Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-303-383-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-30
Bylos Nr.
1A-303-383-2014
Teisminio proceso Nr.
1-63-1-00027-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Viktoras Preikšas, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
E. J.
Nukentėjusysis
N. L.
Civilinis ieškovas
N. L.
Advokatai
Daiva Jurevičienė, Regina Atkočaitienė
Kategorijos

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-303-383-2014

Teisėjas Ričardas Juodis Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00027-2013-6

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Algerdo Urbšio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nuteistajam E. J. ir jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajam N. L., jo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. L. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir nuteistas: pagal BK 178 str. 2d. – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo (N. L. priklausančio turto grobimo epizodas); pagal BK 187 str. 1d. – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo; pagal BK 178 str. 2 d. – 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 180 str. 2 d. – 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p. bausmės pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, o subendrintos bausmės ir bausmės pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. iš dalies sudėtos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirta E. J. - 3 (trys) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. BK 64 str. 1., 2 d. ir 3 d. pagrindu prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2011-12-21 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo ir visiškai pridėta 2011-12-27 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė –780 litų bauda ir galutinė bausmė paskirta 3 (trys) metai ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo su 780 litų bauda.

Priteista iš E. J. 7010 Lt (septyni tūkstančiai dešimt litų) turtinės ir 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimo N. L. naudai.

Priteista iš E. J. 10 Lt (dešimt litų) turtinės ir 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo A. D. naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2013 m. sausio 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., išdauždamas fermoje įrengtos gyvenamosios patalpos lango stiklą, įsibrovė į N. L. priklausančias gyvenamąsias patalpas, iš kur slapta pagrobė svetimą N. L. priklausantį turtą - iš verandos kirvį -10 Lt vertės, iš kambario televizorių „Samsung 32R71“- 3350 Lt vertės, kompaktinių plokštelių grotuvą - 150 Lt vertės, 100 vnt. kompaktinių plokštelių bendrai 1500 Lt vertės, peilį - 5 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam N. L. bendrą 5015 Lt turtinę žalą.

Be to, E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. už tai, kad jis tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., įsibraudamas į N. L. fermoje įrengtas gyvenamąsias patalpas, išdaužė lango stiklą 10 Lt vertės, sulaužė bevertes verandos duris, sulaužė virtuvės duris 1000 Lt vertės, kambario duris 1000 Lt vertės, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą N. L. priklausantį turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam N. L. bendrą 2010 Lt turtinę žalą.

Be to, E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. už tai, kad jis 2013 m. sausio 22 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., atjungė elektrą, išdaužė lango stiklą ir atkabindamas iš vidaus užkabintų durų sklendę, įsibrovė į A. D. priklausantį gyvenamąjį namą ir virtuvėje, turėdamas rankoje kirvį, sugriebė ir stipriai abejomis rankomis suspaudė nukentėjusiąją A. D., pakišdamas jai kirvį po pažastimi, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą, palaužęs nukentėjusiosios valią ir atimdamas galimybę priešintis, reikalavo atiduoti pinigus bei mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jų nukentėjusiajai nedavus, jis iš A. D. rankų išplėšė jai priklausantį turtą - žibintuvėlį 10 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. D. 10 Lt turtinę žalą.

Be to, E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2013 m. sausio 22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., pro neužrakintas duris, įsibrovė į A. D. priklausančią negyvenamąją patalpą - lauko virtuvę, iš kurios slapta pagrobė svetimą A. D. priklausantį turtą - metalinį karutį 100 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. D. 100 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo remiantis BPK 303 str. 5 d. 2 p. ir 6 d. jam pateiktus kaltinimus nutraukti, o bylą grąžinti naujam tyrimui. Skunde nurodė, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, viso proceso metu jis buvo laikomas su antrankiais, tuo teisėjas nagrinėjantis jo bylą ne tik parodė išankstinį nusistatymą dėl nuteistojo kaltumo, bet ir nagrinėjant bylą pažeidė BPK kodeksą bei jame nustatytas nuostatas.

