Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovams A. J. ir S. K. dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo G. J., atstovaujama įstatyminio atstovo A. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas atsakovui S. K. įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka – asmeniškai 2015 m. spalio 12 d., atsakovui A. J. – CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – tėvui G. J. 2015 m. spalio 10 d., trečiajam asmeniui G. J. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – seneliui G. J. 2015 m. lapkričio 10 d. (el. b. l. 50-53, 64-65). Kadangi atsakovai nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių. Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį taip pat nepateikė.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2012 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1522 pagrindu teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (teisės aktas skelbiamas viešai http://www.vilnius.lt/vaktai/Default.aspx?Id=3&DocId=30242780). Pažymi, kad prieš tai minėtas namas buvo administruojamas AB „City Service“ pagal 2009 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-428, tačiau 2012 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-336 namas buvo perleistas ieškovui. Iš ieškovo pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir atsakovui S. K. – kiekvienam atsakovui po 1/2 dalį buto (el. b. l. 5-6). Iš Gyventojų registro tarnybos 2015 m. liepos 27 d. Pažymos apie asmens duomenis Nr. 3V-1992 matyti, kad G. J. tėvas (įstatyminis atstovas) yra atsakovas A. J., mama mirė 2013 m. lapkričio 7 d. (el. b. l. 7). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), paskaičiuotas įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas yra 666,10 Eur (el. b. l. 10). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai įsiskolinimą būtų padengę (CPK 178 straipsnis).

Šioje byloje ieškovas 666,10 Eur įsiskolinimą lygiomis dalimis prašo priteisti iš atsakovų S. K. (jam priklauso 1/2 dalis buto) ir A. J., kaip įstatyminio G. J. (jai priklauso 1/2 dalis buto) atstovo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra nepilnametė G. J., gimusi (duomenys neskelbtini) (17 m.), 2015 m. spalio 29 d. nutartimi pasiūlė ieškovui pasisakyti dėl atsakovo A. J. tinkamumo šioje civilinėje byloje (el. b. l. 54). Ieškovas 2015 m. lapkričio 5 d. raštu nurodė, kad, jo manymu, A. J. yra tinkamas atsakovas byloje (el. b. l. 57). Kadangi ieškovas nepakeitė atsakovo, teismas, spręsdamas, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos G. J. teisėms ir pareigoms, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi ją į bylą įtraukė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (el. b. l. 58). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visų pirma, teismas pasisako dėl atsakovo A. J. tinkamumo byloje.

Bendrosios nuosavybės teisę, t. y. jos sampratą, rūšis, objektus ir subjektus, subjektų teises ir pareigas bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) IV knygos „Daiktinė teisė“ 5 skyriaus „Nuosavybės teisė“ 4 skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos.

Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t.y. ar nuosavybė yra asmeninė, ar bendroji. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.73 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Tai galioja ir butų bei kitų patalpų savininkams. Pagal CK 4.82 straipsnio 3-4 dalis, buto ar kitų patalpų savininkas privalo išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat kaupti lėšas namui (statiniui) atnaujinti. Be to, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas teisės normas, darytina išvada, jog pareiga atsiskaityti su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi už jo teikiamas paslaugas tenka bendro naudojimo objekto savininkams – proporcingai savo daliai.

Pažymėtina, kad 1/2 dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė pagal 2014 m. gruodžio 31 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą yra trečiasis asmuo – G. J.. Nors trečiasis asmuo G. J. yra nepilnametė (17 m.), tačiau ji turi teisę turėti civilines teises ir pareigas (CK 2.1-2.4 straipsniai). Tokiu atveju, jei jau nepilnametė G. J. turi teisę turėti nuosavybę ir turi nuosavybės objektą (1/2 dalį buto), privalo jį ir išlaikyti. Kadangi G. J. yra nepilnametė, civilines teises ir pareigas įgyvendina per atstovus – šiuo atveju per savo tėvą – atsakovą A. J.. Pažymėtina, kad tėvų turtas nuo vaikų turto yra atskirtas, t. y. jie neturi nuosavybės teisės į vienas kito turtą ir neatsako už vienas kito prievoles tretiesiems asmenims (CK 3.157 straipsnis, 3.161 straipsnio 4 dalis, 3.163 straipsnis, 3.185-3.186 straipsniai, 3.188 straipsnis). Ieškovas A. J. tinkamumą būti atsakovu byloje iš esmės grindė tuo, kad pagal CPK 38 straipsnio 2 dalį, nepilnamečių nuo 14 iki 18 m. atstovais pagal įstatymą teisme yra jų tėvai, įtėviai, globėjai. Pažymėtina, kad minėta norma reglamentuoja ne galėjimą būti bylos šalimi ir prisiimti teises ir pareigas, tačiau atstovavimo ypatumus tuo atveju, kai bylos šalimi yra nepilnametis (tiek iki 14 m., tiek nuo 14 iki 18 m. amžiaus), todėl tai, kad nepilnamečiai vaikai nuo 14 iki 18 m. teisme yra atstovaujami tėvų (ar vieno iš jų) nesuponuoja to, kad už minėto amžiaus vaikų, šiuo atveju 17-metės G. J., prievoles, atsako tėvas – atsakovas A. J.. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas A. J. nėra tinkamas atsakovas byloje, todėl jo atžvilgiu ieškovo reikalavimai dėl skolos, procesinių palūkanų ir dalies (pusės) bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestini.

Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Vadovaujantis jau anksčiau minėtomis CK 4.82, 4.83 straipsnių nuostatomis, atsakovas S. K. privalo proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti mokesčius už daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas S. K. įsiskolinimą būtų padengęs, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 333,05 Eur skolą, tenkančią 1/2 daliai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo S. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (333,05 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur sumokėtą žyminį mokestį, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir išrašo peržiūrėjimą ekrane (el. b. l. 5-6, 15-22), 1,68 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką duomenų bazėje ir išrašo peržiūrėjimą ekrane (el. b. l. 8-9, 23-26) bei 54,45 Eur už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas ruošiant ieškinį (el. b. l. 11-14). Teismas, vertindamas ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo S. K. priteistina pusė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų – jo sumokėto žyminio mokesčio bei išlaidų už paieškas Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėse, t. y. iš viso – 8,36 Eur. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai (t. y. ieškinį atsakovo A. J. atžvilgiu atmetus, yra patenkinta 50 procentų ieškovo reikalavimų) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Tuo tarpu, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687 pateiktą išaiškinimą, ieškovui apskritai nepriteistinos 54,45 Eur išlaidos už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas ruošiant ieškinį dėl žemiau nurodytų motyvų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovui procesinius dokumentus rengė teisines paslaugas rengiant ieškinį teikianti įmonė UAB „SKOLOS LT“, ieškovo prašymas priteisti 54,45 Eur išlaidų už ieškinio parengimą atmestinas.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“, juridinio asmens kodas 125596783, naudai 333,05 Eur (trijų šimtų trisdešimt trijų eurų ir 05 euro centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (333,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. rugsėjo 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 8,36 Eur (aštuonių eurų ir 36 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Pareiškimas dėl sprendimo peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.