Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3829-580/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Promabud“ ieškinį atsakovui V. A. dėl įmonei padarytos žalos, kuri atsirado nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Promabud“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. A. 78 834,79 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. metines procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5648-866/2016 ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie sudaro 215 401,48 Eur. Vienintelis ieškovės direktorius nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo atsakovas. Bendrovė jau 2009 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, tačiau atsakovas nevykdė imperatyvios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl 2009 m. gruodžio 31 d. buvę 136 566,68 Eur pradelsti įsipareigojimai kreditoriams išaugo iki 215 401,47 Eur. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti už ieškinio sumą atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Ieškovės teigimu, 78 834,79 Eur suma laikytina didele fiziniam asmeniui. Atsakovas nekėlė įmonei bankroto bylos, o nusprendė sustabdyti įmonės veiklą, tačiau veiklos sustabdymo metu sumažino įmonės turtą, taigi, ieškovės nuomone, atsakovas gali bandyti slėpti turtą, tikėtina, dės visas pastangas, kad turimos lėšos nebūtų skirtos ieškinio reikalavimui patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – areštavo atsakovo V. A. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, už bendrą 78 834,79 Eur sumą, leisdamas atsakovui atsiskaityti su ieškove, naudoti banko sąskaitose esančias areštuotas lėšas pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti.Preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.Teismas sutiko su ieškove, kad prašoma priteisti 78 834,79 Eur suma atsakovui (fiziniam asmeniui) yra didelė. Teismas pažymėjo, kad jis neturi duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, iš kurių galima būtų spręsti apie tai, jog atsakovui 78 834,79 Eur suma nedidelė. Tokia aplinkybė, teismo vertinimu, pagrindžia tikimybę, kad šioje bylos stadijoje nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas V. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį bei nutartimi atsakovo turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Ieškovei palankus teismo sprendimas yra neįmanomas. 2018 m. gegužės 23 d. ieškovės kreditorius Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M. pateikė bankroto byloje pareiškimą dėl 198 847,71 Eur reikalavimo atsisakymo ir prašymą išbraukti jį iš ieškovės kreditorių sąrašo, o kitas kreditorius – J. M. – 2018 m. gegužės 23 d. taip pat pateikė pareiškimą dėl 5 680,03 Eur reikalavimo atsisakymo. Taigi, bankroto byloje iš viso liko 10 873,74 Eur kreditorių reikalavimai, didžioji dalis iš kurių yra VĮ „Turto bankas“ 10 494,63 Eur reikalavimas. Didžiąją dalį šio reikalavimo – 9 068,31 Eur – sudaro ieškovės pridetinės vertės mokesčio skola, atsiradusi dar 2008-2009 metais, t. y. tuomet, kai ieškovės nemokumo ir atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dar nebuvo. Akivaizdu, kad ieškovei palankus teismo sprendimas dėl 78 834,79 Eur žalos priteisimo yra neįmanomas, nes kreditoriams žala nepadaryta.Nėra ir antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai pasisako, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ribojimai disponuoti turtu gali būti nustatomi tik tada, kai yra konkrečių duomenų apie atsakovo buvusį / esamą / tikėtinai būsiantį nesąžiningumą. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė tik prielaidą, kad atsakovas gali bandyti slėpti turtą, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo veiksmai kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepateikė, todėl akivaizdu, kad teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos nėra.Ieškovė BUAB „Promabud“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovė savo reikalavimus pagrindė tiek teisiniais argumentais, tiek rašytiniais įrodymais, dėl kurių tikrumo ir įrodomosios vertės jokių pagrįstų abejonių nekyla ir kurie įrodo byloje reikšmingas aplinkybes, todėl, preliminariai juos įvertinus, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovei palankus teismo sprendimas yra tikėtinas. Ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo visapusiškas vertinimas atliekamas ginčą sprendžiant iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas, būdamas ieškovės vadovu ir turėdamas pareigą veikti taip, kad nebūtų pažeisti bendrovės ir jos kreditorių interesai, elgėsi priešingai, t. y. žinodamas, jog bendrovė yra nemoki nuo 2009 m. gruodžio 31 d., nesiėmė absoliučiai jokių priemonių kreditorių finansiniams reikalavimams bent iš dalies patenkinti ir užtikrinti, kad jie nedidėtų. Apeliantas dar trejus metus vykdė nuostolingą veiklą, o prieš sustabdydamas ją sudarė ne vieną ieškovei priklausančio turto pirkimo–pardavimo sandorį, pagal kuriuos šis turtas buvo perleistas ne tik kitai atsakovo vadovaujamai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, bet ir Lenkijos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui, kurio vadovas neabejotinai glaudžiai susijęs su atsakovu. Pastarieji apelianto veiksmai, kuriais buvo siekiama nesąžiningai išvengti atsakomybės prieš ieškovę ir jos kreditorius, suponuoja pagrįstą pagrindą teigti, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas gali bandyti paslėpti pinigines lėšas, savo turtą ir dės visas pastangas, jog jo turtas nebūtų skirtas ieškovės reikalavimams patenkinti. Aplinkybę, kad apeliantas bandys išvengti atsakomybės prieš ieškovę ir jos kreditorius, patvirtina ir tai, jog, nepaisant to, kad didžiausius finansinius reikalavimus turintys kreditoriai Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M. ir J. M. iš pradžių ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad būtų įtraukti į ieškovės kreditorių sąrašą, po to, kai ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui, pastarieji kreditoriai, atstovaujami paties apelianto, pateikė ieškovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui jų reikalavimų atsisakymus.Apeliantas skunde nenurodė, kaip laikinosios apsaugos piemonės pažeidžia jo teises, ir nepateikė absoliučiai jokių duomenų, įrodančių apelianto finansines galimybes padengti 78 834,80 Eur reikalavimą. Ieškovės reikalavimas daugiau nei 197 kartus didesnis nei minimali mėnesinė alga ir daugiau nei 2074 kartus didesnis nei bazinė socialinė išmoka, taigi, toks reikalavimas neabejotinai didelis palyginus su valstybės pragyvenimo lygio duomenimis. Būtent atsakovas turi įrodyti esantis finansiškai pajėgus ir ekonomiškai stiprus vykdyti sprendimą, o ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokių įrodymų teismui pateikti neprivalo. Apeliantas nepaneigė teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizikos, nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Apelianto teigimu, šiuo atveju nėra nė vienos iš CPK 144 straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo veiksmai kelia grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, be to, palankus teismo sprendimas dėl 78 834,79 Eur žalos iš atsakovo priteisimo apskritai neįmanomas, nes bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro tik 10 873,74 Eur.Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, sutinka su atsakovo atskirajame skunde dėstoma pozicija.Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą aiškinimo taisyklę laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. bent tikėtinai pagrindžiančių sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; kt.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, buvimą motyvavo išimtinai didele ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, nors, kaip minėta, aktualiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta vien didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018 ir joje nurodytą teismų praktiką).Savo ruožtu atsakovo nesąžiningumą, t. y. tikėtiną, ieškovės nuomone, atsakovo bandymą slėpti jo turtą ir vengti jam nenaudingo sprendimo vykdymo, ieškovė grindė ieškinio faktinį pagrindą sudarančiomis, taigi, šiuo metu dar teismo neįvertintomis ir nekonstatuotomis aplinkybėmis dėl atsakovo pareigos, žinant apie bendrovės nemokumą, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, nuostolingos veiklos tęsimo, bendrovės turto perleidimo kitiems juridiniams asmenims prieš bendrovės veiklos sustabdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, kaip sudarančios bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir šiuo metu dar nepatvirtintos, negali būti laikomos pakankamomis pripažinti egzistuojant atsakovo nesąžiningam siekiui išvengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo.Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra nustatyta antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių, ieškovei palankaus sprendimo vykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomas, o nesant bent vienos iš CPK 144 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip pagrįstai akcentavo atsakovas, ieškovės bankroto byloje Nr. eB2-1686-866/2018 buvo gauti ieškovės kreditorių Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M. ir J. M. pareiškimai dėl jų reikalavimų atsisakymo ir prašymai išbraukti juos iš ieškovės kreditorių sąrašo. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. nutartimi minėtų kreditorių prašymą tenkino ir išbraukė pirmiau nurodytus juridinius asmenis iš ieškovės trečios eilės kreditorių bankroto byloje sąrašo, patvirtinęs patikslintą kreditorių reikalavimų sąrašą, kuriame bendra visų likusių kreditorių reikalavimo suma sudaro tik 10 873,74 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, minėta nutartis apskųsta nebuvo.Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą bankroto byloje susiklosčiusią situaciją ir į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad tokio pobūdžio bylose iš vadovo priteisiama žalos, padarytos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, atlyginimo suma bet kuriuo atveju negali viršyti bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų bendros sumos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo skunde nurodytu argumentu, kad šiuo metu ne tik neįrodyta sprendimo neįvykdymo rizika, bet ir nėra pakankamo pagrindo laikyti, jog yra tikėtinas ieškovei palankaus teismo sprendimo dėl 78 834,79 Eur žalos priteisimo iš atsakovo priėmimas. Remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį, kuria buvo taikytas atsakovo turto areštas, ir klausimą išspręsti iš esmės – nesant CPK 144 straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ieškovės BUAB „Promabud“ prašymą atmesti.Kadangi teismų praktikoje, kaip nurodyta pirmiau, pripažįstama, kad nėra tiesioginės sąsajos tarp ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos ir galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai dėl ieškinio reikalavimo dydžio, jo palyginimo su valstybės pragyvenimo lygiu, kaip nedarantys įtakos šios bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, nevertinami ir plačiau dėl jų nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Promabud“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.