesąžiningumą. Teismas savo sprendimą priėmė įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, todėl šis apeliacinio skundo motyvas yra atmestinas.

2. Dėl UAB „Skulas“ apeliacinio skundo. Ieškovas sutinka su tuo, kad reikalavimo perleidimo sutarties šalys viena kitai perleido turtines teises, tačiau nesutinka, jog, panaikinus sandorį, galima būtų grąžinti tik prievolinę teisę – turtinį reikalavimą. Ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis yra įvykdyta, t. y. UAB „Skulas“ gavo iš UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ 26 717,89 Lt. Jeigu teismas būtų taikęs kitą restitucijos būdą, tokiu atveju apeliantas UAB „Skulas“ būtų nepagrįstai praturtėjęs nurodyta suma.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ teisių ir pareigų palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl UAB „Medrida“ apeliacinio skundo. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ginčijama trišalė atsiskaitymų sutartis pagal jos sąlygas yra artimesnė ne reikalavimo perleidimo (CK 6.101 straipsnis), o skolos perkėlimo sutarčiai (CK 6.115 straipsnis). Reikalavimo perleidimas ir skolos perkėlimas yra du atskiri asmenų pasikeitimo prievolėje institutai, kurie skiriasi savo sąlygomis, todėl savaime šių dviejų institutų sutapties nėra. Ieškovas pagal paslaugų tiekimo sutartį įgijo reikalavimo teisę į UAB „Žiežmarių hidrostatyba“. Ieškovas inicijavo, kad trišale atsiskaitymo sutartimi neatlygintinai būtų perleista dalis reikalavimo teisės naujajam kreditoriui UAB „Medrida“. Reikalavimo teisės perleidimui skolininko UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ sutikimas šiuo atveju nebuvo būtinas, tačiau apie reikalavimo teisių perleidimą pradinis kreditorius ir naujasis kreditorius nusprendė pranešti skolininkui pasirašant sutartį visoms su prievolės įvykdymu susijusioms šalims. UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ tinkamai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal ginčijamą trišalę atsiskaitymo sutartį. Nei pradinis, nei naujasis kreditorius nebegali ginčyti skolininko prievolės įvykdymo, o turi reikšti reikalavimus vienas kitam ir aiškintis tarpusavyje, kuris iš jų turėjo priimti įvykdymą, nes CK 6.109 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą, jis nebeturi teisės ginčyti perleidimo, nors iš tikrųjų reikalavimas nebūtų perleistas ar perleidimas būtų pripažintas negaliojančiu. Be to, ieškovo atstovas teismo posėdyje pabrėžė, kad atsakovui UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ jokių pretenzijų neturi ir įtraukė jį į bylą tik todėl, jog jis buvo ginčijamos sutarties šalis.

2. Dėl UAB „Skulas“ apeliacinio skundo. Atsakovas UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ nėra ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties šalis. Apie šią sutartį atsakovui buvo pranešta 2009 m. rugsėjo 17 d. Pagal CK 6.109 straipsnio 4 dalį, jeigu kreditorius pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą, jis nebeturi teisės ginčyti perleidimo, nors iš tikrųjų reikalavimas nebūtų perleistas ar perleidimas būtų pripažintas negaliojančiu. Tokiu atveju pripažįstama, kad skolininkas privalo tikėti šiuo pranešimu ir vykdyti prievolę naujajam kreditoriui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovo ir atsakovų UAB „Medrida“, UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ sudarytos trišalės atsiskaitymo sutarties

Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Iš visų minėtų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų nagrinėjamoje byloje tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl antros sąlygos, t. y. ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės, ir šeštos sąlygos, t. y. ar atsakovas UAB „Medrida“ buvo nesąžiningas.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, ar kitaip pažeidžia kreditoriaus teises.

Ginčijama trišalė atsiskaitymo sutartis, pagal kurią iš esmės ieškovas perleido apeliantui UAB „Medrida“ savo reikalavimo teisę (127 317,45 Lt) į skolininką UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ (atlygindamas už šia sutartimi perleistą reikalavimą, apeliantas UAB „Medrida“ įskaitė ieškovo 127 317,45 Lt skolą), buvo sudaryta likus vos dviem dienom iki ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui pareiškimo (b. l. 16, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Iš įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla, matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. (kai ginčijamas sandoris sudarytas 2009 m. rugpjūčio 17 d.) ieškovo turtas sudarė 4 258 317 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 8 276 595 Lt, o pati UAB „Edija“ patvirtino, jog dėl susidariusios situacijos negali darbuotojams išmokėti darbo užmokesčio (b. l. 7-9). Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas faktiškai buvo nemokus, todėl ginčijamu sandoriu buvo suteikta pirmenybė kitam kreditoriui (apeliantui UAB „Medrida“). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ilgai trunkantis piniginės prievolės nevykdymas kitiems kreditoriams dėl to, kad skolininkas, turėdamas finansinių sunkumų, suteikia pirmenybę vienam kreditoriui ir atsiskaito tik su juo, pažeidžia kitų kreditorių teises ir interesus bei gali sukelti sunkius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Nustačius, kad sudarydamas ginčijamą trišalę atsiskaitymo sutartį ieškovas buvo faktiškai nemokus, turėjo kitiems kreditoriams neįvykdytų piniginių prievolių, kurių įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, suteikė pirmenybę pasirinktam kreditoriui prieš kitus, yra pagrindas daryti išvadą, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės.

