- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- AN2-546-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00631-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Pažeidėjas
- S. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutarties S. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. kovo 13 d. nutarimu S. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 30 eurų bauda už tai, kad jis 2018 m. sausio 3 d. apie 18.01 val., būdamas viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato, tarnybiniame automobilyje „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas viešąją rimtį ir sukeldamas aplinkinių pasipiktinimą, įžeidžiamai kibo prie A. S., t. y. sugriebė A. S. už striukės atlapų ir išstūmė iš tarnybinio automobilio.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, S. K. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutartimi S. K. skundas netenkintas ir Institucijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. S. K. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti Institucijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes dėl S. K., kuris, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, turinčiu apsaugos darbuotojo pažymėjimą Nr. L1-0007055, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 25 straipsnyje numatytais pagrindais, turėjo teisę panaudoti fizinę prievartą pašalindamas iš saugomų objektų asmenis, nesilaikančius nustatytų taisyklių, jeigu šie asmenys nevykdo teisėtų apsaugininko ar apsaugos darbuotojo reikalavimų. Teismas ignoravo tiek konduktorės-kontrolierės S. M., tiek konduktorės-kontrolierės G. K., tiek E. Š., kuris mažiausiai suinteresuotas situacijos ir kilusio konflikto baigtimi, parodymus, kad apsaugos darbuotojas net kelis kartus liepė A. S. išlipti iš tarnybinio automobilio. Teismas neteisingai konstatavo, kad S. K. panaudojo fizinę prievartą A. S. atžvilgiu, prieš tai jos neįspėjęs, kadangi byloje esančiame vaizdo įraše Nr. 000166_000166_20190103180033, 00:01:4 girdimas apsaugos darbuotojo raginimas išlipti iš automobilio, vėliau seka konduktorių-kontrolierių paaiškinimai, kad A. S. buvimas automobilyje „trukdo dirbti“, o 00:01:17 girdimas pakartotinis apsaugos darbuotojo raginimas išlipti iš automobilio.
3.2. Apeliantas pažymi, jog ANK 481 straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant ir siekiant pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o jis pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį nesiekė. Teismo išvada, jog jis veikė turėdamas tyčią, yra visiškai nepagrįsta ir neargumentuota. Anot S. K., jis veikė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymu, siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame automobilyje nustatytos tvarkos, ir kontrolierės konduktorės galėtų tinkamai atlikti savo darbo funkcijas. Teismo argumentai, jog byloje nėra duomenų, kad A. S., būdama bendrovei priklausančioje transporto priemonėje, kėlė grėsmę joje esantiems asmenims ar jos elgesys prieštaravo viešajai tvarkai, yra nesusiję su nagrinėjamos bylos esme. Vertinant jo veiksmus, visiškai nesvarbu, ar pašalinis asmuo, būdamas privačioje transporto priemonėje, kėlė grėsmę kartu su juo esantiems kitiems asmenims, taip pat nesvarbu, ar pašalinio asmens elgesys prieštaravo viešajai tvarkai. A. S. įlipo į bendrovei priklausančią transporto priemonę be leidimo, žinodama, kad neturi teisės to daryti. Asmens ir turto apsaugos įstatymas nenumato apsaugos darbuotojams pareigos laukti, kol pašalinis asmuo saugomame objekte pradės kelti grėsmę kartu su juo esantiems kitiems asmenims ar jo elgesys prieštaraus viešajai tvarkai.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad šiuo atveju viešoji tvarka ir žmonių rimtis nebuvo sutrikdyta. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje esančiam asmeniui - E. Š. apsaugos darbuotojo elgesys pasirodė „nederamas“. Vieno asmens, kuriam konduktorės-kontrolierės turėjo surašyti protokolą už važiavimą be bilieto, liudijimas, kad apsaugos darbuotojo elgesys pasirodė nederamas, negali būti traktuojamas kaip kilę neigiami padariniai visuomenei. Teismas neteisingai vertino, kad S. K. veiksmai pažeidė kitų žmonių teises ir teisėtus interesus. Nei žmonių teisės, nei teisėti interesai nebuvo pažeisti, o teismo priešingas vertinimas yra nepagrįstas ir neargumentuotas – neįvardinta kieno, kokios teisės ir kokie teisėti interesai buvo pažeisti.
3.4. Be to, anot pažeidėjo, teismas netinkamai vertino pažeidimo padarymo vietą, konstatuodamas, kad ji yra vieša dėl to, jog tarnybinis automobilis stovėjo viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, ir šioje vietoje turėjo teisę bet kuriuo metu būti ir kiti asmenys. Tarnybinis automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į jį įlipti be S. K. ar konduktorių-kontrolierių leidimo kitiems asmenims draudžiama. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartyje administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. II-151-283/2010 konstatavo, kad net tarnybinio policijos automobilio, kuris nepriklauso privačiam juridiniam asmeniui, nėra pagrindo vertinti kaip viešosios vietos, kadangi kitų asmenų patekimas į šią erdvę nėra laisvas. Aplinkybė, jog visą situaciją matė ir girdėjo ne tik liudytojas E. Š., bet taip pat ir konduktorės-kontrolierės S. M. ir G. K., jokiu būdu neįrodo, kad S. K. veiksmai turi viešumo elementą ir galėtų būti vertinami, kaip padaryti viešoje vietoje.
