- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-424/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- L.S.
- Kategorijos
- 35.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-902-622/2011 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei L.S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 290 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė ir jos jau miręs sūnus R. S. pasiskolino iš jos 290 000 Lt. Už skolintas lėšas paskolos gavėjai įsigijo butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). 2010 m. sausio 11 d. jos sūnus R. S. Didžiojoje Britanijoje nusižudė. Mirus vienam iš paskolos gavėjų, esant solidariai prievolei, sumažėjus šeimos gaunamoms pajamoms ir skolininkei tapus nemokia, su atsakove žodžiu buvo susitarta, kad prievolės įvykdymui bus įkeistas nekilnojamasis daiktas, tokiu būdu užtikrinant prievolės įvykdymą. Tačiau atsakovė atsisako įkeisti turtą ir grąžinti skolą. Mano, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, remiantis CK 6.35 straipsnio 4 dalimi, turi teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti paskolintas lėšas.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja grąžinti skolą anksčiau nustatyto termino. Ji niekada nedavė pagrindo abejoti, kad skola bus grąžinta. Palūkanų priteisimas pagal CK 6.210 straipsnį galimas tik praleidus mokėjimo terminą, kuris nėra suėjęs, taigi reikalavimas yra reiškiamas siekiant nepagrįstai praturtėti. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 25 d. sprendimu E. S. ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei L. S. 1 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės E. S. Taip pat sprendimu panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė paskolino ginčo sumą ir paskolos davėjai ją gavo. Pažymėjo, kad paskolos sandoris yra patvirtintas notaro, kurio pareiga yra užtikrinti, kad civiliniuose teisniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 str.). Nurodė, kad notaro patvirtintinas sandoris laikomas galiojančiu, kol nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sutartyje yra notaro patvirtinta nuostata, kad skolą paskolos gavėjai turi grąžinti iki 2015 m. lapkričio 10 d. Teismo nuomone, tai reiškia, kad prievolė grąžinti skolą paskolos gavėjams (šiuo atveju atsakovei) atsiranda tik po nurodytos datos. Išaiškino, jog pagal CK 1.123 straipsnio 1 dalį, jei pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas, o šio straipsnio 3 dalis įtvirtina termino nustatymo skolininko naudai prezumpciją, išskyrus atvejus, kai skolininkui iškeliama bankroto byla, jis sunaikina pateiktą prievolės įvykdymo užtikrinimą ar nepateikia prievolės įvykdymo užtikrinimo, kurį jis privalėjo pateikti. Nurodė, kad CK 6.35 straipsnio 4 dalis (kuria remiasi ieškovė) numato, jog skolininkas praranda su terminu susijusias lengvatas, kai jis tampa nemokus, bankrutuoja, be kreditoriaus sutikimo sumažina ar sunaikina pateiktą prievolės įvykdymo užtikrinimą, nevykdo sąlygų, su kuriomis siejamas lengvatų suteikimas. Teismas pripažino, kad pareiga įrodyti išvardintas aplinkybes tenka ieškovei. Vertino, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog nėra nei vienos aplinkybės, kurios pagrindu būtų galima teigti, kad atsakovė prarado su prievolės vykdymo terminu susijusias lengvatas. Atsakovė yra dirbanti, turi nekilnojamojo turto, todėl, teismo nuomone, negalima teigti, kad ji yra nemoki. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, kad paskolos sandorio sudarymo metu būtų nustatytos kokios nors papildomos sąlygos ir kad atsakovė būtų jų neįvykdžiusi. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė nereiškė reikalavimo dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo nustatymo, todėl teismas šių aplinkybių nenagrinėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė E. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 25 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovės 290 000 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, vertindamas, ar ieškovė turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo prieš terminą, neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovė yra nemoki, o tik formaliai konstatavo, kad atsakovė dirba ir turi nekilnojamojo turto. Atsakovės nemokumą pagrindžia tai, kad nekilnojamąjį turtą atsakovė įsigijo už iš ieškovės paskolintus pinigus ir kad atsakovė dirba menkai apmokamą darbą. Svarbu yra ir tai, kad atsakovė turi kitų finansinių įsipareigojimų, t. y. privalo išlaikyti kartu gyvenančius šeimos narius ir įsigytą nekilnojamąjį turtą.
2. Taip pat teismas neatsižvelgė, kad atsakovės skola yra labai didelė ir kad atsakovė neturi realių galimybių grąžinti skolą.
3. Teismas nevertino aplinkybės, kad vienas iš paskolos gavėjų yra miręs ir kad tai turi esminės reikšmės skolos grąžinimui.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad prievolės įvykdymo užtikrinimas nebuvo nustatytas, turėjo dar labiau atsižvelgti į sunkią skolininkės turtinę padėtį, kuri ir šiai dienai nėra pasikeitusi.
Atsiliepimas
Atsakovė L. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytus argumentus. Papildomai nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovė yra dirbanti bei gaunanti stabilias pajamas, todėl teigti, kad ji yra nemoki yra neteisinga. Be to, atsakovės sūnus yra sutikęs, kad jo einamosios pajamos būtų kaupiamos paskolai atiduoti. Šios aplinkybės ieškovei yra žinomos, todėl vertintina, kad ieškovė klaidina teismą teigdama, jos atsakovė neturės galimybių grąžinti skolą. Be to, iki paskolos grąžinimo termino pasibaigimo yra likę daugiau nei 4 metai, kas lemia, kad per tą laikotarpį atsakovės pajamos tikėtina didės, o ne mažės, todėl nėra objektyvių priežasčių, kodėl paskola turėtų būti grąžinta anksčiau laiko.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės galimybes grąžinti skolą mažina ta aplinkybė, kad atsakovė turi išlaikyti savo nekilnojamąjį turtą, kurį ji įsigijo iš ieškovės skolintų pinigų. Visų pirma, turtas yra įgytas ne tik už ieškovės pinigus. Tai įrodo sandorio vertė, kuri viršija paskolintą iš ieškovės sumą. Turtas buvo pirktas ir už atsakovei dovanotas lėšas. Antra, atsakovė šiuo metu minėto nekilnojamojo turto neišlaiko, nes jis panaudos sutartimi yra perduotas naudotis, taigi visos einamosios išlaidos yra apmokamos panaudos gavėjų.
3. Paskolos sutarties tęstinumo apeliantė nesiejo su jokia sąlyga ar solidariųjų atsakovų sumažėjimu, todėl manytina, kad vieno iš solidariųjų skolininkų mirtis negali sąlygoti kredito sutarties vykdymo prieš terminą.
4. Apeliantė paskolos sutarties sudarymo metu neprašė jokio paskolos užtikrinimo, todėl reikalauti užtikrinimo dabar, kai tam nėra jokio teisinio pagrindo, yra neteisinga.
5. Paskolos sutarties įvykdymas prieš terminą pažeistų ir pačios kreditorės interesus, nes pardavus šiuo metu nuvertėjusį nekilnojamąjį turtą nebūtų gauta pakankama suma kreditorės reikalavimams patenkinti. Be to, skolos išieškojimas prieš terminą pakenktų ir atsakovės dukrai, kuri yra ir ieškovės anūkė, kuriai kaip privaloma palikimo dalis mirus tėvui atiteko ¼ buto.
6. Nepagrįstai ieškiniu reikalaujama 5 proc. metinių palūkanų už suteiktą paskolą. Visų pirma, jokios palūkanos sutartyje nebuvo numatytos. Antra, palūkanų priteisimas nesuėjus paskolos grąžinimo terminui bei nesant uždelsimo įvykdyti prievolę, būtų neteisėtas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos CK 1.123 str. 1 d. nustato, kad jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti kol baigsis tas terminas. Nagrinėjamu atveju, 2008 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartyje, kuri patvirtinta notaro, nurodyta, kad S. R. ir S. L. pasiskolino iš E. S. 290 tūkst. lt. Paskolos gavėjai įsipareigojo visą sumą grąžinti iki 2015 m. lapkričio mėn. 10 d. (b. l. 7).
Apeliantė mano, kad atsakovė L. S., mirus vienam iš paskolos gavėjų R. S., tapo nemoki ir nepajėgs laiku grąžinti suteiktos paskolos, tačiau šiam teiginiui pagrįsti įrodymų nepateikė.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl konkrečios sutarties turinio aiškinimo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos CK 6.193-6.195 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra konstatavęs, kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles turi būti išaiškinti tikrieji šalių ketinimai, t. y. jų valia išreikšta joms sudarant sutartį ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-382/2006). Nagrinėjamu atveju šalių valia nustatyta, kad paskola turi būti grąžinta iki 2015 m. lapkričio 10 d. Pažymėtina, kad paskolos sutarties tęstinumo apeliantė nesiejo su jokiomis sąlygomis, taigi ir su solidariųjų atsakovų sumažėjimu.
Paskolos sutartyje (8 p.) nurodyta, kad šalims išaiškinta jų teisės ir pareigos bei galimos teisinės pasekmės sudarius tokią sutartį, o byloje nėra duomenų, kad apeliantė buvo suklaidinta. Paskolos sutarties sudarymo metu ji neprašė jokio paskolos užtikrinimo. Nepagrįstai reikalaujama ir 5 proc. metinių palūkanų už suteiktą paskolą, nes sudarant paskolos sutartį palūkanos nebuvo numatytos. Lietuvos Respublikos CK 6.872 str. 1 d. numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kaip minėta, paskolos gavėja L. S. paskolą turi gražinti iki 2015 m. lapkričio 10 d., todėl palūkanų priteisimas nesuėjus paskolos gražinimo terminui bei nesant prievolės pažeidimui būtų neteisėtas. Be to, atsakovės turtinė padėtis yra stabili, ji dirba, turi nekilnojamojo turto, nėra duomenų, kad jis būtų realizuojamas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės ieškinį kaip nepagrįstą.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
CPK 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškusi atsakovė L. S., todėl atsakovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos baigtis yra naudinga atsakovei L. S., kuri patyrė 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo pateikimą į apeliacinį skundą (b. l. 104). Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktu, atsakovei priteistina 1 200 Lt suma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei L. S. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. S. (duomenys neskelbtini) 1 200 Lt (tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.