Apelianto UAB „Medrida“ teigimu, ginčijamas sandoris yra artimesnis ne reikalavimo perleidimo, o skolos perkėlimo sutarčiai, todėl ieškovo skolos perkėlimas kitam asmeniui negalėjo pažeisti kitų kreditorių teisių. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamos trišalės sutarties turinys ir tarp šalių susiklostę santykiai neleidžia daryti išvados, kad ši sutartis yra skolos perkėlimo, o ne reikalavimo perleidimo sutartis.

Atlygintinį sandorį pagal pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Ginčijamą susitarimą sudarė verslininkai, o verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pats ginčijamos trišalės atsiskaitymo sutarties sudarymo faktas patvirtina, kad apeliantas UAB „Medrida“ žinojo arba turėjo žinoti, jog ieškovas neturi lėšų atsiskaityti su juo, būtent todėl buvo sudaroma ši sutartis. Be to, ginčijamo sandorio sudarymo metu Turto arešto aktų registre buvo įregistruoti laikini ieškovo turto arešto aktai (b. l. 92-93). Turto arešto aktų registro 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Apeliantas UAB „Medrida“ negali būti laikomas sąžiningu ir dėl to, kad jis nepasidomėjo, ar Turto arešto aktų registre nėra įregistruoto arešto akto, ar ieškovas turi teisę disponuoti savo turtu ir turtinėmis teisėmis. Turto arešto akto buvimas patvirtina apie galimą kitų ieškovo kreditorių egzistavimą ir jų interesų pažeidimą ginčijamu sandoriu. Minėtų laikinų turto arešto aktų įregistravimas taip pat patvirtina, kad ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo disponuoti savo turtu ir turtinėmis teisėmis. Apelianto UAB „Medrida“ elgesys, prieš ginčijamo sandorio sudarymą nepatikrinus šių viešų duomenų, neatitinka sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas ginčijamo sandorio aplinkybes, pagrįstai konstatavo apelianto UAB „Medrida“ nesąžiningumą.

Kitų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų ir restitucijos taikymo nagrinėjamoje byloje apeliantas UAB „Medrida“ neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ginčijama trišalė atsiskaitymo sutartis pripažinta negaliojančia ir pritaikyta restitucija, palieka nepakeistą.

Dėl ieškovo ir atsakovo UAB „Skulas“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties

Iš apelianto UAB „Skulas“ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas sutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas ginčijamą 2009 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį pripažino negaliojančia CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu. Apeliantas UAB „Skulas“ nesutinka tik su restitucijos taikymu, t. y. su restitucijos taikymo būdu, priteisiant ieškovui iš apelianto 26 717,89 Lt sumą. Apelianto UAB „Skulas“ teigimu, įvertinant tai, kad apeliantas pagal ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį iš ieškovo gavo prievolinę teisę, tai pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį apeliantas turėtų netekti jam perduotos prievolinės teisės, o ieškovui tokia teisė turėtų grįžti.

Actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Tokiu būdu sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio teisės instituto tikslas, o tik priemonė atstatyti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (atstatyti finansines galimybes). Pripažinus sandorį negaliojančiu turi būti taikoma restitucija, t. y. viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucija taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme numatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškinį dėl ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties pareiškė įmonė, kuriai iškelta bankroto byla.

Bendroji taisyklė dėl restitucijos būdo nustatyta CK 6.146 straipsnyje, pagal kurį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Pažymėtina, kad CK 6.145 straipsnio 2 dalyje teismui suteikiama teisė savo nuožiūra keisti restitucijos būdą.

Pagal ginčijamą sutartį ieškovas (pradinis kreditorius) perleido apeliantui UAB „Skulas“ (naujajam kreditoriui) turimą reikalavimo teisę (26 717,89 Lt) į skolininką UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ (sutarties 1 punktas). Pažymėtina, kad šios sutarties sudarymo metu ieškovas buvo skolingas apeliantui UAB „Skulas“ 26 717,89 Lt (sutarties b punktas). Ieškovas, perleisdamas apeliantui UAB „Skulas“ savo reikalavimo teisę į skolininką UAB „Žiežmarių statyba“, tokiu būdu padengė savo minėtą įsiskolinimą apeliantui UAB „Skulas“.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl restitucijos būdo esminę reikšmę turi aplinkybė, ar skolininkas UAB „Žiežmarių statyba“ sumokėjo naujajam kreditoriui UAB „Skulas“ 26 717,89 Lt sumą (ar patenkino naujajam kreditoriui perleistą reikalavimą). Iš byloje esančio 2009 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1790 matyti, kad skolininkas UAB „Žiežmarių statyba“ sumokėjo naujajam kreditoriui UAB „Skulas“ 26 717,89 Lt ir tai reiškia, jog pradinio kreditoriaus (ieškovo) naujajam kreditoriui UAB „Skulas“ perleistas reikalavimas yra patenkintas (b. l. 59). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad, pripažinus ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, restitucija taikoma tokiu būdu – naujasis kreditorius grąžina gautus pinigus ne reikalavimą įvykdžiusiam skolininkui UAB „Žiežmarių hidrostatyba“, nes tai sukeltų didelių nepatogumų ieškovui ir skolininkui, o tiesiogiai pradiniam kreditoriui (ieškovui). Šie pinigai bus naudojami atsiskaityti su visais ieškovo kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, nors plačiau ir nepasisakydamas dėl restitucijos taikymo, parinko teisingą restitucijos būdą, todėl pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą šioje dalyje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiDanutė MilašienėMarytė MitkuvienėDonatas Šernas