Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

pareiškėjų atstovui Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos pirmininkui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Dariui Petraičiui,

2017 m. kovo 8 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir A. Ž. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2016-10-12 įsakymo Nr. 30-TE-1017 ir 2016-10-12 įsakymo Nr. 30-TE-1018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-10-12 įsakymo Nr. 30-TE-1017 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir 2016-10-12 įsakymo Nr. 30-TE-1018 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Klaipėdos AVPK viršininko 2016-10-12 įsakymu Nr. 30-TE-1017 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjai V. K., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės vyriausiajam postiniui, skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-09-13 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-110.

Klaipėdos AVPK viršininko 2016-10-12 įsakymo Nr. 30-TE-1018 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1 punktu A. Ž., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės specialistui, skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas. Šio įsakymo 2 punktu nuo 2016-10-13 vyresnysis inspektorius A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės specialisto (statutinio valstybės tarnautojo) pareigų perkeltas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas. Šio įsakymo 3 punktu nustatytas pareiginės algos koeficientas – 5,38. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-110.

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 (Statuto 1 straipsnis).

Statuto 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos; tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus, surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Statuto 33 straipsnio 4 dalis).

Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką nustato Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 (Aprašo 1 punktas).

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas; tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Aprašo 26 punktas nustato, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas; konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Aprašo 31 punktas nustato, jog vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno ar asmens, atleisto iš vidaus tarnybos (netekusio pareigūno statuso), padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Aprašo 33 punkte nurodyta, kad pareigūnams skiriamos tarnybinės nuobaudos, nurodytos Statuto 33 straipsnio 2 dalyje.

Taigi, konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių. Teisės teorijoje teisės pažeidimo sudėtis apibūdinama kaip tipiškiausių ir esminių, objektyvių ir subjektyvių veikos požymių sistema, kuri apibūdina konkrečią veiką kaip pavojingą visuomenei ir priešingą teisei. Būtent su šiais požymiais teisės teorija ir galiojanti teisė dažniausiai sieja patį teisės pažeidimo faktą. Šie požymiai laikomi pakankamais, kad jais pasižyminčios veikos subjektą būtų galima patraukti teisinėn atsakomybėn (Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius, 2009, p. 447). Taigi nesant nustatytų visų būtinųjų požymių sistemos elementų, teisinė atsakomybė negalima. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad tokia žala atsiras (ten pat, p. 451) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).

Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1941-520/2015). Tai reiškia, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti įrodymais tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, patvirtinančias tarnybinio nusižengimo padarymą, visus jo sudėties elementus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnis).

Pažymėtina, kad nei Statutas, nei Aprašas, išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos (Statuto 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 3 dalis), nenustato kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti skiriama viena ar kita Statuto 33 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatyta tarnybinė nuobauda. Atsižvelgiant į tarnybinių nuobaudų pobūdį ir eiliškumą, laikytina, jog tarnybinės nuobaudos Statuto 33 straipsnio 2 dalyje išvardintos nuo švelniausios (pastaba – Statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas) iki griežčiausios (atleidimas iš vidaus tarnybos – Statuto 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse (toliau – policijos areštinės) dirbančių policijos pareigūnų teises ir pareigas, taip pat į policijos areštines uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtinta Policijos areštinių apsaugos priežiūros instrukcija (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2016-11-06) (Instrukcijos 1 punktas).

Instrukcijos 3 punkto 2 dalyje nurodyta, jog policijos areštinėse laikomų asmenų apsauga – tai organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir policijos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų pabėgimui, įstatymais jiems draudžiamų turėti daiktų patekimui ir šių vietų užpuolimui užkardyti. Šio punkto 3 dalyje nurodyta, kad policijos areštinėse laikomų asmenų priežiūra – organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų elgesio kontrolei užtikrinti, apimanti policijos areštinės darbuotojų ir kitų asmenų patekimo į policijos areštinę kontrolę, policijos areštinėje laikomų asmenų patikrinimus, policijos areštinės kamerų bei patalpų apžiūras, perduodamų pašto siuntinių, daiktų ir smulkiųjų paketų su spauda tikrinimą, pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolę bei izoliacijos tarp asmenų, laikomų policijos areštinėje, užtikrinimą. Šio punkto 4 dalyje nurodyta, kad apsaugos budinčioji pamaina – tai policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas, jo padėjėjas, policijos areštinės postiniai, kiti pareigūnai teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko nustatytu laiku policijos areštinėje atliekantys policijos areštinės bei joje laikomų asmenų apsaugos funkcijas.

Dėl pareiškėjos V. K. veiksmų.

Klaipėdos AVPK vidaus tyrimų poskyrio 2016-09-13 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-110 „Dėl areštinės pareigūnų veiksmų“ nurodyta, kad vertinant Klaipėdos AVPK VTT Areštinės vyriausiosios postinės V. K. veiksmus, konstatuotina, jog 2016-08-14 tarnybos metu, eidama areštinės II posto postinės pareigas, nuo 7.00 vai. iki 12.30 val. nevykdė policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugos – periodiškai, ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius nepatikrino asmenų, esančių kamerose ir apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu neinformavo policijos areštinės budėtojo, savavališkai pasitraukė iš posto ir ilgą laiką jame nebuvo, nedalyvavo budėtojų padėjėjams atidarant posto kamerų duris, todėl šiais savo veiksmais (neveikimu) sąmoningai pažeidė Instrukcijos 38, 42, 92.3, 95.1 punktuose numatytus reikalavimus bei aplaidžiai atliko tarnybines pareigas. Pasiūlyta Klaipėdos AVPK VTT Areštinės vyriausiajai postinei V. K. už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Instrukcijos (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2016-11-06) 38 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma periodiškai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas), draudžiant judėjimą be policijos pareigūnų palydos (išskyrus kameroje), atliekant kamerų patikrinimus bei daiktų apžiūras, prižiūrint, kaip laikomasi policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Instrukcijos 42 punkte nurodyta, jog kamerų, kuriose laikomi asmenys, duris atidaro tik policijos areštinės viršininkas, policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas (budėtojo padėjėjas), dalyvaujant vidaus posto pareigūnui. Instrukcijos 92.3 punkte nurodyta, jog policijos areštinės vidaus posto postinis privalo periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose ir apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu informuoti policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoją; jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, vykdyti nepertraukiamą jų stebėjimą. Instrukcijos 95.1 punkte nustatyta, jog policijos areštinės postų postiniams draudžiama savavališkai palikti postą, atlikti kitus veiksmus, nesusijusius su postinio funkcijomis.

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pareiškėja V. K. iš esmės neginčija faktinių aplinkybių, kad periodiškai, ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius nepatikrino asmenų, esančių kamerose ir apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu neinformavo policijos areštinės budėtojo, kad ilgą laiką nebuvo Areštinės II poste bei kad nedalyvavo budėtojų padėjėjams atidarant posto kamerų duris. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina ir byloje pateikta medžiaga, t. y. vaizdo įrašai (žiūrėta teismo posėdžio metu). Pareiškėja nesutinka su šių faktinių aplinkybių teisiniu įvertinimu, tačiau išanalizavus Instrukcijos 38, 42, 92.3, 95.1 punktuose nustatytus reikalavimus, akivaizdu, jog pagrįstai nustatyta, kad pareiškėja V. K. minėtais savo veiksmais šiuos reikalavimus pažeidė.

Įvertinus V. K. pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo pobūdį, jo mastą, taip pat tai, kad pareiškėjos tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, nurodytos Statuto 34 straipsnyje, nebuvo nustatytos, vidaus tarnyboje dirba nuo 2007-04-02, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, charakterizuojama iš esmės gerai, pažeidimas nesukėlė pasekmių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjai ginčijamu Klaipėdos AVPK viršininko 2016-10-12 įsakymu Nr. 30-TE-1017 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju yra pagrindas ją švelninti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – keistina Statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą dar labiau švelninti ar išvis neskirti tarnybinės nuobaudos, tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pareiškėja bei jo atstovas.

Dėl pareiškėjo A. Ž. veiksmų.

Išvadoje taip pat nurodyta, kad vertinant Klaipėdos AVPK VTT Areštinės specialisto A. Ž. veiksmus, konstatuotina, jog 2016-08-14 tarnybos metu, eidamas areštinės budėtojo pareigas, nuo 7.00 val. iki 12.30 val. nekontroliavo kaip vykdoma areštinėje laikomų asmenų apsauga, neužtikrino, kad postiniai būtų postuose ir tinkamai vykdytų savo pareigas, netikrino jų, leido vyriausiajam postiniui E. P. tarnybos metu dėvėti trumpomis rankovėmis marškinėlius be skiriamųjų ženklų, todėl šiais savo veiksmais (neveikimu) sąmoningai pažeidė Instrukcijos 89.1, 102.2, 114.4 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-03-18 įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintų Lietuvos policijos pareigūnų (kursantų) tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių 14.1 punkto numatytus reikalavimus bei aplaidžiai atliko savo tarnybines pareigas. Pasiūlyta Klaipėdos AVPK VTT Areštinės specialistui A. Ž. už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pažeminimą viena pakopa pareigose.

Instrukcijos (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2016-11-06) 89.1 punktas nustato, jog policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas budėjimo metu privalo asmeniškai dalyvauti pasikeičiant postiniams, ne rečiau kaip 2 kartus per dieną ir 3 kartus per naktį patikrinti areštinės postinius, informuoti postinius apie asmenis, kurių priežiūrą reikia sustiprinti, stebėti policijos areštinės įrangą, signalizaciją ir apšvietimą. Instrukcijos 102.2 punktas nustato, kad apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai privalo dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą, turėti tarnybinį pažymėjimą, užrašų knygelę, rašiklį, esant būtinumui – radijo stotį. Instrukcijos 114.4 punkte nurodyta, jog policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas (padėjėjas) policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą kontroliuoja ne rečiau kaip 5 kartus per parą, iš to skaičiaus 3 kartus naktį. Taisyklių 14.1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnams draudžiama tarnybinę uniformą ar jos dalis dėvėti su civiliais drabužiais, taip pat dėvėti nenustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, nešioti nenustatytus skiriamuosius ženklus ar kitą atributiką.

Pareiškėjas A. Ž. iš esmės neginčija faktinių aplinkybių dėl kitų pareigūnų veiksmų, įskaitant ir tai, jog vyriausiasis postinis E. P. tarnybos metu dėvėjo trumpomis rankovėmis marškinėlius be skiriamųjų ženklų, tačiau, teismo vertinimu, teisinis šių aplinkybių įvertinimas pareiškėjo atžvilgiu neatitinka nustatytų aplinkybių. Išvadoje nėra konstatuota, kad A. Ž. asmeniškai nedalyvavo pasikeičiant postiniams, kad 2 kartus per dieną ar 3 kartus per naktį nepatikrino areštinės postinių ar 5 kartus per parą, iš to skaičiaus 3 kartus naktį nekontroliavo areštinėje laikomų asmenų apsaugos. Be to, nėra konstatuota, kad A. Ž. neinformavo postinių apie asmenis, kurių priežiūrą reikia sustiprinti, nestebėjo policijos areštinės įrangos, signalizacijos ir apšvietimo, taip pat kad nedėvėjo nustatyto pavyzdžio uniformos, dėvėjo ją su civiliais drabužiais, dėvėjo nenustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, nešiojo nenustatytus skiriamuosius ženklus ar kitą atributiką, neturėjo tarnybinio pažymėjimo, užrašų knygelės, rašiklio ar radijo stoties.

Teismo vertinimu, tai, kad Išvadoje nurodyta, jog A. Ž. 2016-08-14 tarnybos metu, eidamas areštinės budėtojo pareigas, nuo 7.00 val. iki 12.30 val. (t. y. 5 su puse valandos), nekontroliavo kaip vykdoma areštinėje laikomų asmenų apsauga, neužtikrino, kad postiniai būtų postuose ir tinkamai vykdytų savo pareigas, netikrino jų, leido vyriausiajam postiniui E. P. tarnybos metu dėvėti trumpomis rankovėmis marškinėlius be skiriamųjų ženklų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidė būtent Instrukcijos 89.1, 102.2, 114.4 punktų, Taisyklių 14.1 punkto reikalavimus.

Kaip minėta, Instrukcijos 3 punkto 2 dalyje nurodyta, jog areštinėje laikomų asmenų apsauga – tai organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir policijos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų pabėgimui, įstatymais jiems draudžiamų turėti daiktų patekimui ir šių vietų užpuolimui užkardyti. Pastebėtina, kad pagal Darbo kodekso 154 straipsnio 1 dalį nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos ryto. Taigi, diena yra žymiai ilgesnė nei 5 su puse valandos, todėl 2 kartai per dieną gali ir neįeiti į nurodytą laikotarpį nuo 7.00 val. iki 12.30 val., kurio metu buvo tikrinami pareiškėjo veiksmai. Be to, neaišku, kaip konkrečiai areštinėje laikomų asmenų apsaugos kontrolė ir postinių tikrinimas turėjo pasireikšti. Laikytina, jog šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjas A. Ž. pažeidė Instrukcijos 89.1, 114.4 punktų reikalavimus.

Akivaizdu, kad aplinkybė, jog vyriausiasis postinis E. P. tarnybos metu dėvėjo trumpomis rankovėmis marškinėlius be skiriamųjų ženklų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ir pats pareiškėjas A. Ž. tiesiogiai pažeidė Instrukcijos 102.2 punkto bei Taisyklių 14.1 punkto reikalavimus. Pažymėtina, jog minėtais teisės aktais nenumatyta, kaip privalėjo pasielgti Klaipėdos AVPK VTT Areštinės specialistas A. Ž., kai į tarnybą atvyko vyriausiasis postinis su marškinėlius be skiriamųjų ženklų.

A. Ž. pripažįsta, kad asmeniškai nedalyvavo pasikeičiant postiniams 3 aukšte ir dėl šios aplinkybės nėra ginčo. Ši aplinkybė galėtų būti pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas A. Ž. šiuo atžvilgiu pažeidė Instrukcijos 89.1 punktą.

Instrukcijos 85.2 ir 85.7 punktuose numatyta, kad policijos areštinės viršininkas ar jo funkcijas atliekantis pareigūnas privalo kontroliuoti, kaip apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai ir kiti darbuotojai vykdo užduotis, organizuoti policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą ir priežiūrą bei siekti, kad apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai ir kiti darbuotojai gerai žinotų ir nepriekaištingai vykdytų šios instrukcijos ir kitų teisės aktų, nustatančių asmenų laikymo policijos areštinėje tvarką, reikalavimus. Tos aplinkybės, kad pareiškėjas neužtikrino, jog postiniai būtų postuose ir tinkamai vykdytų savo pareigas bei kad vyriausiasis postinis E. P. tarnybos metu dėvėjo trumpomis rankovėmis marškinėlius be skiriamųjų ženklų, galėtų būti pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas šiuo atžvilgiu pažeidė Instrukcijos 85.2 ir 85.7 punktus. Tačiau Išvadoje nėra konstatuotas nei Instrukcijos 89.1 punkto reikalavimų pažeidimas tuo atžvilgiu, kad pareiškėjas asmeniškai nedalyvavo pasikeičiant postiniams 3 aukšte, nei Instrukcijos 85.2 ir 85.7 punktų reikalavimų pažeidimai. Kaip jau minėta, ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Teismas, įvertinęs Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad Išvada dalyje dėl pareiškėjo A. Ž. veiksmų neatitinka Aprašo 26 punkto reikalavimams, kadangi A. Ž. veiksmai, kaip tarnybinis nusižengimas, kvalifikuoti neteisingai. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Klaipėdos AVPK viršininko 2016-10-12 įsakymas Nr. 30-TE-1018 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjų V. K., A. Ž. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-10-12 įsakymu Nr. 30-TE-1017 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjai V. K., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės vyriausiajam postiniui, skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą ir skirti jai švelnesnę tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-10-12 įsakymą Nr. 30-TE-1018 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo A. Ž., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės specialistui, skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas ir jis nuo 2016-10-13 iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės specialisto (statutinio valstybės tarnautojo) pareigų perkeltas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas bei jam nustatytas pareiginės algos koeficientas – 5,38.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.