Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-04 · Civilinė byla Nr. e2S-2154-221/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-04
Bylos Nr.
e2S-2154-221/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10748-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
V. K.-K.
Atsakovas
A. K.
Trečiasis asmuo
S. K., N. K., akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, akcinė bendrovė „Telia Lietuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2154-221/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10748-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.3; 3.1.18.2.12; 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K.-K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. K.-K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei V. K.-K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys: S. K., N. K., akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, akcinė bendrovė „Telia Lietuva“, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. K.-K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei V. K.-K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo vardu registruotą automobilį „Toyota Yaris“ (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)); įpareigoti VĮ „Regitra“ atlikti įrašą viešame registre dėl automobilio „Toyota Yaris“ (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės perleidimo draudimo; nustatyti ieškovei teisę iki sprendimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17348-950/2017 priėmimo naudotis automobiliu „Toyota Yaris“ (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ji, be kita ko, ieškinyje reiškia reikalavimą nustatyti, jog po santuokos nutraukimo visos lizingo gavėjo teisės ir pareigos (įskaitant įmokų mokėjimą) pagal 2014 m. gegužės 8 d. su AB SEB banku sudarytą lizingo sutartį Nr. 2014-040250, kurios pagrindu šeimos bei nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti buvo įsigytas automobilis „Toyota Yaris“, pereina ieškovei. Lizingo sutartis sudaryta ir automobilis registruotas atsakovo vardu, tačiau, vedant bendrą ūkį, juo visą laiką naudojosi ieškovė, kuriai automobilis yra būtinas rūpinantis dviem nepilnamečiais vaikais. Dėl to ieškovė yra suinteresuota ir toliau naudotis automobiliu. 2017 m. birželio 28 d. atsakovas iš ieškovės atėmė automobilį. Atsakovas turi savo asmeninį automobilį „Mercedes Benz“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotą atsakovo tėvo S. K. vardu, todėl antras automobilis jam nėra reikalingas. Gali būti, kad atsakovas ketina automobilį parduoti arba, atsiskaitęs su AB SEB banku pagal 2014 m. gegužės 8 d. lizingo sutartį Nr. 2014-040250 (skolos likutis nedidelis, atsakovo finansinė padėtis yra gera), automobilį perregistruoti kitų asmenų vardu. Dėl to kyla reali grėsmė, kad atsakovas gali savo veiksmais sumažinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, tokiu būdu pažeidžiant šalių nepilnamečių vaikų teises. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrinamas teisėtas ieškovės interesas, kad galbūt jos naudai priimtas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi, ieškovės prašymą tenkindamas iš dalies, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl automobilio „Toyota Yaris“ (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), registruoto atsakovo vardu, nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atmetė kitą prašymo dalį.