Nuteistasis pažymėjo, jog nagrinėjant bylą buvo pažeistas ir BPK 183 str. dėl liudytojų apklausos, kadangi teismo posėdžio metu buvo užduodami menantys klausimai, kurie padėjo suformuluoti liudytojams ir nukentėjusiesiems norimą gauti jų atsakymą. Akivaizdžiai matėsi, jog tiek liudytojai, tiek nukentėjusieji davė melagingus parodymus, tačiau nei kaltintojas nei teisėjas to nenorėjo išgirsti. Taip pat buvo pažeistas BPK 279 str. 1 d., kadangi 2013-09-17 teismo posėdžio metu apklausiant liudytojus, dar kiti neapklausti liudytojai dalyvavo teismo posėdyje ir jie nebuvo išprašyti iš teismo posėdžių salės. Dėl šio pažeidimo liudytojų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai nebegali būti laikomi įrodymais byloje. Be to, teisiamojo posėdžio metu buvo pažeistas ir BPK 57 str. ir BPK 58 str. 2 d. 2 p. nuostatos, kadangi teisėjas negalėjo priimti nuosprendžio ir nuteisti E. J., nes teisėjas nebegalėjo dalyvauti byloje, kadangi jis sprendė įtariamojo suėmimo ar pratęsimo klausimą. 2013-12-09 teisėjas priėmė sprendimą E. J. skirti suėmimą dviejų mėnesių laikotarpiui.

Nuteistasis skunde nurodė, jog nagrinėjant byla buvo duodami melagingi parodymai. Byloje daiktinis įrodymas yra kirvis, rudu kotu ir raudonu galu ir buvo teigiama, jog šis kirvis buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu 2013-01-23 iš A. D. bei teigiama esą šį kirvį nusikaltėlis jai įbruko į rankas. Tačiau taip pat nukentėjusysis N. L. teigė, jog šis kirvis pagrobtas iš jo fermos. N. L. teigė, jog pagrobtąjį kirvį jis rado ne pas nukentėjusiąją A. D., o prie savo namo verandos 2013 m. vasario pradžioje, bet byloje yra parašyta, kad 2013-01-23 šis kirvis buvo paimtas iš A. D.. Taip pat N. L. duodamas parodymus nurodė, kad nuėjęs į priestatą pamatė išlaužtas verandos duris, tačiau įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog šios durys užrakintos ir laužimo pėdsakų nepastebėta, o protokolas surašytas iškarto po įvykio 2013-02-27, o ne 2013-01-23 kaip yra nurodyta teismo posėdžio metu. A. D. posėdžio metu teigė, kad esą ją užpuolęs asmuo visą dieną buvo jos namuose ir gėrė su ja kavą ir tik apie 18 val. išėjo iš jos namų, sugadino elektros dėžę, išdaužė langą, tačiau pro išdaužtą langą neįsibrovė, o kažkokiu būdu atkabino iš vidaus užsklęstas duris, kas yra neįmanoma. Taip pat A. D. tyrimo metu teigė, kad gerai įsižiūrėjo užpuoliką, tačiau tyrimo metu ji neparodė ir nepasakė, kad būtent nuteistasis ten buvo.

Nuteistasis savo skunde pažymėjo, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta apžiūrėta 2013-02-27, o tai akivaizdžiai patvirtina, kad nusikaltimai yra padaryti 2013 m. vasario mėnesio pabaigoje, o ne 2013-01-22, kaip teigia kaltintoja. Tai akivaizdu, jog nusikaltimų datos yra pritemptos prie datų kai nuteistasis dar buvo laisvėje.

E. J. nurodė, jog gerai prisimena, kad pareigūnų buvo sulaikytas 2013-01-22, tačiau Raseinių VPK pareigūnai teigė, jog nuteistąjį sulaikė 2013-01-23. Nuteistajam nesuprantama, kodėl nebuvo pateikta filmuota medžiaga, kuri patvirtintų faktą kada jis buvo sulaikytas. Kadangi filmuojama buvo ir sulaikymo kamerose, todėl buvo galimybė peržiūrėti įrašus, kurie būtų patvirtinę sulaikymo datą. Nuteistojo teigimu ant byloje esančios alkotesterio kvito šaknelės, nėra nurodyta data, kada buvo nustatytas E. J. girtumas. Nuteistojo manymu, taip nuslepiama, jog jis buvo sulaikytas 2013-01-22, o ne 2013-01-23.

E. J. teigia, jog iš nukentėjusiojo N. L. buto, kuris buvo paverstas landyne, buvo rasta pilna peleninė nuorūkų ir butelių su pirštų anspaudais. Tiek DNR, tiek pirštų anspaudai ir jų pavyzdžiai iš jo buvo paimti, tačiau juos ištyrus ir palyginus su kitais paimtais iš nukentėjusiojo namų, vienareikšmiškai paneigtas bet koks nuteistojo sąryšis su jam inkriminuojamais nusikaltimais. Nuteistojo teigimu jis su jam inkriminuojamais nusikaltimais neturi nieko bendro, todėl prašo patenkinti jo apeliacinį skundą ir atkreipti dėmesį į skunde išdėstytus faktus.

Nukentėjusysis N. L. apeliaciniu skundu prašo, pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš nuteistojo E. J. dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos priteisti 10 000 Lt atlyginimo. N. L. nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuri yra susijusi su nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimu ir mano, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo N. L. priteista 1000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei pažeidžia protingą nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyrą.

N. L. pažymi, jog šioje byloje buvo pažeistos nukentėjusiojo asmeninės neturtinės teisės, užtikrinančios fizinį ir psichinį asmenybės vientisumą, t. y. teisę fizinę ir psichinę neliečiamybę, saugią aplinką, bei teisės, užtikrinančias privataus gyvenimo - būsto - neliečiamumą. Remiantis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, nuteistasis E. J., įsibrovęs į apeliantui priklausančias fermoje įrengtas gyvenamąsias patalpas, pagrobė bei tyčia sugadino N. L. priklausančio turto, iš viso nukentėjusiajam padarydamas 7010 Lt turtinės žalos. Pabrėžtina, jog N. L. patyrė ne tik turtinę žalą, bet ir dvasinį sukrėtimą, moralinį skausmą. Dėl tokio įžūlaus nuteistojo įsibrovimo į gyvenamąsias patalpas, apeliantas jaučiasi pažemintas, naktimis nebegali ramiai miegoti, sumažėjo jo bendravimo galimybės, todėl konstatuotina, jog šia nusikalstama veika padaryta žala neatsiejamai paveikė apelianto gerbūvį. Teismas, spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, į padarytos turtinės žalos dydį bei į neturtinės žalos pasekmes. Apeliantas mano, jog teismas nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų nepanaudojo ir dėl to nustatė neproporcingai menkus atlyginimo dydžius.

N. L. taip pat nurodė, jog siekiant įgyvendinti teisingos kompensacijos už nusikalstama veika padarytą žalos atlyginimą principą bei užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, būtina remtis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Tačiau teismas šiame procesiniame sprendime tik formaliai nurodė, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, tačiau jų nevertino bylos aplinkybių kontekste bei neatskleidė jų turinio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į E. J. apeliacinį skundą nukentėjusysis N. L. prašo, nuteistojo skundą atmesti, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja, prašė nuteistojo skundą tenkinti, nukentėjusiojo skundą atmesti. Nukentėjusysis N. L. ir jo atstovė prašė L. L. apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti.

Prokuroras prašė tiek nuteistojo E. J., tiek nukentėjusiojo N. L. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. J. ir nukentėjusiojo N. L. apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisminėje praktikoje, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo pagrindinius prašymus ar esminius argumentus.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. J. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. yra įrodyta. Pripažindamas E. J. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 str., 301 str. nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nei nuteistojo E. J., nei nukentėjusiojo N. L. apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. J. kaltės.

Dėl nuteistojo E. J. apeliacinio skundo.

Nuteistojo skundo argumentai, jog su jam inkriminuojamais nusikaltimais neturi nieko bendro bei jo prašymas jam pateiktus kaltinimus nutraukti, o bylą gražinti naujam tyrimui, atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantas, prašydamas nuosprendį panaikinti bei bylą grąžinti naujam tyrimui, nenurodė jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, nustatinėti ar jie atitinka faktines bylos aplinkybes bei skundžiamą nuosprendį naikinti. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. J. kaltu padariusį nusikalstamas veikas numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kurie atitiko faktines bylos aplinkybes ir yra nuoseklūs bei neprieštaringi, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų neatkartoja. Teisėjų kolegija, nuteistojo E. J. savo kaltės neigimą, vertina kaip gynybos pozicija, kuria pastarasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taip pat nepagrįstas ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, viso proceso metu jis buvo laikomas su antrankiais, tuo teisėjas nagrinėjantis jo bylą ne tik parodė išankstinį nusistatymą dėl nuteistojo kaltumo, bet ir nagrinėjant bylą pažeidė BPK kodeksą bei jame nustatytas nuostatas.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės nustato konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą. Minėtų taisyklių XI skirsnio - Atskirų konvojaus rūšių ypatumai I dalies - Teisminis kovojus 195 punkte yra reglamentuota, jog nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog duomenų apie tai, kad E. J. pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu būtų išreiškęs norą ar prašymą posėdžio metų būti be antrankių, nėra. Iš byloje esančių pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, jog prašymas nuimti E. J. antrankius teismo posėdžio metu, nebuvo svarstytas. Todėl nuteistasis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pagrįstai teismo posėdžių salėje buvo laikomas su antrankiais, kaip tą ir reglamentuoja minėtos Konvojavimo taisyklės.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, jog nagrinėjant bylą buvo pažeistas BPK 183 str. dėl liudytojų apklausos, kadangi teismo posėdžio metu, buvo užduodami menantys klausimai, kurie padėjo suformuluoti liudytojams ir nukentėjusiesiems norimą gauti jų atsakymą. Taip pat buvo pažeistas BPK 279 str. 1 d., kadangi 2013-09-17 teismo posėdžio metu apklausiant liudytojus, dar kiti neapklausti liudytojai dalyvavo teismo posėdyje ir jie nebuvo išprašyti iš posėdžių salės.

Kaip matyti iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo (t. 2 b. l. 150 – 153), teismo posėdis vyko 2013-09-16, o ne 2013-09-17 kaip nurodo nuteistasis. Į teismo posėdį buvo atvykę kviesti liudytojai: D. D., Gintautas Šeškus, V. B.. Minėti liudytojai iki apklausos, kaip nurodyta teisiamojo posėdžio protokole, laukė liudytojų kambaryje. Į posėdį neatvykę kviesti liudytojai Žilvinas Degutis ir S. K., pakartotinai buvo kviesti ir apklausti kitame teismo posėdyje, kuris vyko 2013-10-23 (t. 3 b. l. 16 – 18). Daugiau liudytojų iki nuosprendžio priėmimo vykusiuose teismo posėdžiuose, nebuvo apklausta. Todėl E. J. skundo argumentas, jog dar kiti neapklausti liudytojai dalyvavo teismo posėdyje ir jie nebuvo išprašyti iš teismo posėdžių salės, niekuo nepagrįstas. Taip pat teisiamojo posėdžio protokoluose nėra užfiksuota jokių nei E. J., nei jo gynėjo pastabų dėl apklausiamiems liudytojams ir nukentėjusiesiems užduodamų menamų klausimų, todėl ir šis skundo argumentas atmetamas kaip niekuo nepagrįstas.

