Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams T. V. ir K. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovo prašomą žalos atlyginimą tik iš jo. Parodė, kad automobiliu naudojosi visi šeimos nariai.

K. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai buvo pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Remiantis CK 1.126 straipsnio 1–2 dalimis, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Vadovaujantis CK 1.125 str. 7 d., reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Byloje nekilo ginčo, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimui taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas (draudikas), atlyginęs dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui žalą, reiškia atsakovui regresinį reikalavimą, todėl turi būti taikoma ne CK 1.127 str. 1 d., bet CK 1.127 str. 4 d. įtvirtinta norma, pagal kurią iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, nagrinėjamu atveju – draudimo išmokos išmokėjimo.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovas draudimo išmoką išmokėjo 2019-01-10, o ieškinį teisme pareiškė 2019-09-09, t. y. nepraleidęs įstatymo vienerių metų senaties termino, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas pareiškė reikalavimą apginti savo pažeistą teisę nepasibaigus ieškinio senaties terminui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-06-24 Zarasai – Gražutė – Biržūnai 11 km, dėl T. V., vairavusio K. V. priklausančią transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo kartu važiavusi K. S. (Utenos apylinkės teismo 2018-12-21 nuosprendis, baudžiamojoje byloje Nr. 1-715-420/2018). Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė „Audi A6“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą ir TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 3 000 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, kompensavo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 3 000 Er draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo – T. V. arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį – K. V., raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos bendraatsakoviai negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingi 3 000 Eur.

CK 6.280 str. 1 d. nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. numatyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „Audi A6“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. V., o automobilis nuosavybės teise priklauso atsakovei K. V.. Kadangi T. V. vairavo automobilį, kuris neturėjo draudimo apsaugos, kaip to reikalauja TPVCAPDĮ 4 str., 23 str. 1 d., jis ir automobilio savininkas atsako solidariai už transporto priemonės eismo įvykio metu padarytą žalą. Kadangi atsakovai nuostolių geruoju neatlygino, 3 000 Eur suma yra priteisiama ieškovui iš atsakovų solidariai (CK 6.280 str.).

Atsakovė K. V. nurodė, jog ji yra tik transporto priemonės „Audi A6“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, ji neleido broliui T. V. vairuoti automobilį be transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. T. V. turėjo automobilį apdrausti, nes automobilis buvo paliktas jam naudotis. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 2010-10-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 kasacinis teismas išaiškino, jog naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Taigi, atsakovė K. V., kaip automobilio savininkė, yra atsakinga ieškovui. Aplinkybė, jog atsakovė K. V. neleido broliui T. V. vairuoti automobilį be transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, savaime neatleidžia jos, kaip automobilio savininkės, nuo atsakomybės Draudikų biuro atžvilgiu.

TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. nurodyta, jog biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos apdarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Byloje konstatuota, jog eismo įvykis kilo dėl T. V. kaltės, o K. V., kaip transporto priemonės savininkė, neįvykdė pareigos apdrausti jai priklausančią transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomuoju draudimu ir perdavė ja naudotis kitam asmeniui. Tokiu būdu, remiantis TPVCAPDĮ 4 str. 2 d., 17 str. 1 d. 1 p., atsakovų atsakomybė Draudikų biurui yra solidari. Pagal CK 6.6 str. 4 d., esant skolininkų pareigai solidariai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. CK 6.9 str. 1 d. nurodyta, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-09-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškininius reikalavimus iš atsakovų solidariai priteistina 68 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Teismo turėtos pašto išlaidos (po 1,66 Eur iš kiekvieno atsakovo) neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 284 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-09-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68 Eur bylinėjimosi išlaidų – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.