- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-642-618/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. A. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. A. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką sudarytą ir įregistruotą 1988 m. vasario 6 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. 37) dėl atsakovo A. A. kaltės; nustatyti, kad sutuoktinių turtinėms teisėms santuokos nutraukimo teisinės pasekmės taikomos nuo 2024 m. sausio 5 d; padalinti santuokoje įgytą turtą; po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: ieškovei - „A.“, atsakovui - „A.“; priteisti iš atsakovo A. A. ieškovės R. A. naudai 2 000 Eur neturtinės žalos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. A. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka, kad būtų nutraukta šalių santuoka, tačiau dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad teismui teiks priešieškinį.
Šalies argumentai
3. Atsakovas A. A. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą paveldėtoje byloje, užvestoje D. D., mirties. Prašyme nurodė, kad ieškovės mama D. D. mirė (duomenys neskelbtini), ji visą jai priklausiusį turtą 2015 metais testamentu užrašė ieškovei, todėl atsakovas visada manė, kad šeima toliau gyvens taip, kaip ir iki tol gyveno. Tačiau iširus bendram gyvenimui 2024 m. sausio 1 d. ir pradėjus santuokos nutraukimo procedūrą, ieškovė, žinodama, kad bendri pinigai investuoti į mamos turtą, pas notarą 2024 m. kovo 14 d. atsisakė palikimo, o į paveldėjimo bylą įstojo šalių dukra R. L.. Tokiais veiksmais ieškovė siekė išvengti sąžiningų turto dalybų su atsakovu. Atsakovas atsiliepime į ieškinį yra pateikęs informaciją, susijusią su nesąžiningais ieškovės veiksmais savinantis pinigines lėšas iš jo banko sąskaitos, todėl yra didelė tikimybė, kad išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į nekilnojamąjį turtą, jis gali būti nedelsiant realizuotas ir tokiu būdu ieškovas nebeturės galimybės realizuoti savo teisių į nekilnojamąjį turtą, kai priešieškiniu bus prašoma dalį šio turto pripažinti daline nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovo A. A. prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą paveldėtoje byloje, užvestoje po D. D. mirties. Pagrindiniai teismo argumentai:
Atsiliepimas
4.1. Teismas sprendė, jog atsakovo prašyme išdėstyti faktai tikėtinai pagrindžia atsakovo A. A. atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, iškyla grėsmė, kad šis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims ir dėl to gali būti apsunkintas būsimo atsakovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba tokio sprendimo vykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, jog aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo (lot. status quo) išsaugojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė R. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nurodė, jog ieškovės palikimo atsisakymas niekaip nėra sąlygotas ir susijęs su siekiu elgtis nesąžiningai ir nuslėpti turtą, į kurų atsakovas bando reikšti pretenzijas dėl neva jis šį turtą pagerino. Mano, jog laikinąją apsaugos priemonę stabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą teismas galėtų taikyti tik tuo atveju, jeigu ginčas būtu kilęs iš paveldėjimo teisinių santykių, iš kreditorių reikalavimų paveldėjimo byloje, jeigu teisme būtų pareikštas ieškinys dėl minėtų vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais civiliame kodekse nurodytais pagrindais.
5.2. Pažymėjo, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė suvaržymus asmeniui, kuris nėra įtrauktas į teisminį procesą. Mano, jog teismas tenkino atsakovo prašymą nesiremdamas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, duomenimis iš paveldėjimo bylos.
Atsiliepimas
6. Atsakovas A. A. atsiliepimu į ieškovės R. A. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės ieškovei nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pažymėjo, jog ieškovei atsisakius palikimo, taikius laikinąsias apsaugos priemones, jokios ieškovės teisės ar teisėti interesai nėra suvaržyti.
6.2. Pažymi, jog ieškovė savo nesąžiningais veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurios atsakovas, norėdamas apsaugoti savo turtines teises ir interesus, turėjo teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nagrinėjama yra šeimos byla ir sutuoktinis, matydamas, kad jo turtiniai interesai yra pažeisti, turi teisę prašyti juos apsaugoti, o teismas turi imtis priemonių, kad teismo sprendimo vykdymas nebūtų apsunkintas ateityje ar jo vykdymas taptų neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos teismo nutarties (ne)teisėtumo
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodytą praktiką).
10. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį dėstomos aplinkybės preliminariai pagrįstos, todėl pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta. Apeliantė atskirajame skunde nedėsto nesutikimų su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, su kuria nesutinka apeliantė, yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
12. Pasisakant dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pažymėtina, kad tais atvejais, kai ginčijama arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, ar prašant konfiskuoti civilinį turtą, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialieji teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Tokiu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, iškyla grėsmė, kad šis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims ir dėl to gali būti apsunkintas būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba tokio sprendimo vykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).
13. Atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pritaikė suvaržymus asmeniui, t. y. R. L., kuri nėra įtraukta į teisminį procesą.
14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog atsakovas 2024 m. gegužės 17 d. Plungės apylinkės teismui pateikė priešieškinį, atsakovėmis nurodydamas R. A., R. L.. Priešieškiniu, be kita ko, pareiškė reikalavimą dėl nuosavybės teisę į 1/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (kalvės) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ technikos garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškė alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovių R. A. ir R. L. atsakovui A. A. 35 000 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu pagerintą ir sukurtą minėtą nekilnojamąjį turtą. Bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija priešieškinis priimtas 2024 m. gegužės 24 d. Taigi atskirojo skundo nagrinėjimo metu R. L. įtraukta į procesą atsakove, jai 2024 m. gegužės 27 d. teismo pranešimu nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Vadinasi, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebuvo suvaržytos į procesą neįtraukto asmens turtinių teisių įgyvendinimas, kadangi R. L. yra įtraukta į procesą, jai suteikta galimybė pasisakyti tiek dėl priešieškinio reikalavimo, tiek teikti teismui prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo, panaikinimo ar pakeitimo.
15. Apeliantė, be kita ko, nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesudarant R. L. galimybės pareikšti atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl to padarytas grubus procesinis pažeidimas.
16. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai yra būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nemanė, jog apie atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra būtina pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims ir skundžiamą nutartį priėmė nesuteikus teisės atsikirsti (atsiliepti) į prašymą, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti teisės būti išklausytam pažeidimą. Kaip jau minėta, pranešti apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra tokį prašymą sprendžiančio teismo diskrecijos teisė.
17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo (lot. status quo) išsaugojimą. Atsakovo prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra iki galo išspręsti tarp šalių kilę tarpusavyje susiję ginčai. Kitoks aiškinimas neatitiktų laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti atsakovui galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, kadangi nagrinėjamu atveju priešieškinis reiškiamas, be kita ko, ir dėl 1/3 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo atsakovui nuosavybės teise, todėl priešieškinio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo (namo dalies) turto teisinės padėties pasikeitimu, priėmus atsakovui galbūt palankų teismo sprendimą. Byloje šalys neginčija ir nurodo tas pačias aplinkybes, jog apeliantės mama D. D. (duomenys neskelbtini) mirė, 2015 m. testamentu turtą buvo užrašiusi apeliantei, apeliantė 2024 m. kovo 14 d. atsisakė palikimo, į paveldėjimo bylą įstojo šalių dukra R. L.. Tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimus ginčo turto – namo, esančio (duomenys neskelbtini), – savininkas pasikeistų, o šio turto perleidimas tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo priėmimo apsunkintų atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą. Taigi apeliantės nurodomos aplinkybės dėl būtinumo pagrįsti apeliantės nesąžiningus veiksmus, vertinant antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą, šiuo atveju nėra aktualūs, nes grėsmė atsakovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla dėl pačių priešieškinio reikalavimų pobūdžio. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui nepaneigta, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas, siekiant ateityje išvengti galimai kilsiančių ginčų.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų šalies teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galbūt pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-684-467/2023).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo apeliantės teisių daugiau, nei būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, kadangi pirmosios instancijos teismas sustabdė paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą paveldėjimo byloje, užvestoje po D. D. mirties, kol dėl paveldimo namo tarp šalių vyksta ginčas. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra. Byloje nėra duomenų apie mirusiosios D. D. kitą palikimą, be šalių įvardyto namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog šalys turi teisę kreiptis su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kartu teikti įrodymus apie kitą mirusiosios palikimą dėl kurio paveldėjimo procedūros neturėtų būti stabdomos.
20. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, pažymi, jog šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (status quo) išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikydamas atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinti ar pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.