- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-21
- Bylos Nr.
- e2YT-366-1146/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03144-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aivaras Naujalis
- Pareiškėjas
- I. L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- L. R., O. L., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. R., O. L. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo turto paveldėjimo klausimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. L. B. priėmė J. R., mirusio 2017 m. kovo 7 d. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad 2017 m. kovo 7 d. mirė J. R., kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). J. R. mirė ištuokoje, J. R. ir R. R. santuoka nutraukta 1994 m. lapkričio 24 d. Pareiškėja I. L. B. yra mirusiojo J. R. motinos O. G. sesers J. P. dukra, tai yra paveldint pagal įstatymą - šeštos eilės įpėdinė (CK 5. 11 straipsnio 1 d. 6 p.). Be pareiškėjos I. L. B., paveldint pagal įstatymą - kaip šeštos eilės įpėdinė yra pareiškėjos sesuo O. L., kuri į bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu. Pagal 2021 m. spalio 25 d. Gyventojų registro pažymą Nr. GR.3A-5613, yra palikėjo sūnus L. R., kuris į bylą įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Daugiau antros - penktos eilės įpėdinių paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d.), nėra. Palikėjo J. R. tėvai A. R. ir O. G. mirę. Palikėjo vaikaičiai, palikėjo sūnaus L. R. vaikai - M. R., gimusi 2020 m. balandžio 2 d., ir D. R., gimęs 2020 m. balandžio 2 d., yra gimę praėjus trims metams po palikėjo J. R. mirties, todėl negali būti įpėdiniais paveldint pagal įstatymą (CK 5.5 str. 1 d. 1 p.). Palikėjo brolis A. R. mirė 2000 m. spalio 19 d., duomenų apie A. R. vaikus nėra. Palikėjo tetos, motinos O. G. seserys, M. J. ir J. P. mirusios. J. R. testamento nepaliko. Iš 2021 m. spalio 26 d. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo Nr. SR 10-9328(21) matyti, kad dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas, tačiau duomenų apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą nėra. Į bylą įtraukti suinteresuoti asmenys, kaip pirmos ir šeštos eilės įpėdiniai, įstatymo nustatytu terminu palikėjo J. R. palikimo nepriėmė, kadangi iš kart, po J. R. mirties tai padarė pareiškėja I. L. B., kuri palikimą priėmė, pradėdama turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Po J. R. mirties liko jo palikimas, kurį sudaro nekilnojamasis turtas - butas, (duomenys neskelbtini). Buto įgijimo pagrindas - 2013 m. sausio 29 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 565. I. L. B. priėmė palikimą iš karto po J. R. mirties. I. L. B. palikimą priėmė ir valdė kaip savo. Prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius (už komunalinius patarnavimus, elektrą ir kt.). Siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. L. B. priėmė J. R., mirusio 2017 m. kovo 7 d., palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo yra kreipęsis į notarų biurą dėl J. R. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas. Taigi, suinteresuotas asmuo yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjo J. R. palikimo perėjimo valstybei procedūros. Atkreipia dėmesį, kad jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. L. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos I. L. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo O. L. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka pilnai, jame nurodytos teisingos aplinkybės. Prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja I. L. B. paaiškino, kad kreipėsi į teismą dėl J. R. palikimo. Pareiškimą palaiko. Jos mama yra J. P.. Jos mamos tėvai buvo V. J. ir M. J., kurie turėjo 3 (tris) vaikus – O. G., J. P. ir M. J.. O. G. turėjo du vaikus: A. R. ir J. R.. M. J. palikuonių neturėjo, buvo neįgali. J. R. nuo 25 metų buvo neįgalus. Jį prižiūrėjo jo mama O. G., kuri mirė 2011 metais, todėl ji nuo tada prižiūrėjo J. R., nes J. sūnus buvo įkalinimo įstaigoje. Ji jam pristatydavo maistą, jį patį veždavo į gydymo įstaigas ir visapusiškai prižiūrėjo. Pats J. sakydavo, kad dėl to, kad ji jį prižiūri, jis jam perrašys butą. J. mirus, ji toliau rūpinosi butu, mokėjo mokesčius ir kt. J. R. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki mirties. J. laidotuvėmis rūpinosi ji. Daugiau nebuvo kam. Dar iki mirties J. padėdavo susimokėti mokesčius už butą. Suprato, kad po J. mirties turi toliau rūpintis J. butu. Skambino namo bendrijos pirmininkei, klausė ką daryti, ši nurodė, kad reikia toliau mokėti mokesčius. Ji tą ir darė. Buvo įleidusi nuomininkus, kad būtų mažesnė finansinė našta. Vėliau gyveno tame bute ir jos sūnus. Remonto bute neatliko, bet siekė prižiūrėti. Dėl J. suteikto kredito nurodė, kad ji kreipėsi į banką, siekė mokėti įmokas, bet bankas jai neteikė informacijos, nurodė, kad ji nėra priėmusi palikimo. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl ji siekia susitvarkyti palikimą. Mano, kad J. R. sąskaitoje buvo piniginių lėšų, kurias bankas nusiskaito. Ginčų giminaičių tarpe dėl palikimo priėmimo, nėra. J. R. sūnus L. jai sakė, kad butas yra jos, nes ji prižiūrėjo ir tėvą ir senelę. O. G. prižiūrėjo ji, ir ją palaidojo po mirties.
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos I. L. B. atstovė advokato padėjėja V. Š. paaiškino, kad R. testamento nepaliko, todėl palikimą gali priimti įpėdiniai pagal įstatymą. Pareiškėja yra 6 (šeštos) eilės įpėdinė, turinti teisę paveldėti turtą po R. mirties. Įrodyta, kad pareiškėja rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius, dėl ko ji aktyviais veiksmais iš karto po J. mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškimą prašo tenkinti.
Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo L. R. paaiškino, kad yra J. R. sūnus. Tėtis buvo santuoką nutraukęs. Buvo antros grupės invalidas. Jis sulaukęs pilnametystės pakliuvo į įkalinimo įstaigą. Pareiškėja prižiūrėjo tiek jo tėvą, tiek ir senelę. Šeimoje buvo nuspręsta, kad butas lieka pareiškėjai. Pareiškėja palaidojo tiek senelę, tiek ir jo tėvą, pastatė paminklą. Kai tėtis mirė, jis buvo įkalinimo įstaigoje. Pačio tėčio tokia valia buvo, kad butas turi likti pareiškėjai. Tėtis iki mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kiek žino, pareiškėja, kad būtų mokami mokesčiai, į butą gyventi buvo įleidusi savo sūnų. L. ėmėsi iniciatyvos rūpintis savo turtu. Kito turto nebuvo. Paskutiniais metais, kiek žino, tėtis liko ir be pinigų, nes reikėjo nuomoti kvėpavimo aparatus ir kt. Jo senelė buvo O. G., kuria taip pat rūpinosi pareiškėja. J. R. turėjo tik vieną vaiką. A. R. pažinojo, jis palikuonių neturėjo. Kitų giminaičių norinčių priimti palikimą nebuvo. Jam pareiškėja buvo kaip motina, jis jai yra labai dėkingas.
Bylos nagrinėjimo metu liudytoja S. P. parodė, jog yra DNSB „Būstas“ pirmininkė jau 29 metai (namo, esančio (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) bute gyveno J. R. su mama. Mamai mirus, jis pasiliko vienas. Jis buvo neįgalus, žino, kad jį prižiūrėjo L. B., kuri prižiūrėjo ir jo mamą. Dar esant J. gyvam, visus klausimus, susijusius su butu, spręsdavo su L., kartais kartu ir su R.. J. mirus, jo sūnus negyveno, toliau butu rūpinosi L., nes kiek žino nebuvo kam pasirūpinti. L. B. mokėjo mokesčius. 2019 metais buto atlikti namo kiemo remonto darbai, rinkliavą už (duomenys neskelbtini) butą sumokėjo B.. Už elektra, dujas ir atliekas gyventojai susimoka tiesiogiai, visi kiti mokesčiai mokami per bendriją – vanduo, šildymas, eksploatacijos išlaidos, rinkliavos. Įsiskolinimo už (duomenys neskelbtini) butą nėra. Kreditą bankas galimai nuskaito nuo J. sąskaitos, nes jei kreditas nėra mokamas, bankas kreipiasi į gyventoją, jei jis neatsako, tada į bendriją. Į ją bankas nesikreipė, kad nemokama paskola už (duomenys neskelbtini) butą. Niekas kitas nesikreipė dėl šio buto. J. L. R. nurodė, kad butas bus L..
Atsiliepimas
Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ atstovas O. L. nedalyvavo, teismui pateiktuose atsiliepimuose išreikšti prašymai bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėja I. L. B. yra mirusiojo J. R. motinos O. G. sesers J. P. dukra, t. y. paveldinat pagal įstatymą – šeštos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas). J. R. tėvai – A. R. (mirė 2009 m. balandžio 22 d.) ir O. G. (mirė 2012 m. rugsėjo 8 d.) yra mirę. Palikėjo brolis A. R. miręs (mirė 2000 m. spalio 19 d.). J. R. tetos, motinos O. G. seserys, M. J. (mirė 2011 m. lapkričio 28 d.) ir J. P. (mirė 2010 m. lapkričio 27 d.) yra mirusios. J. R. turi sūnų L. R., kuris byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu. L. R. vaikai gimė po palikėjo J. R. mirties (2020 m. balandžio 2 d.). J. R. mirė 2017 m. kovo 7 d. Buvo išsituokęs. J. R. asmenines nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Marijampolės 7 – ojo notaro biuro notarės M. T. – Kučinskienės rašte nurodoma, kad notaro biure pradėta paveldėjimo byla dėl J. R. turto paveldėjimo, pagal 2018 m. vasario 19 d. VĮ „Turto bankas“ pareiškimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Taip pat nurodoma, kad liudijimas valstybei dar nėra išduotas, paveldėjimo byla dar nebaigta. DNSB „Būstas“ pateiktoje pažymoje nurodoma, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini)., prižiūrėjo J. R. giminaitė L. B.. Bendrijai skolų už komunalinius mokesčius, nėra. Pateikti duomenys patvirtina, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini)., teikiamą elektros energiją ir dujas, įsiskolinimų nėra (paskutiniai mokėjimai atlikti 2021 m. spalio 18 d.).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (kaip, kad šiuo atveju nekilnojamasis turtas – butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja rūpinosi savo pusbroliu J. R.. Suinteresuoti asmenys bei liudytoja patvirtino pareiškėjos nurodomas aplinkybes, jog po J. R. mirties, ji rūpinosi jo būtu, esančiu (duomenys neskelbtini) (mokėjo mokesčius, rinkliavas, prižiūrėjo). J. R. vardu suteikto kredito, skirto daugiabučio namo renovacijai, mokėti negalėjo, nes bankas jai nurodė, kad ji nėra priėmusi palikimo. Pasak pareiškėjos, ji siekia priimti palikimą, likusi po J. R. mirties ir dėl to, kad galėtų tinkamai vykdyti įsipareigojimus bankui. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino tiek liudytoja, tiek ir suinteresuotas asmuo L. R., tiek ir rašytiniai byloje esantys įrodymai.
Tokiu būdu pareiškėja išreiškė valią priimti palikimą faktiškai turtą pradedant valdyti, todėl nesant interesų konflikto dėl palikimo priėmimo, teismas sprendžia, jog pareiškėja įrodė, kad priėmė palikimą po J. R. mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti bei, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė po savo pusbrolio J. R. mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (15,15 Eur) priteistinos iš pareiškėjos, nes viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Priteisti iš I. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,15 (penkiolika eurų 15 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas priimti palikimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.