- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-05
- Bylos Nr.
- 2-2083-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01316-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- P. G.
- Atsakovas
- D. M.
ieškovo atstovui adv. Kristupui Ašmiui.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovui D. M. dėl paskolos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. G. 2011 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo D. M. 64100 Lt paskolą, 6,52 procentų dydžio palūkanas už visą naudojimosi paskola laikotarpį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis 2002 m. vasario 27 d. priėmė savo mirusios motinos D. G. palikimą, tarp kurio - ir dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini). Šį butą ieškovas 2002 m. liepos 30 d. pardavė. Ieškovo dėdė atsakovas D. M., sužinojęs, kad ieškovas ruošiasi parduoti palikimu priimtą butą, paprašė jo paskolinti už butą gautą pinigų sumą. Ieškovas su tokiu pasiūlymu sutiko. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovą ir atsakovą sieja artimi giminystės ryšiai, ieškovui nebuvo pagrindo nepasitikėti atsakovu, todėl tarp ieškovo ir D. M. paskolos sutartis buvo sudaryta tik žodžiu. Tarp ieškovo ir buto (duomenys neskelbtini) pirkėjo J. K. 2002 m. liepos 30 d. buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Siekiant perduoti atsakovui D. M. pažadėtą paskolos sumą, pirkimo-pardavimo sutarties 3 punkte ieškovas nurodė, kad pirkėjas J. K. už butą mokamos sumos dalį, t.y. 64100 L, turi pervesti į Vilniaus banke (dabar - AB SEB banko) esančią atsakovo D. M. sąskaitą. Tokiu būdu už ieškovui priklausantį butą sumokėta kaina buvo pervesta ir paskolinta D. M.. Dėl tikslios paskolos grąžinimo datos ieškovas su atsakovu nebuvo susitarę, todėl, vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 2 dalimi, ieškovas 2011 m. kovo 24 d. atsakovui išsiuntė rašytinę pretenziją, prašydamas grąžinti suteiktą paskolą, tačiau atsakovas į pretenziją neatsakė. Atsakovui 2011 m. balandžio 20 d. buvo išsiųsta pakartotinė pretenzija, tačiau atsakymo į ją atsakovas taip pat nepateikė. Kadangi atsakovas per trisdešimt dienų nuo ieškovo reikalavimo įvykdyti sutartį paskolos negrąžino, laikytina, kad atsakovas pažeidė CK 6.873 straipsnyje numatytą pareigą grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui. Kadangi tarp ieškovo ir atsakovo iki susitarimo dėl paskolos davimo neegzistavo jokie kiti teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovui galėjo būti perduota minėta suma, įrodymų visuma, net ir nesant rašytinės sutarties, akivaizdžiai patvirtina tarp jų sudarytą susitarimą, t.y. žodžiu sudarytą 64100 litų paskolos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos dalykas atsakovui buvo perduotas bankiniu pervedimu, galima laikyti, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis ir mokėjimo pavedimo nurodymas bei banko sąskaitos išrašas yra rašytiniai dokumentai, patvirtinantys paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Laikant, kad paskolos sutarties sudarymo diena yra 2002 m. rugpjūčio 30 d., o, skolinant pinigus, palūkanų norma su atsakovu nebuvo aptarta, paskolos sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, taikytina 2002 metų rugpjūčio mėn. galiojusi vidutinė metinė palūkanų norma, kuri buvo 6,52 % ir atsakovui kyla pareiga sumokėti tokio dydžio metines palūkanas, susidariusias iki paskolos grąžinimo momento. Ieškinio pateikimo metu susidariusios palūkanos buvo 36228,41 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas D. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas pateikia tikrovės neatitinkančias, melagingas aplinkybes dėl paskolos suteikimo atsakovui. Atsakovas neneigia tos aplinkybės, jog nurodyta pinigų suma buvo pervesta į jo atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau tai nebuvo paskolos suteikimas. Po ieškovo motinos, atsakovo sesers, mirties, ieškovas paveldėjo butą, kurį po kiek laiko pardavė. Pardavęs butą, ieškovas neturėjo, kur gyventi, todėl atsakovas, negalėdamas palikti savo sūnėno likimo valiai, leido jam gyventi savo ir jo tėvo nuosavybės teise priklausančiame bute. Tuo metu, ieškovui gyvenant kartu su atsakovu, ieškovas nusprendė pervesti 64100 Lt dydžio sumą į atsakovo sąskaitą tam, kad ieškovas būtų išlaikomas iš šių pinigų. Ieškovas buvo pripratęs prie gero maisto, kokybiškos aprangos, dažnai susitikinėdavo su draugais, tuo metu studijavo, todėl jo išlaikymas reikalavo daug išlaidų. Pats tą žinodamas, ieškovas ir nusprendė nurodytą pinigų sumą pervesti būtent atsakovui, sakė, jog nenori būti išlaikytiniu. Tarp ieškovo ir atsakovo jokių paskolos teisinių santykių neatsirado, nes šalys neturėjo ketinimų sudaryti tokią sutartį. Nors išoriniai veiksmai, t.y. ieškovo pinigų pervedimas atsakovui, iš dalies ir atitinka paskolos sutarties teisinius santykius, tačiau turi būti vertinama vidinė šalių valia, kuri nebuvo nukreipta į paskolos sutarties sudarymą. Atsakovui tuo metu skolintis pinigų nereikėjo. Atsakovas už šiuos pinigus nieko neįsigijo ar kitur jų nepanaudojo, nes pastarieji buvo naudojami išimtinai ieškovo turimų išlaidų panaudojimui, jo išlaikymui. Aplinkybę, jog šalių nesieja paskolos teisiniai santykiai, patvirtina tai, jog tarp šalių nebuvo sudaryta jokia rašytinė paskolos sutartis, nors pagal CK 6.871 straipsnį paskolos sutartis turi būti rašytinė. Tai, jog tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis, patvirtina ir aplinkybė, jog atsakovas tik po 10 metų kreipėsi dėl jos grąžinimo, o visus tuos metus net nebuvo užsiminęs apie kokią nors paskolą. Reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra šalutinis reikalavimas, kuris priklauso nuo pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Atsižvelgiant į tai, jog nepagrįstas yra reikalavimas dėl paskolos grąžinimo, negali būti priteistos ir palūkanos. Be to ieškovo prašomas priteisti palūkanų dydis yra neprotingai didelis, sudarantis pusę reikalaujamos sumos dydžio.
Šalies argumentai
Ieškovas P. G. dublike nurodė, jog atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad ieškovas 2002 metų liepos mėn. neturėjo kur gyventi, neatitinka tikrovės, nes ieškovas turėjo galimybę gyventi paveldėtame bute (duomenys neskelbtini). Nusprendęs šį butą parduoti, ieškovas turėjo realias galimybes už gautus pinigus nuomotis arba įsigyti kitą butą, todėl jam nereikėjo jokios pagalbos. Po ieškovo senelio E.J. M. sutuoktinės L. E. M. mirties 2000 m. gruodžio 22 d. jai priklausiusią buto (duomenys neskelbtini) pusę lygiomis dalimis paveldėjo jos sutuoktinis E.J. M., sūnus D. M. ir duktė D. G., kuriai mirus – ieškovas. Todėl 2002 metais 2/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausė ieškovo seneliui E.J. M., o atsakovui D. M. ir ieškovui P. G., priklausė po 1/6 minėto buto. Dėl to atsakovo atsiliepimo argumentas, kad jis, negalėdamas sūnėno palikti likimo valiai, leido ieškovui gyventi šiame bute, yra nepagrįstas, nes abi šalys į jį turėjo vienodas teises. Atsakovas atsiliepime patvirtino, kad iš ieškovo gavo 64100 Lt sumą, tačiau tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius aiškina kaip rentos, o ne paskolos sutartį. Tačiau atsakovas nesilaikė CPK 178 straipsnio reikalavimų ir kartu su atsiliepimu į ieškinį nepateikė jokių įrodymų, kad rentos sutartis buvo sudaryta, nes tokia sutartis sudaryta nebuvo. Tokio susitarimo nebuvimą patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovas nei šiuo metu, nei anksčiau nebuvo atsakovo išlaikomas. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovui buvo periodiškai perleidžiamos tam tikros pinigų sumos ar apmokamos kasdienės išlaidos, atsakovas taip pat nėra pateikęs. Paskolos sumos perleidimo atsakovui metu ieškovas buvo pilnametis, veiksnus, išsilavinęs ir sugebantis savimi pasirūpinti asmuo, todėl jam 2002 metų vasarą nebuvo reikalingas atsakovo išlaikymas ir dar iš paties ieškovo pinigų.
Atsiliepimas
Atsakovas D. M. triplike nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl to, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Pinigų pervedimas negali būti vienareikšmiškai suprantamas, kaip paskolos suteikimas. Šią aplinkybę būtina įrodyti. Tarp ieškovo ir atsakovo jokių paskolos teisinių santykių neatsirado, nes šalys neturėjo ketinimų sudaryti tokią sutartį. Atsakovas už jam pervestus pinigus nieko neįsigijo ar kitur jų nepanaudojo, išskyrus tik ieškovo išlaikymui. Po buto pardavimo, ieškovas iš tikrųjų turėjo galimybę nusipirkti kitą butą, tačiau taip jo ir nenupirko, todėl ir neturėjo gyvenamosios vietos. Net jeigu butas ir būtų nupirktas, ieškovas neturėtų lėšų pragyvenimui. Mirus ieškovo motinai, jam buvo 20 metų. Nors ieškovas ir buvo pilnametis, tačiau tuo metu jis niekur nedirbo, neturėjo jokio pajamų šaltinio. Ieškovo išlaikymas reikalavo daug išlaidų, todėl jis buvo išlaikomas iš pinigų, gautų pardavus jo motinos butą. Atsakovas nerinko čekių, išleidžiamų maisto, drabužių ir kitų daiktų pirkimui, be to dažnai tam tikras pinigų sumas pasiimdavo ir pats ieškovas. Atsakovas niekada nesitikėjo, jog jo sūnėnas kada nors galės kreiptis į teismą dėl pinigų, kuriuos pats pervedė jo išlaikymui, grąžinimo. Atsakovas neteigia, jog tarp šalių buvo sudaryta rentos sutartis. Šalys, atsižvelgiant į giminystės ryšius, nesudarė tokios sutarties, nors jų susitarimas ir atitiko šiuos teisinius santykius.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Kiekviena iš šalių palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovui P. G. 2002 m. vasario 27 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kad ieškovas po savo motinos D. G. mirties priėmė jos palikimą, kurį sudarė dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir du piniginiai indėliai su palūkanomis (b.l. 12). Ieškovas paveldėtą butą 2002 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė J. K. už 67500 Lt (b.l. 8-10). Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3 punkte nurodyta, jog 3400 Lt pardavėjas (ieškovas) gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį, o likusieji 64100 Lt iki 2002 m. rugpjūčio 30 d. bus pervesti į pardavėjo (ieškovo) nurodytą sąskaitą – Vilniaus banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Ši sąskaita priklauso atsakovui D. M. (b.l. 34). Buto pirkėjas J. K. į šią sąskaitą 2002 m. rugpjūčio 26 d. pervedė 64100 Lt (b.l. 35). Ieškovas P. G. 2011 m. kovo 22 d. pretenzija (išsiųsta 2011 m. kovo 24 d.) pareikalavo iš atsakovo D. M. grąžinti ieškovui buto pirkėjo J. K. atsakovui į sąskaitą pervestus 64100 Lt. Pakartotinė pretenzija atsakovui išsiųsta 2011 m. balandžio 20 d. (b.l. 16-19).
Ieškovas P. G. savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, jog dar prieš buto (duomenys neskelbtini) pardavimą sudarė su atsakovu žodinę paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 64100 Lt. Dėl tikslaus paskolos grąžinimo termino ir palūkanų dydžio šalys nesusitarė. Atsakovas D. M. atsikirtimuose į ieškinį neneigė, jog iš ieškovo gavo 64100 Lt, tačiau nesutiko, jog šiuos pinigus ieškovas jam paskolino. Atsakovas tvirtina, kad į jo sąskaitą pervesti pinigai buvo skirti ieškovo išlaikymui, kam jie ir buvo panaudoti. Tačiau byloje esančių įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, o atsakovas savo atkirtimų pagrindu nurodytų aplinkybių neįrodė, todėl, iš ieškovo gavęs 64100 Lt, atsakovas gautą paskolą privalo grąžinti ieškovui (CK 6.870 str., 6.873 str.).