Teismas nustatė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto – automobilio „Toyota Yaris“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės, ieškovė ieškiniu reikalauja nustatyti, kad po santuokos nutraukimo visos lizingo gavėjo teisės ir pareigos (įskaitant įmokų mokėjimą) pagal 2014 m. gegužės 8 d. su AB SEB banku sudarytą lizingo sutartį Nr. 2014-040250, kurios pagrindu buvo įsigytas automobilis „Toyota Yaris“, pereina ieškovei. Teismas sprendė, jog ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl automobilio „Toyota Yaris“ nuosavybės teisės perleidimo draudimo, yra pagrįsta, atitinkanti ekonomiškumo ir proporcingumo principus, kadangi šio įrašo atlikimu gali būti užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Teismas konstatavo, kad, tenkinus prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl automobilio perleidimo draudimo, prašymas dėl kitos laikinosios apsaugos priemonės – automobilio „Toyota Yaris“ arešto – yra perteklinis. Teismas, nustatęs, kad šalių santuokoje įsigytas automobilis yra registruotas atsakovo vardu, ieškovė siekia, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis jai būtų pripažinta teisė naudotis automobiliu, pažymėjo, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso kita transporto priemonė, kuria jis gali naudotis, prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pateikta įrodymų, jog atsakovui paėmus šalių automobilį, buvo ypatingai pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Ieškovė gyvena Kauno mieste, kuriame viešojo transporto sistema yra gerai išvystyta, ikimokyklinio amžiaus vaikams važiavimas viešuoju transportu yra nemokamas, mokyklinio amžiaus vaikams važiavimui viešuoju transportu yra taikoma nuolaidų sistema. Teismas nenustatė, jog šalių nepilnamečiai vaikai turėtų sveikatos sutrikimų, kuriems esant jų judėjimas viešuoju transportu būtų ypatingai sudėtingas. Kadangi abi šalys dalyvauja nepilnamečių vaikų auklėjime, nuolat su jais bendrauja, teismas darė išvadą, jog automobilis vaikų poreikiams tenkinti gali būti būtinas abiem ginčo šalims.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nepagrįstai atsisakyta kaip perteklinę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – automobilio „Toyota Yaris“ areštą. Įrašo viešame registre atlikimu dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo yra laikinai apribojama tik viena iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimas ginčo turtu. Vien įrašo viešame registre atlikimas nepanaikina grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui, nes su lizingo davėjo žinia ir sutikimu atsakovui išlieka galimybė sudaryti sandorius dėl teisės naudotis automobiliu perdavimo, o nusprendęs atsiskaityti su lizingo davėju anksčiau laiko, atsakovas tokius sandorius galės sudarinėti be apribojimų. Atsižvelgiant į atsakovo piktybiškumą, tikėtina, kad jis tokia galimybe pasinaudos.

Atmetant ieškovės prašymą dėl teisės iki sprendimo priėmimo naudotis automobiliu nustatymo, neatsižvelgta į aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi nepilnamečių vaikų E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Teismui atsisakius taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium, ieškovė šiuo metu su nepilnamečiais vaikais gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė neturi nuosavybės teise registruotų transporto priemonių. Teismas, teigdamas, kad vaikų interesai nebuvo ypatingai pažeisti, nepaneigia fakto, jog automobilio paėmimu iš ieškovės apskritai vaikų interesai buvo pažeisti. Nesuteikus ieškovei teisės naudotis šeimos automobiliu santuokos nutraukimo proceso metu, vaikai patirs didelių nepatogumų ir suvaržymų. Abu vaikai yra per maži vieni naudotis miesto viešuoju transportu, todėl artimiausiais metais jie dar turės būti vežami į mokyklą ir būrelius. Vaikams bus apsunkinta galimybė lankyti būrelius, esančius ne mokykloje. Nuo 8 iki 17 val. dirbanti ieškovė be automobilio objektyviai nespės viešuoju transportu nuvežti vaikus į būrelius, vėliau paimti iš jų. Iki šiol dukterį į dailiojo čiuožimo treniruotes daugiausia vežiodavo būtent ieškovė. Gyvenant santuokoje, vaikus pas gydytojus vežiojo ir iki šiol vežioja praktiškai vien tik ieškovė. Taigi automobilis ieškovei, vienai gyvenančiai su dviem mažamečiais vaikais, yra žymiai reikalingesnis nei atsakovui, kuris juo nesinaudoja.