Šalies argumentai
3.5. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta jo skunde, apeliantas nurodo, kad priimant skundžiamą nutartį, nebuvo vadovautasi administracinių nusižengimų teisenos principais, įtvirtintais ANK 566 straipsnio 1 dalyje. Byloje nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, netinkamai įvertinti įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, nepašalinti prieštaravimai, neįrodyta, kad S. K. veiksmuose yra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Taigi, teismas netinkamai įvertino aplinkybes, o tiksliau, jų nevertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, netinkamai taikė įstatymą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja prašo S. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. S. K. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. K. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, todėl prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.
8. S. K. Institucijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. sausio 3 d. apie 18.01 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato, tarnybiniame automobilyje „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas viešąją rimtį ir sukeldamas aplinkinių pasipiktinimą, įžeidžiamai kibo prie A. S., t. y. sugriebė jai už striukės atlapų ir išstūmė iš tarnybinio automobilio.
9. Susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentaus, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, jog S. K. kaltė padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais, dėl ko priėmė teisingą sprendimą, kuriuo apelianto apskųstą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas žodinio bylos nagrinėjimo metu apklausė tiek patį administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, tiek liudytojus A. S., G. K., S. M. ir E. Š., taip pat ištyrė rašytinius įrodymus, tarp jų ir vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti tiek A. S. veiksmai iki to momento, kai S. K. sugriebė jai už striukės atlapų ir išstūmė iš tarnybinio automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tiek pats A. S. sugriebimo ir stūmimo faktas, ir savo išvadas dėl S. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą grindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu, pateikė išsamius ir aiškius sprendimo atsisakyti tenkinti pažeidėjo skundą dėl Institucijos priimto nutarimo motyvus. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, todėl dar kartą byloje surinktų įrodymų neperrašo ir jų nevertina, taip pat nekartoja apylinkės teismo nurodytų motyvų, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
10. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akcentuoja tai, kad pažeidimo padarymo metu jis vykdė savo, kaip apsaugos darbuotojo pareigas, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 25 straipsniu, turėjo teisę panaudoti fizinę prievartą prieš A. S., kuri į UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdančios viešuoju transportu besinaudojančių keleivių kontrolę, automobilį įlipo neturėdama tam teisės. Apygardos teismas sutinka su apeliantu, jog šiuo atveju A. S. neturėjo pagrindo įlipti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, ji nebuvo vienas iš asmenų išlaipintų iš viešojo transporto dėl reikalavimo važiuoti juo tik įsigijus važiavimo bilietą nesilaikymo, ir pakviesta į tarnybinį automobilį administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Taip pat pritartina ir tam, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimo padarymo metu vykdė savo, kaip apsaugos darbuotojo, kuriam Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo nustatytais atvejais leidžiama panaudoti fizinę prievartą, tiesiogines darbo funkcijas, be kita ko, susijusias ir su bendrovei priklausančiame automobilyje nustatytos tvarkos palaikymu, jo apsauga. Tačiau šios nustatytos aplinkybės savaime S. K. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nepaneigia. Kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, pagal Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, apsaugos darbuotojas, pašalindamas iš saugomų objektų asmenis, nesilaikančius nustatytų taisyklių, panaudoti fizinį prievartą turi teisę tik tais atvejais, kai asmenys nevykdo teisėtų jo reikalavimų, o tai reiškia, jog dar iki fizinės prievartos panaudojimo apsaugos darbuotojas turi imtis visų teisėtų ir adekvačių priemonių, siekdamas užkirsti kelią netinkamiems asmenų veiksmams. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog S. K. A. S. sugriebė už jos dėvimos striukės atlapų sugrieb ir išstūmė iš tarnybinio automobilio prieš tai jos aiškiai nepareikalavęs išlipti iš transporto priemonės, neįspėjęs, jog jai draudžiama joje būti.
11. Nors S. K. tiek skunduose dėl Institucijos bei apylinkės teismo priimtų sprendimų, tiek apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu tvirtino, jog jis net kelis kartus pareikalavo A. S. pasišalinti iš tarnybinio automobilio „Volkswagen Transporter“, ir tik po to jos atžvilgiu panaudojo jėgą, tačiau tokius jo teiginius akivaizdžiai paneigia į bylą pateiktas vaizdo įrašas, padarytas tarnybiniame automobilyje sumontuota vaizdo kamera. Iš jo matyti, kad netiesiogiai išlipti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės A. S. paprašė ne pats S. K., o joje buvusios konduktorės-kontrolierės, nurodydamos, jog A. S. joms trukdo dirbti. Tuo tarpu vaizdo įraše užfiksuota S. K. frazė „išlipam iš autobusėlio“ buvo išsakyti tuo pačiu metu, kai jis ėmėsi aktyvių veiksmų A. S. atžvilgiu – staigiai griebė ją už striukės atlapų ir išstūmė iš automobilio. Iki tol administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nei karto nepareikalavo A. S. išlipti iš tarnybinio automobilio „Volkswagen Transporter“. Pažymėtina, jog byloje pateiktas vaizdo įrašas yra pakankamai kokybiškas, kad būtų galima įžiūrėti tiek A. S., tiek S. K. veiksmus bei girdėti jų sakomas frazes, todėl šiuo objektyviu įrodymu teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti.
12. Apeliantas taip pat neteisus teigdamas, jog apylinkės teismo argumentai, kad byloje nėra duomenų, kad A. S., būdama bendrovei priklausančioje transporto priemonėje, kėlė grėsmę joje esantiems asmenims ar jos elgesys prieštaravo viešajai tvarkai, yra nesusiję su nagrinėjama byla. A. S. veiksmų, jai būnat tarnybiniame automobilyje, įvertinimas šiuo atveju buvo būtinas, siekiant nustatyti, ar S. K. veiksmai – staigus jos sugriebimas ir išstūmimas į lauką, prieš tai neperspėjus išlipti iš transporto priemonės, buvo adekvati jo reakcija į susidariusią situaciją, siekiant pašalinti galimą grėsmę jo saugomam objektui, jame esantiems kitiems asmenims, ar, vis tik, jie neatitiko visuotinai priimtinų elgesio normų ir pažeidė kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Apygardos teismas pritaria, kad Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymas nenumato pareigos laukti, kol pašalinis asmuo saugomame objekte pradės kelti grėsmę kartu su juo esantiems kitiems asmenims ar jo elgesys prieštaraus viešajai tvarkai, tačiau iš aptariamo įstatymo 25 straipsnio formuluotės taip pat akivaizdu, jog panaudoti fizinę prievartą kito asmens atžvilgiu, prieš tai neišreiškęs jam jokio teisėto reikalavimo, apsaugos darbuotojas galėtų tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui, kai yra kilusi reali grėsmė jo saugomam objektui ar joje esantiems asmenims, ir kitoms priemonėmis nėra galimybės jos pašalinti.
13. Pažeidėjas viso proceso metu, taip pat ir apeliaciniame skunde akcentavo ir tai, kad jam inkriminuoti veiksmai buvo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje transporto priemonėje „Volkswagen Transporter“, tuo siekdamas atkreipti dėmesį, kad tai nėra vieša vieta. Nors viešosios vietos sąvoka nėra pateikta Lietuvos Respublikos įstatymuose, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nors neteisėtus veiksmus S. K. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame automobilyje, tačiau ši transporto priemonė stovėjo prie viešojo transporto sustojimo stotelės, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, t. y. tokioje vietoje, kurioje ne tik kad turi teisę būti, tačiau ir nuolat būna pašaliniai asmenys. Be to, šiuo atveju S. K. A. S. sugriebė ir pastūmė ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, bet ir pašalinio asmens – E. Š. akivaizdoje, tokius jo veiksmus taip pat galėjo matyti ir kiti asmenys, tuo metu ėję pro automobilį „Volkswagen Tranporter“ ar stotelėje laukę atvažiuojančio viešojo transporto. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju net ir privačiame automobilyje atlikti veiksmai atitiko viešosios vietos sąvoką. Bandydamas įrodyti, jog transporto priemonė negali būti laikoma vieša vieta ANK 481 straipsnio prasme, apeliantas remiasi apylinkės teismo nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. II-151-283/2010, tačiau šiuo atveju ja vadovautis skundą nagrinėjantis teismas nemato jokio pagrindo, kadangi teismų praktiką administracinio nusižengimo bylose formuoja ne pirmosios, o aukštesnės instancijos teismai – apygardos teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
14. Taip pat iš 13 šios nutarties punkte aptartų aplinkybių akivaizdu, jog tokiais savo veiksmais S. K. ne tik, kad siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau tai ir padarė. Kita vertus, šiame kontekste pažymėtina, jog net ir padaryta priešinga išvada jokios įtakos S. K. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį neturėtų, kadangi ANK 481 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio. Kitaip tariant, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnį nėra privaloma nustatyti ar dėl jo neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį.
15. Nors apeliantas teigia, kad neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau iš liudytojų parodymų bei vaizdinės medžiagos akivaizdu, kad jis taip stipriai sugriebdamas A. S. ir staigiai stumdamas ją iš tarnybinio automobilio suvokė, jog viešoje vietoje įžeidžiamai elgiasi su ja. Tokie jo veiksmai, nustačius, jog iki tol jis nereikalavo A. S. išlipti iš jo saugomo objekto, leidžia spęsti, jog pagrindine tokio elgesio priežastimi buvo ne noras užtikrinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame automobilyje būtų laikomasi nustatytos tvarkos. Taigi, siekis pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei noras taip veikti byloje nustatytas pagal objektyvią apelianto veiksmų išraišką. Neabejotina, jog savo elgesiu, t. y. A. S. sugriebimu už striukės atlapų ir išstūmimu ir tarnybinio automobilio, S. K. nedideliu mastu, kurį ir numato ANK 481 straipsnis, pažeidė viešąją tvarką, todėl jo veiksmai Institucijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimu pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir jis nubaustas šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.
16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti S. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.