Šiaulių apylinkės teismo nutartis

suinteresuotiems asmenims (skolininkui) V. L., J. L., antstolio Tomo Ubarto atstovei antstolio padėjėjai M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB ,,Šiaulių energija“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. L., J. L., VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, antstolis Tomas Ubartas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. L. nurodė, kad nekilnojamas turtas yra jos asmeninė nuosavybė, nes pinigus šiam turtui įsigyti davė jos tėtis ir šį turtą nupirko jai asmeniškai. V. L. žinojo apie sandorio sudarymą, bet sandorio sudaryme nedalyvavo, sutikimo, kad turtą ji įgytų asmeninės nuosavybės teise, nedavė. Negali atsakyti, ar sudarant sandorį notarė klausė jos, ar yra santuokoje. Nežinojo anksčiau apie skolas, galvojo, kad vyras sumoka visus mokesčius. Prašo atsižvelgti į vaikų interesus, nenukreipti išieškojimo į jos asmeninį turtą.

Antstolio Tomo Ubarto atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad antstolio kontoroje buvo vykdomos 6 vykdomosios bylos iš skolininko K. P. išieškotojo UAB „Šiaulių energija“ naudai, bendras skolos likutis viršija 6800 Eur. Vykdomosios bylos yra vykdomos nuo 2010 metų. Anksčiau buvo išieškoma tik iš V. L. darbo užmokesčio. V. L. turi garažą, tačiau jį pardavus gautos sumos neužtektų padengti visoms skoloms. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, paneigiančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės prezumpciją.

Suinteresuotas asmuo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byla nagrinėtina suinteresuotų asmenų VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, atstovams nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis Tomas Ubartas vykdo išieškojimą pagal 2010-06-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1595,60 Lt skolos, 66 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš V. L. išieškotojo UAB „Šiaulių energija“ naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2010-11-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1431,27 Lt skolos, 65 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš V. L. išieškotojo UAB „Šiaulių energija“ naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2014-09-24 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 8108 Lt skolos, 243 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš V. L. išieškotojo UAB „Šiaulių energija“ naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2014-10-23 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6814 Lt skolos, 205 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš V. L. išieškotojo UAB „Šiaulių energija“ naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 509,72 Eur skolos, 10,64 Eur delspinigių ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš V. L. UAB „Šiaulių energija“ naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 424,88 Eur skolos, 8,91 Eur delspinigių ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš V. L. UAB „Šiaulių energija“ naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas V. L. (duomenys neskelbtini) susituokė su J. L. (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 11 l.). Skolininkas V. L. dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 23-24 l.), V. L. vardu registruota nuosavybės teisė į garažo boksą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 17-18 b. l.), butus, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įregistruota šių butų hipoteka (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 13-16 b.l.). VĮ Regitra duomenimis neturi registruotų transporto priemonių (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 22 l.). Skolininko sutuoktinė J. L. dirba (duomenys neskelbtini), užsiima individualia veikla (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 29-30 l.).

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas UAB ,,Šiaulių energija“, gavęs dėl to antstolės pasiūlymą kreiptis į teismą. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – pajamos, gautos iš skolininko sutuoktinės darbinės veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. L. ir J. L. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3–5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Suinteresuotas asmuo J. L. nurodo, kad žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise ir tai buvo išviešinta įregistruojant pirkimo – pardavimo faktą VĮ Registrų centras, todėl prašo nenukreipti išieškojimo į jos asmeninį turtą, prašo atsižvelgti, kad turto dalies nustatymas pažeistų jų nepilnamečių vaikų teises ir interesus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma (nustatanti, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė) nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nurodytame nutarime kasacinio teismo plenarinė sesija, be kita ko, suformavo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką dėl bendro sutuoktinių turto nustatymo kriterijų. Šie kriterijai taikytini bylose, nepaisant jose kilusio ginčo pobūdžio, kai teismas įvertina turto statusą, išspręsdamas klausimą, ar tam tikras turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2005-04-26 Nekilnojamojo daikto prikimo - pardavimo sutartyje nėra numatyta, kad turtas įgyjamas pirkėjos J. L. asmeninės nuosavybės teise (29-31 b.l.), duomenų, kad suinteresuotas asmuo V. L. davė sutikimą įgyti turtą sutuoktinės asmeninės nuosavybės teise nepateikta, suinteresuoti asmenys neginčija, kad yra susituokę ir kad jų turtas nėra padalintas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad suinteresuoti asmenys V. L. ir J. L. būtų sudarę vedybų sutartį, CK 3.88 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija dėl nekilnojamojo turto priklausymo V. L. ir J. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nepaneigta, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Taigi, nagrinėjamu atveju sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi.

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys J. L. ir V. L. priimant teismo sprendimą prašė atsižvelgti į tai, kad augina 3 nepilnamečius vaikus, kuriems priteistas išlaikymas. Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikti atvejai, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus šiuo atveju tenka abiem tėvams, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir skolininko V. L. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės J. L. darbo užmokesčio bei santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo būdo, pažymėtina tai, kad CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys V. L. ir J. L. neprašė nustatyti naudojimosi turtu tvarką, į teismo siūlymą pateikti tokią tvarką, nereagavo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (LAT 2006-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-536/2006). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (LAT 2003-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-956/2003). Nesant naudojimosi bendru žemės sklypu ir jame esančiais pastatais tvarkos projekto teismas negali nustatyti skolininkui tenkančios nekilnojamojo turto dalies naudojimosi tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT 2006-01-11 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju žemės sklypo ir jame esančių pastatų dalis), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 str., 6.306 str. 1 d.) (LAT 2006-09-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-448/2006, 2007-12-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-542/2007).

Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali būti taip pat ir turtinės teisės, todėl teismas sprendžia, kad skolininko idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas siekdami turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą ginčo teisenos tvarka.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus. Ši nutartis neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti naudojimosi turtu tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti realiąją turto dalį iš bendrosios nuosavybės.

Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti J. L. dalį V. L. gaunamame darbo už mokestyje, nes išieškojimo iš skolininko pajamų ir turto tvarką ir dydžius reglamentuoja CPK XLVII skyrius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis jo sutuoktinės J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ir santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.