Neatsižvelgta, kad ginčo lengvasis automobilis nuo pat įsigijimo iki kol atsakovas jį iš ieškovės paėmė, buvo naudojamas ieškovės daugiausia vaikų poreikiams tenkinti. Skundžiama nutartimi teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, kadangi, nesant tam pagrindo, iškėlė atsakovo poreikius ir interesus aukščiau ieškovės ir šalių vaikų interesų. Atsakovas naudojasi tėvo S. K. vardu registruotu automobiliu „Mercedes Benz“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Automobilis „Toyota Yaris“ yra registruotas atsakovo vardu. Automobiliu naudojasi ir jį prižiūri atsakovas. Atsakovas nuo automobilio įsigijimo moka įmokas pagal 2014 m. gegužės 8 d. lizingo sutartį Nr. 2014-040250. Ieškovė nėra sumokėjusi nei vienos įmokos pagal minėtą lizingo sutartį.Atsakovas rūpinasi nepilnamečiais vaikais. Jis visą laiką vežiojo vaikus į ugdymo įstaigas, lankomus būrelius. Rudenį atsakovas ir toliau vežios vaikus. Ieškovė nuo išsikraustymo nėra kreipusis į atsakovą dėl to, jog būtina nuvežti, atvežti vaikus. Atsakovas dirba laisvu grafiku ir, reikalui esant, gali nuvežti ir parvežti vaikus į/iš bet kurios vietos.Ieškovė nepagrįstai siekia bylos nagrinėjimo metu naudotis visais šalių santuokos metu įgytais kilnojamaisiais daiktais. Ieškovė iš anksto nepranešusi, išsikraustė iš šalių buto ir pasiėmė beveik visus ten buvusius šalių santuokos metu įgytus daiktus. Atsakovui teko įsigyti visus būtinus daiktus, dėl to jis turėjo didelių išlaidų.Atsakovas neketina nei disponuoti automobiliu, nei jo perleisti tretiesiems asmenims. Įrašas viešame registre apie draudimą perleisti automobilį yra pakankama priemonė tikslui pasiekti – užtikrinti, jog automobilis nebūtų perleistas tretiesiems asmenims.

Atsiliepimas

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Ieškovė su atskiruoju skundu, taip pat su 2017 m. rugpjūčio 10 d. prašymu, o atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundu pateikė naujus įrodymus. Atsakovas nepateikė prašymo priimti prie procesinio dokumento pridėtų įrodymų, nemotyvavo jų priėmimo būtinumo, ieškovė prašymą prijungti papildomus įrodymus suformulavo atskirame prašyme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), priima šalių su procesiniais dokumentais pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ieškovės atskirojo skundo

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas jos prašymas areštuoti automobilį „Toyota Yaris“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat su nutarties dalimi, kuria ieškovei nesuteikta teisė naudotis automobiliu „Toyota Yaris“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad, netenkinus ieškovės prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos nurodytu būdu, nepanaikinta grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pažeistos šalių nepilnamečių vaikų teisės ir interesai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl automobilio „Toyota Yaris“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) arešto, šioms principinėms nuostatoms nenusižengė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pritaikius vieną iš ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – įrašą viešame registre dėl automobilio „Toyota Yaris“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės perleidimo draudimo, ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma nustatyti, jog po santuokos nutraukimo visos lizingo gavėjo teisės ir pareigos (įskaitant įmokų mokėjimą) pagal 2014 m. gegužės 8 d. su AB SEB banku sudarytą lizingo sutartį Nr. 2014-040250, kurios pagrindu buvo įsigytas automobilis „Toyota Yaris“, pereina ieškovei, įvykdymas yra užtikrintas.

Ieškovė automobilio „Toyota Yaris“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) arešto būtinumą grindžia tuo, kad atsakovui išlieka galimybė sudaryti sandorius dėl teisės naudotis automobiliu perdavimo, o, atsižvelgiant į atsakovo piktybiškumą, tikėtina, jog jis ja pasinaudos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieškovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra pateikusi konkrečių įrodymų apie atsakovo ketinimus perduoti teisę naudotis automobiliu „Toyota Yaris“ kitam asmeniui. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat neigia tokią galimybę. Iš nagrinėjamos bylos duomenų galima spręsti, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški. Atsižvelgiant į tai, šalių vienas kitam išsakytų žodžių, nesant juos patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo vertinti kaip neabejotinai patvirtinančius jais išsakytų ketinimų realumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas išrašas iš susirašinėjimo su atsakovu trumposiomis žinutėmis neįrodo realių atsakovo ketinimų teisę naudotis automobiliu „Toyota Yaris“ perduoti kitam asmeniui, todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu netenkinti jos prašymo nustatyti ieškovei teisę iki sprendimo priėmimo naudotis automobiliu „Toyota Yaris“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), teigia, kad, nesuteikus ieškovei teisės naudotis šeimos automobiliu santuokos nutraukimo proceso metu, vaikai patirs didelių nepatogumų ir suvaržymų, kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, vaikai turi būti vežami į mokyklą ir būrelius.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeistos šalių nepilnamečių vaikų teisės ir interesai. Ieškovė nurodo, kad būtent ji vežioja vaikus į mokyklą ir būrelius, kadangi su ja nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tačiau, atsakovo teigimu, tą galintis daryti ir jis, tik ieškovė nėra kreipusis į atsakovą šiuo klausimu. Iš byloje esančios Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. išvados Nr. 19-6-371 ir prie jos pridėtų vaikų nuomonės, norų ir pažiūrų išklausymų matyti, kad, šalių sūnaus A. K. teigimu, jį į mokyklą veža atsakovas, o ieškovė tik kartais, iš mokyklos pasiima atsakovas, į futbolo treniruotes nuveža ir namo parveža atsakovas, pas gydytojus dažniausiai veža ieškovė, šalių dukros E. K. teigimu, ją į mokyklą nuveža ir iš jos parveža ieškovė, mokykloje ji lanko įvairius būrelius, pas gydytojus nuveža ieškovė arba močiutė. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis sūnų A. K. vežiodavo į futbolo treniruotes, kirpyklą, dukrą E. K. – į dailiojo čiuožimo treniruotes, abu vaikus – į krepšinio varžybas. Ieškovė pateikė įrodymus, kad vežiojo dukrą E. K. į dailiojo čiuožimo treniruotes. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių pateikti įrodymai dėl šalių dukros E. K. vežimo į dailiojo čiuožimo treniruotes yra prieštaringi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jais neturėtų būti vadovaujamasi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Bet kokiu atveju iš pateiktų įrodymų galima spręsti, kad vaikus į mokyklą ir būrelius (dalis šalių dukros E. K. lankomų būrelių yra mokykloje, todėl į juos vaiko nereikia vežti) vežiodavo ne tik ieškovė, bet ir atsakovas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad jis šiuo metu negali to daryti, todėl nepagrįstu pripažintinas atskirojo skundo argumentas, kad, nenustačius ieškovei teisės iki sprendimo priėmimo naudotis automobiliu „Toyota Yaris“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bus pažeisti šalių nepilnamečių vaikų teisės ir interesai. Aplinkybė, kad šalys tarpusavyje nesutaria, negali įtakoti kiekvienos iš jų santykio su savo nepilnamečiais vaikais, šalys turi bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui, o bendradarbiavimo tarp šalių nebuvimas, ieškovei nepateikus įrodymų, kad jis nevyksta dėl atsakovo kaltės, negali sąlygoti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog ji dirba nuo 8 iki 17 val., o atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia dirbantis laisvu grafiku. Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas turi geresnes galimybes vežioti šalių nepilnamečių vaikus nei ieškovė. Tai, kad ieškovė su vaikais šiuo metu gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados apie ieškovės galimybę, esant poreikiui, naudotis Kauno miesto viešuoju transportu, kadangi šis važiuoja ir į nurodytą Kauno priemiestį. Ieškovė taip pat nepagrindė savo teiginių apie atsakovo turimą kitą transporto priemonę. Kaip nurodė pati ieškovė, automobilis „Mercedes Benz“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra registruotas atsakovo tėvo S. K. vardu. Ieškovės pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina, kad šiuo automobiliu nuolat naudojasi atsakovas, o ne jo tėvas.

Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nevertina šalių argumentų, susijusių su lizingo įmokų už automobilį „Toyota Yaris“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) mokėjimu, automobilio priežiūra, pagrįstumo, šalių pateiktų su šiomis aplinkybėmis susijusių įrodymų, nes nurodyti argumentai ir įrodymai bus išsamiai išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė