- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- 2YT-4781-939/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00633-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- E. Š., R. S., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, " Turto bankas "
- Advokatai
- Vytautas Aliuškevičius
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Š., R. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. Š. pareiškimu prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą motinos V. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti (b. l. 1 – 4).
Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina V. Ž.. Po pastarosios mirties liko nekilnojamojo turto: butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir l/5 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja E. Š., jos brolis E. Š. ir sesuo R. S. turi teisę paveldėti V. Ž. palikimą, tačiau E. Š. ir R. S. palikimo atsisakė. Iš karto po motinos V. Ž. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ji nesikreipė, nes nei ji, nei brolis su seserimi nežinojo, kad motina turėjo nekilnojamojo turto. 2020 m. rudenį sužinojo, kad jų motina turėjo nekilnojamojo turto, tada kreipėsi į notarų biurą ir jiems buvo paaiškinta, kad praleido terminą palikimui priimti. 2021 m. vasario mėn. kreipėsi į Prienų rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo po V. Ž. mirties, tačiau notaras atsisakė priimti jos pareiškimą, nes praleistas įstatymų nustatytas terminas. Notaras dėl termino palikimui priimti atnaujinimo rekomendavo kreiptis į teismą. Pasitarę su seserimi ir broliu nusprendė, kad motinos turtą paveldės brolis E. Š., nes jis neturi gyvenamojo būsto. Pastarasis su prašymu dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus ir (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo nutartimi E. Š. buvo atnaujintas trijų mėnesių terminas (duomenys neskelbtini) mirusios motinos V. Ž. palikimui priimti. Tačiau E. Š. kažkur išvyko, su juo buvo sunku susisiekti. O susisiekus, vis žadėjo nuvykti pas notarą, bet nenuvyko. Jis motyvavo, kad neturi pinigų ir pareiškė, kad jis atsisako priimti palikimą ir neprieštarauja, kad jį priimtų palikėja. Per įstatymo nustatytą terminą palikimo ji nepriėmė dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Visų pirma, ji sąžiningai klydo, manydama, kad jos motina neturi nekilnojamojo turto. Antra, ji, neturėdama žinių bei teisinio išsilavinimo, nežinojo, kad palikimą reikia priimti per tris mėnesius.
Pareiškėja E. Š. teismo posėdžio metu (2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas) prašė tenkinti pareiškimą, remdamasi jame nurodytais argumentais.
Pareiškėjos E. Š. atstovas advokatas Vytautas Aliuškevičius teismo posėdyje (2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas) prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti V. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškime nurodytais motyvais.
Suinteresuoti asmenys E. Š. ir R. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 77, 79), prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nurodydami, jog neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų mirusios V. Ž. palikimą (b. l. 80 – 81). Suinteresuoti asmenys E. Š. ir R. S. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į pareiškimą, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 32, 33, 37, 41).
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 77), prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (t. 1, b. l. 49 – 50). Atsiliepimu prašė klausimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra (t. 1, b. l. 49 – 50).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 74), prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (t. 1, b. l. 42 – 44). Pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodyta, kad nėra gauta pranešimo apie galimą palikėjos V. Ž. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą V. Ž. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (t. 1, b. l. 42 – 44).