E. J. skunde taip pat keliamas klausimas, jog teisiamojo posėdžio metu buvo pažeistas ir BPK 57 str. ir BPK 58 str. 2 d. 2 p. nuostatos, kadangi teisėjas nebegalėjo dalyvauti byloje ir priimti nuosprendžio, nes jis sprendė įtariamojo suėmimo ar pratęsimo klausimą t.y. 2013-12-09 priėmė sprendimą E. J. skirti suėmimą dviejų mėnesių laikotarpiui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog BPK 58 str. 2 d. 2 p. yra nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje ikiteisminio tyrimo stadijoje. BPK 22 str. numato, jog kaltinamuoju laikomas asmuo, dėl kurio BPK nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. J. kaip įtariamojo statusas baigėsi 2013-03-25 prokurorui priėmus ir tą pačia dieną pasirašytinai E. J. įteikus kaltinamąjį aktą. BPK 123 str. 6 d. nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 str. reikalavimais. E. J. baudžiamoji byla Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-04-12 nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl nuteistojo skundo argumentas, jog teisėjas (kurio žinioje yra E. J. baudžiamoji byla) 2013-12-09 priėmęs sprendimą skirti nuteistajam kardomąją priemonę suėmimą, nebegalėjo dalyvauti byloje ir priimti nuosprendžio, nepagristas ir atmestinas.

Taip pat nuteistasis savo skunde kategoriškai tvirtina, jog nusikaltimų datos yra pritemptos prie datų kai nuteistasis dar buvo laisvėje, kadangi jis gerai prisimena, kad pareigūnų buvo sulaikytas 2013-01-22, o ne 2013-01-23 kaip teigia pareigūnai. Nuteistojo teigimu ant byloje esančios alkotesterio kvito šaknelės, nėra nurodyta data, kada buvo nustatytas E. J. girtumas. Nuteistojo manymu, taip nuslepiama, jog jis buvo sulaikytas 2013-01-22, o ne 2013-01-23.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos nuteistojo skundo argumentus, kaip visiškai niekuo nepagrįstus ir neatitinkančius tikrovės, kadangi jie yra paneigti byloje surinkta rašytine medžiaga. Baudžiamojoje byloje (t. 1 b. l. 161) yra asmens faktinio sulaikymo aktas, kuris patvirtina, jog E. J. remiantis 2011-12-21 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo sulaikytas 2013-01-23 d. 17 val. Taip pat baudžiamojoje byloje (t. 3 b. l. 30) yra gautas Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK raštas, kuriame nurodyta, jog E. J. už padarytą teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str. 1 d. buvo sulaikytas 2013-01-23, 16.14 val. 2013-10-24, 8.45 val. E. J. už minėtą teisės pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda ir tą pačią dieną, kaip ieškomas asmuo, jis buvo perduotas paieškos iniciatoriui. Taip pat prie baudžiamosios bylos yra pridėta E. J. administracinės bylos medžiaga (t. 3 b. l. 31 – 45) iš kurios matyti, kad nuteistasis E. J. 2013-01-23 apie 16 val. girtas pasirodė viešoje vietoje, Raseiniuose, Vilniaus g. 91, autobusų stoties patalpose dėl ko buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Iš prie administracinės bylos medžiagos pateiktų alkotesterio kvito šaknelių kopijų matyti, jog E. J. alkotesteriu nustatytas 1,69 promilių girtumas ir priešingai, nei teigia nuteistasis savo apeliaciniame skunde, alkotesterio šaknelės kvite matosi, jog girtumas E. J. nustatytas būtent 2013-01-23. Tas pačias sulaikymo aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

