- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 3K-3-123/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00704-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Sigitas Gurevičius, Pranas Žeimys (pran.)
- Ieškovas
- I. B.
- Kategorijos
- 27.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovui likviduojamam žemės ūkio kooperatyvui „Vytaučiai“, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė „Geometra“, I. A., I. R., S. R., K. Ž., R. Š., dėl teisės gauti likviduojamo kooperatyvo turtą natūra pripažinimo ir visuotinio narių susirinkimo nutarimo dalių panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje byloje keliamas išstojusio iš žemės ūkio kooperatyvo pajininko teisės į nepiniginių pajinių įnašų grąžinimą natūra, kai kooperatyvas yra likviduojamas ir nėra atsiskaitęs su kreditoriais, klausimas.
Šalies argumentai
Žemės ūkio kooperatyvo „Vytaučiai“ pajininkas ieškovas I. B. 2008 m. gruodžio 16 d. pateikė kooperatyvo valdybai pareiškimą, prašydamas išstoti iš kooperatyvo narių ir grąžinti pajų natūra. Valdyba šį prašymą perdavė svarstyti visuotiniam kooperatyvo narių susirinkimui. 2009 m. vasario 7 d. visuotinis kooperatyvo narių susirinkimas tenkino ieškovo prašymą išstoti iš kooperatyvo narių, pajaus grąžinimo natūra klausimo nesvarstė; taip pat nusprendė likviduoti kooperatyvą. 2009 m. vasario 9 d. ieškovas pateikė prašymą likvidacinei komisijai išspręsti pajaus grąžinimo natūra klausimą. 2009 m. kovo 21 d. visuotinio likviduojamo žemės ūkio kooperatyvo ,,Vytaučiai“ narių susirinkime nuspręsta parduoti kooperatyvo turtą pagal susirinkime patvirtintas kainas; nepardavus susirinkime nustatytomis kainos, parduoti turtą sutartine kaina, bet ne mažesne kaip 50 proc. už patvirtintą susirinkime; ieškovo prašymo grąžinti pajų natūra netenkinti; patvirtintos turto pardavimo kainos.
Ieškovas 2009 m. vasario 21 d. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti:
1) teisę gauti natūra 51,889 proc. atsakovo turto už jam priklausantį pajų, kurio vertė pagal 2009 m. vasario 7 d. buhalterinį balansą yra 267 367 Lt, ir įpareigoti LŽŪK „Vytaučiai“ likvidacinę komisiją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos likusį po atsiskaitymo su kreditoriais LŽŪK „Vytaučiai“ turtą padalyti natūra tarp kooperatyvo pajininkų, ieškovui skiriant 51,889 proc. LŽŪK „Vytaučiai“ turto pagal struktūrą, nurodytą bendrovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto aprašuose Nr. 1-7;
2) negaliojančiais LŽŪK „Vytaučiai“ visuotinio narių 2009 m. kovo 21 d. susirinkimo nutarimo 1.4 punktą, kuriuo nuspręsta parduoti likviduojamo kooperatyvo turtą visą arba dalimis pagal visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo patvirtintas kainas;
1.5 punktą, kuriuo nuspręsta nepardavus turto už visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo patvirtintas kainas, likvidacinė komisija turi teisę turtą parduoti sutartine kaina, tačiau ne mažesne kaip 50 proc. visuotinio kooperatyvo narių patvirtintos kainos;
3 punktą, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą grąžinti pajų natūra;
4.1 punktą, kuriuo nutarta LŽŪK „Vytaučiai“ turtą vertinti pagal 2009 m. kovo 21 d. susirinkimo priedo Nr. 1 nurodytas kainas;
4.2 punktą, kuriuo nuspręsta parduoti LŽŪK „Vytaučiai“ turtą visą arba dalimis pagal visuotinio kooperatyvo narių patvirtintas kainas.
