- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 1-176-445/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Kaltinamasis
- Z. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, išsituokęs, vidurinio - profesinio išsilavinimo, dirbantis „Maxima LT“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Z. M. tyčia įsibrovęs į keleivinę transporto priemonę - autobusą, slaptai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2016-09-20 laikotarpiu nuo 7.00 val. iki 19.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta laiku, Šalčininkų rajone, Eišiškių miestelyje, autobusų stotyje adresu Vilniaus g. 49, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu priverstinai atidaręs ten stovėjusio UAB ,,Šalčininkų autobusų parkas“ priklausančio autobuso ,"Setra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) duris įsibrovė į šį autobusą, iš kurio slaptai pagrobė UAB ,,Šalčininkų autobusų parkas“ priklausantį kasos aparatą ,,Elklita BSA-4F“, korpuso unikalus numeris 9000498, 366,03 eurų likutinės vertės.
Taip pat jis 2017-08-02 apie 18.00 val., Varėnos mieste, Savanorių gatvėje, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė vieta nenustatyta, neteisėtai įgijo nukentėjusiajai D. Š. priklausančią AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis PIN kodą bei laikė juos ne vėliau kaip iki 2017-08-02 18.28 val., tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
Taip pat jis pasinaudodamas neteisėtai įgyta nukentėjusiajai D. Š. priklausančia AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis PIN kodu, 2017-08-02 apie 18.28 val., AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Savanorių g. 5, Varėnoje, į bankomatą įdėjo svetimą D. Š. priklausančią AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę, neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis - PIN kodą, taip pateikė melagingas žinias ir išgrynino 260 eurų, tokiu būdu panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą ir neteisėtai atliko finansinę operaciją.
Taip pat jis 2017-08-02 apie 18.28 val., AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Savanorių g. 5, Varėnoje, turėdamas vieningą sumanymą ir tikslą apgaule įgyti AB banko „Swedbank“ sąskaitoje esančius D. Š. pinigus - 260 eurų, neteisėtai inicijuodamas ir atlikdamas finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone AB banko „Swedbank“ D. Š. išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai panaudodamas šios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra įdėjo kortelę į bankomatą, nurodydamas bankomatui per du kartus išmokėti 260 eurų, bankomatui išmokėjus nurodytą sumą, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – D. Š. priklausančius 260 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai 260 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis Z. M. kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl apysunkių ir nesunkaus nusikaltimų padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus. Prokuroras, nukentėjusioji, gynėjas, kaltinamasis siūlė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl įrodymai buvo tiriami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
dėl vagystės iš UAB „Šalčininkų autobusų parko“ transporto priemonės
Kaltinamasis Z. M. parodė, kad galimai 2016 metais, tikslios datos neprisimena, priverstinai atidaręs autobuso, kuris stovėjo Eišiškių miestelio autobusų stotyje duris, pagrobė ten buvusį kasos aparatą. Viskas įvyko dėl to, kad buvusią sutuoktinę įtarė neištikimybe, nuėjo jos ieškoti ir pagalvojo, kad ji gali būti stovinčiame autobuse. Anksčiau yra dirbęs autobuso vairuotoju ir būtent to autobuso, kuris stovėjo stotelėje. Žinojo, kaip uždarytas autobuso duris galima atidaryti priverstinai. Atidaręs duris ir patekęs į vidų, įsitikimo, kad jame žmonių nėra. Nusprendė pagrobti autobuse buvusį kasos aparatą, kuris buvo įdėtas į specialų laikiklį prie vairuotojo vietos. Ištraukė kasos aparatą ir įsidėjo į savo automobilį. Kasos aparatą laikė apie tris savaites, o po to nutarė grąžinti. Kasos aparatą maišelyje paprašė perduoti vairuotojui stotyje autobuso laukusios nepažįstamos moters.
Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo E. O. parodymais, jis nurodė, kad dirba UAB "Šalčininkų autobusų parkas" direktoriumi. 2016-09-23 iš Šalčininkų autobusų parko vairuotojo Č. G. sužinojo, kad iš autobuso "Setra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas kasos aparatas (korpuso Nr. 900498, unikalus Nr. BE 900498), kurio vertė 366,03 Eur. 2016-12-19 atėjusi bendrovės buhalterė J. C. paaiškino, kad autobusų parko vairuotojas Z. L. jai perdavė maišelį, kuriame buvo pavogtas kasos aparatas. Z. L. jai paaiškino, kad minėtą maišelį perdavė kažkokia moteris. Apžiūrėjęs kasos aparatą suprato, kad tai yra būtent tas pavogtas kasos aparatas iš autobuso "Setra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Taip pat po kelių dienų pas jį buvo atvykęs Z. M., kuris paaiškino, kad jis pavogė kasos aparatą, atsiprašė jo ir jie susitaikė. Z. M. atlygino žalą UAB "Šalčininkų autobusų parkas" ( t.1, b. l. 44).
Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo Č. G. parodymais, kad 2016-09-20 apie 17 val. jis maršrutiniu autobusu ,,Setra", vals. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo iš Šalčininkų m. į Eišiškių miestelį. Autobusą pastatė Eišiškių m. stoties autobusų stotelėje, uždarė autobuso duris ir išvažiavo tvarkyti savo reikalus. Maždaug apie 19 val. sugrįžo į autobusų stotelę ir pamatė, kad autobuso durys atidarytos. Pastebėjo, kad nėra kasos aparato ir aplanko su dokumentais. 2017-09-27 kreipėsi į policiją dėl kasos aparato vagystės ( t.1, b. l. 27).
Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo Z. L. parodymais, kad 2016-12-19 apie 14.30 val. jam važiuojant autobusu nustatytu maršrutu, vykstant pro Eišiškių miestelį, sustojo prie ligoninės moters prašymu. Ši jam nepažįstama moteris padavė maišelį ir paprašė perduoti UAB "Šalčininkų autobusų parkas" buhalterei. Kadangi prašė perduoti jo kolegei, nieko neįtardamas paėmė maišelį ir net į jį nežiūrėdamas nuvežė į Šalčininkus bei perdavė buhalterei. Po kelių minučių buhalterė pasakė jam, kad surado kasos aparatą (t.1, b. l. 46).
2017-11-16 nutarimu prokuroro nutarimu buvo atnaujintas nutrauktas ikiteismini tyrimas pagal BK 178 str.2 d. dėl kasas aparato vagystės iš UAB „Šalčininkų autobusų parko“ (t.1, b.l. 13-14).
2016-09-23 UAB „Šalčininkų autobusų parko“ pareiškimu dėl vagystės iš autobuso kasos aparato, kurio vertė 366.03 Eur( t.1, b.l. 23).
2016-10-03 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta - autobusas ,,Setra" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB ,,Šalčininkų autobusų parkas" ( t.1, b. l. 32-35).
2017-09-26 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, Č. G. pateikė kasos aparato dokumento kopiją (t.1, b. l. 28-31).
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-440/2009, Nr. 2K-326/2010, 2K-6/2012, 2K-122/2012, 2K-108/2013 ir kt.) pripažįstama, kad turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Turto grobimo objektyviosios pusės požymis – veika – apima du momentus: 1) neteisėtą slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą ir 2) neatlygintiną turto pasisavinimą.
Kaltinamasis Z. M. pagrobė kasos aparatą iš UAB „Šalčininkų autobusų parko“ autobuso vidaus, priverstinai atidarydamas autobuso duris. Autobusas stovėjo uždarytomis durimis ir į jį patekti nebuvo galima. Kaltinamasis panaudojo fizinę jėgą, jėga atstumdamas autobuso duris. Uždarytos autobuso durys patvirtina aplinkybę, kad transporto priemonė tokiu būdu buvo saugoma nuo pašalinių asmenų patekimo, o kaltinamasis įsibrovė į autobuso vidų, neturėdamas teisės tai daryti. Kasos aparatas buvo išduotas autobuso vairuotojui, kuris materialiai atsakingas už jam suteiktas darbo priemones.
Kaltinamasis svetimą turtą pagrobė ir juo disponavo apie tris mėnesius. Kaltinamasis pagrobė svetimą turtą savanaudiškais tikslais disponuoti svetimu daiktu. Subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė pasižymi tuo, kad turto pagrobimas yra tik tyčinis nusikaltimas, todėl šiai veikai būdingas savanaudiškumas ir siekis neteisėtai praturtėti. Kaltinamojo tikslas padaryti turtinę žalą pagrobto turto savininkui, o kokią naudą jis iš to gaus, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, kadangi svetimas turtas pagrobtas savanaudiškais tikslais.
Kaltinamojo Z. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.
Dėl neteisėto disponavimo svetima mokėjimo priemone, neteisėtos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo, sukčiavimo
Kaltinamasis Z. M. parodė, kad galimai 2017 m. rugpjūčio 2 d., tikslaus laiko neprisimena, dirbo Varėnos mieste esančioje bendrovėje „Lieruva“. Važiuodamas Savanorių gatve netoli turgavietės, viduryje gatvės pastebėjo gulinčią piniginę. Sustojo ir piniginę paėmė. Automobilyje piniginę apžiūrėjo. Piniginės viduje buvo asmens dokumentai, įvairių parduotuvių nuolaidų kortelių, Swedbank banko mokėjimo kortelė ir lapelis su PIN kodu. Piniginę paėmė. Baigus darbą atvažiavo į parduotuvę ,,Maxima", esančią Varėnos mieste, Savanorių gatvėje. Šioje parduotuvėje yra Swedbank banko bankomatas. Atėjęs į bankomatą įdėjo piniginėje buvusią banko mokėjimo kortelę. Įvedė ant lapelio rastą PIN kodą. PIN kodas tiko, tad toliau tęsė finansinę operaciją. Pradžioje nuėmė 10 Eur, patikrino ar yra pinigų. Tada bandė nuimti kortelėje buvusius pinigus, tačiau programa neleido visų nuimti. Nuėmė dar 250 Eur, viso 260 Eur. Paėmęs pinigus paspaudė, kad operacija baigiama ir pasiėmė banko mokėjimo kortelę. Banko mokėjimo kortelę ir lapelį su PIN kodu įdėjo atgal į rastą piniginę. Piniginę su joje esančiais daiktais laikė automobilyje. Kai paskambino telefonu, kad jo ieško policijos pareigūnai, nuvažiavo į policijos komisaritą ir atidavė rastą piniginę su daiktais bei iš bankomato paimtais pinigais.
Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad savo piniginę su joje buvusiais daiktais 2017 m. rugpjūčio 2 d. pametė važiuodama automobiliu Varėnos mieste, Savanorių gatvėje. Piniginėje buvo jos asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, jos vyro M. Š. asmens tapatybės kortelė, dviejų vaikų gimimo liudijimai, jos vardu Swedbank banko išduotos dvi banko mokėjimo kortelės, viena vyro vardu išduota Swedbank banko mokėjimo kortelė, lapelis su jos vienos banko mokėjimo kortelės PIN kodu, įvairių parduotuvių nuolaidų kortelės, taip pat Swedbank banko kortelė su sąskaitos numeriu. Piniginėje dar buvo ir pinigų. Kokia pinigų suma buvo, nurodyti negali, neprisimena. 2017 m. rugpjūčio 3 d. apie 9 val. prisijungusi prie savo sąskaitos elektronine bankininkyste, pastebėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 2 dieną 18.28 val. nuo jos sąskaitos Swedbank banko bankomate, esančiame Varėnos mieste, buvo nuimta 260 eurų. Vieną kartą nuimta 250 eurų ir dar 10 eurų. Niekam pasinaudoti jai priklausančia Swedbank banko mokėjimo kortele neleido. Banko mokėjimo kortelės niekam nedavė. Pasinaudojant jai priklausančia Swedbank banko mokėjimo kortele nuimant nuo jos sąskaitos pinigus, jai padaryta 260 eurų turtinė žala (b. l. 79-81).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2017-08-03 nurodyta, kad D. Š. nurodė, jog pametė piniginę ir pastebėjo, kad nuo banko kortelės nuimta 260 Eur. Apžiūrėta aplinka prie prekybos centro „Maxima“, Varėnos m., Savanorių gatvėje (t.1, b.l. 68-75).
2017-08-10 AB Swedbank pateikė raštą Nr. S/6413, kuriame pateiktas D. Š. sąskaitos išrašas ir 2017-08-02 atliktos bankomate H062 finansinės operacijos nuotraukos (t.1, b. l. 91-95).
2017-08-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Z. M. pateikė piniginę su joje buvusiais daiktais (t.1, b. l. 96-98).
2017-08-08 Apžiūros protokolu apžiūrėta piniginė ir joje buvę daiktai ( t.1, b.l. 99-107)
2017-12-11 Swedbank AB rašte Nr. S/9776 nurodyta, kad dėl D. Š. kortelės panaudojimo nuostolio nepatyrė (t.1, b. l. 117-129).
BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą visuma.
Kaltinamojo Z. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 214 str. 1 d. ( atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių). Be objektyviųjų veikos požymių, nustatytų BK 214 straipsnyje, būtini ir subjektyvieji – tiesioginė tyčia asmens veikoje, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir norėti juos atlikti.Šioje byloje kaltinamasis Z. M. įgijo ir laikė D. Š. elektroninę mokėjimo priemonę. Suradęs jis negrąžino savininkei, bet turėjo tikslą ja pasinaudoti, nuimti pinigus naudojantis šia kortele, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo Z. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 215 str. 1 d. (tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių).
Teismų praktikoje yra pažymėta, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011). Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis.
Svetimo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinės operacijai atlikti, be šios priemonės naudotojo ar ją išdavusius kredito įstaigos sutikimo, yra neteisėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-475/2009).
BK 215 str. 1 d. objektyvieji požymiai – kaltinamasis Z. M. svetima elektronine mokėjimo priemone naudojosi tam, kad sužinotų, kokia pinigų suma yra šioje sąskaitoje kredito įstaigoje bei neteisėtai įgyti svetimą turtą – svetimos elektroninio mokėjimo priemonės pagalba, panaudojant surastą naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų slaptažodį, atlikti finansinę operaciją. Taigi veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis suprato, jog finansinės operacijos inicijavimas svetima elektronine mokėjimo priemone yra neteisėtas, ir norėjo taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą). Nagrinėjamu atveju kaltės turinys atskleidžiamas ne vien kaltinamojo aiškinimu kokio siekė tikslo, bet ir įvertinant išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant ir pan. Pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko mokėjimo kortelė yra svetima. Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pats kaltinamasis Z. M. nurodė, kad žinojo, jog naudojasi svetima mokėjimo kortele.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo dalykas yra svetimas turtas. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, o jo įgijimo metu yra valstybės ar asmens nuosavybė ar teisėtai valdomas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-613-696/2015).
Kaltinamasis įgijo svetimą turtą – 260 Eurų, todėl kaltinamojo Z. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d. Užvaldyto turto vertė viršija 5 MGL (BK 190 str.1 d.).
Kaltinamojo Z. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės : prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti šias veikas (BK 59 str. 1 d.2 p.); kaltininkas savo noru atlygino padarytą nusikaltimais žalą ( BK 59 str.1 d.3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis Z. M. praeityje neteistas, dirba ir turi legalų, nuolatinį pajamų šaltinį. Pagal SODROS duomenis kaltinamasis nuolatos dirba ir tokie duomenys apie jį pateikti nuo 1993 metų. Kaltinamojo asmenybė vertinama teigiamai. Kaltinamasis darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Baustas administracine tvarka už mažareikšmį pažeidimą transporto srityje ir namų ūkyje (netinkamai tvarkė buitines atliekas). Kaltinamasis į psichiatrinio gydymo įskaitą, priklausomybių ligų įskaitą, neįrašytas.
Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra priskiriami prie apysunkių nusikaltimų ir nesunkaus ( BK 11 str. 3, 4 d.).
BK 178 str. 2 d. sankcijoje yra numatytos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 214 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 215 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 182 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl kaltinamajam turi būti parinkta tokia už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmės rūšis, kuri įstatymų nustatytą laiką įtakotų kaltinamojo elgesį, jo elgesys būtų stebimas ir kontroliuojamas; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl adekvačiai turi būti reaguojama ir baudžiama už nusikalstama veika kilusias pasekmes; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Parinkta bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.
BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Kaltinamajam Z. M. už padarytą vagystę iš autobuso ir sukčiavimą, neteisėtos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimą, skirtina laisvės apribojimo bausmė.
BK 54 str. 3 d. numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Atsižvelgiant į kaltinamojo Z. M. teigiamai charakterizuojamą asmenybę, aplinkybę, kad pirmą kartą padarė nusikalstamas veikas ir prieš tai nebuvo teistas, yra dirbantis asmuo, visuomenėje socialiai motyvuotas, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nenustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jam paskirtina laisvės apribojimo bausmė ir už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 str.1 d. Parinkti ir skirti bausmės rūšį – baudą, būtų aiškiai per griežta bausmė, nes kaltinamojo gaunamos pajamos yra minimalios (gaunamas darbo užmokestis yra artimas Vyriausybės nustatytai MMA), nėra kitų duomenų, kad jo turtinė padėtis yra gera arba artimoje ateityje galėtų pagerėti.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamųjų nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra pateikta su byla. Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas.
Z. M. 2017-08-08 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t. 1, b. l. 174-175), taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Byloje taikytinos BK 64 ¹ str. 1,2 d. nuostatos, nes kaltinamasis pilnai pripažino kaltę ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Rezoliucinė dalis
teismas nusprendžia:
Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmes:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirti laisvės apribojimą devyniems (9 ) mėnesiams;
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti laisvės apribojimą aštuoniems (8) mėnesiams;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimą devyniems (9) mėnesiams;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi , 4 dalimi, 9 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu (neteisėtas svetimos elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti įgijimas ir laikymas, neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas, sukčiavimas) ir dalinio sudėjimo būdu (su vagyste), prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.
Taikant BK 64¹ str.1, 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems (8) mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu paskirti įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šį įpareigojimą vykdyti aštuonis (8) mėnesius.
Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.