Nuteistojo skundo argumentai, jog nagrinėjant byla buvo duodami melagingi parodymai, kadangi neatitiko N. L. ir A. D. parodymai dėl kirvio radimo vietos bei neteisingi N. L. parodymai dėl išlaužtų verandos durų, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kurie atitiko faktines bylos aplinkybes ir yra nuoseklūs bei neprieštaringi. Taip pat teismas nagrinėdamas bylą išsamiai išanalizavo ir aiškinosi aplinkybes susijusias su daiktinių įrodymų radimo vieta ir apie tai pasisakė skundžiamame nuosprendyje. Esminę reikšmę, pripažįstant E. J. kaltu padarius BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 180 str. 2 d numatytus nusikaltimus, turi įrodymai, patvirtinantys, kad būtent jis, o ne kitas asmuo, įvykdė N. L. priklausančio turto grobimą ir sužalojimą bei plėšimą ir vagystę A. D. atžvilgiu. Nukentėjusioji A. D. E. J. atpažino pagal tokias aplinkybes: kad ją apiplėšė atėjęs darbininkas, dirbęs pas ūkininką N. L., gyvenantį kaimynystėje, tas, kuris jai kasė šulinį, ir tas, kurį vasarą buvo sugėlę bitės. Taigi, tokios nukentėjusios nurodytos aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad nukentėjusioji A. D. atpažino E. J.. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad nukentėjusiuosius galėjo apiplėši ir apvogti kiti asmenys, priešingai byloje yra surinkta neginčijamų įrodymų, kurie patvirtina būtent nuteistojo E. J. kaltę.

Dėl nukentėjusiojo N. L. apeliacinio skundo.

Nukentėjusysis N. L. apeliaciniame skunde kelia klausimą, jog skundžiamu nuosprendžiu jam priteista 1000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei pažeidžia protingą nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyrą. Teismas, spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, į padarytos turtinės žalos dydį bei į neturtinės žalos pasekmes. Apeliantas mano, jog teismas nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų nepanaudojo ir dėl to nustatė neproporcingai menkus atlyginimo dydžius.

Šie apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo didinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos CK6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu, priteisdamas nukentėjusiajam N. L. 1000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad jis dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, tačiau jokių duomenų, apie tai, kad patirti dvasiniai išgyvenimai sukėlė liekamąjį sveikatos pakenkimą, nenustatė. Teismas sprendė, kad prašoma priteisti 10 000 Lt suma neproporcinga patirtiems dvasiniams išgyvenimams, todėl nukentėjusiojo prašomą priteisti sumą sumažino iki 1000 Lt.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išanalizavo ir įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį, visapusiškai vertino nagrinėjamą situaciją ir teismo priimtas sprendimas iš kaltininko E. J. priteisti N. L. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, atitinka įstatymo reikalavimus, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktiką panašiose bylose, todėl keisti nuosprendį šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Pažymėtina tai, kad paprastai neturtinė žala kyla iš pažeistų neturtinių asmeninių teisių: - sveikatos pažeidimo, gyvybės atėmimo, garbės pažeidimo. Šių neturtinių teisių pažeidimas paprastai sukelia gilius emocinius sukrėtimus. Turtinė žala paprastai kyla dėl turto praradimo, ir ji atstatoma turtu. Turtinių teisių pažeidimas negali sukelti tokių gilių emocinių sukrėtimų, kaip pažeidimas neturtinių teisių. Darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai priteisė tik 1000 litų neturtinei žalai atlyginti, atsiradusiai nukentėjusiajam N. L. dėl turto praradimo.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje prašymą, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš E. J. 420 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą apeliacinėje instancijoje ir 540 litų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajam N. L..

Lietuvos Respublikos BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Procesinėmis išlaidomis pripažįstama tik suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nukentėjusiajam ir jos iš nuteistojo priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo E. J. ir nukentėjusiojo N. L. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš E. J. 540 litų Valstybei už teisinės antrinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajam N. L. apeliacinėje instancijoje.

Nepriteisti iš E. J. 420 litų Valstybei už antrinės teisinės pagalbos suteikimą E. J. apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Valdas Vitunskas Teisėjai: Algerdas UrbšysViktoras Preikšas