Ieškovo nuomone, visuotinis likviduojamo kooperatyvo narių susirinkimas pirmiausia turėjo išspręsti jo išstojimo iš kooperatyvo ir atsiskaitymo su juo klausimus ir tik po to spręsti kooperatyvo likvidavimo klausimą. Tokie atsakovo veiksmai neatitinka Kooperatinių bendrovių įstatymo ir bendrovės įstatų nuostatų, nes likęs po atsiskaitymo su kreditoriais likviduojamos bendrovės turtas turi būti padalytas kooperatyvo nariams, o ne parduotas. Ieškovas yra ūkininkas, nori tęsti žemės ūkio veiklą, todėl kooperatyvo turtas jam reikalingas natūra.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas sprendime nurodė, kad iš kooperatyvo išstojusiam pajininkui nepiniginiai įnašai, jei jis pageidauja, grąžinami natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma ar sukeltų neproporcingos žalos kooperatinei bendrovei. Atsakovas, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą grąžinti jam turtą natūra, nepateikė duomenų, kad turto atskyrimas arba grąžinimas natūra yra negalimas ar kad tai sukeltų neproporcingos žalos kooperatyvui. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad kooperatyvas veiklos nevykdo, turto, kurį ieškovas prašo atskirti natūra, neeksploatuoja; didžioji likviduojamo kooperatyvo pajininkų dalis yra pensinio amžiaus ir nebeūkininkauja; ieškovas yra ūkininkas, suinteresuotas tęsti žemės ūkio veiklą. Dėl to, teismo nuomone, parduoti turtą, kuris leistų ieškovui tęsti žemės ūkio veiklą, netikslinga. Atsižvelgęs į Kooperatinių bendrovių įstatymo, ŽŪK „Vytaučiai“ įstatų 46 punkto nuostatas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo principais, teismas darė išvadą, kad ieškovo prašymas atidalyti jo pajų natūra yra teisėtas, o likviduojamo kooperatyvo nutarimas parduoti turtą ir tik vėliau atsiskaityti su pajininku yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nustatęs, kad atsakovo nutarimai atmesti ieškovo prašymą ir parduoti likviduojamo kooperatyvo turtą yra neteisėti, konstatavo, jog nepagrįstas ir likviduojamo kooperatyvo nutarimas nustatyti parduodamo turto kainas.
Lietuvos apeliacinio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 5 d. nutartimi tenkino dalį atsakovo apeliacinio skundo, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeitė ir tenkino dalį ieškinio reikalavimų – pripažino negaliojančiais 2009 m. kovo 21 d. visuotinio likviduojamo žemės ūkio kooperatyvo ,,Vytaučiai“ narių susirinkimo nutarimus 1.4, 1.5, 4.2 punktus; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Kolegija pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo.
Kolegija laikė byloje nustatytomis šias aplinkybes: ieškovas buvo atsakovo pajininkas, šio kooperatyvo pirmininkas ir valdybos pirmininkas; jo pajų sudaro 51,889 proc. visų pajų; 2008 m. gruodžio 22 d. kooperatyvo valdybos posėdyje buvo nuspręsta 2009 m. vasario 7 d. sušaukti visuotinį kooperatyvo narių susirinkimą ir patvirtinta būsima darbotvarkė – likvidacinės komisijos rinkimas, ieškovo prašymo atleisti iš kooperatyvo narių svarstymas, kiti klausimai; 2009 m. vasario 7 d. visuotiniame susirinkime buvo svarstytas kooperatyvo pirmininko (ieškovo) prašymas atleisti jį iš kooperatyvo narių nuo 2008 m. gruodžio 18 d. ir nutarta šį prašymą tenkinti, nenurodant atleidimo datos; taip pat priimti nutarimai likviduoti kooperatyvą, išrinkta likvidacinė komisija, patvirtinta jos sudėtis. 2008 m. gruodžio 22 d. valdybos posėdžio protokolo dalyje, kurioje užfiksuotas sprendimas ieškovo prašymą atleisti iš kooperatyvo narių perduoti svarstyti susirinkimui, yra padaryti neaptarti pataisymai ir kitokiu nei protokolą rašiusio asmens braižu bei kitos spalvos rašymo priemone įrašyta „pareiškimas“, „išstojimo“, „ir turto grąžinimo“. Į pagal valdybos sudarytą 2009 m. vasario 7 d. susirinkimo darbotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl ieškovo prašymo grąžinti turtą natūra, ieškovas nereiškė pretenzijų, kad šis klausimas susirinkime svarstytas. Įvertinusi šias aplinkybes