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, pripažįstama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2011). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 str. 1 d.). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikiusios šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais, įrodinėdamos sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktą (CK 1.93 str. 2 d.). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-187/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinė paskolos sutartis šalių nebuvo sudaryta. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovas (ieškovo dėdė) paprašė ieškovo paskolinti pinigų, nes tuo metu atsakovas planavo statyti namą. Šalys sutarė, jog atsakovas, gavęs pinigus iš ieškovo, pastatys namą, kuriame vėliau gyvens su savo tėvu (ieškovo seneliu), o ieškovui atiteks atsakovo tėvo (ieškovo senelio) butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas, būdamas jaunas ir pasitikėdamas savo giminaičiu (dėde), pinigus atsakovui paskolino, tačiau rašytinės paskolos sutarties su juo nesudarė. Aplinkybę, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, ieškovas įrodinėja 2002 m. liepos 30 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties 3 punkto sąlyga, pagal kurią pinigai, gauti ieškovui pardavus butą, turėjo būti pervesti ne ieškovui, o atsakovui, bei atsakovo banko sąskaitos išrašu, kuris patvirtina, kad šie pinigai atsakovui ir buvo pervesti 2002 m. rugpjūčio 26 d. Atsakovas aplinkybės, kad iš ieškovo gavo 64100 Lt, neginčija. Nors šiuos pinigus atsakovas gavo ne iš paties ieškovo, o bankiniu pavedimu iš ieškovui priklausiusio buto pirkėjo J. K., atsakovas taip pat neginčija, kad tai buvo ieškovo pinigai. Tačiau atsakovas neigia, kad šiuos pinigus iš ieškovo gavo kaip paskolą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo, yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t.t. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-235/2009).
Atsakovas, nesutikdamas, kad pirmiau nurodytus pinigus iš ieškovo gavo kaip paskolą, teigia, jog šie pinigai buvo skirti ieškovo išlaikymui, kadangi ieškovas, pardavęs butą, neturėjo kur gyventi, todėl atsakovas leido ieškovui gyventi kartu su atsakovu ir atsakovo tėvu (ieškovo seneliu) atsakovo tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute; ieškovas buvo pripratęs prie gero maisto, kokybiškos aprangos, dažnai susitikinėdavo su draugais, tuo metu studijavo, todėl jo išlaikymas reikalavo daug išlaidų; pats tą žinodamas, ieškovas ir nusprendė nurodytą pinigų sumą pervesti atsakovui, nenorėdamas būti išlaikytiniu. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Atsakovas savo teiginiams, kad iš ieškovo gauti 64100 Lt buvo skirti ieškovo išlaikymui ir kad šiam tikslui pinigai buvo panaudoti, pagrįsti nepateikė nė vieno įrodymo. Taip pat teismas atsakovo teiginius, kad ieškovui buvo reikalingas išlaikymas, laiko nepagrįstais dar ir dėl to, kad ieškovui priklausiusio buto pardavimo ir už jį gautų pinigų perdavimo atsakovui metu (2002 m.) ieškovas buvo pilnametis (gimęs 1982 m.), studijavo, dirbo internetinėje kavinėje, jo pajamos per mėnesį buvo apie 700-800 Lt, gyveno kartu su seneliu bute, kurio dalis priklausė ir pačiam ieškovui, duomenų, kad ieškovas dėl savo sveikatos būklės ar kitokių priežasčių buvo reikalingas specialios priežiūros, negalėjo savimi pasirūpinti ar pan., byloje nėra ir tokių aplinkybių atsakovas neįrodinėjo. Taigi byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovui, sulaukusiam pilnametystės ir turėjusiam pajamų iš darbinės veiklos, būtų buvęs reikalingas išlaikymas 2002 metais, o tuo labiau vėliau. Teismas taip pat pažymi, kad rentos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.443 str. 1 d.). Tokios sutarties atsakovas į bylą nepateikė. Dėl to teismas daro išvadą, jog atsakovas savo atsikirtimų pagrindu nurodytų aplinkybių, jog iš ieškovo gauti 64100 Lt buvo skirti ieškovo išlaikymui ir kad šiam tikslui pinigai ir buvo panaudoti, neįrodė.
Tokiu būdu byloje yra neginčijamai nustatyta, kad atsakovas iš ieškovo gavo 64100 Lt. Atsakovas nepaneigė ieškovo tikslų šiuos pinigus atsakovui paskolinti, neįrodė, jog pinigai buvo skirti ieškovo išlaikymui, taip pat neįrodinėjo, jog šiuos pinigus ieškovas atsakovui perdavė neatlygintinai ar panašiais tikslais. Bankiniu pavedimu pervestų pinigų atsakovas ieškovui iš karto negrąžino, o juos priėmė. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog ieškovas ieškinyje nurodytas aplinkybes įrodė ir yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai, kadangi buvo nustatytos esminės paskolos sutarties sąlygos - ieškovas paskolos dalyką (64100 Lt) atsakovui perdavė, o atsakovas neatsisakė jo priimti ir jį priėmė, taip įsipareigodamas paskolos davėjui (ieškovui) grąžinti pinigus. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.), todėl šiuo atveju laikytina, kad paskolos sutartis tarp ieškovo P. G. ir atsakovo D. M. buvo sudaryta 2002 m. rugpjūčio 26 d. (b.l. 35).
Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Nagrinėjamu atveju šalys dėl paskolos grąžinimo termino sutarusios nebuvo. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį (CK 6.873 str. 2 d.). Ieškovas iš atsakovo paskolą grąžinti pareikalavo 2011 m. kovo 24 d., pakartotinai - 2011 m. balandžio 20 d. Taigi terminas paskolai grąžinti baigėsi 2011 m. balandžio 23 d. Nei nurodytu terminu, nei vėliau, nei iki šiol atsakovas paskolos ieškovui negrąžino ir, kaip matyti iš jo procesinių dokumentų, grąžinti neketina. Taigi ieškovui paskolinus atsakovui 64100 Lt ir atsakovui šios paskolos negrąžinus, ieškovo reikalavimas ją priteisti iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismas iš atsakovo priteisia 64100 Lt paskolos sumą.
Pagal CK 6.872 straipsnio 3 dalį, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Atsakovas savo atsikirtimuose šios prezumpcijos nepaneigė. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sudarymo momentu (CK 6.872 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sutarusios dėl palūkanų dydžio. Iš ieškovo pateikto Lietuvos banko statistinio pranešimo (b.l. 20) matyti, jog paskolų litais vidutinės metų palūkanų normos 2002 m. rugpjūčio mėnesį, kada šalys sudarė paskolos sutartį, buvo 6,52 procentai. Tokio dydžio palūkanų ieškovas ir prašo iš atsakovo. Pagal palūkanų skaičiavimo lentelę palūkanos už vieną dieną sudarė 11,45 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2002 m. rugpjūčio 26 d., o paskolos grąžinimo terminas baigėsi 2011 m. balandžio 23 d., teismas palūkanas priteisia už 3162 dienas, o ne už 3164 dienas, kaip paskaičiuota ieškovo palūkanų lentelėje. Dėl to ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo teismas tenkina iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisia 36204,90 Lt palūkanų. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytais teiginiais, kad prašomas priteisti palūkanų dydis yra neprotingai didelis. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ieškovo pinigais naudojosi beveik 9 metus, mokėtinos palūkanos per mėnesį sudaro apie 355 Lt, atsakovas geranoriškai paskolos ieškovui negrąžino ilgą laiką, palūkanų dydis (6,52 proc.) apskaičiuotas pagal įstatymo reikalavimus, todėl teismas sprendžia, kad pagrindo pripažinti, jog palūkanos yra neprotingai didelės, ir jas mažinti, nėra.
Įstatymas numato pareigą skolininkui (atsakovui) mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Ieškovas prašo priteisti šias procesinėmis vadinamas palūkanas iš atsakovo, kurios pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį sudaro 5 procentus. Netenkinti šio ieškovo reikalavimo teismas neturi pagrindo, todėl tenkina. Pažymėtina, jog byla teisme iškelta 2011 m. gegužės 12 d., todėl nuo šios datos ir priteistinos palūkanos už priteistiną 64100 Lt paskolos sumą, nes palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos (CK 6.37 str. 4 d.).
Nors teismas ieškovui palūkanų priteisė už mažiau dienų nei prašė ieškovas, bet iš esmės ieškovo reikalavimus patenkino, todėl teismas priteisia ieškovui iš atsakovo visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas - 3630 Lt už advokato teisines paslaugas (b.l. 22-23) ir 3007 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5). Atsakovas taip pat privalo atlygint valstybei šioje byloje turėtas pašto išlaidas – 34,55 Lt (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovo P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 64100 Lt (šešiasdešimt keturis tūkstančius vieną šimtą litų) negrąžintos paskolos, 36204,90 Lt (trisdešimt šešis tūkstančius du šimtus keturis litus 90 centų) palūkanų už laikotarpį nuo 2002 m. rugpjūčio 27 d. iki 2011 m. balandžio 23 d. (įskaitytinai), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 64100 Lt (šešiasdešimt keturių tūkstančių vieno šimto litų) paskolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6637 Lt (šešis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. M. 34,55 Lt (trisdešimt keturis litus 55 centus) į valstybės pajamas pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.