Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-06-02 · Administracinė byla Nr. I2-321-320/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-06-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-09-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-02
Bylos Nr.
I2-321-320/2022
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00360-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
R. F.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-321-320/2022Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00360-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.3; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. F. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. F. (toliau– ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu (b. l. 1-5) prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- ir VSDFV) Utenos skyriaus 2021 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. (10.34E) DV_S-16596 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“ (toliau– ir Sprendimas) dalį, kuria atsisakyta į pareiškėjo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. sausio 1 d., 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. (18.2) I-6139 (toliau- ir 2021 m. rugsėjo 1 d. Sprendimas) dalį, kuria atsisakyta į pareiškėjo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. sausio 1 d., 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių į pareiškėjo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. sausio 1 d., perskaičiuoti pareiškėjui paskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį ir grąžinti susidariusį valstybinės pensijos skirtumą nuo 2017 m. sausio 1 d.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1990 m. birželio 12 d. buvo įdarbintas Pagėgių miesto profesionalioje priešgaisrinėje dalyje. Nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 2001 m. liepos 2 d. ėjo Šilutės rajono priešgaisrinės tarnybos Pagėgių padalinio specializuoto gaisrinio automobilio vairuotojo pareigas. 1995 m. balandžio 1 d. Šilutės rajono priešgaisrinė tarnyba buvo sukarinta, tačiau laikotarpis tarnybos laikas pensijai skirti paskaičiuotas tik nuo 1995 m. balandžio 1 d., o laikotarpis nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. kovo 31 d. nebuvo užskaitytas. Nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. sausio 1 d. eitos gaisrinio automobilio vairuotojo pareigos turi būti laikomos gaisrininko vairuotojo pareigomis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau- ir Įstatymas) 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto prasme, nes vairuotojo ugniagesio pareigybės Šilutės rajono priešgaisrinės tarnybos Pagėgių padalinyje iš viso nebuvo, buvo tik vairuotojo pareigos. Vairavo būtent gaisrinį automobilį, o gaisrinį automobilį vairuojantys asmenys kartu buvo ir gaisrininkai, nes atliko visas su gaisrų gesinimu susijusias funkcijas. Vairuotojo funkcijas vykdydavo iki atvykimo į gaisro vietą, o gaisro vietoje vykdydavo ugniagesio funkcijas. Budėjimo metu nuo tarnybos pradžios dirbdavo vienas, tai yra reaguodavo į Šilutės dispečerinės pranešimus apie įvykusius gaisrus ir į juos vykdavo bei gesindavo, todėl VSDFV Utenos skyrius visiškai nepagrįstai į ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neįskaitė laikotarpio nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. sausio 1 d., kai darbo sutarties įstatymo pagrindais užėmė specializuoto priešgaisrinio automobilio vairuotojo pareigas. Nuo 1995 m. balandžio 1 d. paskirtas į Pagėgių miesto sukarintos priešgaisrinės dalies vairuotojo pareigas, tai yra įgijo pareigūno statusą. Laikotarpiu nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. sausio 1 d. faktiškai atliko vairuotojo ugniagesio pareigas, vos po trijų mėnesių (1995 m. balandžio 1 d.) buvo paskirtas sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnu, todėl minėtas laikotarpis ir turėtų būti įskaičiuotas į tarnybos laiką pensijai gauti.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime (b. l. 25-30) teismui su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į pareigūno pareigas buvo paskirtas 1995 m. balandžio 1 d., suteikiant vidaus tarnybos eilinio laipsnį. Laikotarpis, kuomet pareiškėjas dirbo vairuotoju Šilutės rajono priešgaisrinės tarnybos Pagėgių padalinyje pagal darbo sutartį nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. kovo 31 d. nėra įtrauktas į Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pateiktą 2018 m. sausio 10 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 5-26. VSDFV Utenos skyrius kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, esant teisiniam pagrindui, parengti naują tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą įskaitant laikotarpį nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. kovo 31 d., tačiau Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdyba atsisakė įskaičiuoti prašomą laikotarpį. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas baigtinis pareigų, darbas kuriose prilyginamas tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti, sąrašas: padalinių vadovai, gaisrininkai ir gaisrininkai vairuotojai. Kadangi nei pareiškėjo dokumentuose, nei VSDFV Utenos skyriaus papildomai gautuose dokumentuose nėra duomenų, kad iki 1994 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas dirbo Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytose pareigose, nėra pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo pareigūno pensiją, įtraukiant į tarnybos laiką šiai pensijai skirti laikotarpį nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas į pareigūno pareigas paskirtas nuo 1995 m. balandžio 1 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu (b. l. 50-52) teismui su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nei pareiškėjo pateiktuose dokumentuose, nei VSDFV Utenos skyriaus papildomai gautuose dokumentuose nėra duomenų, kad iki 1994 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas dirbo Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytose pareigose, todėl 2021 m. rugsėjo 1 d. Sprendimu nusprendė, kad VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų pensiją, įtraukiant į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti laikotarpį nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kuriuo pareiškėjas dirbo Pagėgių miesto sukarintos priešgaisrinės dalies vairuotoju. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teigia, kad laikotarpiu nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. jo eitos vairuotojo pareigos turėtų būti laikomos vairuotojo gaisrininko pareigomis, nes jis ne tik vairavo gaisrinį automobilį, bet ir atliko visas su gaisrų gesinimu susijusias funkcijas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jam dirbant gaisrinio automobilio vairuotoju, buvo pavesta eiti ir gaisrininko pareigas. Mano, kad nėra pagrindo panaikinti Sprendimo dalį, kuria atsisakyta į pareiškėjo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. sausio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. (10.34E) DV_S-16596 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“ (b. l. 8-9) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. (18.2) I-6139 (b. l. 6-7) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. F. nuo 1990 m. birželio 12 d. darbo sutarties pagrindu buvo priimtas dirbti į Pagėgių miesto profesionalios priešgaisrinės dalies vairuotojo pareigas, darbui su spec. priešgaisriniu automobiliu. Vėliau Pagėgių miesto profesionalios priešgaisrinės dalies pavadinimas pasikeitė į Šilutės rajono priešgaisrinę tarnybą (b. l. 12, 14, 16). Nuo 1995 m. balandžio 1 d. R. F. atleistas iš Šilutės rajono priešgaisrinės tarnybos Pagėgių padalinio vairuotojo pareigų, ir nuo 1995 m. balandžio 1 d. priimtas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemą atestuotoms pareigoms (b. l. 14-15). Nuo 1995 m. balandžio 1 d. R. F. tarnavo vidaus tarnyboje Pagėgių miesto sukarintos priešgaisrinės dalies vairuotoju, ir jam suteiktas pirmasis specialus pareigūno nekarinis eilinio laipsnis. Iš vidaus tarnybos sistemos atleistas 2001 m. liepos 2 d. (b. l. 32-34). VSDFV Utenos skyrius 2018 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. VPE_SP6E-58 pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pareiškėjui įskaitytas būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotose pareigose laikas nuo 1985 m. gegužės 5 d. iki 1987 m. gegužės 22 d. ir tarnyba Pagėgių miesto sukarintos priešgaisrinės dalies vairuotojo pareigose nuo 1995 m. balandžio 1 d., suteikus pirmą specialų pareigūno nekarinį(karinį) eilinio laipsnį. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą valstybinei pareigūno pensijai skirti (b. l. 72-74). Pareiškėjas 2021 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą Dėl pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimo, prašydamas papildomai įskaičiuoti tarnybos metus nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. balandžio 1 d. (b. l. 75). VSDFV Utenos skyrius 2021 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. (10.34E) DV_S-16596 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“ atmetė pareiškėjo 2021 m. gegužės 4 d. prašymą Dėl pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimo (b. l. 8-9). Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas jį apskundė VSDFV, kuri 2021 m. rugsėjo 1 d. Sprendimu VSDFV Utenos skyriaus Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu (b. l. 6-7).

1995 m. sausio 1 d. įsigaliojo 1994 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-693 (2007 m. sausio 18 d. įstatymu Nr. X-1027 įstatymo pavadinimas pakeistas į Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas). Iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūnų ir karių pensiniam aprūpinimui buvo taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytas laikinasis teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 281 patvirtino Lietuvos Respublikos prokuratūros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo tvarką. Šios tvarkos 1.1 punkte buvo nustatyta, kad kol bus priimtas ir įsigalios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos darbuotojams, pareigūnams ir kariams pensijos skiriamos už ištarnautus metus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. priimto nutarimo Nr. 490 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“ 1.1 ir 1.1.7 punktais buvo nustatyta, kad iki įsigalios pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir kariams į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už ištarnautus metus skirti, įskaitomas ir laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais samdos pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.

Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo Nr. I-2120 1 straipsnyje, galiojusiame iki 1996 m. sausio 1 d., tai yra ir laikotarpiu nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. sausio 1 d., buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos vidaus tarnyba yra struktūrinių padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje ir vykdančių specifines valstybės vidaus tvarkos palaikymo funkcijas, visuma ir ją sudaro Tardymo, Pataisos reikalų, Priešgaisrinės apsaugos departamentai, Emigracijos ir imigracijos tarnyba, vidaus daliniai, budėtojų dalis ir vadovybė, taip pat finansų ir kontrolės, materialinio-techninio aprūpinimo, ryšių, medicinos tarnybos, Informacinis statistikos centras bei kiti vidaus reikalų sistemą aptarnaujantys padaliniai.

Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos tarnyboje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1-8 punktuose įtvirtinta, kokie laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo (1995 m. sausio 1 d.), yra prilyginami tarnybos laikui pareigūnų ir karių pensijai skirti asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnais. Prie tokių laikotarpių priskirtas darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais (Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įrašas pareiškėjo darbo knygelėje (b. l. 12), įrašas socialinio draudimo pažymėjime (b. l. 14), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2021-04-02 pažyma Nr.9.4-3-722 (b.l.47-48) patvirtina, jog pareiškėjas 1990 m. birželio 12 d. darbo sutarties pagrindu buvo priimtas dirbti į Pagėgių miesto profesionalios priešgaisrinės dalies vairuotojo pareigas (vėliau įstaigos pavadinimas pakeistas į Šilutės rajono priešgaisrinės tarnybos Pagėgių padalinys) ir būtent vairuotojo pareigose dirbo iki atleidimo 1995-04-01. Bylos medžiaga patvirtina, ir nagrinėjamojoje byloje ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas po atleidimo iš Šilutės rajono priešgaisrinės tarnybos Pagėgių padalinio vairuotojo pareigų, nuo 1995 m. balandžio 1 d. buvo paskirtas į Pagėgių miesto sukarintos priešgaisrinės dalies vairuotoju (b. l. 33), ir jam suteiktas pirmasis specialus pareigūno nekarinis eilinio laipsnis. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas įtvirtina baigtinį sąrašą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių pareigybių, kuriose darbo sutarties pagrindu išdirbtas laikas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas prilyginamas tarnybos laikui pareigūnų ir karių pensijai skirti (padalinių vadovai, gaisrininkai, gaisrininkai vairuotojai). Vairuotojo pareigos minėtame sąraše nėra numatytos. Pareiškėjas teigia, kad priimtas dirbti vairuotoju, jis de facto profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinyje iki 1995 m. sausio 1 d. atliko gaisrininko vairuotojo funkcijas: atlikdavo ne tik automobilio eksploatavimo funkcijas vykstant į gaisro vietą, bet gaisro vietoje atlikdavo ir visas su gaisrų gesinimu susijusias funkcijas, budėjimo metu nuo tarnybos pradžios dirbdavo vienas, tai yra reaguodavo į Šilutės dispečerinės pranešimus apie įvykusius gaisrus ir į juos vykdavo bei gesindavo, vairavo būtent gaisrinį automobilį. Tačiau pareiškėjas tokiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Nagrinėjant bylą teisme, teismas savo iniciatyva 2022-04-14 nutartimi kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl papildomų duomenų apie ginčo laikotarpiu pareiškėjo vykdytų pareigų pobūdį pateikimo (b.l.86). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgairinė gelbėjimo valdyba, vykdydama minėtą teismo nutartį, nepateikė duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius dėl jo nurodytų de facto vykdytų funkcijų, pateikė Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojo 1992-04-15 įsakymą Nr.39, iš kurio matyti, kad Pagėgių miesto priešgaisrinėje dalyje buvo patvirtintos dalies viršininko, 5 ugniagesių ir 5 vairuotojų pareigybės (b. l. 91-135). Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, kad Pagėgių miesto priešgaisrinėje dalyje buvo atskiros ugniagesių ir vairuotojų pareigybės, kas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog asmenui, įdarbintam vairuotoju, būtų buvę pavesta atlikti ir ugniagesio (gaisrininko funkcijas). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad ginčo laikotarpiu jis atliko ne tik vairuotojo, bet ir su gaisrų gesinimu susijusias funkcijas, atmestini kaip neįrodyti.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų pagrindžiančių aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. sausio 1 d. dirbo gaisrininku vairuotoju ar de facto atliko vairuotojo ugniagesio (gaisrininko) pareigas. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. sausio 1 d. neatitiko visų Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo sąlygų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ir VSDFV Utenos skyrius pagrįstai šio laikotarpio neįskaitė į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. (10.34E) DV_S-16596 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“ dalis, kuria atsisakyta į pareiškėjo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. sausio 1 d., ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. (18.2) I-6139 dalis, kuria atsisakyta į pareiškėjo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. sausio 1 d. yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo. Netenkinus prašymo panaikinti Sprendimo dalį ir 2021 m. rugsėjo 1 d. Sprendimo dalį, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių atlikti veiksmus.

Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą sumokėjo 30 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 17). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skundas dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai sumokėtas žyminis mokestis sumokėtas už skundą, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, Todėl pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktas, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo R. F. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Grąžinti pareiškėjui R. F. 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2021-09-28 mokėjimo nurodymu Swedbank interneto banke.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Irena VaržinskienėNijolė ČekanauskienėDalytė Zlatkuvienė