Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Galamita“ pareiškimą skolininkui T. C. dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, suinteresuoti asmenys I. C., antstolė Daiva Milevičienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus ir papildomai nurodė, kad tarp sutuoktinių sudaryta vedybų sutartis yra negaliojanti, nes buvo sudaryta dėl areštuoto turto, taip pat pažymėjo, kad nėra nustatyta ar minėta vedybų sutartis yra įregistruota, nurodė, kad taip pat sutinka su antstolės pozicija išdėstyta jos atsiliepime, prašė pareiškimą tenkinti visiškai.

Skolininkas teismo posėdyje dalyvavo ir nurodė, kad dirbo UAB „Galamita“ vairuotoju, jam žinoma iš kur atsirado skola pareiškėjui, nurodė, kad jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 300 str. 1 d., skolininkas paaiškino, kad prievolės yra jo asmeninės, todėl jo sutuoktinė neturi pareigos vykdyti skolininko prievolių išieškotojui (pareiškėjui). Teismo posėdyje nurodė, kad jokio kilnojamojo/nekilnojamojo turto jis neturi. Šalys sudarė vedybų sutartį siekiant padalinti santuokos metu įgytą turtą ir pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4335-466/2015 dėl 490,62 Eur užmokesčio už krovinio pervežimo paslaugas, 655,41 Eur transporto priemonės priverstinio sulaikymo išlaidų ir 7900 Eur sutartinių netesybų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2014-12-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 271,37 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko T. C. išieškotojo (pareiškėjo) UAB „Galamita“ naudai (v.b. Nr.12-935/15, 3 l.). Antstolė nustatė, kad 2006-07-01 skolininkas yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu I. C., todėl antstolė patvarkymu pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo įmonės Murmansk Shipping Company pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. Š., J. Š. dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, bylos Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų (išieškotojų) H. Ž. ir kt. prašymus nustatyti skolininkės P. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bylos Nr. 3K-3-423/2006). Byloje nustatyta, kad skolininkas ir suinteresuotas asmuo I. C. 2016-01-13 yra sudarę vedybų sutartį (el.b.priedo 23-26), kuria pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas (CPK 178 str.).Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 str.). Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (CK 3.102 str. 1 d.). Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Ginčo atveju nustatyta, kad susitarimas (vedybų sutartis), dėl asmeninės nuosavybės turto teisinio režimo, sudarytas 2016-01-13 ir 2016-01-13 patvirtintas notarų biure (el.b.priedo 26 l., vedybų sutarties 5.1. punktas). Vedybų sutartimi šalys susitarė, kad nuo sutarties sudarymo dienos kiekvieno jų vardu įgytas bet koks turtas (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės, pajamos ir vaisiai, gauti iš vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat kitos pajamos, įskaitant pajamas gautas iš vieno iš sutuoktinių darbinės ir intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos kitokios išmokos ir kiti civilinių teisių objektai), bus atitinkamai kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Registruotiną turtą, įgytą už savo asmenines lėšas, kiekvienas sutuoktinis privalo registruoti savo vardu, pateikdamas vedybų sutartį (vedybų sutarties 2.2.p., el.b. priedo 23 l.). Pažymėtina, kad šalys pasinaudojo teise sudaryti vedybų sutartį bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (CK 3.102 str. 1 d.), todėl pareiškėjo teiginys, kad sutuoktiniai siekia išvengti prievolės įvykdymo, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš Vedybų sutarties nuostatų darytina išvada, kad nuo vedybų sutarties sudarymo kiekvieno sutuoktinio įgytas turtas, tame tarpe ir darbo užmokestis, bus laikomas kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, byloje nėra duomenų, kad ši sutartis yra negaliojanti ar nuginčyta (CPK 178 str.). Nors skolininko ir jo sutuoktinės Vedybų (povedybinė) sutartis yra sudaryta po skolininko prievolių atsiradimo, todėl turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje negali paneigti kreditoriaus išieškojimo teisės pagal vieno iš sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo iš turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo. Iš bylos medžiagos, skolininko ir suinteresuoto asmens I. C. paaiškinimų nustatyta, kad skola pareiškėjui atsirado Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. priimto sprendimo pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-4335-466/2015 (v.b. Nr.12-935/15, 3 l), šią aplinkybę patvirtino ir pats skolininkas, todėl su šios prievolės atsiradimu skolininko sutuoktinė nėra susijusi. Pagal CK trečiosios knygos III dalies VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta, kad tarp sutuoktinių sudaryta vedybų sutartis būtų nuginčyta, todėl yra galiojanti ir šalys privalo ja vadovautis, todėl remiantis vedybų sutarties 2.2.p., darytina išvada, kad suinteresuoto asmens I. C. gaunamas darbo užmokestis, iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, yra jos asmeninis turtas (nuosavybė), todėl į jį skolos išieškojimas nėra galimas (LR CK 3.87-3.89 str., 3.104 str.).

Pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės piniginių lėšų, esančių antstolės patvarkymais areštuotose banko sąskaitose, tačiau byloje nustatyta, kad iki vedybų sutarties sudarymo skolininko sutuoktinės banko sąskaitose esančių lėšų likutis buvo 2,70 Eur, todėl šioje dalyje yra pagrindas pareiškėjo prašymą patenkinti.

Suinteresuotas asmuo I. C. prašo panaikinti 2015-11-09 ir 2015-11-16 patvarkymais pritaikytą areštą jos vardu atidarytomis banko sąskaitoms, suinteresuotam asmeniui I. C. išaiškintina, kad tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir dėl arešto panaikinimo jos vardu atidarytoms sąskaitoms, ji su prašymu turi kreiptis į antstolę.

Suinteresuotas asmuo I. C. taip pat atsiliepime prašo pripažinti, kad antstolės 2015-11-09 ir 2015-11-16 patvarkymais areštuotos lėšos, kur bus nustatyta skolininko dalis, piniginės lėšos pirma eile būtų nukreiptos skolininko vaikui išlaikymo įsiskolinimo mažinimui, pavedant šiais pinigais disponuoti jai, dėl šio suinteresuoto asmens I. C. prašymo, suinteresuotam asmeniui I. C. išaiškintina, kad tokio prašymo nagrinėjimas nėra šios bylos dalykas, kadangi LR CPK 754 str. 2 d. nustato reikalavimų patenkinimo eilę dėl išlaikymo, suinteresuotam asmeniui I. C. nustačius aplinkybes, kad nesilaikoma aukščiau nurodyto straipsnio reikalavimų patenkinimo eiliškumo dėl išlaikymo, savo pažeistą teisę gali ginti įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 290,40 eurų už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme.

Pagal LR CPK 443 str. 6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nesutiktina su pareiškėjo atstovės argumentais, jog nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingi, nes skolininkas ir jo sutuoktinė neprieštaravo skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atidalinimui, nes sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys po ½ yra preziumuojamos įstatymo (CK 3.117 str. 1 d.), dėl šio dalyko skolininkas ginčo nekėlė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra išieškotojas, o suinteresuotas asmuo yra skolininkas neleidžia daryti išvados, jog šių bylos šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, nes kaip konstatuota aukščiau, ginčo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, skolininkas nekėlė. Todėl remiantis šiais argumentais bei vadovaujantis CPK 443 str. 6 d., pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 str., 666-667 str., 290-291 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo UAB „Galamita“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui T. C., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis suinteresuoto asmens I. C. piniginių lėšų, t.y. 1,35 Eur, esančių antstolės Daivos Milevičienės 2015-11-09 ir 2015-11-16 patvarkymais areštuotose I. C. banko sąskaitose.

Nustatyti, kad skolininkui T. C., a.k. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. C. iš darbo santykių gaunamų pajamų ar kitų pajamų iki vedybų sutarties, sudarytos tarp suinteresuoto asmens I. C. ir skolininko T. C., įsigaliojimo, t.y. 2016-01-13.

Likusioje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.