ir atsižvelgusi į atsakovo likvidacinės komisijos 2010 m. rugsėjo 28 d. posėdžio protokolą Nr. 21, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad valdybai nebuvo pateiktas prašymas dėl pajaus ieškovui grąžinimo natūra – šį klausimą ieškovas iškėlė po to, kai susirinkime buvo tenkintas jo prašymas atleisti iš kooperatyvo narių. iš bylos aplinkybių visumos teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo išstojimas iš kooperatyvo narių sutapo su kooperatyvo narių sprendimu likviduoti kooperatyvą, todėl pirmiausia turi būti vadovaujamasi likviduojamo kooperatyvo turto grąžinimą kooperatyvo nariams reglamentuojančiomis teisės normomis.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turi teisę į pageidaujamą pajinių įnašų grąžinimą natūra. Byloje nėra duomenų apie tai, kas sudaro ieškovo nepiniginius pajinius įnašus, kokia yra jų nepriklausomų turto vertintojų nustatyta ir kooperatyvo narių susirinkimo patvirtinta vertė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl 51,889 proc. dydžio ir 267 367 Lt vertės pajaus grąžinimo natūra. Be to, nepiniginio pajinio įnašo grąžinimas natūra nagrinėjamu atveju neįmanomas, nes kooperatyvas yra likviduojamas ir pirmiausia iš kooperatyvo turto turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, padengiamos likvidavimo procedūrų išlaidos ir tik po to sprendžiamas likusio turto pajininkams padalijimas. Kolegijos nuomone, ieškovo pageidaujamas turto natūra grąžinimas pažeistų atsakovo kreditorių ir pajininkų interesus, sukeltų neproporcingos žalos atsakovui, nes ieškovui priklausytų tam tikra kiekvieno atsakovo turtinio vieneto dalis. Dėl to, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas kooperatyvo turtą padalyti taip, kad ieškovas ir kiti kooperatyvo nariai taptų bendraturčiai, neatitinka kitų pajininkų interesų ir teisėto jų siekio išvengti bendrai valdyti turtą, kolegija tokią sprendimo dalį panaikino ir atmetė reikalavimą atidalyti pajų natūra.
Bylos duomenys neįrodo, kad susirinkime patvirtintos kooperatyvo turto pardavimo kainos neatitinka rinkos vertės. Dėl to susirinkimo sprendimo dalies dėl likviduojamo kooperatyvo turto kainos nustatymo nebuvo pagrindo pripažinti negaliojančia. Kolegija sutiko su teismo išvada pripažinti susirinkimo nutarimus dėl turto pardavimo negaliojančiais.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 5 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. spendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl likviduojamo kooperatyvo pajininko, išstojusio iš kooperatyvo narių, turtinių teisių. Vienas narystės kooperatyve pasibaigimo pagrindų – asmens išstojimas iš kooperatinės bendrovės narių (Kooperatinių bendrovių įstatymo 9 straipsnis). Tiek Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, tiek atsakovo įstatų nuostatose nustatyta, kad, asmeniui išstojus iš kooperatyvo, bendrovė turi pareigą išspręsti pajaus grąžinimo klausimą, tačiau ši pareiga grąžinti pajinį įnašą nesiejama su išstojančio asmens prašymu – pareiga siejama su asmens narystės bendrovėje pasibaigimu. Tokios nuostatos laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009). Negrąžinti pajinio įnašo natūra galima tik tais atvejais, kai tai neįmanoma arba sukeltų neproporcingos žalos bendrovei ar pačiam asmeniui. Atsakovas, atsisakydama grąžinti pajų natūra, nurodė vienintelę priežastį, kad nė vienas kooperatyvo narys nenori tapti turto bendraturčiu kartu su kasatoriumi, kitų priežasčių, kurios patvirtintų tokio būdo neįmanomumą ar žalos atsiradimą, nenurodo. Kasatorius verčiasi ta pačia veikla kaip ir atsakovas, todėl pajinis įnašas jam naudingas natūra. Kasacinio teismo pažymėta, kad asmuo turi teisę susigrąžinti įneštą pajų kartu su bendrovėje sukurta to turto pridėtine verte, didinančia pajininko įneštą pajinį įnašą arba kitu atveju esant bendrovėje nuostoliams, atitinkamai mažesne pajininkui tenkančio turto verte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2007).
2. Dėl termino, nuo kurio asmuo laikomas išstojęs iš kooperatinės bendrijos. Kadangi visuotinis susirinkimas, tvirtindamas kasatoriaus prašymą išstoti iš kooperatinės bendrijos, nenurodė datos, nuo kurios jis laikomas išstojęs iš narių, tai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jis išstojo tą pačią dieną, kai buvo priimtas sprendimas likviduoti kooperatyvą. Kasatorius pažymi, kad sprendimas, leidžiantis išstoti, buvo priimtas anksčiau nei sprendimas likviduoti bendriją. Be to, bendriją nuspręsta likviduoti dėl jos narių nenoro tęsti veiklą, o ne dėl kitų priežasčių, dėl kurių privaloma priimti sprendimą, pvz., pasibaigus kooperatinės bendrijos terminui, sumažėjus narių skaičiui. Dėl to prieš priimant sprendimą likviduoti bendriją buvo įmanoma išspręsti pajinio įnašo klausimą. Kasatorius prašymą išstoti iš bendrijos pateikė 2008 m. gruodžio 16 d. Visuotinis narių susirinkimas svarstė kasatoriaus išstojimo klausimą, išstojimo terminą siedami ne su kooperatyvo narių susirinkimo data. Kooperatinių bendrijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl pašalinimo iš kooperatyvo narių. Atsakovo įstatuose nustatyta, kad išstojantis asmuo prašymą pateikia valdybai, kuri prašymą apsvarsto per tris mėnesius nuo gavimo dienos. Taigi, asmens išstojimas neprivalo būti sprendžiamas ir tvirtinamas visuotiniame susirinkime, o jei ir būtų sprendžiamas, tai išstojimas nesiejamas su susirinkimo data. Kadangi kasatorius išreiškė valią išstoti iš kooperatyvo narių anksčiau nei priimtas sprendimas likviduoti bendriją, tai laikytina, kad jo narystė pasibaigė nuo pareiškimo pateikimo dienos (2008 m. gruodžio 17– osios).
