Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK) apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2016 m. balandžio 8 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 93P-56655272-16 dėl to, jog jis 2016 m. balandžio 2 d. 18.24 val. Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, automobilis ir kelio statiniai bei kitas turtas nesugadintas. V. K. vengė blaivumo nustatymo. Su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 16, 17, 127 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą veiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog V. K. kaltė padarius pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, yra įrodyta, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagristas. Nors apeliantas teigia, kad šioje byloje V. K. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. K. kaltę.

V. K. viso tyrimo metu ir teisme laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jis automobilio nevairavo, tačiau dėl to, jog buvo stipriai neblaivus, negalėjo nurodyti, kas vairavo automobilį. Tai matyti iš V. K. paaiškinimo (b. l. 20–21), Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto garso įrašo ir Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK pateikto vaizdo bei garso įrašo, daryto vaizdo registratoriumi iš tarnybinio automobilio „Mitsubishi L 200“. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, jog policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. stovėjo ant kelio ir kalbėjo telefonu, automobilis „Volkswagen Phaeton“ rastas nuvažiavęs nuo kelkraščio. Teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai M. B. ir D. V. (b. l. 48, 49) patvirtino aplinkybę, jog nematė V. K. sėdinčio už automobilio vairo ir bandančio važiuoti. Liudytojų, kurie patvirtintų matę V. K. vairuojant automobilį ir darant jam inkriminuojamus administracinės teisės pažeidimus, administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta. Be to, šie policijos pareigūnai nurodė, jog V. K. teigė, kad jis automobilio nevairavo. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta S. Z. (b. l. 49) parodė, jog tai ji 2016 m. balandžio 2 d. vairavo V. K. priklausantį automobilį „Volkswagen Phaeton“ ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Liudytoja parodė, jog V. K. buvo labai girtas, todėl išėjo ieškoti pagalbos, bet pagalbos neradusi, sugalvojo grįžti dviračiu į Šilalę ir kaimynų prašyti pagalbos, tačiau važiuodama dviračiu pro tą vietą, kur paliko automobilį, pamačiusi, kad automobilio griovyje nebėra.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, kyla pagrįstų abejonių dėl V. K. inkriminuojamo pažeidimo, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas iškilusias abejones vertinti pažeidėjo naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Todėl, įvertinęs tai, kad byloje esančių įrodymų nepakanka V. K. kaltei pagrįsti, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. K. kaltė dėl teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymo nėra įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. nutraukė nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Šilalės rajono apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248 straipsnio, ATPK 257 straipsnio ir ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė, jog byloje nėra įrodymų, kurie neginčytinai pagrįstų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, dėl ko nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Šiuo atveju duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti. Dėl to konstatuotina, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.