Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-404-805/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
1-404-805/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11191-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-404-805/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11191-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

1) 2013 m. sausio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6 val.;

2) 2013 m. liepos 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių ir 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui;

3) 2018 m. kovo 23 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

4) 2019 m. sausio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 23 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis G. T. 2019 m. kovo 18 d. apie 16.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (asmens blaivumo testu nustatyta 3,45 promilės etilo alkoholio), tarpusavio konflikto metu, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia suėmęs kaire ranka kartu gyvenančią dukrą G. T. už kaklo ją smaugė, tuo šeimos narei – dukrai G. T. sukėlė fizinį skausmą.

Iš kaltinamojo G. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 57-58), matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Kaltinamasis parodė, kad santykiai su dukra G. T. prasti, jie dažnai barasi dėl įvairių buitinių dalykų. 2019 m. kovo 18 d. gėrė alkoholį, buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio. Apie 16 val. tarp jo ir sutuoktinės S. T. virtuvėje kilo žodinis konfliktas, kurio esmės neprisimena. Jis su žmona konfliktavo žodžiais, o dukra G. T. pradėjo gąsdinti, kad iškvies policiją, jeigu jis nenusiramins. Jis vis vien šaukė ant žmonos, todėl dukra skambino policijai. Jis yra teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl nenorėjo, kad dukra kviestų policiją. Virtuvėje sugriebė dukrą viena ranka už kaklo ir trumpai jai suspaudė kaklą, o kita ranka ištraukė iš dukters rankos mobiliojo ryšio telefoną, kad ji neskambintų. Po keleto sekundžių paleido dukros kaklą. Suprato, kad dukrai skaudėjo suspaustą kaklą, ji gaudė orą, šaukė, kad skauda.

Nukentėjusioji G. T. parodė (b. l. 6-9, 21), kad 2019 m. kovo 18 d. apie 16.30 val. į namus grįžo neblaivus tėvas G. T. ir pradėjo rėkti ant mamos ir močiutės, jas vadinti necenzūriniais žodžiais, norėjo jas išvyti iš namų. Ji pasakė, kad iškvies policiją, prašė nusiraminti, todėl skambino bendruoju pagalbos numeriu. Tėtis dar labiau supyko ir virtuvėje sugriebęs kaire ranka jai už kaklo pradėjo smaugti, o kita ranka atėmė telefoną. Mama viską matė ir iškvietė policiją. Tėtis G. T. sukėlė fizinį skausmą. Ji labai išsigando, verkė, vėliau skausmas praėjo. Tėvas jos nesužalojo, tik sukėlė fizinį skausmą. Dėl kaklo suspaudimo ji greitosios medicinos pagalbos nekvietė, niekur nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus atsisako vykti, gydymo išlaidų neturėjo, civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Be kaltinamojo G. T. prisipažinimo, nukentėjusiosios G. T. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 6-8, 10-13), kuriuose užfiksuota, jog G. T. nurodė, kad 2019 m. kovo 18 d. apie 16.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tėvas G. T. smurtavo prieš ją, t. y. smaugė už kaklo sugriebęs kaire ranka, taip sukeldamas fizinį skausmą;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. tarnybinis pranešimas dėl neblaivumo nustatymo (b. l. 15), kuriame nurodyta, jog G. T. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,45 promilės girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad G. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2019 m. kovo 18 d. apie 16.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (asmens blaivumo testu nustatyta 3,45 promilės etilo alkoholio), tarpusavio konflikto metu, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia suėmęs kaire ranka kartu gyvenančią dukrą G. T. už kaklo ją smaugė, tuo šeimos narei – dukrai G. T. sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis, ji jautė fizinį skausmą, verkė, išsigando.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už G. T. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis G. T. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 65). Nukentėjusioji su pranešimu apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (b. l. 61).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – dukrą G. T.. Kaltinamojo G. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo G. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. T. yra darbingo amžiaus (b. l. 27), praeityje teistas keturis kartus (b. l. 28-32, 33-35, 36-39, 43-46), baustas administracine tvarka (b. l. 47-48), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 50), Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis G. T. nuo 2019 m. kovo 19 d. atlieka 90 parų arešto bausmę pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 30 d. baudžiamąjį įsakymą Nr. 1-228-939/2019. Bylos duomenimis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, išsigando. Civilinio ieškinio nukentėjusioji kaltinamajam nereiškia, prieštaravimų prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė G. T. paskirti 60 parų arešto bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnį, su kuria kaltinamasis sutinka.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis kaltinamajam paskirta bausmė bendrintina su 2019 m. sausio 30 d. teismo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausmės dalimi, prie neatliktos 2019 m. sausio 30 d. teismo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės dalies pridedant iš dalies šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę.

Kaltinamasis G. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 18 d. 17.17 val. iki 2019 m. kovo 19 d. 14.00 val. (b. l. 52-53, 54), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam G. T., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. T. (b. l. 59-60).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. T. paskirti galutinę 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis kaltinamajam paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. sausio 30 d. teismo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausmės dalimi, prie jos pridedant šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės dalį ir G. T. paskirti galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 18 d. 17.17 val. iki 2019 m. kovo 19 d. 14.00 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 arešto parai.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.

G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. T., panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti G. T., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė