Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14687-896/2016 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė S. B. pateikė patikslintą ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti atsakovui priklausantį turtą 59 620,88 Eur sumai: 941/3054 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), uždrausti šį turtą perleisti, perduoti tretiesiems asmenims ar kitu būdu suvaržyti teises į jį; 2) atsakovo V. S., kaip MB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), nario teises, uždraudžiant atsakovui atlikti šiuos veiksmus: 1. parduoti, įkeisti ar kitu būdu suvaržyti mažosios bendrijos nario teises; 2. balsuoti ir/arba priimti sprendimus dėl mažosios bendrijos nario teisių perleidimo arba naujų mažosios bendrijos narių priėmimo; 3. balsuoti ir/arba priimti sprendimus paskirstyti mažosios bendrijos pelną už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, taip pat už finansinių metų laikotarpį, priimti sprendimus dėl mažosios bendrijos lėšų naudojimo nario asmeniniams poreikiams ir visu kitus sprendimus, susijusius su MB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų išmokėjimu, įkeitimu ar kitokiu apsunkinimu (suvaržymu). Tuo atveju, jeigu atsakovo turto neužteks užtikrinti ieškinio reikalavimą, prašo areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas jo banko sąskaitose, taip pat kitose finansų įstaigose arba grynais pinigais laikomas pinigines lėšas arba kitą jo turimą turtą. 3) priteisti iš atsakovo V. S. dukrai G. S., dukrai M. S. laikiną išlaikymą po 185 Eur ir sūnui I. S. po 190 Eur mėnesinių periodinių išmokų laikiną išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; dukroms G. S. ir M. S. papildomai priteisti laikiną išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 104,17 Eur mėnesinių periodinių išmokų už ortodonto paslaugas. Nurodė, kad šiuo metu atsakovas prie vaikų išlaikymo visiškai neprisideda.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovo V. S. turtui 59 620,88 Eur sumai: 941/3054 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) bei priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo V. S. nepilnamečiams vaikams G. S., M. S., I. S., kiekvienam po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-05-19) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydžio.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas kol bus priimtas teismo sprendimas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Apeliantas nurodo, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis ir vaikų poreikių tenkinimas turi atitikti realias tėvų finansines galimybes, tačiau teismas į šią aplinkybę priimdamas ginčijamą nutartį visiškai neatsižvelgė, kadangi jo turtinė padėtis yra ypatingai bloga, jis yra ant bankroto ribos, gaunamos pajamos yra 400 euru per mėnesi, turi daugybę turtinių įsipareigojimų kreditoriams Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais apelianto argumentais.Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko (vaikų) poreikius, apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui (vaikams) dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva gautais SoDros duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio suma 400 Eur, įmokų suma 167,92 Eur. VĮ Regitra duomenimis registruotų transporto priemonių neturi. VĮ Registrų centras duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklauso 30 žemės sklypų. Atsakovas SoDros duomenimis nuo 2015-09-18 IĮ savininkas, MB narys, TŪB,KŪB tikrasis narys nuo 2010-07-01, tačiau duomenų apie gaunamas pajamas nėra nurodyta. Kaip nurodyta atskirajame skunde atsakovas dirba mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini), iš kurios gauna minimalias pajamas - 400 Eur per mėnesį, todėl laikytina, kad atsakovo gaunamos pajamos yra 400 Eur. VĮ Regitra duomenimis atsakovas registruotų transporto priemonių neturi. VĮ Registrų centras duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso 941/3054 žemės sklypo, ½ pastato ir kitų statinių. Nors įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog, pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus, ieškovės turtinė padėtis ir geresnė nei atsakovo, tačiau atskirajame skunde apeliantas nurodė tik nuo jo paties valios priklausančias subjektyvias priežastis, t.y. jog atsakovas gauna mažas pajamas, turi įsipareigojimų kreditoriams, sveikatos problemų, tačiau šios aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kadangi materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Pažymėtina ir tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnė pareiga, atsakomybė bei išlaidos vaikų priežiūrai bei jų poreikių tenkinimui. Apeliantas yra darbingo amžiaus, neįgalumas nenustatytas, todėl jis turėtų dėti visas pastangas ir imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pakankamas pajamas, kurios leistų užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius. Nors apeliantas nurodo, kad sutinka šiuo metu mokėti laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą po 80 Eur kiekvienam vaikui, mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis ir mano, kad šios pinigų sumos turėtų pakakti minimaliems nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, jis nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kadangi abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir teikti bent pusės minimalios algos (nuo 2016-07-01 minimali alga 380 Eur) dydžio išlaikymą, kas sudarytų 190 Eur iš kiekvieno tėvo, atsižvelgiant į tai, kad šalys augina tris nepilnamečius vaikus, kad atsakovas pats pripažįsta, kad nuo 2016 m. gegužės mėnesio vaikams neteikia išlaikymo, 120 Eur dydžio kiekvienam vaikui laikino išlaikymo suma, kuri yra mažesnė nei formuojamoje teismų praktikoje, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra protinga ir būtina. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai pagal jo amžių, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydžio ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydį po 120 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-05-19) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo.

Dėl atsakovo turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Apeliantas nesutiktina su skundžiama nutarties dalimi, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl arešto taikymo atsakovo nuosavybės teise priklausančiam turtui, piniginėms lėšoms bei nurodo, kad teismas neatsižvelgė į LR CPK 144, 145 str. taikymo sąlygas, faktines bylos aplinkybes, protingumo, sąžiningumo principus (LR CPK 3 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su nurodytais apelianto argumentais.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui gali būti laikoma didelė, ši aplinkybė pati savaime negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Savaime didelės vertės pareikštas reikalavimas negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui dėl to, kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą sumą, masės ar jo vertės. Vadinasi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1099-186/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016.)Iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaikų G. S. skaičiuojant po 309,94 Eur į mėnesį, M. S. skaičiuojant po 308,94 Eur į mėnesį ir I. S. skaičiuojant po 204,77 Eur į mėnesį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą susidariusį nuo 2015-01-01 iki ieškinio pateikimo dienos skaičiuojant po 204,77 Eur į mėnesį ir 304,05 Eur turėtų išlaidų dalį tenkančią vaikams už šildymo katilo būste adresu (duomenys neskelbtini) keitimą, iš viso 59 620,88 Eur, turtu pripažinti vaikams nuosavybės teisę į 941/3054 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių adresu (duomenys neskelbtini); atsakovo kaip MB (duomenys neskelbtini) nario teises. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma, atsakovo įsiskolinimu kreditoriams, tikimybe, kad atsakovas bandys perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas areštavo atsakovo V. S. turtą 59 620,88 Eur sumai: 941/3054 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva patikrinus VĮ Registrų centro duomenis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 941/3054 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių adresu (duomenys neskelbtini). Iš VšĮ Registrų centro duomenų (7.18, 7.20, 7.21 punktai) taip pat nustatyta, kad šiam turtui įregistruota hipoteka. Nagrinėjamu atveju atsakovui priklausantis turtas apsunkintas hipoteka, be to ½ kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise ir ieškovei. Ieškovė ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į formuojamą teisminę praktiką apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, dėl ko be pakankamo pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo V. S. turtą 59 620,88 Eur sumai: 941/3054 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą dėl atsakovo turto arešto, iš dalies klaidingai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, taikymo nuostatas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti, panaikinant nutarties dalį dėl atsakovo nekilnojamojo turto arešto, ieškovės prašymas dėl šio turto arešto atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Šios išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį pakeisti taip:

Nutarties dalį, kuria ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turtui 59 620,88 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų dvidešimties eurų 88 ct) sumai: 941/3054 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti ir ieškovės prašymą dėl šio nekilnojamojo turto arešto atmesti.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti turto areštų aktų registrui, šalims.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.