Žemesnės instancijos teismas
3. Dėl įrodymų vertinimo ir apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad valdybos posėdžio protokole yra padaryti ne jį surašiusio, o kito asmens tam tikri neaptarti pataisymai, todėl tikėtina, kad valdybai nebuvo pateiktas kasatoriaus prašymas pajų grąžinti natūra. Kasatorius paaiškino, kad tuo metu jis buvo valdybos pirmininkas ir pirmininkavo valdybos posėdžiui, todėl, pastebėjęs netikslumų, turėjo teisę juos ištaisyti. Įstatyme nenustatyta, kokiu būdu turi būti aptariami protokole padaryti taisymai. Be kasatoriaus, valdybos posėdyje dalyvavo dar keturi asmenys, kurie pastabų dėl protokolo nereiškė, todėl argumentas, kad valdybai nebuvo pateiktas svarstyti kasatoriaus pareiškimas, laikytina neįrodytu. Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad ši aplinkybė buvo patvirtinta atsižvelgiant į atsakovo likvidacinės komisijos 2010 m. rugsėjo 28 d. posėdžio protokolą.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, kad teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl 51,889 proc. dydžio pajaus grąžinimo natūra, nes neįrodyta, kad šio dydžio pajinis įnašas yra piniginis ir jo vertė nustatyta pagal įstatų reikalavimus. Byloje pateikta atsakovo buhalterės išduota pažyma dėl kasatoriui priklausančio pajinio įnašo dydžio, be to, nėra šalių ginčo dėl to, ar kasatoriaus įnašas piniginis ar ne, taip pat ar tinkamai nustatyta jo vertė. Šiais argumentais atsakovas nesirėmė apeliaciniame skunde, todėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl likviduojamo kooperatyvo pajininko, išstojusio iš kooperatyvo narių, turtinių teisių. Atsakovas neginčija kasatoriaus teisės išstoti iš kooperatyvo narių, tačiau pažymi, kad kasatorius, būdamas kooperatyvo vadovu, nesąžiningai pasinaudojo teise išstoti iš narių ir kartu paskelbti apie kooperatyvo likvidavimą. Nors pareiškimą kasatorius parašė anksčiau, tačiau iš jo išstojo tik visuotinio susirinkimo metu, todėl pateko į bendrą narių, dalyvavusių likviduojant kooperatyvą, sudėtį. Kasatoriaus pajaus grąžinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik bendrai likviduojant kooperatyvą ir visiškai atsiskaičius su kreditoriais. Nagrinėjamu atveju negali būti taikomos Kooperatinių bendrijų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatos, nors būtent jomis kasatorius vadovaujasi. Tai, kad kasatorius yra ūkininkas, atsakovo niekaip nesaisto ir atsakovas turi būti likviduojamas pagal kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatas.
2. Dėl termino, nuo kurio laikoma išstojus iš kooperatinės bendrovės. Atsakovas sutinka su apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad kasatoriaus išstojimas iš kooperatyvo narių sutapo su sprendimu likviduoti kooperatyvą. Kasatoriaus valia šis klausimas buvo įtrauktas į susirikimo darbotvarkę, jam buvo žinomi tokio išstojimo teisiniai padariniai – turėjo suprasti, kad pajaus negalės atsiimti tol, kol nebus baigtos likvidavimo procedūros. Išstojimas laikytinas patvirtintu, kai tam pritaria visuotinis narių susirinkimas, todėl prašymo išstoti data nėra svarbi.
Žemesnės instancijos teismas
3. Dėl įrodymų vertinimo ir apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad yra padaryta pataisymų protokole. Kasatorius, žinodamas, kad kooperatyvas turi kreditorių, pateikė prašymą išstoti iš narių, siekdamas nevykdyti šios prievolės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad yra tenkintas jo prašymas išstoti iš kooperatyvo narių, tačiau pajaus grąžinimo klausimas neišspręstas, todėl kyla atsakovo veiksmų teisėtumo klausimas. Nagrinėjamu atveju visuotiniam narių susirinkimui tenkinus pajininko prašymą išstoti iš narių, kartu nusprendus likviduoti kooperatyvą, tačiau neišsprendus pajaus grąžinimo natūra klausimo, kyla Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalies ir 21 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Dėl kooperatyvo pajininko, išstojusio iš kooperatyvo narių, turtinių teisių gynimo tuo atveju, kai visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą likviduoti kooperatyvą
Vienas asmens narystės kooperatinėje bendrovėje pasibaigimo būdų – asmens išstojimas iš kooperatinės bendrijos narių (Kooperatinių bendrovių įstatymo 9 straipsnis). Asmens išstojimo iš kooperatinės bendrijos narių tvarka nustatoma kooperatinės bendrijos įstatuose (Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnis 1 dalis). Pagal atsakovo įstatų 42 punktą asmuo prašymą išstoti iš bendrovės turi pateikti kooperatyvo valdybai, kuri šį prašymą turi apsvarstyti per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius buvo atsakovo pajininkas, kooperatyvo pirmininkas ir valdybos pirmininkas; jo pajus yra 51,889 proc. visų bendrovės narių pajų; kasatorius 2008 m. gruodžio 16 d. padavė valdybai pareiškimą išstoti iš kooperatyvo narių ir grąžinti pajų natūra. Valdybos 2008 m. gruodžio 22 d. susirinkime nutarta šį klausimą perduoti svarstyti visuotiniam kooperatyvo narių susirinkimui. 2009 m. vasario 7 d. įvykusio visuotinio susirinkimo metu tenkintas kasatoriaus prašymas išstoti iš kooperatyvo narių, taip pat nutarta likviduoti kooperatyvą, sudaryti likvidacinę komisiją ir jai pavesti atlikti kooperatyvo likvidavimo procedūrą. 2009 m. kovo 21 d. visuotinio likviduojamo žemės ūkio kooperatyvo narių susirinkime netenkintas kasatoriaus pareiškimas dėl pajaus grąžinimo natūra, nes vykstant likvidavimo procesui buvo neaiški bendrovės turto likutinė apimtis. Susirinkime nuspręsta, kad, pasibaigus likvidaciniam procesui, su kasatoriumi bus atsiskaityta bendra tvarka. Kasatorius su tokia atsakovo pozicija nesutiko, nes, jo nuomone, bendrovė pareigą atidalyti išstojusio asmens pajų natūra turi net ir tuo atveju, kai yra priimtas sprendimas likviduoti kooperatyvą, t. y. pirmiau turi būti išsprendžiamas pajaus grąžinimo išstojusiam jos nariui klausimas, po to – vykdomas likvidacinis procesas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiskaitymo su išstojusiu bendrovės nariu tvarka reglamentuojama Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnyje. Šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas maksimalus terminas, per kurį bendrovė turi atsiskaityti su buvusiu nariu – kooperatinė bendrovė su išstojusiu, pašalintu ar perleidusiu pajų asmeniu turi atsiskaityti ne vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos.
Asmeniui išstojus iš kooperatyvo narių kooperatinė bendrovė privalo grąžinti už pajų įneštą pajinį įnašą, atlyginti narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios nariui paskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, išmokėti apyvartai proporcingą išmoką ir dividendus; nepiniginiai pajiniai įnašai, jeigu asmuo pageidauja, grąžinami natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma ar sukeltų neproporcingos žalos kooperatinei bendrovei ar asmeniui, kurio narystė pasibaigė (Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). Analogiškai pajininko teisės yra reglamentuotos atsakovo įstatuose. Kasacinio teismo pažymėta, kad Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta kooperatinės bendrovės pareiga, o ne teisė atsiskaityti su išstojančiu jos nariu (pajininku) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. KB ,,Kėdainių šilas“, bylos Nr. 3K-3-572/2007). Dėl to, koks turtas Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalies prasme turi būti grąžinamas asmeniui, pasibaigus jo narystei bendrovėje, pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. R. v. KB ,,Kėdainių šilas“, kt., bylos Nr. 3K-3-147/2009. Taigi, aptartomis teisės normomis yra reglamentuojama teisinė situacija, kai asmuo įgyvendina teisę išstoti iš kooperatyvo narių ir siekia susigrąžinti pajinį įnašą, o bendrovė tęsia veiklą.
Kai kooperatyvas likviduojamas, likviduojamo kooperatyvo nariams pajaus išmokėjimo (natūra) klausimai reglamentuojami tiek Kooperatinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio, tiek CK normų. Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą likviduoti bendrovę, paskiriama likvidacinė komisija, kuri priima ir tenkina kreditorių reikalavimus, išieško debitorinius įsiskolinimus, o likusį turtą įstatuose nustatyta tvarka padalija kooperatyvo nariams, atsižvelgdama į jų pajaus dydį (Kooperatinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 3, 4 dalys). Tuo atveju, kai dėl likusio turto padalijimo kyla kooperatyvo narių ginčų, turto dalijimas stabdomas ir šie sprendžiami teismo tvarka. Pagal pirmiau nurodytą reglamentavimą darytina išvada, kad, priėmus spendimą likviduoti kooperatyvą, visų pirma iš kooperatyvo turimo turto turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, padengiamos likvidavimo procedūrų išlaidos ir tik po to sprendžiamas likusio turto padalijimo pajininkams klausimas. Kooperatyvo likvidavimo atveju pajininkas, pareiškęs norą išstoti iš kooperatyvo, netampa kooperatyvo kreditoriumi ir įstatyme nenustatyta pirmumo teisės prieš kitus pajininkus gauti jam priklausantį pajų. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, nėra svarbus pareiškimo išstoti iš kooperatyvo narių pateikimo valdybai momentas, kai, padavus tokį pareiškimą, jį sprendžia narių susirinkimas, kartu nuspręsdamas ir likviduoti kooperatyvą. Tokiu atveju, kai asmuo pateikia prašymą išstoti iš kooperatyvo narių ir visuotinis narių susirinkimas jam pritaria, tačiau kartu nutaria ir likviduoti kooperatyvą, pajininkų teisės negali būti įgyvendinamos Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka – tokia asmens teisė įgyvendinama Kooperatinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta tvarka. Taigi, likviduojant kooperatyvą, Kooperacinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl pajaus atidalijimo natūra negali būti taikomos. Kasatoriaus pageidaujamas turto grąžinimo natūra būdas pažeistų tiek atsakovo kreditorių, tiek kitų pajininkų interesus, taip pat sukeltų neproporcingos žalos atsakovui, nes, kasatoriui priteisus natūra tam tikrą kiekvieno atsakovui priklausančio turto vieneto dalį, pasunkėtų šio turto realizavimas siekiant atsiskaityti su kreditoriais ar šį turtą padalyti pajininkams.
Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė šalių teisiniams santykiams aptartas teisės normas ir padarė Kooperatinių bendrovių įstatymo, CK normomis pagrįstą išvadą, kad, sutapus kooperatyvo narių susirinkimo sprendimui pritarti asmens prašymui išstoti iš jos narių ir sprendimui likviduoti kooperatyvą, pirmiausia turi būti sprendžiamas kooperatyvo likvidavimo, o ne turto išstojusiam pajininkui grąžinimo natūra klausimas – pajininko turtinės teisės bus įgyvendintos iš likusio turto atsiskaičius su bendrovės kreditoriais ir padengus likvidavimo išlaidas. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl pajininko, pareiškusio norą išstoti iš likviduojamo kooperatyvo narių, turtinių teisių gynimo atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.
Esant konstatuotai byloje aplinkybei, kad, sutapus kooperatyvo narių susirinkimo sprendimui pritarti asmens prašymui išstoti iš jos narių ir sprendimui likviduoti kooperatyvą, kasacinio skundo argumentas dėl termino, nuo kada asmuo laikomas išstojęs iš kooperatinės bendrijos, nėra teisiškai reikšmingas nagrinėjamo ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako. Teisėjų kolegija nepasisako ir dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 121,28 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Netenkinus kasacinio skundo, iš kasatoriaus atsakovo naudai priteistina 1000 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme (93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) likviduojamo žemės ūkio kooperatyvo ,,Vytaučiai“ (j. a. k. 163207173) naudai 1000 (vieną tūkstantį) Lt atstovavimo išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.
Priteisti iš I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 121,28 Lt (vieną šimtą dvidešimt vieną litą 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl likviduojamai bendrovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, registruoto kilnojamojo turto perleidimo draudimo bei draudimą likviduojamai bendrovei sudaryti kilnojamojo neregistruoto turto perleidimo sandorius.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.