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 75), prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 57 – 59). Pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui (t. 1, b. l. 57 – 59).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš 2018 m. gruodžio 17 d. mirties liudijimo matyti, kad V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Gyventojų registro (duomenys neskelbtini) pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. Ž. mirė išsituokusi, su paskutiniuoju sutuoktiniu J. Ž. jos santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). V. Ž. turėjo tris vaikus: E. Š. (pareiškėją), R. S. ir E. Š. (b. l. 9, 13 – 15). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis V. Ž. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); V. Ž. buvusio sutuoktinio J. Ž. vardu registruotas turtas, įgytas santuokoje su V. Ž. metu: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir l/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 10 – 12, 22, 24 – 25). V. Ž. pirmos eilės įpėdiniai yra jos sūnus E. Š. bei dukros E. Š. ir R. S., tačiau jie per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė, R. S. ir E. Š. pateikė teismui sutikimus dėl palikimo priėmimo, kuriuose nurodė, jog sutinka, kad po jų motinos V. Ž. mirties atsiradusį palikimą priimtų jų sesuo E. Š. (b. l. 16 – 17). Lietuvos Respublikos Prienų rajono 2-ojo notarų biuro pateiktame (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) bei VĮ Registrų centro testamentų registro išraše nurodyta, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios V. Ž. palikimą neužvesta (b. l. 20, 21). Pareiškėja yra palikimo, atsiradusio po V. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, kuri į notaro biurą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kaip savo prašyme nurodė dėl svarbių priežasčių: sąžiningai klydo, manydama, kad jos motina neturi nekilnojamojo turto; neturėdama žinių bei teisinio išsilavinimo, nežinojo, kad palikimą reikia priimti per tris mėnesius. Pareiškėja taip pat nurodo, kad, 2020 m. rudenį įpėdiniams sužinojus, kad jų motina turėjo nekilnojamojo turto, bendru visų trijų įpėdinių sutarimu E. Š. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus su prašymu dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėja nurodo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi E. Š. buvo atnaujintas trijų mėnesių terminas (duomenys neskelbtini) mirusios motinos V. Ž. palikimui priimti. Iš bylos duomenų ir pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad E. Š. dėl mirusios motinos V. Ž. palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir pareiškė, kad jis atsisako priimti palikimą ir neprieštarauja, kad jį priimtų palikėja. Minėtų aplinkybių pagrindu pareiškėja prašo teismo paveldėjimo tikslu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
Kaip nurodė pareiškėja, priežastys, dėl kurių ji praleido įstatymo nustatytą terminą priimti po jos motinos mirties atsiradusį palikimą, yra iš esmės susijusios su nežinojimu, jog motina turėjo nekilnojamojo turto, bei su teisinių žinių bei teisinio išsilavinimo neturėjimu. Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje konstatuota, jog E. Š. negyveno kartu su motina, galėjo nežinoti apie šios turimą nekilnojamąjį turtą. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad tikėtina, jog pareiškėja ir suinteresuoti asmenys E. Š. ir R. S. galėjo nežinoti apie V. Ž. turimą turtą, juolab, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir l/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgytas V. Ž. ir J. Ž. santuokos metu, registruotas V. Ž. buvusio sutuoktinio J. Ž. vardu. Nežinojimą įtakojo teisinių žinių stoka, realios gyvenimo aplinkybės, socialinių įgūdžių stoka. Pareiškėjos paaiškinimais ir bylos duomenimis nustatyta, kad tai, jog V. Ž. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas pareiškėja sužinojo tik 2020 m. rudenį, tuomet bendru visų trijų įpėdinių sutarimu E. Š. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus su prašymu dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi E. Š. buvo atnaujintas trijų mėnesių terminas (duomenys neskelbtini) mirusios motinos V. Ž. palikimui priimti, tačiau E. Š. dėl mirusios motinos V. Ž. palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir pareiškė, kad jis atsisako priimti palikimą ir neprieštarauja, kad jį priimtų palikėja. Teismo vertinimu, pagal šias nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pareiškėją pripažinti pasyviu asmeniu įgyvendinant savo teises, o mirusiosios turtą, atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei vienas paveldėtojas neišreiškė valios jį priimti, perduoti valstybei. Pabrėžtina tai, jog turtą paveldėti valstybė gali tik tuo atveju, jei mirusioji neturi paveldėtojų arba jei giminės neketina turtą paveldėti, o atsisako ir panašiai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pavėluotas palikimo priėmimas sukeltų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims, pažeistų šių asmenų teises ir teisėtus interesus, kadangi nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, nei iki civilinės bylos dėl termino atnaujinimo iškėlimo ir nagrinėjimo metu joks įpėdinis nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo, o suinteresuoti asmenys E. Š. ir R. S. – V. Ž. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai pateikė teismui sutikimus, jog po motinos mirties palikimą priimtų jų sesuo E. Š.. Vadovaudamasis teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, pagal visapusišką, išsamų ir objektyvų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimą, nustatytas aplinkybes teismas vertina pareiškėjos naudai. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal savo išvystytus socialiai orientuotus gebėjimus pareiškėja tinkamai atliko visus veiksmus, kurie priklausė būtent nuo jos valios ir galėjo būti jos kontroliuojami, pas pareiškėją buvo susiformavusi valia priimti palikimą, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl termino atnaujinimo palikimui pagal įstatymą priimti tenkinamas pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–582 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą motinos V. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.